- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-09
- Bylos Nr.
- e2A-2403-812/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04065-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Anita Sereikienė, Daina Lisaitė
- Ieškovas
- A. Z.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Lisaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo arba jo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Z. (toliau – ieškovas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė: 1) panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovė, Inspekcija) 2025 m. sausio 7 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) alternatyviai, teismui atsisakius tenkinti pirmąjį reikalavimą, prašė pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 180 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
2. Nurodė, kad atsakovė 2025 m. sausio 7 d. surašė ieškovui privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo įpareigojo ieškovą iki 2025 m. kovo 24 d. atlaisvinti naudojamus (neturint valstybinės žemės ir valstybinio miško žemės patikėtinių sutikimo) 757 kv. m (504 kv. m, 4 kv. m, 249 kv. m) valstybinės žemės plotą bei 660 kv. m valstybinio miško žemės plotą, taip pat pašalinti (demontuoti su visomis konstrukcijomis) iš valstybinės žemės tvorą su vartais ir varteliais: šiaurinėje dalyje – 71,08 m, pietinėje dalyje – 34,52 m; tvoros ilgis valstybinio miško žemėje naudojamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rytinėje ir pietinėje dalyse – 61,65 m; iš valstybinės žemės pašalinti (demontuojant su visomis konstrukcijomis) ūkio pastatą be pamato, o iš valstybinio miško žemės – pavėsinę. Atsakovė, tenkinusi ieškovo prašymą, 2025 m. kovo 27 d. sprendimu pratęsė šio privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2025 m. birželio 8 d.
3. Nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso J. Z. ir A. Z.. Anot ieškovo, žemės sklypą iš visų pusių riboja nesuformuota valstybinė žemė. Rytinėje ir vakarinėje žemės sklypų pusėje – spygliuočių miškas, apaugęs pušimis. Ieškovas 2023 m. birželio mėnesį pakartotinai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) dėl gretimų žemės sklypų suformavimo su tikslu juos išpirkti kaip įsiterpusius – buvo suformuotas naujas valstybinės žemės sklypas, pasirašyta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, žemės sklypas prijungtas prie ieškovo žemės sklypo.
4. Nurodė, kad atsakovė 2024 m. gruodžio 10 d. atliko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio prie (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo neplaninį patikrinimą vietovėje ir 2025 m. sausio 6 d. parengė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu ieškovui surašė Privalomąjį nurodymą. Privalomasis nurodymas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl šių priežasčių: 1) ieškovui prijungus valstybinę žemę kaip laisvą ir įsiterpusią, Privalomojo nurodymo reikalavimas taps neteisėtas; 2) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ID Vilnius“ patenkinus ieškovo prašymą ir pakoregavus gatvių raudonąsias linijas, ieškovas įgis teisę formavimo ir pertvarkymo projektu kaip įsiterpusią prisijungti ir kitą dalį užimtos valstybinės žemės; 3) Privalomojo nurodymo neįmanoma įvykdyti per jame nustatytą terminą.
5. Ieškovo vertinimu, atsakovė faktinių aplinkybių schemoje ir Privalomajame nurodyme išskyrė šiuos ieškovo naudojamus plotus: miško plotas, kurio ieškovas iš esmės neginčija; valstybinės žemės dalis, esanti prie pietinės ieškovo žemės sklypo ribos, faktinių aplinkybių schemoje pažymėta taškais 7-8-9-10, kuri, ieškovo nuomone, atitinka įsiterpusios žemės sąvoką ir gali būti prijungta prie ieškovui priklausančio žemės sklypo (ieškovas 2025 m. kovo 17 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl valstybinės žemės įtraukimo į miško apskaitą, kuri 2025 m. balandžio 14 d. raštu pritarė šio ploto įtraukimui į miško žemės apskaitą, registravimui Miškų valstybės kadastre ir priskyrimui valstybinės reikšmės miškams, prašymas perduotas Valstybinei miškų tarybai, kuri 2025 m. balandžio 15 d. priėmė sprendimą tvirtinti miškų inventorizacijos duomenis ir kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo; ieškovas per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (ŽPDRIS) pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiais žemės sklypais); valstybinės žemės dalis, esanti prie šiaurinės ieškovo žemės sklypo ribos, faktinių aplinkybių schemoje pažymėta taškais 1-2-3-4-5, kurią, ieškovo vertinimu, jis taip pat galės prisijungti, patikslinus gatvių raudonąsias linijas (ieškovas 2025 m. kovo 17 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų koregavimo, tačiau 2025 m. balandžio 10 d. raštu Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė jas koreguoti, todėl ieškovas dėl minėtų gatvės raudonųjų linijų koregavimo inicijavo administracinę bylą administraciniame teisme).
6. Nurodė, kad Privalomajame nurodyme nurodytų statinių nugriovimas yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, todėl tokiu atveju taikytinas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Anot ieškovo, egzistuoja visos sąlygos ir teisinės galimybės jam prisijungti pietinę ir šiaurinę dalis, ieškovas jau pradėjo administracines procedūras dėl jų prijungimo, todėl Privalomojo nurodymo reikalavimas yra neproporcingas, pažeidimas gali būti pašalintas kitais proporcingais būdais. Kadangi ieškovas ėmėsi iniciatyvos ir yra pradėjęs administracines procedūras dėl nurodytų dalių prijungimo prie žemės sklypo, Privalomajame nurodyme nurodytas jo įvykdymo terminas – du mėnesiai nuo Privalomojo nurodymo įteikimo dienos – yra pernelyg trumpas. Atsižvelgdamas į tai, prašo terminą pratęsti 180 kalendorinių dienų.
Atsiliepimas
7. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su pirmuoju ieškinio reikalavimu, prašė jį atmesti, o dėl antrojo reikalavimo prašė spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus.
8. Nurodė, kad atsakovė nuo 2024 m. sausio 1 d. vykdo žemės naudojimo valstybinės priežiūros funkciją, kurią iki tol vykdė Nacionalinė žemės tarnyba. Pabrėžė, kad patikrinimo akte yra konstatuotas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, o ne pažeidimas statybos srityje. Ieškovas yra įpareigotas pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, o ne savavališkos statybos padarinius, kaip iš esmės nurodo ieškovas. Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentais, kad Privalomojo nurodymo reikalavimas yra neproporcingas, kadangi atsakovė, nustačiusi žemės naudojimo pažeidimą ir nesurašiusi reikalavimo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus, kaip tik neatliktų savo, kaip žemės naudojimo valstybinės priežiūros institucijos, esminės pareigos. Privalomasis nurodymas ieškovui yra surašytas teisėtai ir pagrįstai, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsakovės teigimu, ieškovo nurodomi argumentai, kurie susiję su jo aktyviais veiksmais siekiant valstybinės žemės įteisinimo, galėtų turėti reikšmės vertinant tik Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo pagrįstumą. Atsakovės vertinimu, teismui nusprendus pratęsti Privalomojo nurodymo terminą, jis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytus žemės naudojimo tvarkos pažeidimų šalinimo terminus, ir tik teismui pripažinus, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis termino pratęsimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 18 d. sprendimu tenkino alternatyvų ieškovo reikalavimą - pratęsė ieškovui atsakovės surašyto 2025 m. sausio 7 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminą 180 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, kitoje dalyje ieškinį atmetė.
10. Nustatė, kad ieškovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu yra sujungti, sujungtų žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės pareigūnai 2024 m. gruodžio 10 d. atliko neplaninį žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimą ir 2025 m. sausio 6 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė ieškovui 2025 m. sausio 7 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareikalauta iki 2025 m. kovo 24 d. atlaisvinti naudojamą (neturint valstybinės žemės ir valstybinio miško žemės patikėtinių sutikimo) 757 kv. m (504 kv. m, 4 kv. m, 249 kv. m) valstybinės žemės plotą bei 660 kv. m valstybinio miško žemės plotą, pašalinant (demontuojant su visomis konstrukcijomis) iš valstybinės žemės tvorą su vartais ir varteliais: šiaurinėje dalyje – 71,08 m, pietinėje dalyje – 34,52 m. Tvoros ilgis valstybinio miško žemėje naudojamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rytinėje ir pietinėje dalyse – 61,65 m. Taip pat iš valstybinės žemės pašalinti (demontuojant su visomis konstrukcijomis) ūkio pastatą be pamato, o iš valstybinio miško žemės – pavėsinę. Inspekcija, tenkinusi ieškovo 2025 m. kovo 17 d. prašymą, Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2025 m. birželio 8 d.
11. Teismas, įvertinęs ginčijamo Privalomojo nurodymo turinį, nustatė, kad atsakovės priimtas aktas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis – patikrinimo vietoje aktu, fotonuotraukomis, faktinių aplinkybių schema. Nurodyme išsamiai nurodyta, ką ieškovas privalo atlikti iki konkretaus termino, aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, galimybė pratęsti nurodymo įvykdymo terminą. Teismas vertino, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovas nesutinka su Privalomuoju nurodymu, savaime nesudaro pagrindo jį panaikinti.
12. Teismas vertino, jog aplinkybė, kad ieškovas siekia įsigyti dalį savavališkai naudojamos valstybinės žemės, nepaneigia žemės naudojimo tvarkos pažeidimo fakto. Sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl galimybės prisijungti nurodytas dalis turi reikšmės vertinant dėl Privalomojo nurodymo pratęsimo, bet ne dėl jo teisėtumo.
13. Nurodė, kad nors ginčijamas Privalomasis nurodymas priimtas dėl žemės naudojimo pažeidimų pašalinimo, tačiau nurodyme, be kita ko, reikalaujama pašalinti užimtoje žemės/miško dalyje ir pastatytus statinius – tvorą su vartais ir varteliais, ūkio pastatą bei pavėsinę, todėl teismas sprendime pasisakė ir dėl minėtų statinių pašalinimo. Nustatė, kad ieškovas savavališkus statinius pastatė valstybinėje žemėje/miško žemėje. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovas turi žemės valdymo ar naudojimo teises į žemę, kurioje yra savavališki statiniai. Vertino, kad atsakovė, konstatavusi neteisėtai užimtą valstybinę žemę, ieškovui pagrįstai surašė nurodymą, tuo pačiu įpareigodama iš jos pašalinti ir savavališkai pastatytus statinius. Ieškovo teiginiai, kad jis po nustatytų pažeidimų ėmėsi veiksmų, siekdamas įsigyti ginčo žemės plotą nuosavybėn, nesudaro pagrindo kitaip vertinti situaciją. Sprendė, kad tvoros su vartais ir varteliais, ūkio pastato ir/ar pavėsinės, kaip statinių įteisinimas nagrinėjamu atveju apskritai būtų/ yra draudžiamas, todėl ieškovo teiginius dėl atsakovės nurodyto pažeidimo šalinimo būdo neproporcingumo atmetė kaip nepagrįstus. Privalomajame nurodyme nurodyti įpareigojimai – atlaisvinti valstybinės žemės ir valstybinio miško žemės plotą, pašalinant pastatytus tvorą su vartais ir varteliais, ūkio pastatą ir pavėsinę per nustatytą terminą, atitiko teisės aktų reikalavimus ir buvo proporcingi nustatytam pažeidimui, todėl ieškovo reikalavimą dėl jo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.
14. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo pratęsti terminą Privalomojo nurodymo įvykdymui, konstatavo, kad ieškovas imasi nuo jo priklausančių priemonių pažeidimui pašalinti, o termino pratęsimo poreikis grindžiamas objektyviomis ir svarbiomis priežastimis. Vertino, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas nuosekliai ir aktyviai siekia įvykdyti Privalomąjį nurodymą bei teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti įsiterpusio/galimai įsiterpusio valstybinės žemės ploto prijungimą prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Šiuos veiksmus pripažino ir atsakovė 2025 m. kovo 26 d. sprendimu nusprendusi pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.
15. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad ieškovas objektyviai negali pašalinti nustatytų pažeidimų tol, kol nėra atliktos kitų institucijų kompetencijai priskirtos procedūros. Vertino, kad prašomas terminas nėra perteklinis, atsižvelgiant į procedūrų sudėtingumą, atliktų veiksmų apimtį ir jų galimą trukmę. Teismas nenustatė, kad ieškovas piktnaudžiautų teise ar sąmoningai vilkintų procesą – jo elgesys rodo suinteresuotumą kuo greičiau užbaigti įteisinimo procedūrą ir įvykdyti jam nustatytus reikalavimus. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas tenkino ieškovo ieškinio alternatyvų reikalavimą ir pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 180 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovas A. Z. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 18 d. sprendimą – patenkinti pirmąjį ieškovo reikalavimą – panaikinti Inspekcijos 2025 m. sausio 6 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), o nenustačius pagrindo jį panaikinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovo pradėtas administracines procedūras nereikšmingomis. Ieškovas ėmėsi konkrečių veiksmų: 2025 m. kovo 17 d. ŽPDRIS sistemoje pateikė prašymą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, inicijavo gatvės raudonųjų linijų korekcijos klausimą bei pradėjo atitinkamą administracinę bylą Regionų administraciniame teisme. Šios procedūros nėra deklaratyvios – jų rezultatas tiesiogiai nulems ar ieškovas įgis teisę naudotis ginčo žemės plotu, kas sudarys prielaidą įteisinti jame esantį statinį – tvorą. Teismo sprendimas ignoruoti pradėtų administracinių procedūrų reikšmę lėmė esminį proporcingumo principo pažeidimą. Reikalavimas nugriauti tvorą dar iki šių procedūrų pabaigos yra perteklinis, nesuderinamas su kasacinio teismo praktika, reikalaujančia pirmiausia įvertinti realias įteisinimo galimybes, o tik joms neegzistuojant – taikyti statinių griovimą kaip kraštutinę priemonę.
1.2. Teismas netinkamai taikė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalį ir neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad statinių griovimas yra kraštutinė priemonė, taikytina tik nesant realios teisinės galimybės kitaip pašalinti pažeidimo padarinius. Skundžiamas sprendimas prieštarauja tiek Statybos įstatymo sisteminiam aiškinimui, tiek kasacinio teismo formuojamai proporcingumo doktrinai.
Atsiliepimas
17. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Priešingai, nei nurodo ieškovas, teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad vien tai, jog ieškovas siekia įsigyti dalį savavališkai naudojamos valstybinės žemės, savaime nepaneigia žemės naudojimo tvarkos pažeidimo fakto, atitinkamai ieškovo nurodytos aplinkybės dėl galimybės prisijungti nurodytas dalis turi reikšmės vertinant dėl Privalomojo nurodymo pratęsimo, bet ne dėl jo teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Teismas skundžiamu sprendimu atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
2.3. Teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad Privalomasis nurodymas yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jį priimant buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų procedūrų, todėl Privalomojo nurodymo naikinti nebuvo teisinio pagrindo. Teismas tyrė ir vertino visų ginčo šalių poziciją, rėmėsi materialiosios ir proceso teisės nuostatomis, jų pagrindu sprendė dėl ginčo esmės, atsakė į esminius ieškovo ieškinio argumentus ir savo išvadas motyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas alternatyvus ieškinio reikalavimas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, atmestas reikalavimas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
20. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurie buvo sujungti, sujungtų žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės pareigūnai 2024 m. gruodžio 10 d. atliko neplaninį žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimą ir 2025 m. sausio 6 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad „Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio prie (duomenys neskelbtini), savininkai savo žemės sklypą naudoja ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas, t. y. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinėje, pietinėje dalyse naudoja aptvertą (neturėdami valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) 757 kv. m (504 kv. m, 4 kv. m, 249 kv. m) valstybinės žemės plotą bei 660 kv. m valstybinio miško žemės plotą. Aptverti valstybinės žemės ir valstybinio miško žemės plotai naudojami kartu su žemės sklypais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo tvora su vartais ir varteliais sudaro vientisą uždarą kontūrą). Tvoros ilgiai valstybinėje žemėje, naudojamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinėje dalyje – 71,08 m, pietinėje dalyje – 34,52 m. Tvoros ilgis valstybinio miško žemėje naudojamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rytinėje ir pietinėje dalyse – 61,65 m. Valstybinėje žemėje stovi pastatytas ūkio pastatas be pamatų, valstybinio miško žemėje stovi pastatyta pavėsinė. Tvoromis aptvertame valstybinės žemės ir valstybinio miško žemės plotuose ribojama teisė naudotis valstybine žeme ir valstybinio miško žeme“.
21. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2025 m. sausio 7 d. surašė ieškovui Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareikalauta iki 2025 m. kovo 24 d. „ <...> atlaisvinti naudojamus (neturint valstybinės žemės ir valstybinio miško žemės patikėtinių sutikimo) 757 kv. m (504 kv. m, 4 kv. m, 249 kv. m) valstybinės žemės plotą bei 660 kv. m valstybinio miško žemės plotą, pašalinant (demontuojant su visomis konstrukcijomis) iš valstybinės žemės tvorą su vartais ir varteliais: šiaurinėje dalyje – 71,08 m, pietinėje dalyje – 34,52 m. Tvoros ilgis valstybinio miško žemėje naudojamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rytinėje ir pietinėje dalyse – 61,65 m. Taip pat iš valstybinės žemės pašalinti (demontuojant su visomis konstrukcijomis) ūkio pastatą be pamato, o iš valstybinio miško žemės – pavėsinę“. Nurodytas patikrinimo aktas ir Privalomasis nurodymas ieškovui 2025 m. sausio 10 d. išsiųsti elektroniniu paštu. Ieškovas Privalomojo nurodymo nustatytu terminu neįvykdė, kreipėsi į teismą. Bylos nagrinėjimo metu 2025 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo prašymu atsakovė pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2025 m. birželio 8 d.
22. 2025 m. kovo 17 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl valstybinės žemės įtraukimo į miško žemės apskaitą, kuri 2025 m. balandžio 14 d. raštu pritarė šio ploto įtraukimui į miško žemės apskaitą, registravimui Miškų valstybės kadastre ir priskyrimui valstybinės reikšmės miškams, prašymas perduotas Valstybinei miškų tarybai, kuri 2025 m. balandžio 15 d. priėmė sprendimą tvirtinti miškų inventorizacijos duomenis ir kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo. Ieškovas per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (ŽPDRIS) pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiais žemės sklypais. 2025 m. kovo 17 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų koregavimo/sumažinimo, Vilniaus miesto savivaldybei 2025 m. balandžio 10 d. raštu atsisakius koreguoti gatvės raudonąsias linijas, ieškovas inicijavo administracinę bylą Regionų administraciniame teisme (bylos Nr. eI3-12824-484/2025). LITEKO duomenimis byla neišnagrinėta.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
23. Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2008 m. spalio 13 d. Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. Nr. 3K-3-241/2013; 2021 m. spalio 27 d. Nr. 3K-3-267-1075/2021 ir kt.). Taigi, kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas asmens teises.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021).
25. Teismų praktikoje pripažįstama ieškovo teisė reikšti alternatyvius ieškinio reikalavimus. Kai ieškinyje pareiškiami alternatyvūs reikalavimai, jais ieškovas prašo teismo apginti pažeistas teises vienu arba keliais gynybos būdais. Tokie alternatyvūs ieškinyje suformuluoti gynybos būdai yra savarankiški ir lygiaverčiai. Pritaikius vieną iš alternatyvių gynybos būdų ir patenkinus vieną iš alternatyvių reikalavimų, nebėra prasmės tenkinti kitų alternatyvių reikalavimų, nes ieškinio tikslas yra jau yra pasiektas – pažeistos teisės apgintos vienu iš alternatyvių gynybos būdų. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog alternatyviųjų ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyviųjų ieškinio reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2009 m. balandžio 14 d. Nr. 3K-3-159/2009, 2014 m. vasario 19 d. Nr. 3K-3-37/2014; 2022 m. balandžio 14 d. Nr. e3K-7-120-701/2022 ir kt.).
26. Nagrinėjamoje byloje ieškovas A. Z. pareiškė du alternatyvius ieškinio reikalavimus atsakovei, kuriuos abu išnagrinėjęs, pirmosios instancijos teismas patenkino vieną iš pareikštų reikalavimų, o kitą atmetė. Abu ieškovo pareikšti reikalavimai buvo savarankiški, jais ieškovas prašė apginti jo teises vienu iš reikalavimuose numatytų būdų ir bet kuris iš jų ieškovui buvo priimtinas ir apginantis ieškovo teises, nors ir skirtinga apimtimi. Alternatyvus reikalavimas buvo patenkintas visiškai - pratęsus ieškovui atsakovės surašyto 2025 m. sausio 7 d. Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminą 180 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Ieškovas su šiuo teismo sprendimu sutinka, tačiau nesutinka su teismo sprendimu netenkinti pirmojo pareikšto reikalavimo. Ieškovui pateikus apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kuriuo ieškovo reikalavimas yra patenkintas vienu iš nurodytų būdų, susiklosto situacija, kai ieškovas ginčija priimtą jam palankų teismo sprendimą ir reikalauja sprendimo priėmimo kitu pareikštu pagrindu. Visgi, teisėjų kolegija įvertinusi pareikštų reikalavimų pobūdį ir teismui apgynus ieškovo teises mažesne apimtimi, nei tai būtų padaryta patenkinus pirmąjį reikalavimą, sprendžia, kad yra pagrindas pasisakyti dėl teismo sprendimo netenkinti reikalavimo panaikinti Privalomąjį nurodymą, teisėtumo bei pagrįstumo.
27. LR teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (TPSŽNVPĮ) 2 straipsnio 1 dalis pateikia privalomojo nurodymo sąvoką – tai atskiru Inspekcijos vadovo nustatytos formos administraciniu sprendimu teikiamas arba šiame įstatyme nustatytais atvejais kitame administraciniame sprendime įrašytas Inspekcijos pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nuo privalomojo nurodymo surašymo dienos skaičiuojamą jame nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą, statybą ar žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir jo įteikimo tvarką nustato šiame įstatyme nurodytos institucijos vadovas. Inspekcija, atlikdama žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, turi teisę teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus (TPSŽNVPĮ 28 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
29. Byloje nėra ginčo, kad atsakovės surašytas Privalomasis nurodymas atitinka formos ir turinio reikalavimus bei nebuvo teikiami argumentai dėl kitų jo panaikinimo pagrindų, numatytų LR ABTĮ 91 straipsnyje egzistavimo. Taip pat apeliantas neginčija faktinių aplinkybių, kad neturint valstybinės žemės ir valstybinio miško žemės patikėtinių sutikimo ar turtinių teisių į valstybinę žemę, yra užimta 757 kv. m (504 kv. m, 4 kv. m, 249 kv. m) ploto valstybinė žemė bei 660 kv. m ploto valstybinio miško žemė, joje pastatyta tvora su vartais ir varteliais, ūkio pastatas be pamato ir pavėsinė, kurie, kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai, nėra suformuoti ir registruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre.
30. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumento, kad teismas nepagrįstai pripažino ieškovo pradėtas administracines procedūras nereikšmingomis, neatsižvelgė į tai, kad jų rezultatas tiesiogiai nulems ar ieškovas įgis teisę naudotis ginčo žemės plotu, kas sudarys prielaidą įteisinti jame esantį statinį – tvorą, taip pažeidė proporcingumo principą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo pradėtos administracinės procedūros, kurias įgyvendinus, ieškovas sieks įgyti teisę naudotis visomis ar dalimi žemės sklypų dalių, kurios yra faktiškai užimtos, nepaneigia nei žemės naudojimo tvarkos pažeidimo fakto, nei Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo bei neturi įtakos jo galiojimui. Priešingai, nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino apelianto pradėtas administracines procedūras ir į jas atsižvelgė tenkindamas alternatyvų ieškovo reikalavimą bei pagrįstai pripažindamas, kad nurodyti ieškovo atlikti veiksmai, kurių jis ėmėsi po Privalomojo nurodymo priėmimo, yra reikšmingi klausimui dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo spręsti, tačiau nepaneigia Privalomojo nurodymo teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais bei motyvais ir jų nekartoja.
31. Atsakydamas į apelianto argumentą, kad teismas netinkamai taikė TPSŽNVPĮ 14 straipsnio 12 dalį, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad statinių griovimas yra kraštutinė priemonė, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad TPSŽNVPĮ 14 straipsnio 12 dalis numato, jog savavališkai valstybinėje žemėje statomus ir pastatytus naujus statinius įteisinti draudžiama, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai Statybos įstatyme nustatyta tvarka statytojo teisei įgyvendinti nereikia žemės sklypo valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais pagrindais ir gaunamas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas. Kaip minėta, atsakovė pateikė ieškovui Privalomąjį nurodymą atlikdama ne statybos, o žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, nurodydama atlaisvinti naudojamus (neturint valstybinės žemės ir valstybinio miško žemės patikėtinių sutikimo) 757 kv. m (504 kv. m, 4 kv. m, 249 kv. m) valstybinės žemės plotą bei 660 kv. m valstybinio miško žemės plotą. Atsakovė nesprendė apelianto statinių teisėtumo klausimo ir tai nebuvo patikrinimo objektu savavališkos statybos, jos įteisinimo prasme. TPSŽNVPĮ nenumato alternatyvų, kokiu būdu turi būti pašalinami valstybinės žemės naudojimo pažeidimai, skirtingai nei atliekant statybos valstybinę priežiūrą.
32. LR ž emės įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kokia žemė priklauso Lietuvos valstybei nuosavybės teise. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad valstybine žeme disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, valstybine žeme disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu. Sandoriai dėl valstybinės žemės turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Minėto įstatymo 53 straipsnis numato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio įstatymo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Straipsnio 2 dalis numato, kad savavališkai užimti žemės sklypai grąžinami teisėtam valstybinės žemės naudotojui ar savininkui, neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų. <...>.
33. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad savavališkai užimtais valstybinės žemės plotais – valstybės nuosavybe - naudojosi teisėtu būdu,. Suformuodamas didesnę savo namų valdą, nei įsigijo, apeliantas ja naudojosi eilę metų ir nesiėmė priemonių valstybei priklausančio žemės sklypo plotų atlaisvinimui, išpirkimui ar kitokiam naudojimui įteisinti. Toks apelianto elgesys nesuderinamas su rūpestingo ir sąžiningo asmens elgesiu, todėl atsakovės veiksmai ieškovo atžvilgiu įpareigoti atlaisvinti sklypus buvo pagrįsti, teisėti bei proporcingi. Kaip teisingai konstatavo teismas, kilusios pasekmės gali būti pašalinamos tik atlaisvinant valstybinę žemę/ miško žemę. Valstybės institucija, vykdanti žemės naudojimo valstybinę priežiūrą – atsakovė privalėjo, nustačiusi valstybinės žemės naudojimo pažeidimus, pareikalauti atlaisvinti savavališkai užimtus žemės ir miško plotus. Teismui patenkinus alternatyvų ieškovo reikalavimą dėl termino Privalomojo nurodymo įvykdymui pratęsimo, ieškovui buvo skirtas papildomas terminas ir sudaryta galimybė neteisėtų veiksmų padarinius pašalinti be kita ko ir kitu įstatymų leidžiamu būdu, išsaugant statinius jų buvimo vietoje. Papildomo termino Privalomojo nurodymo pašalinimui suteikimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovo elgesį ir nustatytas aplinkybes, yra pakankamas proporcingumo principo realizavimas nagrinėjamu atveju.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų, nustatytų aplinkybių ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
36. Apelianto apeliacinis skundas atmetamas, todėl jo apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.