- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-22
- Bylos Nr.
- e2-1109-264/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00977-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- BUAB „Petitas“
- Atsakovas
- V. G.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, sekretoriaujant V. G., dalyvaujant ieškovės BUAB „Petitas“ atstovei advokato padėjėjai A. G., atsakovui V. G. ir jo atstovui advokatui E. U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Petitas“ atstovaujamos bankroto administratoriaus V. G. patikslintą ieškinį atsakovui V. G. dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė ir šalių paaiškinimai
Ieškovė BUAB „Petitas“ patikslintame ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo 13 800, 95 Eur žalai atlyginti, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodo bei ieškovės atstovė teisme paaiškino, kad kaip nustatė Kauno apygardos teismas 2016-01-04 įsiteisėjusioje nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo, 2014 m. įmonė turto iš viso turėjo už 266.666,00 Lt (77.455,74 Eur), iš kurio igalaikis turtas sudarė 177.073,00 Lt (51.432,58 Eur), trumpalaikis - 89.593,0 Lt (26.023,16 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai tais metais sudarė 298.783,00 Lt (86.784,44 Eur), kurie visi buvo per vienerius metus mokėtinos sumos ir jsipareigojimai. Bankroto administratoriaus vertinimu, ieškovė jau 2014 m. buvo nemokumo būsenoje, todėl buvusiam bendrovės vadovui atsakovui V. G. nuo 2015-01-01 buvo kilusi Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau pastarasis šios pareigos nevykdė, dėl ko bendrovei bei jos kreditoriams buvo padaryta 13.800,95 EUR dydžio turtinė žala, kuri lygi kreditorių patvirtintiems finansiniams reikalavimams, susidariusiems būtent po 2015-01-01. Atsakovo kaip įmonės vadovo civilinė atsakomybė grindžiama CK 2.87 str. 7 d., per esamų kreditorių finansinių reikalavimų padidėjimą, naujų kreditorių finansinių reikalavimų atsiradimą ar kitokiais bendrovės nuostoliais dėl savalaikio neatsiskaitymo su kreditoriais. Konkrečiu atveju egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Atsakovas V. G., būdamas vadovu, buvo atsakingas už ieškovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, matydamas ir žinodamas, kad BUAB „Petitas“ yra nemoki, savalaikiai nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai bendrovei, todėl tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) laikytini neteisėtais. Žala, kuri šiuo konkrečiu atveju skaičiuotina pagal bankroto byloje kreditorių patvirtintus finansinius reikalavimus, susidariusius po 2015-01-01 13.800,95 Eur suma, kuri apskaičiuota patiksintame ieškinyje 1 lentelėje. Perduoto bankroto administratoriui turto balansinė vertė sudaro 32.401,00 Eur sumą, kurį realizavus, pirmiausia bus atlyginamos bankroto administravimo Išlaidos, kurios vien šiai dienai sudaro 7.900 Eur (+PVM) sumą. Atitinkamai po to bus tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bankroto byloje yra patvirtinta 58.072,98 Eur sumai. Šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Akivaizdu, kad, jeigu atsakovas būtų veikęs pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, būtų savalaikiai atsiskaitęs su tuometiniais kreditoriais bei kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai bendrovei, ieškovė ir jos kreditoriai nebūtų patyrę žalos. Pažymi, jog nėra kitų įvykių, kurie nutrauktų priežastinio ryšio grandinę. Šiuo atveju atsakovas V. G. turėjo žinoti ir žinojo, kad BUAB „Petitas“ turi pradelstų įsipareigojimų ir yra nemoki bei kad turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme imperatyviai numatytos pareigos, nesielgė sąžiningai, atidžiai bei rūpestingai ir nedėjo pastangų, kad būtų atsiskaityto su kreditoriais, todėl atsakovo kaltė yra akivaizdi.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad vien tai, kad įmonės balanse nurodyta įsipareigojimų suma viršija įmonės turto vertę nepaneigia jos galimybės atsiskaityti su kreditoriais ir atkurti įmonės būklę, buvusią iki finansinių sunkumų. Net ir tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nemoki, tačiau toliau geba vykdyti veiklą, turi pakankamai klientų ir geba sumažinti įsipareigojimus kreditoriams, vadovas nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dar nepažeidžia pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kadangi bendrovė tik toliau vykdydama veiklą gali patenkinti laikinus skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Šiuo atveju V. G., būdamas bendrovės direktoriumi ir akcininku, veikė normalios verslo rizikos sąlygomis, siekdamas suderinti bendrovės ir jos kreditorių interesus. Visą finansinių sunkumų laikotarpį nuo 2014 m. iki 2016 m. bendrovė stengėsi toliau priimti ir vykdyti klientų užsakymus, siekdama pagerinti bendrovės veiklos būseną. Vadovo pastangas apsaugoti kreditorių interesus patvirtina įmonės apyvartos ir įsiskolinimų tiekėjams suvestinė nuo 2014 m. iki 2016 m. Analizuojant šią suvestinę, galima pastebėti ženklų įsiskolinimų tiekėjams sumažėjimą nuo 2014 m. iki 2016 m., t.y. bendrovės skola tiekėjams 2014 m. buvusi 45 942 Eur, 2016 m. siekė jau tik 36 377 Eur. Net jeigu teismas nuspręstų, jog atsakovas yra atsakingas už žalos bendrovei atsiradimą ĮBĮ 8 str. 1 d. pagrindu nuo 2014-12-31, kada bendrovės vadovui neva buvo kilusi pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, iki 2016-01-15, kada bendrovei buvo iškelta bankroto byla, bendrovės įsipareigojimų dydis kreditoriams ne padidėjo, o kaip tik ženkliai sumažėjo, t.y. 11 337 Eur suma, apskaičiuota atsiliepime pateiktoje lentelėje (75 197 Eur - 86 534 Eur = -11 337). Taigi Bendrovės finansinė situacija nuo 2015 m. iki 2016 m. ne pablogėjo, kaip teigia ieškovė, o kaip tik pagerėjo. Dėl to ieškovė neturi jokio pagrindo teigti, kad dėl bendrovės vadovo neva nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovė patyrė žalos. Ieškinyje nurodoma, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas visą įmonės finansinių sunkumų laikotarpį elgėsi teisėtai ir tai, kad kreditoriai nepatyrė jokios žalos dėl neva neteisėtų vadovo veiksmų, galima teigti, jog tarp neva neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovės nustatyto nerealaus žalos dydžio priežastinis ryšys neegzistuoja.
Atsakovas ir jo atstovas palaiko atsakovo atsiliepimuose išdėstytą poziciją, prašo ieškinį atmesti jo neįrodžius, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teismo motyvai bei išvados
Bankroto administratoriaus atstovaujama ieškovė BUAB „Petitas“ atsakovui, ėjusiam UAB „Petitas“ vadovo pareigas, pareiškė ieškinį dėl šio asmens atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalis).
Pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant, ar įmonės vadovas, akcininkas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas tokios pareigos atsiradimo sąlygas, šios bylos atveju – BUAB „Petitas“ nemokumo fakto atsiradimą. Pažymėtina tai, kad įmonės nemokumas konstatuojamas tuo atveju, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visi įmonės finansiniai įsipareigojimai, o tik pradelsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013).
Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančios medžiagos nustatyta:
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą 2016-01-04 Kauno apygardos teismas nutartimi (civ. byla Nr. eB2-533-436/2017) UAB „Petitas" iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė V. G. (sąrašo Nr. B-FA140), 2016-05-23 įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kauno apygardos teismas 2016-03-24, 2016-05-23, 2016-06-10, 2016-06-15, 2016-06-29, 2016-11-15, 2016-11-30, 2017-01-25 nutartimis patvirtino BUAB „Petitas“ kreditorių finansinius reikalavimus, iš viso 58.072,93 Eur sumai.
Žemesnės instancijos teismas
VĮ juridinių asmenų registrų centro išrašų duomenimis nuo įmonės įregistravimo - 2010-09-06 iki bankroto bylos iškėlimo (2016-01-21) UAB „Petitas“ direktoriumi ir akcininku buvo atsakovas V. G..
Iš UAB „Petitas“ 2014 m. ir 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentų, 2016-01-04 Kauno apygardos teismas nutarties (civ. byla Nr. eB2-533-436/2017) dėl bankroto bylos UAB „Petitas" iškėlimo nustatyta, kad 2014 m. įmonė turto iš viso turėjo už 266.666,00 Lt (77.455,74 Eur), iš kurio igalaikis turtas sudarė 177.073,00 Lt (51.432,58 Eur), trumpalaikis - 89.593,0 Lt (26.023,16 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2014 metais sudarė 298.783,00 Lt (86 784,44 Eur), įmonė patyrė 94 123 Lt (27 260 Eur) nuostolių. 2015 m. gruodžio 31 dienai įmonė turto iš viso turėjo už 46 148 Eur, iš kurio igalaikis turtas sudarė 32 401 Eur, trumpalaikis - 13747 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2015 metais sudarė 79 053 Eur, įmonė dirbo nuostolingai ir patyrė 23 603 Eur nuostolių (el. bylos tomas 1 b. l. 30-33, 2 b.l. 47-48, 112-140).
Bankroto bylos iškėlimo dienai (2016-01-07 nutartis dėl bankroto iškėlimo įsiteisėjo 2016-01-15) UAB „Petitas“ turėjo ilgalaikio turto (kirtimo mašina, presas, montavimo stalai, bigatorius, segimo mašina ir kt. ), kurį atsakovas perdavė bankroto administratoriui ir kurio likutinė vertė pagal buhalterinės apskaitos duomenis buvo 32 401, 40 Eur, šį turtą bankroto administratorius 2016-02-12 nuomos sutarties Nr. B01 pagrindu išnuomavo trečiajam asmeniui už 70 Eur/mėn. mokestį ir už 2016m. vasario- birželio mėnesius gavo 323, 45 Eur nuomos mokesčio, ką patvirtina 2016-03-25, 2016-04-07, 2016-05-16 ir 2016-06-08 PVM sąskaitos faktūros. 2016-10-14 PVM sąskaitos faktūros turinys patvirtina, kad pardavus dalį įmonės turto gauta 380 Eur (be PVM) pajamų, kitas turtas pardavinėjamas už 550 Eur sumą (el. bylos tomas 2 b. l. 139-140).
Ieškovė atsakovės nemokumą grindžia patikslintame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, įmonės balansų duomenimis, Kauno apygardos teismo 2016-01-04 įsiteisėjusioje nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nustatytomis aplinkybėmis bei išvada, kad UAB „Petitas“ buvo nemokia jau 2014 metais, todėl ieškovės teigimu, įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nuo 2015-01-01.
Pažymėtina, kad laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas kaip įmonės direktorius, turėjo ir privalėjo jau nuo 2015 m. pradžios suprasti, jog įmonė yra faktiškai nemoki ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 13 800, 95 Eur žalos atlyginimą.
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 13 800, 95 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro dalis bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų kaip atsiradusių nuo 2015-01-01 atsakovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o būtent: Valstybės įmonės Turto bankas - 3 941, 43 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus – 5 477, 53 Eur, UAB „Tele 2“ – 986, 94 Eur, SĮ „Kaišiadorių paslaugos“ - 801, 49 Eur, AB TEO LT – 24, 05 Eur, UAB „Divenda“ – 806, 19 Eur, UAB „Pozicija“ – 727, 39 Eur, UAB „Reprodukcija“ – 129, 91 Eur, UAB „Printėja“ – 906, 02 Eur .
Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimais teismo posėdyje laikosi pozicijos, kad ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, kad atsakovas kaip vadovas veikė normalios verslo rizikos sąlygomis siekdamas suderinti bendrovės ir jos kreditorių interesus, kad bendrovės įsipareigojimų dydis kreditoriams 2015 m. ne padidėjo, o kaip tik ženkliai sumažėjo, t.y. 11 337 Eur suma, šias aplinkybes įrodinėja įmonės balansų duomenimis, įmonės apyvartos ir įsiskolinimų tiekėjams suvestinėmis nuo 2014 m. iki 2016 m. pateiktais prie atsiliepimo į patikslintą ieškinį (el. bylos tomas 2 b. l. 150-163).
Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas yra kaltas. Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015, 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016 ir kt.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 pateiktas išaiškinimas, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Šis išaiškinimas detalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, joje konstatavus, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.
Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, kada kreditoriai įgijo reikalavimo teises bendrovei – prieš ar po dienos, kada atsirado vadovui pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
Iš byloje ieškovės pateiktų kreditorių reikalavimus ir jų dydžius pagrindžiančių įrodymų (kreditorių prašymų dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, sutarčių, sąskaitų faktūrų ir kt.) nustatytina, kad UAB “Petitas” bankroto byloje 2016-06-15 nutartimi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerija perdavė VĮ Turto bankui reikalavimo teisę į bankrutavusios UAB „Petitas“ mokestinę nepriemoką 5336,30 Eur, kad bendrovės skola Valstybės įmonės Turto bankui (iš 5336, 30 Eur sumos - 3092, 29 Eur (o ne 3 941, 43 Eur, kaip nurodo ieškovė) dėl PVM ir GPM mokesčių nemokėjimo susidarė per 2015-02-02 – 2015-12-31 laikotarpį, t.y. iki 2016-01-15 (nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo) (el. bylos tomas 1 b. l. 26-27, 43-46).
Bylos duomenimis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus rašto, 2014-02-03 bei 2015-02-23 sprendimų dėl UAB „Petitas“ skolų išieškojimo priverstine tvarka turinio nustatytina, kad iš 7483, 20 Eur skolos, nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio UAB „Petitas“ biudžetui nemokėjo visai ir skola biudžetui nuo 2015 m. vasario 23 d. (buvusi 2005, 67 Eur, iš jų 1875, 12 Eur įmokų, 130, 55 Eur delspinigių) iki bankroto bylos iškėlimo padidėjo 5 477, 53 Eur (el. bylos tomas 1 b. l. 48-49, tomas 2 b. l. 69, 74, 152).
Bylos duomenimis nustatytina, kad kreditorei UAB „Tele 2“ – 986, 94 Eur įsiskolinimas pagal 2014-12-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 76174833 atsirado iki 2015-01-01 (o ne 2015-01-25 kaip nurodė ieškovė), ir iki bankroto bylos iškėlimo nesikeitė (el. bylos tomas 1 b. l. 50-51).
Iš pateiktų SĮ „Kaišiadorių paslaugos“ PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų iki 2014-12-31 bei 2015 metais, kitų dokumentų, nustatytina, kad iš šiai kreditorei patvirtintos 801, 49 Eur skolos sumos - 442, 57 Eur skola susidarė už paslaugas, suteiktas iki 2014-12-01, kurių apmokėjimo terminas baigėsi 2015-01-20, o už paslaugas, suteiktas 2015 m. sausio-gruodžio mėn. įsiskolinimas – 326, 91 Eur (769, 48 - 442, 57), pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015m. birželio 29 d. įsakymą civ. byloje Nr. L2-1294-548/2015 priteista 547, 98 Eur skola ir 4 Eur bylinėjimosi išlaidos, todėl konstatuotina, kad 2015 m. laikotarpiu šiai kreditorei skola padidėjo 358, 92 Eur suma (801, 49-442, 57), o ne 801, 49 Eur kaip nurodė ieškovė (el. bylos tomas 1 b. l. 88-131, tomas 2 b. l. 77).
Iš byloje esančių AB TEO LT PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų 2014-11-30 - 2015-04-30 - nustatytina, kad kreditorei AB TEO LT skola 2014-12-31 dienai - 1149, 39 Eur, o 2015-02-01 dienai skola buvo 1125, 34 Eur , t.y. padidėjo 24, 05 Eur suma ir iki bankroto bylos iškėlimo nesikeitė (el. bylos tomas 1 b. l. 69-87).
Iš ieškovės pateiktų prie ieškinio priedų Nr. 6-11 nustatytina, kad kreditorei UAB „Divenda“ iš 1012, 90 Eur patvirtinto kreditorinio reikalavimo sumos – 806, 19 Eur reikalavimas atsirado pagal 2015-02-27 PVM sąskaitas faktūras Nr. 0428239 – 211, 22 Eur (729, 30 Lt), Nr. 1010365 – 20, 15 Eur ( 69, 57 Lt), 2015-08-24 Nr. 0429292 – 444, 16 Eur , 2015-12-21 Nr. 0430547 – 130, 66 Eur, todėl skolos dalis - 806, 19 Eur atsirado nuo 2015 m. (el. bylos tomas 1 b. l. 52-63).
Iš bylos duomenų nustatytina, kad kreditorei UAB „Pozicija“ 727, 39 Eur skola susidarė už 2014 m. gegužės-rugpjūčio mėn. suteiktas paslaugas UAB “Petitas”, nors ši skola priteista 2015-05-26 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo įsakymu civ. byloje Nr. L2-1096-359/2015 m., įsakymas įsiteisėjęs, tačiau reikalavimo teisės kreditorei atsirado dar iki 2015 m. (el. bylos 1 tomas b. l. 64-66, 75).
Iš byloje esančių duomenų nustatytina, kad kreditorei UAB „Reprodukcija“ iš 818, 41 Eur patvirtinto kreditorinio reikalavimo sumos – 129, 91 Eur reikalavimas atsirado po 2015 m. sausio 16 d. (el. bylos tomas 1 b. l. 132-135, 136-158).
Iš byloje esančių duomenų nustatytina, kad kreditorei UAB „Printėja“ iš 906, 02 Eur patvirtinto kreditorinio reikalavimo sumos 404, 86 Eur skola atsirado iki 2014-12-31 (2014-12-05 PVM sąskaita-faktūra Nr. 0603-1396, 76 Lt) , o likusi skolos dalis – 501, 16 Eur po 2015 m. (o ne 906, 02 Eur kaip nurodė ieškovė)(el. bylos tomas 1 b. l. 176-182).
Iš atsakovo prie atsiliepimo į ieškinį bei patikslintą ieškinį pateiktų įmonės sąskaitų apyvartos suvestinių (el. bylos tomas 2 b. l. 6-10, 23-27, 158-166 ) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-12-31 iki 2015-12-31 skolos tiekėjams nuo 45 942 Eur (158 628,29 Lt – 2014-12-31 dienai) sumažėjo iki 38 021, 94 Eur – 2015-12-31 dienai, o iki 2016-01-15 – 36 376, 83 Eur, mokėtinas gyventojų pajamų mokestis (sąskaita 4462) padidėjo iki 3682, 56 Eur arba 588, 07 Eur suma (2014-12-31 dienai - 3056, 93 Eur), SODRAI mokėtinos socialinio draudimo įmokos (sąskaita 4463) padidėjo iki 6185, 63 Eur arba 3144, 52 Eur suma (2014-01-31 dienai – 3056, 93 Eur). Sąskaitos 443 skolos tiekėjams apyvartos pagal klientus duomenimis už 2014-12-31 – 2015-12-31 laikotarpį UAB „Divenda“ skolos suma 842, 41 Eur atsirado 2014-12-31 dienai iki 2015-12-31 nepakito, SĮ „Kaišiadorių paslaugos 2014-12-31 – 389, 95 Eur padidėjo iki 421, 45 Eur arba 31, 50 Eur suma, UAB „Pozicija“ 727, 39 Eur skola buvo 2014-12-31 dienai, nepakito, UAB „Printėja“ 2014-12-31 dienai buvo 3029, 04 Eur, sumažėjo iki 2938, 54 Eur arba 153, 50 Eur suma, UAB „Rerprodukcija – 1084, 08 Eur sumažėjo iki 1060, 25 Eur arba 23, 83 Eur suma, TEO LT 2014-12-31 dienai – 1089, 21 Eur skola nepakito, Tele 2 UAB 2014-12-31 dienai - 972, 41 Eur skola 2015-12-31 dienai padidėjo iki 986, 89 Eur arba 14, 48 Eur suma. Teismo vertinimu, šie atsakovo pateikti duomenys nėra pagrįsti pirminiais įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, iš dalies neatitinka byloje esančių ir teismo aptartų ieškovės pateiktų pirminių dokumentų (kreditorių raštų, PVM sąskaitų faktūrų ir kt.), ir nepaneigia, kad bendrovės įsiskolinimas kreditoriams: Valstybės įmonės Turto bankui - 3092, 29 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui - 5 477, 53 Eur, SĮ „Kaišiadorių paslaugos“- 358, 92 Eur, AB TEO LT – 24, 05 Eur UAB „Divenda“ -806, 19 Eur, UAB „Reprodukcija“ - 129, 91 Eur, UAB „Printėja“ - 501, 16 Eur, jų bendra suma – 10 390, 05 Eur susidarė po 2014-12-31, t.y. kai UAB “Petitas” faktiškai tapo nemoki, iki UAB „Petitas“ bankroto bylos iškėlimo (2016-01-15) (CPK 178 str.).
Iš teismo aptartų UAB “Petitas” 2014 m. ir 2015 m. balansų duomenų, nustatyta, kad 2014-12-31 dienai per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 86 534 Eur, o 2015-12-31 dienai per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sumažėjo iki 79 052, 49 Eur, ieškovė šių duomenų neginčija, jais remiasi, priešingų įrodymų nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šiais rašytiniais įrodymais. Ieškovė taip pat nenurodė jokių aplinkybių ir neįrodinėjo, kad 2014-12-31 dienai UAB “Petitas” pradelstų įsipareigojimų suma buvo kitokia nei nurodyta 2014 m. balanse - 86 534 Eur, nenurodė, kad atsakovas bankroto administratoriui būtų nevykdęs pareigos perduoti visus įmonės dokumentus bei turtą, buvusį bankroto bylos iškėlimo dienai.
Teismas pažymi, kad žalos dydis kiekvienoje byloje apskaičiuojamas individualiai pagal byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes. Teismas konstatuoja, kad atsakovas pareigą kreiptis į teismą turėjo nuo 2015 m. pradžios, o 2014 metų balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 86 534 Eur, laikytinos pradelstomis, bendrovės veikla nors 2015 m. ir buvo nuostolinga, tačiau lyginant su 2014 m. finansiniais rodikliais, pagerėjo, nuostoliai sumažėjo, taip pat per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sumažėjo iki 79 052, 49 Eur. Bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 58.072,93 Eur.
Teismas, atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, sprendžia, kad atsakovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei ir jos kreditoriams dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nepadaryta žala, nes bendrovės įsipareigojimų dydis kreditoriams 2015 m. ne padidėjo, o kaip tik sumažėjo nuo 86 534 Eur iki 58.072,93 Eur , o 2015 metais atsiradę įsiskolinimai ieškovės nurodytiems ir teismo aptartiems kreditoriams bendrai 10 390, 05 Eur sumai bendrovės finansinės būklės iš esmės nepablogino ir nesukėlė neigiamų pasekmių. Teismo vertinimu, atsakovo atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį pateikti skaičiavimai dėl atsakovo pastangomis vykdytos įmonės veiklos per 2015 metus skolų kreditoriams sumažinimo 11337 Eur suma lieka nepaneigti.
Iš aptartų įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pasekmių, lėmusių žalos atsiradimą (CK 6. 246 , 6. 247, 6. 249 str.), t. y. neįrodė visų būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 185 str.).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; Atmetus ieškinį ieškovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovo atstovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (el. bylos tomas 2 b. l. 98) . Byloje atsakovui pagal 2016-12-01 sprendimą Nr. 2.1- (NTP-2)-16-T-2658-20325 suteikta antrinė teisinė pagalba 100 proc., pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-01-20 pažymą už advokato teiktą pagalbą byloje priskaičiuotos 81, 06 Eur išlaidos. Ieškovė –bankrutavusi įmonė pagal CPK 83 str. 1 dalies 8 p. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos bei teismo turėtos 5, 49 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybei nepriteisiamos, nes atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 2, 4 d., 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.