Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui E. M. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucijai, teikiančiai išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas E. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinys su priedais jam įteiktas tinkamai (per darbovietės administraciją).

Liudytoja D. B. parodė, kad ieškovė yra jos dukra. Gali patvirtinti, kad E. M. atvažiuodavo pas E., ateidavo ir pas juosį svečius. Yra kartu sutikę ir Kalėdas, ir Velykas, vykę į (duomenys neskelbtini) festivalį, kitas šventes. Jis buvo dirbantis, kasdien atvažiuodavo, bet kai jam būdavo laisva, atvažiuodavo šeštadienį. Matydavo, kad ir penktadienį jo mašina pas dukrą stovi, sekmadienį išvažiuodavo. Ir E. vaikus visur nusiveždavo. Kiek atsimena, artimiau E. su E. bendrauti pradėjau prie ne mažiau kaip trejus metus, dar prieš Covid pandemiją. Bendraudavo su juo kaip su šeimos nariu. Matydavo, kad jis savaitgaliui pasilieka pas E.. Bendravimas buvo pastovus, nebuvo nutrūkęs, konfliktų ar išsiskyrimų, jos žiniomis, nebuvo. Kai dukra pasakė, kad laukiasi, bendravimas nutrūko. Nebesirodė nei nėštumo metu, nei kai vaikelis gimė. Kai vaikas gimė, E. M. nupirko E. šeimai mašiną malkų. Jis užsakė, sumokėjo pinigus ir vairuotojas atvežė, ji pati padėjo iškrauti. Dukra sakė, kad E. moka per mėnesį po 200 Eur. Taip truko apie metus. Nežino, kodėl dabar jis taip nutraukė bendravimą. Jai abejonių, kad dukters sūnaus R. tėvas galėtų būti ne E. nekyla jokių. Vaikas netgi labai panašus į atsakovą išvaizda, mimikomis ir kt. Padeda dukrai išlaikyti vaikus, duoda pinigais, maistu. Nėra tekę niekada iš E. ar kitur girdėti, kad nepripažįsta tėvystės.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje atstovė nurodė, kad Skyriui ieškovės šeima nėra žinoma, vaiko teisių pažeidimų fiksuota nebuvo, paslaugos neteikiamos. Gyvenamojoje vietoje yra visi patogumai, švaru, tvarkinga, tik koridoriui reikalingas remontas. Ieškovė šiuo metu nedirba. Bendros šeimos pajamos sudaro apie 1000 Eur, t. y. socialinės pašalpos, išmokos vaikams. Sutinka, kad R. L. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, ji tinkamai vaiku rūpinasi. Reikalavimas dėl išlaikymo taip pat atitinka vaiko interesus. Dėl tėvystės atsakovo pozicijos išklausyti nepavyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalis). Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo įrašas (CK 3.138 straipsnis). Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Esminis ir svarbiausiais vaikų interesas yra pažinti savo tėvus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdžio ieškovės duotų paaiškinimų, liudytojos parodymų ir teismo turimų duomenų iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovės E. L. ir jos sutuoktinio V. L. santuoka buvo nutraukta 2017 m. gruodžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų sprendimu. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus R. L., duomenys apie tėvą gimimo įraše nenurodyti.

Dėl tėvystės nustatymo

Ieškovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad ji su atsakovu E. M. artimai bendravo nuo (duomenys neskelbtini) m., atsakovas atvažiuodavo savaitgaliams, tai matė netoliese gyvenantys jos tėvai. Pas tėvus su E. nueidavo, bendraudavo su jais, taip pat ir su ieškovės vaikais. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir liudytoja D. B.. Nei ieškovė, nei liudytoja nenurodė jokių aplinkybių, jog atsakovas būtų neigęs, ar abejojęs tėvyste. To teismui neišreiškė ir pats atsakovas, dalyvavęs teismo posėdyje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Nors ieškiniu buvo prašoma skirti ekspertizę tėvystei patvirtinti, parengiamojo teismo posėdžio metu ar vėliau toks prašymas teismui nebuvo teikiamas, ieškovė nurodė, kad ekspertizė nereikalinga. Atsakovo pozicija nei dėl ieškinio, nei dėl ekspertizės skyrimo neaiški, kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos tylėti, savo nuomonės/paaiškinimų neteikti. Pažymėtina, kad atsakovui buvo išaiškintos jo kaip atsakovo teisės, papildomai paaiškinta teisė teikti teismui prašymus, taip pat kviesti liudytojus, jei manytų esant reikalinga paneigti ieškovės nurodomas aplinkybes. Atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės teismas dar kartą pasiūlė atsakovui pasirūpinti tinkamu atstovavimu, išreikšti savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų, tačiau atsakovas šiomis savo teisėmis nepasinaudojo. Esant minėtoms aplinkybėms, nenustačius, jog atsakovas turėtų sveikatos problemų ar kitų objektyvių kliūčių, dėl kurių negalėtų aiškiai išreikšti savo pozicijos žodžiu ar raštu, spręstina, jog nei ieškovei, nei atsakovui nepareiškus prašymo skirti ekspertizę, šalys ekspertizės atsisako. Juolab, kad nesant galimybės nei teismui, nei ieškovei komunikuoti su atsakovu, manytina, kad atsakovo dalyvavimo atliekant DNR ekspertizę užtikrinimas būtų itin sudėtingas. Pažymėtina, kad bylose dėl tėvystės nustatymo kasacinis teismas yra nurodęs, kad nei CK, nei kiti teisės aktai neįtvirtina priverstinės spėjamo vaiko tėvo ekspertizės atlikimo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1605-854/2020).

DNR ekspertizės išvados yra pripažįstamos reikšmingu, bet ne visa lemiančiu (galimybės pasirinkti įrodinėjimo priemones prasme (CPK 177 straipsnio 3 dalis)) įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-969/2019), todėl nesant byloje atliktos ekspertizės tėvystei nustatyti, teismas vertina kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikalingiems faktams nustatyti.

Nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, nes juos iš esmės patvirtina liudytojos parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nors atsakovas ir ieškovė negyveno kartu nuolat, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad bendravimas buvo ilgalaikis, nuolatinis, artimas ir įvairiapusiškas (t. y. buvo bendraujamas ne tik su pačia E. L., bet ir su jos tėvais, vaikais; vykstama į išvykas, švenčiamos šventės). Liudytojos paaiškinimais, gimus ieškovės sūnui R. L. atsakovas E. M. nupirko (užsakė) E. šeimai mašiną malkų, nuolat ir periodiškai teikė išlaikymą iki 2022 m. birželio mėnesio. Teismo vertinimu, liudytojos ieškovės mamos parodymai negali būti vertinami kaip nepatikimi vien dėl ieškovės ir liudytojos giminystės ryšio. Liudytojų parodymai yra tik viena iš įrodymų rūšių, kuria teismas remiasi šioje byloje. Be to, liudytojos nurodytos aplinkybės neprieštarauja byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytoms aplinkybėms, t. y. kad E. M. po vaiko gimimo į ieškovės banko sąskaitą pervesdavo po 200 Eur kas mėnesį. Pažymėtina, kad mokėjimo paskirtis buvo nurodoma ir „Elementai“. Duomenų, kad atsakovas būtų bet kokia forma išreiškęs abejones dėl savo tėvystės ar nepripažinęs jos, teismui nepateikta. Atsakovas, teismo posėdyje pasirinkęs tylėti, savo nuomonės nepateikė, tačiau prieštaravimų dėl jo tėvystės nustatymo taip pat neišreiškė. Teismas vertina, jog byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas tėvystę iš esmės pripažino. Pažymėtina, kad visi byloje esantys įrodymai (ieškovės paaiškinimai, liudytojos parodymai, banko sąskaitos išrašas ir kt.) yra vienas kitam neprieštaraujantys, atitinka tarpusavyje ir yra vienas kitą papildantys.

Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, nesant atsakovo prieštaravimo dėl šio ieškinio reikalavimo, o pateiktoje išvadoje esant pažymėta, kad nagrinėtinu atveju tėvystės nustatymas atitinka nepilnamečio vaiko R. L. teises ir teisėtus interesus, teismas sprendžia, ieškinys dėl tėvystės nustatymo yra visiškai pagrįstas, todėl yra pagrindas jį tenkinti, nustatant, jog atsakovas E. M. yra R. L., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Atsakovui E. M. išaiškinta, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 54 punkte įtvirtinta, jog civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir įvaikinimą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu, bei 56 punkte įtvirtinta nuostata, jog registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, taip pat tėvystės (motinystės) nustatymą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo atitinkamai gimimo įraše koreguojami duomenys apie vaiko tėvus, todėl vaiko gimimą įregistravusiai civilinės būklės aktų įrašų įstaigai pateiktinas šis teismo sprendimas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvu būtinybė įtvirtinta įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis), kuriame pasakyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad kilus tarp tėvų ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų yra nustatoma teismo sprendimu. Ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, kai jis neprieštarauja vaiko interesams (CK3.174 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Šiuo metu vaikas gyvena tinkamomis buities sąlygomis su mama. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teisme nurodė, kad Skyriui ieškovės šeima nėra žinoma, vaiko teisių pažeidimų fiksuota nebuvo, paslaugos neteikiamos. Gyvenamojoje vietoje yra visi patogumai, švaru, tvarkinga. Ieškovė tinkamai vaiku rūpinasi. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų ar kenktų vaiko interesams, kad nebūtų užtikrintas jo saugumas, poreikių patenkinimas. Nepilnamečio R. L. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Pripažinus E. M. R. L. tėvu, spręstinas klausimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 250 Eur, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas teismui savo pozicijos dėl išlaikymo dydžio neišreiškė, įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų bazėje matyti, kad atsakovas yra dirbantis, gauna stabilias, ne minimalaus dydžio pajamas. Turimais duomenimis kitų jo išlaikytinių nėra. Teismų informacinėje sistemoje nėra duomenų apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus.

I. N. turto registro duomenimis nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. Turi keturis nepilnamečius vaikus. Jai mokama socialinė išmoka ir išmokos vaikams. Ieškovės paaiškinimais, išlaikyti vaikus padeda tėvai, moka Vaikų fondas.

Ieškovė prašo išlaikymą priteisti nuo ieškinio padavimo į teismą dienos. CPK 3.192 straipsniu numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga vidutiniškai apie 500 Eur suma (apie 150 Eur maistui, 50 Eur rūbams ir avalynei, 70 Eur higienos, skalbimo priemonėms, komunaliniams mokesčiams, 30 Eur vaistams, vitaminams, 60 Eur žaislams, ugdymo priemonėms, laisvalaikiui, 60 Eur kitoms, nenumatytoms išlaidoms, apie 30 Eur mokestis už darželį ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog išlaidų dalis atsižvelgiant į vaiko amžių nėra per didelė ar neracionali, prašoma priteisti suma yra pagrįsta. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, kas kartu su anksčiau minėtomis nustatytomis aplinkybėmis, leidžia spręsti, jog atsakovo E. M. turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir būtinus vaiko poreikius, ieškinys tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui R. L. po 250 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196–3.198 straipsniai, 3.200 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d., t. y. iš viso 1250 Eur. Teismo vertinimu, išlaikymo įsiskolinimui skaičiuoti prašoma taikyti vieno mėnesio išlaikymo dydžio suma (250 Eur), yra pagrįsta atsižvelgiant į to laikotarpio vaiko amžių, sveikatos būklę, minimalios mėnesinės algos dydžio orientacinį kriterijų ir kt., taip pat anksčiau teismo minėtus argumentus dėl priteistino išlaikymo dydžio. Nenustačius aplinkybių, jog išlaikymas atsakovo nepilnamečiui sūnui minėtu laikotarpiu buvo teikiamas, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas.

Ieškovei nustatytina uzufrukto teisė tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymą (CK 3.185 str., CPK 376 str.).

Teismas išaiškina, kad, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, taip pat atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas (CK 3.201straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo 2022 m. spalio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (toliau – tarnyba) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. balandžio 21 d. pažymos matyti, kad tarnyba, teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą patyrė 405 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Žyminis mokestis šioje byloje sudaro: 107 Eur už tėvystės nustatymą ir gyvenamosios vietos nustatymą, 68 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 29 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad E. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o R. L. yra E. M. vaikas.

Nurodyti, kad šis sprendimas civilinės būklės aktų įrašų įstaigai yra pagrindas pakeisti vaiko R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą.

Nustatyti R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina E. L., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo E. M. išlaikymą nepilnamečiui R. L., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo 2022 m. lapkričio 15 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo E. M. išlaikymo nepilnamečiui R. L. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 222 m. lapkričio 1 d., iš viso 1250 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų).

Paskirti E. L. R. L. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Priteisti iš atsakovo E. M., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 204 Eur (du šimtus keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovo E. M., gim. (duomenys neskelbtini), 405 Eur (keturis šimtus penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.