Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-11-14 · Administracinė byla Nr. A-1689-629/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-03-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-14
Bylos Nr.
A-1689-629/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00003-2014-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Milda Vainienė (pran.)
Pareiškėjas
J. T., M. I.
Trečiasis asmuo
O. S.
Atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1689-629/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00003-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 18.4.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. T. ir M. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. T. ir M. I. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui O. S. dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjai J. T. ir M. I. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-2646; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-1558; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-1994.

2. Pareiškėjai nurodė, kad jiems buvo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą į 7,47 ha žemės plotą Pazapsių kaime Lazdijų rajone, kuris iki nacionalizacijos priklausė P. T. (pareiškėjų seneliui). Atkuriant pareiškėjams nuosavybės teises į šį žemės sklypą, tuometinio Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 59-1356 patvirtintame Lazdijų rajono Kučiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, atkuriamas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) 7,47 ha buvo suformuotas iš trijų dalių. Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) neapėmė jokių kitiems asmenims priklausančių pastatų. Sklypui nebuvo nustatyti servitutai. Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) konfigūracija ir sąlygos išliko nepakitusios ir Lazdijų rajono Kučiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Lazdijų skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-797. Tačiau NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-1558 (toliau – ir Įsakymas Nr. 1558) buvo patvirtinta nauja Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) konfigūracija, papildant jį nauja 4 dalimi ir jis buvo padalintas jau į 4 dalis – Nr. (duomenys neskelbtini) (0,7472 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (4,2577), Nr. (duomenys neskelbtini)(1,1913 ha), Nr. (duomenys neskelbtini)(0,10 ha). Taip pat jame buvo nustatytas kelio servitutas.

3. Pareiškėjų vertinimu, Įsakymu Nr. 1558 buvo neteisėtai įtrauktos į grąžinamo Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą kitiems asmenims (O. S.) priklausančios arklidės bei nepagrįstai suformuotas per didelis aplink šį statinį žemės sklypo plotas. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, jog NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-1994 (toliau – ir Įsakymas Nr. 1994) buvo nustatytas žemės Sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) servitutas, suteikiantis statinio naudotojui naudoti šį žemės sklypą. Pareiškėjai, nesutikdami su tokiais sprendimais, pateikė skundą NŽT, tačiau NŽT 2013 m. gruodžio 10 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjai teigė, kad atsakovas neturėjo jokio faktinio pagrindo suformuoti po arklidėmis atskiro žemės sklypo, nes negalėjo pakeisti Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 59-1356 patvirtintame Lazdijų rajono Kučiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nurodytų Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų. Nurodė, jog pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintų Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) VII skirsnio „Žemėtvarkos projekto įgyvendinimo tvarka“ nuostatas, patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą nuosavybės teisės atkuriamos nedarant jokių pakeitimų.

5. Pareiškėjai taip pat nurodė, jog pastato savininkui (O. S.) atsisakius sudaryti nuomos sutartį, pareiškėjams atkuriamame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo būti nustatytas servitutas naudoti statinį žemės sklype, tačiau suformuotas po ginčo statiniu atskiras žemės sklypas statiniui naudoti. Pažymėjo, kad aplink arklides 0,10 ha dydžio žemės sklypas negalėjo būti suformuotas ir dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 62 punktą, sudarant statinių, kuriems nėra ar negali būti suformuotas žemės sklypas, išdėstymo planas įbraižomas nekilnojamo turto objektui, kuriems atliekami kadastriniai matavimai. Taigi, pareiškėjų įsitikinimu, šiuo atveju, arklidėms negalėjo būti formuojamas atskiras žemės sklypas, kadangi arklidžių išdėstymo planas turėjo būti atvaizduotas Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane nurodant statinio kampų koordinates. Dėl šios priežasties Įsakymu Nr. 1558 negalėjo būti nustatytas ir kelio servitutas, kadangi kelias neveda niekur, tik į pareiškėjams priklausančius statinius.

6. Pareiškėjai pažymėjo, kad atsakovas negalėjo suformuoti atskiro žemės sklypo statiniui, kurio gyvavimo trukmė jau yra pasibaigusi. Pareiškėjai vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ 6 punktu, kuriame nustatyta, jog statinys iš pasirinktų statybos produktų turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad, esant normalioms naudojimo sąlygoms, statinys atitiktų esminius statinio reikalavimus per visą Reglamento priede nustatytą šio statinio gyvavimo trukmę. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, jog STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ priedo II dalyje „Negyvenamosios paskirties“ II b. „Pagalbinio ūkio paskirties“ 7.2 punkte nustatyta, kad rastinių tvartų, daržinių, viralinių, sandėlių, šiltnamių ir kitų panašių statinių gyvavimo trukmė yra 50 metų. Iš kadastro duomenų bylos nuorašo pareiškėjai nustatė, kad O. S. priklausančių arklidžių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1965 m., taigi, pareiškėjai sprendė, kad ginčo statinio gyvavimo trukmė pasibaigė 2016 m., todėl statinys turėtų būti nugriautas ir nebenaudojamas.

Atsiliepimas

7. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad M. I. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,74 ha žemės, o J. T. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,76 ha žemės ir 0,97 ha miško. Abu pretendentai pageidavo nuosavybės teises atkurti natūra. Kučiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 59-1356 (toliau – ir Projektas), pareiškėjams suprojektuotas grąžintinas natūra žemės ir miško sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), 7,47 ha ploto. Įsakymu Nr. 1558 buvo patikslinti Projekto sprendiniai: vietoje 1999 m. Projekte suprojektuoto vieno natūra grąžintino žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), suformuojant 4 natūra grąžintinus žemės sklypus, t. y. kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), O. S. nuosavybės teise priklausančio pastato-arklidės eksploatacijai reikalingą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), ir patikslinant žemės sklypų plotus ir ribas, taip pat suprojektuojant kelio servitutą, reikalingą privažiuoti iki žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jog O. S. 2013 m. spalio 16 d. raštu atsisakė sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, Įsakymu Nr. 1994 buvo pakartotinai patikslinti 1999 m. Projekto sprendiniai, žemės sklypui papildomai suprojektuojant žemės servitutą, suteikiantį teisę svetimam statinio naudotojui naudoti statinį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Atsakovas nurodė, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (toliau – ir Aprašas), 12 punkte reglamentuota, kad kai grąžinamame natūra žemės ar miško sklype yra įsiterpęs žemės sklypas, naudojamas asmenų nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir (ar) įrenginiams (statomiems ar pastatytiems), žemės reformos žemėtvarkos projekte atskiru žemės sklypu suprojektuojami šiems statiniams ir (ar) įrenginiams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti reikalingi žemės sklypai. Atsakovas paaiškino, jog vadovaujantis Aprašo bei Metodikos 16-17 punktų nuostatomis 1999 m. Projekto sprendiniai privalėjo būti patikslinti taip, kaip tai buvo atlikta Lazdijų skyriaus vedėjui priimant įsakymą Nr. 1558 ir įsakymą Nr. 1994. Priėmus minėtus įsakymus laikytina, kad žemės sklypas, reikalingas O. S. priklausančio pastato-arklidės eksploatacijai, taip pat privažiuojamasis kelias bei šiam žemės sklypui nustatytini žemės servitutai, teritorijų planavimo dokumentuose yra suprojektuoti.

9. Atsakovas pažymėjo, kad NŽT Lazdijų skyrius negalėtų tenkinti reikalavimo neformuoti atskiro žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat neprojektuoti kelio servituto, reikalingo privažiuoti prie kitos paskirties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys pastatai, ir žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra O. S. priklausantis pastatas-arklidė, nes tenkinus šį prašymą, t. y. panaikinus Įsakymą Nr. 1558 ir Įsakymą Nr. 1994, šis sprendimas prieštarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms natūra grąžintoje žemėje esantiems pastatams ir statiniams reikalingų žemės sklypų suformavimą.

Šalies argumentai

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo O. S. su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. O. S. teigimu visiškai nepagrįstas pareiškėjų patikslinto skundo argumentas, esą atsakovas negalėjo suformuoti atskiro žemės sklypo O. S. statiniui (arklidėms), kurio gyvavimo trukmė jau yra pasibaigusi. Nurodė, jog ji yra pateikusi Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-47-780/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties kopijas, iš kurių matyti, kad statinio (arklidės) pastatymo metai 1970 m. Taigi O. S. vertinimu, yra akivaizdu, kad pareiškėjų su patikslintu skundu pateiktame kadastro duomenų bylos išraše klaidingai nurodyti jai priklausančio statinio (arklidžių) pastatymo metai. Dėl kadastro duomenų bylos klaidų ištaisymo ji yra pateikusi Registrų centrui prašymą. Be to, nurodė, kad jai priklausančio nuosavybės teise pastato (arklidžių) būklė yra gera, nes ji laiku atliko būtinus pastato priežiūros bei remonto darbus, jo gyvavimo trukmė nėra pasibaigusi, kaip tvirtina skunde pareiškėjai, pastatas atitinka esminius statinio reikalavimus ir jokio pavojaus pareiškėjams nekelia. O. S. nurodė, jog jai priklausančio nuosavybės teise pastato (arklidės) gera būklė matyti iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 44/561069 esančios statinio nuotraukos. Pastatas yra tinkamas naudoti ir naudojamas, todėl tokį pastatą griauti, kaip pageidauja pareiškėjai, ji nesiruošia. O. S. nuomone, atsakovo suprojektuotas jai priklausančio pastato-arklidės eksploatacijai reikalingas žemės sklypas, atitinka teritorijų planavimo dokumentams keliamus reikalavimus bei teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias natūra grąžintoje žemėje esantiems pastatams ir statiniams reikalingų žemės sklypų suformavimą, todėl pareiškėjų prašomi atsakovo priimti aktai negali būti naikinami.

II.

11. Kauno apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2017 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė. Priteisė O. S. iš pareiškėjų J. T. ir M. I. solidariai 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Teismas nustatė, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsakovo priimtų Įsakymo Nr. 1558 ir Įsakymo Nr. 1994 teisėtumas bei pagrįstumas.

13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjams grąžintiname natūra žemės sklype yra trečiajam suinteresuotam asmeniui O. S. priklausantis pastatas – arklidė ir vadovaudamasis Metodikos 16 ir 17 punktuose bei Aprašo 12 punkte įtvirtintomis nuostatomis, konstatavo, kad 1999 m. Žemėtvarkos projekto sprendiniai privalėjo būti pakeisti suformuojant pastatui (arklidei) eksploatuoti reikalingą žemės sklypą, nustatant šio žemės sklypo plotą, ribas bei numatant privažiuojamuosius kelius.

14. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad atsakovas, vykdydamas Apraše ir Metodikoje numatytas nuostatas priėmė 2013 m. rugsėjo 9 d. Įsakymą Nr. 1558, kuriuo suformavo 1999 m. Žemėtvarkos projekte O. S. nuosavybės teise priklausančio pastato-arklidės eksploatacijai reikalingą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat suprojektavo kelio servitutą, reikalingą privažiuoti iki jo. O. S. atsisakius sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, atsakovas, vadovaudamasis Metodikos 17 punktu, skundžiamu Įsakymu Nr. 1994 grąžinamam natūra žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė servitutą suteikiantį teisę svetimam statinio naudotojui naudoti statinį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini).

15. Teismas pareiškėjų teiginį, kad atsakovas neturėjo jokio faktinio pagrindo suformuoti po arklidėmis atskiro žemės sklypo, nes negalėjo pakeisti 1999 m. gruodžio 30 d. Žemėtvarkos projekte nurodytų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų, vertino kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad nėra tokių teisės aktų nuostatų, kurios draustų atsakovui, priimančiam sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, keisti patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Teismas akcentavo, kad jeigu atsakovas pareiškėjų skundžiamais sprendimais nebūtų pakeitęs 1999 m. gruodžio 30 d. Žemėtvarkos projekto ir nesuprojektavęs O. S. nuosavybės teise priklausančio pastato-arklidės eksploatacijai reikalingo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), numatęs privažiuojamųjų kelių ir nustatęs servituto, NŽT būtų pažeidusi Aprašo (12 punktas) bei Metodikos (16 ir 17 punktai) nuostatas, reglamentuojančias natūra grąžintoje žemėje esantiems pastatams ir statiniams reikalingų žemės sklypų suformavimą.

16. Teismas atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra duomenų, kad suformuotas 0,10 ha ploto Žemės sklypas (Nr. (duomenys neskelbtini)) neatitinka Metodikos 43 punkto reikalavimų, t. y. nėra jokių duomenų, kad jis yra netinkamo dydžio, netaisyklingas ar neracionalių ribų, konstatavo, kad šiuo pagrindu naikinti skundžiamus sprendimus taip pat nėra jokio pagrindo.

17. Pareiškėjų argumentus, kad atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ (toliau – ir Reglamentas), negalėjo suformuoti atskiro žemės sklypo statiniui, kurio gyvavimo trukmė jau yra pasibaigusi, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog O. S. priklausantis pastatas (arklidės) yra fiziškai susidėvėjęs ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir dėl to teisme būtų nagrinėjama byla dėl jo nugriovimo (Statybos įstatymo 35 straipsnis), priešingai, O. S. nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausančio pastato (arklidės) būklė yra gera, jis tinkamas naudoti ir naudojamas, todėl jo griauti ji nesiruošia.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismas konstatavo, kad pareiškėjams Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-2646 buvo išsamiai ir laiku atsakyta į jų keltus klausimus. Teismo vertinimu, ginčijamuose sprendimuose atsispindi faktinis ir teisinis jų priėmimo pagrindas bei motyvacija, tokie aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas konstatavo, kad skundžiami administraciniai aktai yra teisėti, pagrįsti, dėl ko juos naikinti nėra pagrindo.

19. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju, atmetus pareiškėjų skundą, buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens O. S. teisės, todėl ji įgijo teisę į turėtų teismo išlaidų atlyginimą. Teismas O. S. prašymą priteisti jai 250 Eur bylinėjimosi išlaidas tenkino pilnai.

III.

20. Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjų teigimu, atsakovas, atkurdamas jiems nuosavybės teises, turėjo vadovautis Metodika, kurios VII skirsnio „Žemėtvarkos projekto įgyvendinimo tvarka“ nuostatos nenumatė atsakovui galimybės (teisių), savo iniciatyva be pretendentų raštu išreikšto pageidavimo (Metodikos 101, 102 punktai) patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą, iš esmės keisti žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suprojektuotus žemės sklypus, į kuriuos turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės. Pareiškėjų įsitikinimu, nuosavybės teisės turėjo būti atkuriamos nedarant jokių pakeitimų.

22. Pareiškėjų vertinimu, projektą rengusios įmonės UAB „Sweco hidorprojektas“ matininko E. M. ir šios įmonės projekto vadovės V. S. prašymai negalėjo būti tenkinami, nes šie asmenys neturėjo teisės inicijuoti jau patvirtintame Lazdijų rajono Kučiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) skaidymo į mažesnius žemės sklypus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

23. Pareiškėjai nurodo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė ginčo santykiams Metodikos 16 ir 17 punktus, nes tuo atveju, kai pastatų ir statinių savininkai neatvyksta sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties, grąžinamam natūra žemės sklypui nustatomas tik servitutas – teisė svetimam statinio naudotojui naudoti statinį žemės sklype, o atskiras žemės sklypas neformuojamas. Todėl pareiškėjų manymu, atsakovas neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo suformuoti atskiro žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) po ginčo statiniu.

24. Pareiškėjai teigia, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui nugriovus statinį ar jam sugriuvus, apeliantams tektų vėl iš naujo patirti dideles sąnaudas, kad 10 arų žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) būtų sujungtas su žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (4,2577 ha), jie turėtų rengti atitinkamus žemėtvarkos projektus. Tuo tarpu, jei 10 arų žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, nebūtų suformuotas, pareiškėjams užtektų tik išregistruoti servitutą naudotis statiniu svetimame žemės sklype ir nereikėtų patirti papildomų finansinių išlaidų. Pareiškėjų vertinimu, servituto nustatymas riboja savininkų (pretendentų) teises. Papildomai suskaidžius žemės sklypus, savininkų teisės apsunkinamos dar labiau, nes pareiškėjams teks mokėti didesnius turto mokesčius už žemę, kadangi jie bus vertinami kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai.

Atsiliepimas

25. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius atsiliepimu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime iš esmės dėstė tas pačias aplinkybes kaip ir atsiliepime į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

26. Byloje keliamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 9 d. Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-1558 ir 2013 m. spalio 25 d. Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-1994 įsakymų, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-2646 teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

29. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

30. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, o apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ginčo esmės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

31. Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, tik papildo juos tais aspektais, dėl kurių pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia ginčą.

33. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 11 dalis (2009 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. XI-543 redakcija) nustato, kad kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Pagal išdėstytą Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostatą, kaimo vietovėje esanti žemė, užstatyta kitiems asmenims priklausančiais statiniais, grąžinama natūra buvusiems savininkams ne tik tuo atveju, jeigu ji nuomojama, t. y. dėl šio žemės sklypo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, bet ir tuo atveju, jeigu žemę po statiniais jų savininkai naudoja kitais pagrindais (nesudarę valstybinės žemės nuomos sutarties).

34. Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (toliau – ir Aprašas), 12 punktą (2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. 916 redakcija), kai grąžinamame natūra žemės ar miško sklype yra įsiterpęs žemės sklypas, naudojamas asmenų nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir (ar) įrenginiams (statomiems ar pastatytiems), žemės reformos žemėtvarkos projekte atskiru žemės sklypu suprojektuojami šiems statiniams ir (ar) įrenginiams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti reikalingi žemės sklypai.

35. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – Metodika), 16 punkte (2011 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-928) nurodyta, kad jeigu grąžintiname natūra žemės sklype yra įsiterpusi žemė, kuri naudojama ar nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise turimiems pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti, ir pretendentai šią žemę pageidauja susigrąžinti natūra, tuomet žemės reformos žemėtvarkos projekte arba projektui prilyginamame plane atskiru žemės sklypu projektuojami šiems pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti reikalingi žemės sklypai, nustatomi šių žemės sklypų plotai, ribos bei numatomi privažiuojamieji keliai. Metodikos 17 punkte nurodyta, kad iki žemės sklypų, kuriuose yra ne žemės savininkui priklausančių pastatų ir statinių, sugrąžinimo natūra pagal projekto autoriaus arba matininko pateiktas žemės sklypų kadastro duomenų bylas žemėtvarkos skyrius sudaro su pastatų ar statinių savininkais valstybinės žemės nuomos sutartis (jeigu tokie žemės sklypai nebuvo išnuomoti). Sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti nurodyta, kad nuomotojo teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Jeigu pastatų ir statinių savininkai neatvyksta sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties, grąžinamam natūra žemės sklypui nustatomas servitutas – teisė svetimam statinio naudotojui naudoti statinį žemės sklype.

36. Nustatyta, kad pareiškėjai pageidauja susigrąžinti žemę turėtoje vietoje, o žemė, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės natūra, nepriskirtina valstybės išperkamai žemei, todėl privalo būti grąžinta natūra pareiškėjams, nepaisant to, jog yra naudojama trečiojo suinteresuoto asmens O. S. nuosavybės teise turimo pastato – arklidės – eksploatacijai.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Nutarties 32-34 punktuose nurodytomis teisės normomis, konstatuoja, kad atsakovas skundžiamais įsakymais teisėtai ir pagrįstai pakeitė 1999 m. Žemėtvarkos projekto sprendinius ir suformavo pastatui (arklidei) eksploatuoti reikalingą žemės sklypą, nustatė šio žemės sklypo plotą, ribas bei numatė privažiuojamuosius kelius, o trečiajam suinteresuotam asmeniui O. S. atsisakius sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, grąžinamam natūra žemės sklypui nustatė servitutą – suteikiantį teisę svetimam statinio naudotojui naudoti statinį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini).

38. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Tuo tarpu pareiškėjo skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

39. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

40. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

41. Vadovaujantis 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, t. y. skundas atmestas, jie neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų J. T. ir M. I. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasVaida Urmonaitė-MaculevičienėMilda Vainienė