Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2360-1123/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-10-12
Bylos Nr.
1-2360-1123/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
N. J.
Advokatai
Egidija Belevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2360-1123/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22163-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.6; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,dalyvaujant prokurorei Agnei Šneiderienei,kaltinamajam N. J.,jo gynėjai advokatei Egidijai Belevičienei,galimam laiduotojui M. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis, 2022 m. birželio 17 d., apie 20.33 val., Vilniuje, Nemenčinės plente, ties pastatu Nr. 33, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,63 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais N. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis N. J., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad 2022 m. birželio 17 d, buvo namuose su vaikais, žmona taip pat dirbo iš namų. Po darbo tarp jų įvyko konfliktas, žmona pagrasino skyrybomis ir panašiai. Jis susinervinęs išėjo į garažą, ten turėjo alaus ir pradėjo gerti. Išgėrė 5 alaus, silpno, apie 4-4,5 stiprumo. Žmona dar turėjo anglų pamoką, ji nuėjo į antrą aukštą su vaikais, o jis liko garaže. Emocijos nuslūgo, jis pagalvojo, kad reikia susitaikyti, sugalvojo nuvažiuoti į piceriją picos nupirkti. Nuo išgėrimo buvo praėjusi gal valanda, jis nesijautė apsvaigęs, tačiau buvo stresas, protas nesuveikė, neįvertino pasekmių. Jis nepažeidinėjo taisyklių, tačiau važiuojant namo jį sustabdė policija. Kodėl sustabdė, nežino, sakė, kad kažkas iškvietė. Sustabdė jį jau grįžtantį namo, nuo picerijos nuvažiavus apie 100 metrų. Kai policija sustabdė, jie klausė, ar jis vartojo alkoholį, nelabai atsimena, ką atsakė, jam atrodo, kad sakė „truputį“. Jis įpūtė 1,63 promiles, o pirmu įpūtimu 1,82 promiles. Automobilis yra žmonos, sūnaus gimimo progą jai tėvai davė pinigų ir ji nusipirko automobilį, šį automobilį vairuoja ji, jis turi savo automobilį, tiesiog žmonos automobilio raktai pirmi pasitaikė po ranka. Jo automobilis daugiau kuro vartoja ir truputį genda, tai jei reikia toliau važiuoti, važiuoja žmonos automobiliu. Automobilis yra 2011 m. gamybos, jie jį pirko už 4800 Eur, bet buvo avarija, todėl šiek tiek aplamdytas automobilio priekis ir šonas. Jam tai yra pirmas įvykis, kai dalyvavo eisme išgėręs, anksčiau yra baustas už greičio viršijimą, už parkavimąsi. Kartais jis nėra pareigingas vairuotojas, nes labai daug vairuoja ir tai yra neišvengiama, bet nepiktybiškai. Savo poelgį jis vertina labai blogai, tai nepateisinamas dalykas, neteisina savęs. Jam sunku pasakyti, dėl ko jį sustabdė, gal tiesiog policininkai taip pasakė, o gal jis sukėlė įtarimą. Jis supranta, kad vairavimas išgėrus yra labai blogai, pripažįsta visas aplinkybes. Jis alkoholį vartoja retai, per gimtadienius išgeria simboliškai, anksčiau problemų dėl alkoholio vartojimo neturėjo, įvykio dieną tiesiog labai rimtai dėl barnio skyrybomis pagrasino. Laiduoti už jį yra atvykęs jo pusseserės vyras M. B., abiejų jų vaikų krikšto tėvas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), jie kartu leidžia laiką, susitinka per mėnesį porą, trejetą kartų, važiuoja į svečius vieni pas kitus. M. B. turi savo įmonę, yra (duomenys neskelbtini), užsiima (duomenys neskelbtini). M. B. vairuoja automobilį. M. B. gali jam daryti įtaką, nes yra protingas, išsilavinęs žmogus, turi daug idėjų, jam po įvykio patarė, padėjo psichologiškai. M. B. jam yra kaip autoritetas, jis draugiškas, su vaikais labai užsiima. Apie įvykį M. B. sužinojo, kai jis (N. J.) jam papasakojo, tuo metu M. B. buvo išvykęs į užsienį, kai grįžo, jam viską papasakojo. Jam M. B. nuomonė yra svarbi, jo klausia patarimų, M. B. yra protingas ir išsilavinęs, dėl šių savybių jis yra jų vaikų krikštatėvis. Jo šeimą įvykis sukrėtė, jis (N. J.) šiaip pas psichologę vaikšto dėl santykių, po vaiko gimimo jie su žmona abu buvo įsitempę ir santykiai buvo pakrikę. Dabar jis viską pergalvoja, alkoholio nebevartoja, su vaiku būna namuose, žmona daugiau pailsi, todėl viskas kaip ir gerai. Dėl žmonos laidavimo nesvarstė, jis prisidirbo, tai pačiam reikia kapstytis, jų santykiai buvo įtempti, dėl šio įvykio ji buvo supykusi ir jis jos neprašė, kad būtų laiduotoja, nenorėjo velti.

Kaltinamasis N. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. birželio 17 d. buvo namie su vaikais. Žmona namie dirbo nuotoliniu būdu. Jai baigus darbą, tarp jų įvyko konfliktas, žmona pasakė apie galimas skyrybas, po ko jis susinervinęs nuėjo į garažą, ten gėrė alų. Žmona nematė, kad jis geria alkoholį. Būdamas garaže sugalvojo nuvažiuoti nupirkti picos ir susitaikyti su žmona. Kadangi nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nusprendė važiuoti automobiliu. Nuvažiavo iki picerijos, nupirko picą ir važiavo jau namo. Jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai jo paklausė, ar jis vartojo alkoholį. Jis jiems pasakė, kad taip. Jie davė jam pūsti į alkotesterį, buvo nustatyta 1,63 promilės alkoholio. Jis sutinka su jam nustatytomis promilėmis. Jis vairavo automobilį „Opel Insignia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą žmonos K. J. vardu. Jis dėl padaryto labai gailisi, daugiau tai nepasikartos. Jis alkoholiu nepiktnaudžiauja. Jis yra neteistas, norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas laidavimu. Už jį laiduotų M. B., jų vaikų krikšto tėvas. Jie dažnai su juo bendrauja, jų geri santykiai, jis jam yra autoritetas, jam yra svarbi jo nuomonė (b. l. 55-57).

Kadangi kaltinamasis N. J. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Liudytoja K. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad N. J. yra jos vyras, (duomenys neskelbtini) metus susituokę, augina du bendrus vaikus, vienam (duomenys neskelbtini), o kitam (duomenys neskelbtini). Gyvena (duomenys neskelbtini). Jai nuosavybės teise priklauso automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio valdytoja dažniausiai yra ji, N. J. turi savo automobilį. Automobilis buvo pirktas iš jos tėvų dovanotų pinigų, nes antrasis automobilis „Volvo X60“ yra prastos techninės būklės, nuolat taisomas. Automobilį „Opel Insgnia“ jai padovanojo tėvai antrojo vaiko gimimo proga, nes jų gyvenamoji vieta yra nutolusi nuo miesto, o artimiausio autobuso stotelė taip pat nėra arti apie 4 km, viešasis transportas kursuoja retai. Techniškai tvarkingas automobilis jai ir jos šeimai yra itin svarbus susisiekimui. Jau kuris laikas su N. J. konfliktuoja dėl įvairių priežasčių. 2022 m. birželio 17 d., apie 18.30 val., įvyko šeimyninis konfliktas dėl buities. N. J. pranešė, kad nori skirtis. Apie 19 val. pasiėmė vaikus ir nuėjo į namo antrą aukštą, nes turėjo nuotolinę anglų kalbos pamoką. N. J. tuo metu išėjo tvarkytis į garažą. Ką jis veikė garaže, ji nežino, nematė. Žinojo, kad jis garaže, nes girdėjo nuolat besikeliančius garažo vartus. Nematė, ar jis vartojo alkoholį. Minėto konflikto metu N. J. buvo blaivus, alkoholio prie jos visą dieną nevartojo. Jos nuotolinė anglų kalbos pamoka truko nuo 19.00 val. iki 20.30 val., po pamokos dukra paklausė: „Kur tėtis?“ Ji atsakė, kad nežino, kur jis yra. Pradėjo namuose ir aplink namus ieškoti N. J., tačiau nerado nei jo, nei jai priklausančio automobilio. Tuomet paskambino N. J. paklausti, kur jis yra. Ją N. J. informavo, kad jį sustabdė policija, nurodė, kad vairavo neblaivus. N. J. automobilyje buvo vienas. Kai nuvažiavo į įvykio vietą Nemenčinės pl. 33, Vilniuje, ant priekinės sėdynės pamatė picą ir dvi sriubas, N. J. norėjo jos atsiprašyti, susitaikyti, tad važiavo į piceriją „DODO“, esančią Nemenčinės pl., nupirkti picos vakarienei. Jai sunku patikėti, kad N. J. taip galėjo pasielgti, jis visuomet buvo itin atsakingas dėl vairavimo, niekada nevairavo neblaivus, visad, esant reikalui, kviesdavo taksi, jam toks elgesys nebūdingas. Kadangi nepatikėjo, kad jis vairavo išgėręs, nuvežė N. J. atlikti kraujo tyrimą nustatyti alkoholio kiekį kraujyje, tačiau tyrimai taip pat parodė, kad N. J. buvo neblaivus. Jos nuomone, jis šiuo metu patiria daug streso, šeimoje konfliktuoja, tai paveikė jo sprendimą vairuoti išgėrusiam. N. J. gali apibūdinti, kaip atsakingą, gerą, mylintį, rūpestingą tėvą, draugą, jis yra visų mėgstamas žmogus. Po šio įvykio N. J. labai išgyvena, labai kaltina save, numetė daug svorio, labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Taip pat norėtų paminėti, kad dėl kylančių konfliktų šeimoje N. J. lankosi pas valstybinį psichologą nuo šių metų pradžios, kadangi pas valstybinį psichologą didelis užimtumas, vizito tenka laukti itin ilgai, po 2022 m. birželio 17 d. dienos konflikto N. J. svarsto kreiptis į privatų psichologą pagalbos (b. l. 34-37).

Liudytojas P. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. birželio 18 d. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iame skyriuje vyresniuoju specialistu. 2022 m. birželio 17 d. darbą pradėjo iš anksto nustatytu grafiku, kartu su juo pradėjo darbą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiasis patrulis G. Č.. Darbą pradėjo su tarnybiniu automobiliu „Volkswagen Transporter“ (borto Nr. 1735). Patruliuodami nustatytame maršrute, apie 20.33 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad link Vilniaus iš Balžio gatvės į Nemenčinės pl. įsuko automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, pavojingai manevravo. Vykstant minėtu adresu, Nemenčinės plentu pastebėjo važiuojantį automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo sustabdytas Nemenčinės pl. 33, prie automobilio priėjo kolega G. Č., tuo metu jis iš automobilio pasiėmė tarnybinį alkoholio matuoklį „Alkotest 7510“ Nr. ARKB-0306 ir su juo nuėjo prie automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo. Jam priėjus prie vairuotojo, buvo atliktas jo neblaivumo patikrinimas su anksčiau minėtu alkoholio matuokliu. Patikrinus pirmuoju pūtimu vairuotojui buvo nustatytas 1,82 promilės girtumas. Vairuotojui išlipus iš mašinos ir praėjus 20 minučių, buvo pakartotinai patikrintas blaivumas. Buvo nustatytas 1,63 promilės girtumas. Vairuotojas jam padavė automobilio raktelius ir pateikė vairuotojo pažymėjimą, kaip paaiškėjo, automobilį vairavo N. J.. Asmuo akivaizdžiai atrodė neblaivus, sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Po girtumo nustatymo į įvykio vietą buvo iškviesta N. J. sutuoktinė K. J., kuriai buvo perduotas automobilis ir parašytas pakvitavimas dėl atsiėmimo (b. l. 26-29).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio G. Č. 2022 m. birželio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. birželio 17 d., patruliuojant kartu su vyr. specialistu P. P., iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad adresu Nemenčinės pl. link Vilniaus iš Balžio gatvės į Nemenčinės pl. įsuko automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, pavojingai manevravo. Vykstant minėtu adresu buvo gauta papildoma informacija, kad minėtas automobilis dabar įsuko į „Vynotekos“ stovėjimo aikštelę. Jiems atvykus į įvykio vietą pastebėjo važiuojantį automobilį, už vairo sėdėjo vyras. Automobilis „Opel Insignia“ buvo sustabdytas Nemenčinės pl. 33, Vilniuje, netoliese „MAXIMA“. Už vairo sėdėjo vairuotojas N. J.. Paklausus, ar jis vartojo alkoholio, vairuotojas atsakė, jog ne. Asmuo vengė bendrauti, jautėsi iš automobilio salono sklindantis alkoholio kvapas. Patikrinus pirmuoju pūtimu N. J. buvo nustatytas 1,82 prom. girtumas. Antru pūtimu buvo nustatytas 1,63 prom. girtumas. Po pūtimų asmuo pradėjo laisviau bendrauti, jautėsi, jog asmuo yra tikrai neblaivus, sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, kartojosi tarp žodžių, sakinių. Į įvykio vietą iškviesta automobilio savininkė K. J., t. y. N. J. žmona, jai perduotas automobilis, ji pasirašė pakvitavimą dėl automobilio perdavimo (b. l. 8).

2022 m. birželio 17 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2022 m. birželio 17 d., 21.10 val. N. J. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija pėda po pėdos – gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkęs ir atsimerkęs) – negali. Atlikus tikrinimą prietaisu „Drager Alcotest 7510 ARKB-0306“, pirmuoju tikrinimu 20.50 val. nustatytas 1,82 prom. girtumas, antruoju tikrinimu 21.11 val. nustatytas 1,63 prom. girtumas (b. l. 9). Kartu pateiktuose alkotesterio „Drager Alcotest 7510 ARKB-0306“ rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai (b. l. 19).

Alkotesterio Drager Alcotest 7510 ARKB-0306 patikros sertifikate Nr. 1680193 nurodyta, kad matavimo priemonė yra tinkama naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. spalio 26 d. (galiojo įvykio metu) (b. l. 12).

VĮ „Regitra“ išraše nurodyta, kad automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra K. J. (b. l. 22).???

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Opel Insignia“, 2011 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2022 m. birželio mėnesį buvo 4930 eurų su PVM (b. l. 23).

2022 m. birželio 17 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota transporto priemonės „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčios Nemenčinės pl. 33, Vilniuje, patikrinimas ir apžiūra. Apžiūros metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: bendri apgadinimai, priekinis bamperis apdaužytas, galinis bamperis irgi aptrankytas. (b. l. 13-20)

Byloje pateiktoje Nepriklausomų vertintojų biuro kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apskaičiuota rinkos vertė yra 2400 Eur su PVM.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad N. J. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta, kad jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,63 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino N. J. pareikštą kaltinimą. Apklaustas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, N. J. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nurodė, kad įvykio dieną tarp jo ir jo žmonos kilo konfliktas, po kurio jis vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė alų. Po to, norėdamas susitaikyti su žmona, sėdo vairuoti automobilį, priklausantį žmonai, ir šiuo automobiliu nuvyko į piceriją nupirkti picos, po ko, važiuojant atgal nuo picerijos, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą ir nustatė 1,63 promilių girtumą. Tai, kad N. J. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų K. J. ir P. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, N. J. neblaivumo nustatymo aktas bei jo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad N. J. 2022 m. birželio 17 d., apie 20.33 val., Vilniuje, Nemenčinės plente, ties pastatu Nr. 33, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,63 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad N. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl N. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

N. J. byloje pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį M. B. pagal laidavimą be užstato.

Galimas laiduotojas M. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis turi aukštąjį (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, daug metų dirbo (duomenys neskelbtini), užėmė vadovaujančias pareigas, paskutinius metus turi savo (duomenys neskelbtini) verslą su partneriais, yra kelių įmonių vadovas. N. J. jis pažįsta labai gerai, N. J. yra jo žmonos pusbrolis, savaitgalius jie leidžia kartu, yra N. J. vaikų krikšto tėvai, todėl jų ryšys yra artimas. Krikšto tėvais juos pasirinko, nes jie artimai bendrauja, tai rodo abipusį pasitikėjimą. Bendrauja gal ir ne kiekvieną savaitgalį, bet bent jau kas antrą, taip pat jie susiskambina, susirašo. Jis žino, ką N. J. padarė, ši situacija jį labai nustebino. Jie su N. J. dažnai leidžia laiką kartu ir nieko panašaus nėra buvę, jam niekad neatrodė, kad N. J. piktnaudžiauja alkoholiu, juo labiau, kad vairuotų išgėręs. Jei vairuodavo, tai jokio alkoholio nevartodavo. Kiek žino situaciją, N. J. šeimoje buvo tam tikrų nesutarimų, ir matyt jam esant paveiktam emocinės būklės taip ir atsitiko. Jis tokio elgesio nepateisina, tačiau tiki, kad tai tikriausiai yra vienkartinis atvejis ir ateityje tai pasikartos. Jie su N. J. ne kartą kalbėjo, N. J. supranta savo kaltę ir jis mano, kad tai daugiau nepasikartos. Jis supranta, kad kaip laiduotojas bus už N. J. atsakingas ir mano, kad tikrai gali tai padaryti, nes tiki, kad panaši situacija nepasikartos. Jis N. J. gali daryti įtaką, vienas iš variantų yra bendrauti, kalbėtis, aiškinant apie tokių poelgių pasekmes. Jis sutinka su nustatytu užstatu, užstatas reiškia, kad jis N. J. visiškai pasitiki ir užstatas nebus panaudotas. Jis pats nusižengimų neturi.

Kaltinamasis N. J. prašyme dėl laidavimo nurodė, kad M. B. yra jo autoritetas, darantis jam itin didelę teigiamą įtaką. M. B. yra jo pusseserės D. B. vyras, jie yra pažįstami ilgą laiką, yra ne tik artimi draugai, tačiau jie yra ir abiejų jo vaikų krikšto tėvai. Jie susitinka beveik kiekvieną savaitę, kartu vyksta į išvykas, švenčia šventes. Po šio įvykio jų bendravimas suintensyvėjo, M. B. buvo vienas iš pirmųjų žmonių, kuriam papasakojo apie tai, kas nutiko, M. B. išreiškė nepritarimą jo padarytam nusikaltimui, jie apturėjo ilgą pokalbį, kurio metu aptarė įvykį, jo priežastis ir tolimesnius žingsnius, kuriuos jis turėtų žengti, norėdamas pasimokyti iš savo klaidos. Jis visada stengiasi įsiklausyti į M. B. nuomonę ir patarimus, šiuo atveju bendravimas su M. B. neabejotinai padėjo jam suprasti savo elgesio pasekmes. M. B. yra itin sąžiningas, doras, gerbiantis įstatymus žmogus, taip pat labai pagarbus ir diplomatiškas, šeimos žmogus. Jis taip pat yra žingeidus, išsilavinęs, savo darbui atsidavęs asmuo, su kuriuo jis (N. J.) praleidžia daug laiko ir M. B. jam gali daryti realią teigiamą įtaką, todėl, jo nuomone, yra vertas teismo pasitikėjimo ir tinkamas būti laiduotoju.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis N. J. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, N. J. savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Taip pat būtina įvertinti ir N. J. apibūdinančių duomenų visumą. Jis yra šiuo metu nedirbantis, tačiau įvairiais laikotarpiais dirbęs praeityje, taip pat vykdęs individualią veiklą (b. l. 69), buvusios darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 71), neteistas (b. l. 59-60), baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkaus pobūdžio KET pažeidimus, taip pat vieną kartą baustas už šiurkštų KET pažeidimą – pasišalinimą iš eismo įvykio vietos (ANK 426 straipsnio 1 dalis), dauguma paskirtų baudų sumokėtos (b. l. 62-67). Byloje nėra duomenų apie jo priklausomybes ar blogus įpročius. Teismas taip pat atsižvelgia į N. J. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti M. B., kuris yra kaltinamojo pusseserės vyras ir kaltinamojo vaikų krikšto tėvas. Tiek M. B., tiek N. J. teisiamajame posėdyje nurodė, kad juos sieja glaudūs ryšiai, jie nuolat bendrauja, susitinka savaitgaliais, vyksta į bendras išvykas, susirašo ir susiskambina. N. J. nurodė, kad M. B. jam yra sektinas pavyzdys ir autoritetas, savo asmeninėmis savybėmis rodantis teigiamą pavyzdį. Savo ruožtu M. B. nurodė, kad jis N. J. gali daryti įtaką, su juo bendrauti, kalbėtis, aiškinant apie tokių poelgių pasekmes. N. J. patvirtino, kad M. B. buvo vienas iš pirmųjų žmonių, kuriam jis papasakojo apie įvykį, M. B. jo padarytą veiką smerkė, jie aptarė tokio elgesio pasekmes ir žingsnius, siekiant pasimokyti iš šios klaidos. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad M. B. yra neteistas, vedęs, dirbantis. Nors M. B. teigė, kad jis pats nusižengimų neturi, tačiau iš teismo gauto administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad M. B. yra ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, vis dėl to atkreiptinas dėmesys, kad M. B. padaryti administraciniai nusižengimai yra smulkaus pobūdžio, už juos paskirtos baudos yra sumokėtos, jis nėra baustas už šiurkščius KET pažedimus. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad šiuo atveju M. B. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, jį su kaltinamuoju N. J. jį sieja glaudūs draugystės ryšiai, jis yra kritiškas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, jo vertybinė orientacija pozityvi, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu jis gali daryti teigiamą įtaką N. J., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Be to, M. B. nurodė, kad yra pasirengęs sumokėti užstatą, jei teismas nuspręstų jį taikyti. Teismo manymu, tokia jo pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už kaltinamąjį yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojo pareigas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, N. J., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo M. B. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant dviejų metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis N. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vairuodamas transporto priemonę, N. J. pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,63 promilių neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatydamas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes – kaltinamasis automobilį vairavo neblaivus Vilniaus mieste, vakaro metu, kuomet kelyje galėjo būti kitų asmenų ir transporto priemonių, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti rimtesnių tokio jo poelgio padarinių. Teismas taip pat įvertina, kad kaltinamasis iki tol buvo neteistas, administracine tvarka baustas, taip pat ir už KET pažeidimus, praeityje vieną kartą baustas ir už šiurkštų KET pažeidimą, tačiau anksčiau nebuvo baustas už vairavimą neblaiviam ar kitus su alkoholio vartojimu susijusius nusižengimus. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taigi, N. J. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams – didesniam nei minimaliam, bet mažesniam už vidurkį terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad N. J. 2022 m. birželio 20 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 50-51), tokiu būdu N. J. realiai negalėjo naudotis teise vairuoti nuo 2022 m. birželio 20 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, N. J. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. birželio 20 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Teismų praktikoje pažymima, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasis N. J. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – jo žmonai K. J.. Nors N. J. ir K. J. yra sutuoktiniai, jie abu, duodami parodymus, patvirtino, kad minėtas automobilį K. J. gavo kaip asmeninę dovaną, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad tai yra jų bendras turtas. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad N. J. įvykio dieną automobilį paėmė be K. J. žinios ir sutikimo, tokiu būdu byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad automobilio savininkė kaltinamajam perdavė automobilį žinodama, kad šis turtas bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).

VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Opel Insignia“ vidutinė vertė su PVM įvykio metu buvo 4930 eurų su PVM, tačiau teisiamojo posėdžio metu buvo gauta Nepriklausomų vertintojų biuro kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apskaičiuota rinkos vertė yra 2400 Eur su PVM. Atsižvelgiant į tai, kad VšĮ „Emprekis“ pateiktas vertinimas yra vidutinė tokio automobilio modelio vertė rinkoje, o Nepriklausomų vertintojų biuro ataskaitoje yra pateiktas konkretaus automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertės įvertinimas, teismas pastarąją ataskaitą laiko tikslesne ir vadovaujasi būtent joje nurodyta automobilio rinkos vertės suma. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo N. J. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamasis ar jo gynėja, kurie neišreiškė prieštaravimo tokios rinkos vertės sumos konfiskavimui. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis N. J. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo N. J. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš N. J. išieškotina automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM, t.y. 2400 eurų.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam N. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas (b. l. 50-51) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, paimtas dokumentas – N. J. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N. J., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo M. B. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti N. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš N. J. išieškoti automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 2400 (du tūkstančius keturis šimtus) eurų.

Kaltinamajam N. J. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, N. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio, kartu su įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašu perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti N. J. ir M. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti N. J., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė