Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Bronislovo Razmos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo 1 metams 3 mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo 10 mėnesių bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2022 m. sausio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu J. M. paskirta bausme, prie 2022 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį naujuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 2 metams bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5), 8), 10) punktais, bausmės vykdymą nuspręsta atidėti 2 metams, įpareigojant nuteistąjį viso bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir viso bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi J. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas jam naudotis ir įgyti specialią teisę – teisę vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 2 metus 6 mėnesius. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn J. M. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (VIN) (duomenys neskelbtini), kuris grąžintas J. M. pagal 2022 m. gruodžio 20 d. pakvitavimą.

J. M. priklausančiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (VIN) (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuspręsta baigti taikyti nuo turto konfiskavimo vykdymo pradžios.

Pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. M. nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus: jis 2022 m. gruodžio 10 d., apie 18.29 val., Plungės m., (duomenys neskelbtini). g., ties (duomenys neskelbtini) pastatu, būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0388, patikros Nr. 1744294, pirmą kartą 18.31 val. nustatytas 2,40 prom. neblaivumas bei antrą kartą 18.51 val. nustatytas 2,17 prom. neblaivumas, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais savo veiksmais pažeidė 2002 m. gruodžio 11 d. Nr. 1950 Vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto (draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims) reikalavimą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

2.1. Teigia, jog nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Teismas netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe (kasacinės nutartys Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023). BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (kasacinė nutartis Nr. 2K-91/2014 ir kt.). Taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis Nr. 2K-405/2012).

2.3. J. M. anksčiau teistas keturis kartus, šiuo metu teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas keturių nusikalstamų veikų padarymu. Iš J. M. teistumo duomenų nustatyta, kad pirmą nusikaltimą jis padarė 2012 m., o nuosprendis priimtas 2013 m. spalio 23 d. Visas kitas nusikalstamas veikas J. M. įvykdė ne tik būdamas recidyvistas, bet ir neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. bausmės vykdymo metu. Nusikalstamos veikos, dėl kurių įvykdymo yra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, skiriasi ne tik pavojingumu, tačiau ir pobūdžiu, t. y. nuo sunkaus sveikatos sutrikdymo sunkinančiomis aplinkybėmis, kalinio pabėgimo, turtinių nusikaltimų, nusikaltimų finansų sistemai iki transporto priemonės vairavimo neblaiviam. Visi paskesni jo nusikaltimai įvykdyti bausmės vykdymo metu.

2.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. gruodžio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu J. M. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas l metams 6 mėnesiams, taip pat ir 2022 m. sausio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų priimtu nuosprendžiu jam paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 7 d., o nuosprendžio vykdymas pradėtas 2022 m. rugsėjo 26 d. (J. M. įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą). Naują nusikalstamą veiką J. M. padarė 2022 m. gruodžio 10 d., t. y. praėjus kiek daugiau kaip dviem mėnesiams nuo paskutiniu teismo sprendimu paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Visi šie duomenys nesudaro pagrindo manyti, jog J. M. ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, o jo padaryti nusikaltimai yra atsitiktinio pobūdžio. Todėl yra akivaizdu, kad šiuo metu jau galima įvertinti, ar, trečią kartą atidėjus bausmės vykdymą J. M., jis bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3.4. Nuosprendžio pakeitimas, kaip to prašo prokuroras, neatitiktų teisingumo kriterijų, tai būtų neadekvatus prievartos priemonių taikymas demokratinėje visuomenėje. Jo pasiuntimas į kalėjimą gali padaryti priešingus rezultatus, atvesti į depresiją, stagnaciją ir motyvacijos kabintis į gyvenimą netekimą. Teismai panašiose bylose už tokius nusikaltimus paprastai netaiko laisvės atėmimo. Todėl uždarius jį į pataisos namus, bus užkirstas kelias ne tik jo ugdymui, bet ir tolesnei resocializacijai ir integracijai į visuomenę, be to, tai netikslinga ekonomiškai – valstybė privalės jį kaip nuteistąjį išlaikyti. Dabar gali pasitarnauti valstybei, mokėti mokesčius ir nebūti našta valstybei. Nėra padaręs administracinių nusižengimų ir šiuo metu nėra realių apraiškų, kad gali nusikalsti, t. y. nebėra faktorių, kurie didintų jo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Todėl jo pasiuntimas realiai atlikti laisvės atėmimo bausmės šiuo konkrečiu atveju aiškiai prieštarautų teisingumo principui, bausmės paskirčiai ir tikslams, neatitiktų Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos. Prašo suteikti jam galimybę taisytis neizoliuotam.

3.5. Teismų praktikoje galimos dvi skirtingos situacijos, kai asmeniui, jau nuteistam laisvės atėmimo bausme atidedant jos vykdymą ir neatlikus bausmės, antrą kartą taikomas bausmės vykdymo atidėjimas: 1) kai nauja veika padaryta po pirmojo nuosprendžio, kuriuo atidėtas bausmės vykdymas, 2) kai asmuo teisiamas už veikas, padarytas iki pirmesniojo nuosprendžio, kuriuo bausmės vykdymas atidėtas. Pažymi, kad įstatymas imperatyviai nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo nei vienu, nei antru atveju, jei tik yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-326-303/2018 teismas yra pasisakęs, kad BK 75 straipsnyje nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą tuo atveju, kai naujas nusikaltimas padaromas bausmės, paskirtos už ankstesnįjį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu, tačiau pakartotinis šio instituto taikymas galimas ne visais atvejais, o tada, kai bylos aplinkybių visuma leidžia manyti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Tai visiškai atitinka valstybės baudžiamąją politiką, kad demokratinėje visuomenėje nebūtų perteklinai ir neproporcingai naudojamos bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, nors yra humaniškesnės ir pakankamą priežiūrą bei kontrolę užtikrinančios priemonės nesunkius nusikaltimus padariusiems asmenims.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą, nuteistasis ir jo gynėjas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Bausmės vykdymo atidėjimas reglamentuojamas BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas yra akivaizdu, kad formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas J. M. atitinka.

6. Skundžiamu nuosprendžiu J. M. nuteistas už vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo 1 metams 3 mėnesiams bausme, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą procesinę taisyklę, sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta laisvės atėmimo 10 mėnesių bausmė, o šią bausmę subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2022 m. sausio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausme ir prie 2022 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį naujuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 2 metams bausmė, neviršija ketverių metų. Tačiau būtina pažymėti, kad, net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

7. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinio teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).

8. Pagal formuojamą teismų praktiką (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

9. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

10. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, turi pagrindą daryti išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo J. M. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes jis nėra vertas teismo pasitikėjimo, t. y. nėra pagrindo manyti, jog dabar – jau trečią kartą atidėjus ir vėl skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

11. Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė tokius bausmės vykdymo atidėjimo motyvus: J. M. dirba, turi išlaikytinių, žada daugiau nusikalstamų veikų nebedaryti, probacijos sąlygas vykdyti. Įvertinęs visas šias aplinkybes apylinkės teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti atidedant J. M. paskirtą bausmę bei paskiriant įpareigojimus. Teisėjų kolegija tokius apylinkės teismo motyvus vertina kaip formalius ir objektyviai nepakankamus spręsti, jog šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu J. M. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, kuris pasižymėjo ypatingu pavojingumu visuomenei – jis 2022 m. gruodžio 10 d. Plungės mieste žiemos vakarą vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y., nustatytas 2,40 promilių neblaivumas ir antrą kartą patikrinus 18.51 val. nustatytas 2,17 prom. neblaivumas. Nors po nusikalstamos veikos padarymo J. M. pripažino savo kaltę, nurodė besigailintis ir tai apylinkės teismo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau ši aplinkybė kartu su apylinkės teismo nurodytomis, jog J. M. dirba, turi išlaikytinių, žada daugiau nusikalstamų veikų nebedaryti, probacijos sąlygas vykdyti, savaime nesuteikia pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti J. M. realiai neatliekant jam paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės.

13. Apylinkės teismas, parinkdamas J. M. bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuoto nusikaltimo eismo saugumui padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti J. M. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54 ir 61 straipsniuose, nepažeidė ir tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Tačiau spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybių, jog A. M. naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), anksčiau teistas keturis kartus, o naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir nors galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimu buvo nubaustas 300 Eur bauda už tai, kad 2020 m. gegužės 23 d. vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, be privalomojo draudimo ir neturėdamas teisės vairuoti (baudą sumokėjo 2021 m. gegužės 21 d., b. l. 85–87).

14. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu J. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. 2022 m. vasario 3 d. ir 2022 m. liepos 27 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriuje (b. l. 83–84). Kitu 2022 m. sausio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-503/2022, J. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį skirta laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą probacijos laiką toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, pirmus 6 probacijos mėnesius nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, visą probacijos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (b. l. 82). Aktualią nusikalstamą veiką J. M. padarė 2022 m. gruodžio 10 d., taigi praėjus vos dviem mėnesiams po to, kai 2022 m. rugsėjo 26 d. buvo įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą, Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriui pradėjus vykdyti minėtu 2022 m. sausio 13 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, jog J. M. iš ankstesnių nuteisimų jokių racionalių išvadų nepadarė, iš ankstesnio elgesio jis nepasimokė ir skirtos bausmės jo nuo naujo nusikalstamo elgesio neatgrasė.

15. Be to, kaip teisingai pastebi apeliantas, nusikalstamos veikos, už kurias J. M. anksčiau nuteistas, skiriasi ne tik pavojingumu, tačiau ir pobūdžiu, t. y. nuo sunkaus sveikatos sutrikdymo sunkinančiomis aplinkybėmis (2013 m. spalio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo, 2015 m. spalio 21 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiai), kalinio pabėgimo, turtinių nusikaltimų, nusikaltimų finansų sistemai (2020 m. gruodžio 30 d. ir 2022 m. sausio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiai) iki transporto priemonės vairavimo neblaiviam. Beje, aktualią nusikalstamą veiką J. M. taip pat padarė vairuodamas neįregistruotą, be techninės apžiūros automobilį ir neturėdamas teisės vairuoti. Apie jo vairavimą neblaiviu policijai pranešė asmuo, kurio automobilį kliudė J. M. ir pasišalino iš įvykio vietos. Be to, pareigūnams tikrinant šio pranešėjo informaciją ir pavykus surasti pasišalinusį iš įvykio vietos J. M., buvo užfiksuota, jog jis vairavo apgadintą automobilį ir pareigūnams paaiškino, kad neva tokį automobilį nusipirko prieš keturias dienas ir eismo įvykio nepadarė, o alkoholį vartojo prieš dvi valandas (b. l. 8). Tokie J. M. paaiškinimai pareigūnams iš karto po eismo įvykio leidžia suabejoti jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos sąžiningumu, o kartu jo asmenybės atvirumu ir deklaruojamo gero elgesio perspektyva.

16. Nuteistasis J. M. atsiliepime neginčija teismo motyvų, kuriais teismas parinko jam laisvės atėmimo bausmės rūšį, nustatė jos dydį ir, taikydamas BK 64 straipsnio 1, 3, dalies nuostatas, paskirtą bausmę subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2022 m. sausio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu jam paskirta bausme ir paskyrė galutinę subendrintą – 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat nuteistasis pritaria apylinkės teismo sprendimui atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Tačiau tokia subjektyvi nuteistojo pozicija savaime nešalina jo recidyvios asmenybės ir padaryto nusikaltimo pavojingumo.

17. Apylinkės teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, pervertino, suabsoliutino aplinkybes dėl J. M. asmenybės, t. y. vertindamas vien tai, jog jis dirba, turi išlaikytinių, pažada daugiau nenusikalsti ir vykdyti probacijos sąlygas ir nepagrįstai neatsižvelgė į anksčiau aptartas aplinkybes, susijusios su padaryta nusikalstama veika, kurių visuma nebeleidžia patikėti J. M. pažadais ir pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl nuteistojo J. M. atsiliepimo argumentai, jog jis visiškai nebevartoja alkoholio, sportuoja, dirba, teikia išlaikymą mažamečiams vaikams, mezga ryšius su savo vaikais, stengiasi uždirbti ir dengti susidariusias skolas, dalimis moka įmokas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sugyventinės, mamos, kaimynės bei darbdavės UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra charakterizuojamas teigiamai, Plungės vyrų krizių centre lanko priklausomybių užsiėmimus, 2019 m. yra dirbęs sporto klube treneriu, turi neterminuotam laikui išsinuomojęs butą, moka komunalinius mokesčius ir yra tvirtai pasiryžęs keistis, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo atidėti jam skirtos bausmės vykdymo. Akivaizdu, jog jau ne kartą J. M. taikytas bausmės vykdymo institutas nesustabdė jo nuo naujo nusikalstamo elgesio, todėl šio nuteistojo resocializacija be realaus laisvės atėmimo negalima. Akcentuodamas turimų socialinių, šeiminių, ekonominių ryšių svarbą, J. M. nepagrįstai neįvertina ir ignoruoja aptartų aplinkybių, susijusių su padaryta nusikalstama veika, visetą. Recidyvus J. M. elgesys pasikartojo, taigi anksčiau skirtos bausmės nesustabdė šio jauno, darbingo, vaikus privalančio išlaikyti vyro nuo naujo nusikaltimo padarymo.

18. Kiekvienas nuteistas asmuo turi suprasti, jog bet koks naujas teisės pažeidimas ar paskirto įpareigojimo nevykdymas, ypač padarytas tyčia, sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, kuris atitinkamai gali reikšti pareigą atlikti griežtesnę bausmę. Valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo daromų pažeidimų jų mažareikšmiškumu ar deklaruojamu nuoširdžiu gailėjimusi, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei. Iš tiesų, ne kas nors kitas, o tik pats nuteistasis privalo būti suinteresuotas jam paskirtų įpareigojimų tinkamu ir nepriekaištingu vykdymu.

19. J. M. vėl padarydamas nusikalstamą veiką, be kita ko, žinodamas, jog turi pareigą išlaikyti vaikus, elgėsi itin neatsakingai, lengvabūdiškai. Todėl nebėra pagrindo manyti, kad J. M. yra vertas teismo pasitikėjimo ir, atidėjus bausmės vykdymą, sąžiningai vykdys teismo paskirtus įpareigojimus ir nebenusikals. J. M. turėjo galimybę pasitaisyti, imtis veiksmų koreguoti savo elgesį, tačiau ir toliau elgėsi pagal jam vienam priimtinas gyvenimo nuostatas. Būdamas laisvėje jis neįrodė, kad bausmės tikslai gali būti įgyvendinti netaikant jam griežtesnio laisvės suvaržymo. Švelnus baudžiamumas šiam nuteistajam reikiamo poveikio nedaro, todėl yra tikslinga jam taikyti griežtesnį laisvės suvaržymo režimą.

20. Apibendrindama anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas, todėl naikintina nuosprendžio dalis, kuria teismas nusprendė J. M. nuosprendžiu skirtos galutinės subendrintos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

21. 2023 m. kovo 27 d. Klaipėdos apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 11, 14.2.3. punktais, prašoma iš nuteistojo valstybei priteisti 83,33 Eur už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

22. BPK 106 straipsnio 1 dalis numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

23. Šiuo atveju akivaizdu, jog minėta pažyma iš tarnybos gauta po to, kai 2023 m. kovo 16 d. teismo posėdyje ši byla buvo išnagrinėta. BPK 301 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas sprendimas dėl proceso išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai ir nustatytą aplinkybę, pažyma apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas pateikta pavėluotai, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl prašomų išlaidų išieškojimo iš nuteistojo, priešingu atveju būtų pažeisti rungtyniškumo, o kartu teisingumo principai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. sausio 16 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria J. M., vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi bausmės vykdymą nuspręsta atidėti 2 metams.

Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Atmesti Klaipėdos apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.