Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jelenos Šiškinos, Neringos Švedienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) AB „Ventus-Nafta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Architekton“ ieškinį atsakovui AB „Ventus – Nafta“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Mabilta“,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Architekton“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Ventus-Nafta“ 26 283,02 Eur skolos, 8,05 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Mabilta“ 2011-11-17 buvo sudaryta projektavimo darbų sutartis. Šios sutarties pagrindu ieškovas įsipareigojo pagal galiojančių statybos reglamentų reikalavimus bei detalaus plano sprendinius ir atsakovo projektavimo užduotį, parengtą sumanytais statinio projektavimo sprendiniais, parengti atsakovo tinklo degalinės trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), techninį darbo projektą, atitinkantį PKN Orlen degalinių standartus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Sutartyje sulygta, kad už tinkamai atliktus darbus atsakovas ieškovui iš viso sumokės bendrą 52 566,03 Eur sumą. Atsakovas ieškovui sumokėjo 15 769,81 Eur avansą. 2013-12-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-3174-565/2013 nustatyta, kad ieškovas iš dalies įvykdė pirmą projekto etapą, visiškai įvykdė antrą ir trečią etapą, nurodyta, kad ketvirtasis darbų etapas buvo neužbaigtas ne dėl atsakovo kaltės. Nutartyje konstatuota, kad visi įvykdytų etapų darbai ieškovo buvo atlikti iki sutarties vienašalio nutraukimo ir tai reiškia, kad atsakovui kilo pareiga atsiskaityti už tokius atliktus darbus. Kadangi kai kurių etapų darbai buvo atlikti ne visiškai, ieškovas už faktiškai atliktus darbus prašo priteisti iš atsakovo 26 283,02 Eur skolos.Atsakovas AB „Ventus – Nafta“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovas nesilaikė sutartimi sulygtų terminų, per kuriuos turėjo atlikti darbus, pažeidė sutartį, todėl atsakovas įgijo teisę nutraukti sutartį dėl ieškovo kaltės. Teismų padarytos išvados jau išnagrinėjote byloje yra nepagrįstos, kadangi teismai netinkamai vertino įrodymus ir dėl to padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas. Atsakovo vertinimu, sutartyje nėra nurodyta, kad atitinkamas darbų etapas yra įkainotas tam tikra pinigų suma, o sutarties 6.6 punkte yra nurodyta, kaip vykdomi mokėjimai.Trečiasis asmuo UAB „Mabilta“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-21 sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš atsakovo AB „Ventus – Nafta“ 26 283,02 Eur skolos, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (26 283,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-09-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 698,47 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Architekton“.Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje projektavimo rangos sutartyje yra nustatytas darbų priėmimas ir apmokėjimas dalimis. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami vienašalio projektavimo darbų sutarties nutraukimo teisėtumą, vertino, kuris projektavimo darbų etapas ir kuri jo dalis įvykdyta. Vilniaus apygardos teismo 2013-12-19 nutartis, civilinėje byloje Nr. 2A-3174-565/2013, kuria paliktas nepakeistas 2013-06-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, civilinėje byloje Nr. 2-3473-833/2013, yra įsiteisėjusi, ja išnagrinėtoje byloje dalyvavo tiek ieškovas, tiek atsakovas. Minėtoje byloje nagrinėjimo dalyku be kita ko buvo ir aplinkybė, kokius darbus, jų etapus ieškovas atliko iki sutarties nutraukimo. Taigi Vilniaus apygardos teismo nutartyje nustatytas aplinkybes, kad ieškovas iš dalies įvykdė pirmąjį darbų etapą, visiškai įvykdė antrą ir trečią darbų etapus, bei, kad ieškovo atliktų darbų kaina viršija avanso sumą, o atsakovo atliktas vienašalis sutarties nutraukimas buvo neteisėtas, šioje byloje teismas pripažino prejudiciniais faktais. Kadangi Vilniaus apygardos teismo nutartyje nustatyta, kad kai kurie darbų etapai atlikti ne visiškai, ieškovas iš atsakovo prašo priteisti už pirmąjį darbų etapą – 15 procentų visų darbų vertės, kai pagal sutartį nustatyta 20 procentų, už antrąjį darbų etapą – 20 procentų darbų vertės, už trečiąjį ir ketvirtąjį darbų etapus – 15 procentų darbų vertės, kai sutartyje numatyta, kad sumokama 30 procentų sutarties kainos. Atsakovas ieškovo pateiktų skaičiavimų už faktiškai atliktus darbus neginčijo, įrodinėjo aplinkybę, kad darbai apskritai nebuvo tinkamai atlikti, tačiau, minėta, darbų etapų atlikimo faktas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovui iš atsakovo priteisė iš viso 26 283,02 Eur skolos už atliktus projektavimo darbų rangos darbus.Teismas pažymėjo, jog atsakovas tinkamai interpretuoja sutarties 6.6 punktą ir Priedą Nr. 3, nurodydamas, kad atsiskaitymai vykdomi ne už atliktus darbų etapus, o tai yra tik nurodymai, kada bus sumokėti pinigai, t. y. po kokių ieškovo atliktų darbų. Teismas sutiko, kad avansas buvo sumokėtas ne už atliktą tam tikrą konkretų darbų etapą, o prieš pradedant vykdyti rangos sutartį, kas yra vertinama, kaip įprasta verslo praktika. Ta aplinkybė, kad sutarties 6.6 punkte numatytos ne konkrečios darbų etapų atlikimo kainos, o terminai, kada turi būti atsiskaitoma su ieškovu, nepaneigia fakto, kad atsakovas su ieškovu liko neatsiskaitęs. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmo etapo darbai buvo atlikti iš dalies, o antro ir trečio etapo visiškai, neatlikti tik ketvirto etapo darbai, atsakovas turėjo pareigą tinkamai atsiskaityti su ieškovu.Teismas atmetė, kaip nepagrįstą atsakovo teiginį, jog techninis darbo projektas pirmame darbų etape turėjo būti suderintas su atsakovu. Vadovaujantis sutarties Priedo Nr. 3 1 dalimi pirmo etapo darbų atlikimo metu, ieškovas privalėjo parengti techninį darbo projektą ir jį pateikti atsakovui ir trečiajam asmeniui pastaboms. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas sutarties Priedo Nr. 3 1 dalies reikalavimus įvykdė tinkamai, pateikė juos pastaboms pareikšti, o gavęs pastabas pakoregavo techninį darbo projektą. Teismas pažymėjo, jog vien pats faktas, kad darbai buvo atlikti vėliau, nei numatyta sutarties Priede Nr. 3, nepaneigia atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu už faktiškai atliktus darbus, kurie buvo atlikti iki sutarties nutraukimo. Dar daugiau, Vilniaus apygardos teismo prejudicine nutartimi konstatuota, jog vėlavimas užbaigti pirmųjų trijų etapų darbus buvo nulemtas ne vien pasyvaus ieškovo elgesio, bet ir atsakovo. Teismas atmetė, kaip neįrodytą ir atsakovo atsikirtimą, kad ieškovas veikė savavališkai, be atsakovo žinios.Atsakovas prašė taikyti sutarties 9.7 punktą, kuriame nurodyti atvejai, kada atsakovui nekyla pareiga atlyginti projektuotojui už jo faktiškai atliktus darbus. Dėl šio sutarties punkto taikymo šalių santykiams savo nutartyje pasisakė Vilniaus apygardos teismas, nurodydamas, jog pripažinus, kad nėra ieškovo kaltės dėl sutarties nutraukimo, nėra pagrindo taikyti sutarties 9.7 punkto nuostatų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas AB „Ventus-Nafta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, jog ieškovas pažeidė sutartį, nes per nustatytą terminą neparengė degalinės techninio darbo projekto.Visos pirmosios instancijos teismo sprendime pirmojoje byloje nurodytos aplinkybės, kurios neva patvirtina, jog ieškovas tinkamai ir laiku parengė degalinės techninį darbo projektą, yra arba neteisingai interpretuotos, arba nereikšmingos nustatant, ar ieškovas atliko viską, ką privalėjo atlikti pagal sutartį. Iš to seka, kad pirmojoje byloje tariamai nustatyti prejudiciniai faktai buvo pagrįsti netinkama faktinių aplinkybių interpretacija ir dėl to negali būti taikomi nagrinėjant šią bylą. Teismas turėjo iš naujo tirti visas aplinkybes.Atsakovas sutartį nutraukė pagrįstai ir įgijo teisę nemokėti už atliktus darbus. Ieškovas nesutinka su teismo vertinimu pirmojoje byloje, kad atsakovas neva nepagrįstai nutraukė sutartį, nes tokia teismo išvada akivaizdžiai prieštarauja faktinėms bylos. Ieškovas netinkamai aiškina sutartį. Sutartyje nėra nurodyta, kad atitinkamas darbų etapas yra įkainuotas tam tikra pinigų suma. Sutarties 6.6 punkte yra nurodyta, kaip yra vykdomi mokėjimai.Teismas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas neginčijo ieškovo pateiktų skaičiavimų už faktiškai atliktus darbus. Atsakovas yra nurodęs, kad nėra aišku, kaip apskaičiuoti šie dydžiai, kodėl etapų kainos yra susietos su mokėjimais, kurių terminai sutampa su darbų etapų pabaigomis. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas teisingai interpretuoja sutarties 6.6 punktą ir priedą Nr. 3.Ieškovas UAB „Architekton“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-21 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-3174-656/2013 pagal AB „Ventus-Nafta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-18 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3473-833/2013, pagal AB „Ventus-Nafta“ ieškinį UAB „Architekton“ dėl avanso grąžinimo, baudos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys UAB „Mabilta“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nustatė ir įsiteisėjusioje 2013-12-19 nutartyje konstatavo ginčui reikšmingas aplinkybes. Nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2013-12-19 nutartis yra įsiteisėjusi, ja išnagrinėtoje byloje dalyvavo tiek ieškovas, tiek atsakovas, o įrodinėjimo dalyku byloje buvo aplinkybės, susijusios tiek su sutarties vykdymu, tiek su jos nutraukimu. Šioje nutartyje nustatytos aplinkybės, tame tarpe: a) techninio darbo projekto pateikimo atsakovo pastaboms faktas, b) techninio projekto suderinimo su visomis atsakingomis įmonėmis, įstaigomis ir institucijomis faktas, c) techninio projekto atitikimo esminiams statinio reikalavimams, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimams ir galimumo jį tvirtinti faktas, d) vienašalio sutarties nutraukimo nepagrįstumas ir neteisėtumas, e) iki sutarties nutraukimo ieškovės atliktų darbų apimtis, vienareikšmiškai turi būti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje.Atsakovas apskritai neįrodinėjo, kokia kaina, jo manymu, turi būti vertinamas kiekvienas ieškovo atliktų darbų etapas ir/ar jo dalis arba kokia kaina bendrai turi būti vertinami visi ieškovo atlikti darbai, už kuriuos neatsiskaityta. Atsakovas nenurodė jokių argumentų ir nepateikė juos pagrindžiančių paskaičiavimų, kokią sutarties 6.1 punkte nustatytos darbų kainos dalį, jos įsitikinimu, būtų teisinga, protinga ir sąžininga sumokėti ieškovui, atsakovas taip pat motyvuotai nepaneigė, jog ieškovo paskaičiuota 26 283,02 Eur kaina už iki sutarties nutraukimo faktiškai atliktus darbus yra visiškai jiems adekvati. Atsakovas laikėsi kategoriškos pozicijos, neva apskritai neturi pareigos atsiskaityti su ieškovu, todėl turi prisiimti dėl netinkamai vykdytos įrodinėjimo pareigos atsiradusias neigiamas pasekmes. Trečiasis asmuo UAB „Mabilta“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-11-17 tarp ieškovo, apelianto ir trečiojo asmens UAB „Mabilta“ buvo sudaryta projektavimo darbų sutartis Nr. 2011-11-17. Šios sutarties pagrindu ieškovas įsipareigojo pagal galiojančių statybos reglamentų reikalavimus bei detalaus plano sprendinius ir apelianto projektavimo užduotį, parengtą sumanytais statinio projektavimo sprendiniais, parengti atsakovo tinklo degalinės UAB „Mabilta“ nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), techninį darbo projektą, atitinkantį PKN Orlen degalinių standartus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Sutarties 6.1 punkte numatyta, kad už tinkamai ir laiku atliktus darbus ieškovui yra sumokama 43 443,00 Eur ir 9 123,03 Eur dydžio pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), iš viso – 52 566,03 Eur. Sutarties 6.4 – 6.6 punktuose sulygtos atsiskaitymo už atliktus darbus tvarka ir sąlygos. Sutarties priede Nr. 3 „Darbų atlikimo terminai“ ieškovo pagal sutartį vykdyti projektavimo darbai buvo suskirstyti į keturis etapus: 1) techninio darbo projekto parengimas ir pateikimas apelianto ir UAB „Mabilta“ pastaboms; 2) projekto ekspertizės atlikimas; 3) projekto suderinimas ir patvirtinimas atsakingose institucijose; 4) degalinės statybą leidžiančio dokumento gavimas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas sutartyje nustatytu terminu ieškovui sumokėjo avansą. Apeliantas vienašališkai nutraukė sutartį, motyvuodamas tuo, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartį, nesilaikė sulygtų darbų atlikimo terminų. 2012 m. gruodį apeliantas kreipėsi į teismą dėl avanso grąžinimo, baudos ir palūkanų priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-18 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3473-833/2013, ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2013-12-19 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-3174-656/2013, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad AB „Ventus – Nafta“ nepagrįstai 2012-05-28 pranešimu nutraukė sutartį, nes nenustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.665 straipsnio 3 dalyje nurodyti esminio sutarties pažeidimo požymiai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad UAB „Architekton“ iš dalies įvykdė pirmą projekto etapą (parengė techninį projektą, bet neužbaigė darbo projekto), visiškai įvykdė antrą ir trečią darbų etapą. Visi įvykdytų darbų etapų darbai UAB „Architekton“ buvo atlikti iki sutarties vienašalio nutraukimo ir tai reiškia, kad AB „Ventus – Nafta“ kilo pareiga atsiskaityti už tokius atliktus darbus. Sutarties nutraukimo dieną UAB „Architekton“ buvo atlikęs darbų, kurių kaina buvo žymiai didesnė už gautą avanso sumą, o avanso suma atliko mokėjimo už šiuos darbus funkciją.

Dėl prejudicinių faktų

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto ieškovo reikalaujamą sumą, nes ieškovas pažeidė sutartį, todėl atsakovas sutartį nutraukė pagrįstai ir įgijo teisę nemokėti už atliktus darbus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais apelianto argumentais nesutinka.Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti, reglamentuoja CPK 182 straipsnis. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: 1) prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; 2) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 3) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2016-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016; kt.).Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo 2013-12-19 nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-3174-656/2013 yra nustatyti prejudiciniai faktai, kuriais turi būti remiamasi šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nurodytoje byloje šiai bylai aktualios aplinkybės yra pripažintinos prejudiciniais faktais, nes nurodytoje byloje Vilniaus apygardos procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs, nurodytoje ir nagrinėjamoje bylose dalyvavo tos pačios šalys, šioje civilinėje byloje prejudiciniais faktais pirmosios instancijos teismo pripažintos aplinkybės buvo įrodinėjimo dalyku nurodytoje byloje. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju egzistuoja visos būtinosios sąlygos spręsti, jog Vilniaus apygardos teismo nutartyje nustatytas aplinkybes, kad ieškovas iš dalies įvykdė pirmąjį darbų etapą, visiškai įvykdė antrą ir trečią darbų etapus, bei, kad ieškovo atliktų darbų kaina viršija avanso sumą, o apelianto atliktas vienašalis sutarties nutraukimas buvo neteisėtas, kas reiškia, kad apeliantui kilo pareiga atsiskaityti už tokius atliktus darbus, šioje byloje buvo ir yra pagrindas pripažinti prejudiciniais faktais bei konstatuoti, kad šių aplinkybių pakartotinai įrodinėti nereikia, jos yra įrodytos, o teismas jų teisingumo nekvestionuoja.Atsižvelgdamas į aukščiau išvardintų aplinkybių pagrįstą pripažinimą prejudiciniais faktais šioje byloje, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog visi apelianto argumentai, kuriais kvestionuojami faktai ir aplinkybės pripažintos prejudicinėmis šioje byloje, įskaitant sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą bei apelianto pareigą atsiskaityti už faktiškai iki sutarties nutraukimo atliktus darbus, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl projektavimo darbų sutarties Nr. 2011-11-17 6.6. punkto aiškinimo

Apeliantas nurodo, jog ieškovas netinkamai aiškina sutartį – sutartyje nėra nurodyta, kad atitinkamas darbų etapas yra įkainuotas tam tikra pinigų suma. Teisėjų kolegija šį ir susijusius argumentus traktuoja nedarančiais įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai interpretuoja sutarties 6.6 punktą ir Priedą Nr. 3, nurodydamas, kad atsiskaitymai vykdomi ne už atliktus darbų etapus, o tai yra tik nurodymai, kada bus sumokėti pinigai, t. y. po kokių ieškovo atliktų darbų. Remdamasi šia aplinkybe, teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl netinkamo sutarties 6.6. punkto aiškinimo atmeta.

Dėl įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo

Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas neginčijo ieškovo pateiktų skaičiavimų už faktiškai atliktus darbus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu iš dalies sutinka. Visų pirma, teisėjų kolegija nurodo, jog nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo pareiga paskirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta taisykle, nes šiuo atveju pilna apimtimi veikia dispozityvumo bei rungtyniškumo principai, kas sąlygoja, kad kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia esant. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo pateikti reikalaujamos prisiteisti sumos apskaičiavimo mechanizmą bei jo pagrindimą, o apeliantas, nesutikdamas su ieškovo pateiktu sumos apskaičiavimu, nurodyti, kad nesutinka, pateikti argumentus ir/ar įrodymus, pagrindžiančius ieškovo pateikto apskaičiavimo ydingumą, ir/ar pateikti, apelianto nuomone, tinkamą ir pagrįstą apskaičiavimą bei jo pagrindimą. Antra, Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog iš apelianto pozicijos byloje matyti, kad apeliantas nesutiko su ieškovo pateiktais skaičiavimais už faktiškai atliktus darbus, todėl jo nuomone pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas šių skaičiavimų neginčijo, tačiau teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieškovo argumentu, jog apeliantas turi prisiimti netinkamai vykdytos įrodinėjimo pareigos atsiradusias neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas laikėsi pozicijos, jog jis neturi pareigos atsiskaityti su ieškovu už pagal sutartį faktiškai atliktus darbus, nepateikė teismui argumentų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad ieškovo pateiktas reikalaujamos priteisti sumos apskaičiavimo mechanizmas yra nepagrįstas, bei, jo nuomone, teisingo priteistinos sumos apskaičiavimo mechanizmo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apelianto pozicija dėl sutarties 6.6. punkto aiškinimo nėra pagrindas spręsti, kad ieškovo reikalaujami dydžiai už jo faktiškai atliktus darbus yra iš esmės nepagrįsti. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas netinkamai įgyvendino savo įrodinėjimo pareigą, kas sąlygojo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog labiau tikėtina, kad ieškovo reikalaujamas priteisti apmokėjimo už pagal sutartį atliktus darbus dydis yra pagrįstas, todėl apelianto su tuo susijusius argumentus atmeta.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį iš esmės tinkamai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas ieškovo naudai, yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, iš apelianto ieškovo naudai priteisiant 807,04 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Apelianto AB „Ventus-Nafta“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto AB „Ventus-Nafta“ ieškovo UAB „Architekton“ naudai 807,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.