- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-15
- Bylos Nr.
- I-26-644/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00003-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- J. T., M. I.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- O. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. T. ir M. I. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo O. S., dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai patikslintu skundu (4 t. b. l. 52-55) kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-12-10 sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-2646; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės sūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo 2013-09-09 įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-1558; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės sūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo 2013-10-25 įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-1994.
Pareiškėjai patikslintame skunde bei J. T. ir pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjams yra atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą į 7,47 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini), kuris iki nacionalizacijos priklausė P. T. (pareiškėjų seneliui). Atkuriant pareiškėjams nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą, tuometinio Alytaus apskrities viršininko 1999-12-30 įsakymu Nr. 59-1356 patvirtintame Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, atkuriamas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) 7,747 ha buvo suformuotas iš trijų dalių. Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) neapėmė jokių kitiems asmenims priklausančių pastatų. Sklypui nebuvo nustatyti servitutai. Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) konfigūracija ir sąlygos išliko nepakitusios ir Lazdijų rajono Kučiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės sūkio ministerijos (toliau - ir NŽT) Lazdijų skyriaus vedėjo 2011-09-05 įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-797. Tačiau NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2013-09-09 įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-1558 (toliau - ir Įsakymas Nr. 1558) buvo patvirtinta nauja Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) konfigūracija, papildant jį nauja 4 dalimi ir jis padalintas jau į 4 dalis - Nr. (duomenys neskelbtini) (0,7472 ha), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (1,1913 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (0,1000 ha). Taip pat nustatytas kelio servitutas Sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Įsakymu Nr. 1558 neteisėtai buvo įtrauktas į grąžinamo Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą kitiems asmenims (O. S.) priklausančios arklidės bei nepagrįstai suformuotas per didelis aplink šį statinį žemės sklypo plotas. Be to, NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2013-10-25 įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-1994 buvo nustatytas žemės Sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) servitutas, suteikiantis statinio naudotojui naudoti šį žemės sklypą. Nesutikdami su tokiais sprendimais pareiškėjai pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai, tačiau NŽT 2013-12-10 raštu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą.
Pareiškėjai teigia, kad atsakovas neturėjo jokio faktinio pagrindo suformuoti po arklidėmis atskiro žemės sklypo, nes jie negalėjo pakeisti Alytaus apskrities viršininko 1999-12-30 įsakymu Nr. 59-1356 patvirtintame Lazdijų rajono Kučiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nurodytų Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų, t. y. Sklype neturėjo būti formuojamas Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), nustatomi kelio servitutas ir servitutas naudotis statiniu, esančiu Sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintų Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) VII Skirsnio „Žemėtvarkos projekto įgyvendinimo tvarka“ nuostatas, patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą nuosavybės teisės atkuriamos nedarant jokių pakeitimų. Be to, pastato savininkui (O. S.) atsisakius sudaryti nuomos sutartį, pareiškėjams atkuriamame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo būti nustatytas servitutas naudoti statinį žemės sklype, o suformuotas po ginčo statiniu atskiras žemės sklypas statiniui naudoti. Todėl Įsakyme Nr. 1558 negalėjo būti suformuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), o Įsakymu Nr. 1994 nustatytas servitutas naudotis statiniu svetimame žemė sklype. Taip pat nurodė, kad aplink arklides 0,1000 ha dydžio žemės sklypas negalėjo būti suformuotas ir dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 62 punktą, sudarant statinių, kuriems nėra ar negali būti suformuotas žemės sklypas, išdėstymo planas įbraižomas nekilnojamo turto objektui, kuriems atliekami kadastriniai matavimai. Taigi šiuo atveju, arklidėms negalėjo būti formuojamas atskiras žemės sklypas, kadangi arklidžių išdėstymo planas turėjo būti atvaizduotas Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane (tuo atveju, jei šis statinys iš viso gali būti naudojamas) nurodant statinio kampų koordinates. Dėl šios priežasties Įsakymu Nr. 1558 negalėjo būti nustatytas ir kelio servitutas, kadangi kelias neveda niekur, tik į pareiškėjams priklausančius statinius.
Pareiškėjai pažymėjo, kad atsakovas negalėjo suformuoti atskirto žemės sklypo statiniui, kurio gyvavimo trukmė jau yra pasibaigusi. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ 6 punkte nustatyta, jog statinys iš pasirinktų statybos produktų turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad, esant normalioms naudojimo sąlygoms, statinys atitiktų esminius statinio reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo) per visą Reglamento priede nustatytą šio statinio gyvavimo trukmę. Statinio gyvavimo trukmė (priklausomai nuo statinio naudojimo paskirties ir statybos produktų, iš kurių jis pastatytas), naudojant statinį normalaus naudojimo sąlygomis ir per visą gyvavimo laikotarpį laiku atliekant būtinus statinio priežiūros bei remonto darbus, nurodyta šio reglamento priede (8punktas). STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ priedo II dalyje „Negyvenamosios paskirties“ II b. „Pagalbinio ūkio paskirties“ 7.2. punkte nustatyta, kad rastinių tvartų, daržinių, viralinių, sandėlių, šiltnamių ir kitų panašių statinių gyvavimo trukmė yra 50 metų. Iš kadastro duomenų bylos nuorašo matyti, kad O. S. priklausančių arklidžių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1965 m. Taigi, ginčo statinio gyvavimo trukmei 2016-01-01 suėjo 50 metų, todėl jis turėtų būti nugriautas ir nebenaudojamas, nes kaip nurodyta aukščiau, jis neatitinka esminių statinio reikalavimų (mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo ir kt.) bei kelia pavojų pareiškėjams.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į patikslintą skundą (4 t. b. l. 59-62) bei atstovas paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu nurodė, kad M. I. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,74 ha žemės, o J. T. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,76 ha žemės ir 0,97 ha miško. Abu pretendentai pageidavo nuosavybės teises atkurti natūra. Kučiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 59-1356 (toliau - ir Projektas), pareiškėjams suprojektuotas grąžintinas natūra žemės ir miško sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), 7,47 ha ploto. Įsakymu Nr. 1558 buvo patikslinti Projekto sprendiniai: vietoje 1999 m. Projekte suprojektuoto vieno natūra grąžintino žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), suformuojant 4 natūra grąžintinus žemės sklypus, t. y. kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), O. S. nuosavybės teise priklausančio pastato-arklidės eksploatacijai reikalingą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), ir patikslinant žemės sklypų plotus ir ribas, taip pat suprojektuojant kelio servitutą, reikalingą privažiuoti iki žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jog O. S. 2013-10-16 raštu atsisakė sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, Įsakymu Nr. 1994 pakartotinai patikslinti 1999 m. Projekto sprendiniai, žemės sklypui papildomai suprojektuojant žemės servitutą, suteikiantį teisę svetimam statinio naudotojui naudoti statinį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovas nurodė, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (toliau – ir Aprašas), 12 punkte reglamentuota, kad kai grąžinamame natūra žemės ar miško sklype yra įsiterpęs žemės sklypas, naudojamas asmenų nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir (ar) įrenginiams (statomiems ar pastatytiems), žemės reformos žemėtvarkos projekte atskiru žemės sklypu suprojektuojami šiems statiniams ir (ar) įrenginiams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti reikalingi žemės sklypai. Vadovaujantis Aprašo bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika), 16-17 punktų nuostatomis 1999 m. Projekto sprendiniai privalėjo būti patikslinti taip, kaip tai buvo atlikta Lazdijų skyriaus vedėjui priimant įsakymą Nr. 1558 ir įsakymą Nr. 1994. Priėmus minėtus įsakymus laikytina, kad žemės sklypas, reikalingas O. S. priklausančio pastato-arklidės eksploatacijai, taip pat privažiuojamasis kelias bei šiam žemės sklypui nustatytini žemės servitutai teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti.
Atsakovas pažymėjo, kad NŽT Lazdijų skyrius negalėtų tenkinti reikalavimo neformuoti atskiro žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat neprojektuoti kelio servituto, reikalingo privažiuoti prie kitos paskirties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys pastatai, ir žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra O. S. priklausantis pastatas-arklidė, nes tenkinus šį prašymą, t y, panaikinus įsakymą Nr. 1558 ir įsakymą Nr. 1994, šis sprendimas prieštarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms natūra grąžintoje žemėje esantiems pastatams ir statiniams reikalingų žemės sklypų suformavimą. Pareiškėjams grąžintini natūra žemės ir miško sklypai suprojektuoti 1999 m. Projekte, todėl rengiant 2011 m. Projektą šie žemės sklypai pakartotinai neturėjo būti projektuojami, taip pat formuojamas žemės sklypas, minėto O. S. priklausančio pastato eksploatacijai. Be to, atsakovas teigė, kad pareiškėjai praleido terminą apskųsti įsakymą Nr. 1558.
Trečiasis suinteresuotas asmuo O. S. su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir atsiliepime į patikslintą skundą (4 t., b. l. 74-77) nurodė, kad NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymas Nr. 1558 bei 2013 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. 1994 buvo priimti vadovaujantis Aprašo ir Metodikos nurodymais. Tokiu būdu teritorijų planavimo dokumentuose buvo suprojektuotas O. S. priklausančio pastato-arklidžių eksploatacijai reikalingas žemės sklypas, taip pat privažiuojamasis kelias bei šiam žemės sklypui nustatyti žemės servitutai. Visiškai nepagrįstas pareiškėjų patikslinto skundo argumentas, esą atsakovas negalėjo suformuoti atskiro žemės sklypo O. S. statiniui (arklidėms), kurio gyvavimo trukmė jau yra pasibaigusi. O. S., yra pateikusi Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-47-780/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties kopijas, iš kurių matyti, kad statinio (arklidės) pastatymo metai 1970 m. Taigi akivaizdu, jog pareiškėjų su patikslintu skundu pateiktame kadastro duomenų bylos išraše klaidingai nurodyti jai priklausančio statinio (arklidžių) pastatymo metai. Dėl kadastro duomenų bylos klaidų ištaisymo ji yra pateikusi Registrų centrui prašymą. Be to, nurodė, kad jai priklausančio nuosavybės teise pastato (arklidžių) būklė yra gera, nes ji laiku atliko būtinus pastato priežiūros bei remonto darbus, jo gyvavimo trukmė nėra pasibaigusi, kaip tvirtina skunde pareiškėjai, pastatas atitinka esminius statinio reikalavimus ir jokio pavojaus pareiškėjams nekelia. Gera jai priklausančio nuosavybės teise pastato (arklidės) būklė matyti iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios statinio nuotraukos. Pastatas yra tinkamas naudoti ir naudojamas, todėl tokį pastatą griauti, kaip pageidauja pareiškėjai, ji nesiruošia. Atsakovo suprojektuotas O. S. priklausančio pastato-arklidės eksploatacijai reikalingas žemės sklypas, atitinka teritorijų planavimo dokumentams keliamus reikalavimus bei teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias natūra grąžintoje žemėje esantiems pastatams ir statiniams reikalingų žemės sklypų suformavimą, todėl pareiškėjų prašomi atsakovo priimti aktai negali būti naikinami.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad M. I. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,74 ha žemės, o J. T. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,76 ha žemės ir 0,97 ha miško. Abu pretendentai pageidavo nuosavybės teises atkurti natūra. Kučiūnų kadastro vietovės, esančios (duomenys neskelbtini), žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 59-1356 (toliau – ir Žemėtvarkos projektas), pareiškėjams buvo suprojektuotas grąžinti natūra 7,47 ha žemės ir miško sklypas, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 59-62). Skundžiamu NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2013-09-09 įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-1558 (toliau - ir Įsakymas Nr. 1558) buvo pakeistas Žemėtvarkos projektu suprojektuotas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje jo suformuojant 4 natūra grąžintinus žemės sklypus, t. y. kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), O. S. nuosavybės teise priklausančio pastato-arklidės eksploatacijai reikalingą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) 4, žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), ir patikslinant žemės sklypų plotus ir ribas, taip pat suprojektuojant kelio servitutą, reikalingą privažiuoti iki žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 148-150). O. S. 2013-10-16 raštu atsisakius sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį dėl jai nuosavybės teise priklausančio pastato – arklidės eksploatacijai reikalingo žemės ploto (1 t., b. l. 151), ginčijamu NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2013-10-25 įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-1994 (toliau - ir Įsakymas Nr. 1994) buvo nustatytas Įsakymu Nr. 1558 pakeistame Žemėtvarkos projekte suprojektuotam žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) servitutas, suteikiantis teisę svetimam statinio naudotojui naudoti statinį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 155-157). Pareiškėjai nesutikdami su atsakovo priimtais Įsakymu Nr. 1558 ir Įsakymu Nr. 1994 pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir juos apskundė Nacionalinei žemės tarnybai, tačiau pastaroji pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą, priimdama skundžiamą 2013-12-10 sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-2646 (1 t., b. l. 8-13).
Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsakovo priimtų: Įsakymo Nr. 1558 ir Įsakymo Nr. 1994 teisėtumas bei pagrįstumas. Pareiškėjai iš esmės nesutinka su tuo, kad priimtais įsakymais buvo suformuotas atskiras žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) ir nustatyti kelio servitutas bei servitutas Žemės sklype naudotis statiniu, priklausančiu O. S..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 11 dalimi, kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Pagal išdėstytą Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostatą, kaimo vietovėje esanti žemė, užstatyta kitiems asmenims priklausančiais statiniais, grąžinama natūra buvusiems savininkams ne tik tuo atveju, jeigu ji nuomojama, t. y. dėl šio žemės sklypo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, bet ir tuo atveju, jeigu žemę po statiniais jų savininkai naudoja kitais pagrindais (nesudarę valstybinės žemės nuomos sutarties). Pažymėtina, kad pareiškėjai pageidauja susigrąžinti žemę turėtoje vietoje, todėl atsižvelgiant į tai, kad žemė, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės natūra, nepriskirtina valstybės išperkamai žemei, atsakovas privalo pareiškėjams grąžinti natūra žemę, neatsižvelgiant į tai, kad joje yra kitiems asmenims (nagrinėjamu atveju O. S.) priklausantis pastatas – arklidė (4 t., b. l. 36).
Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (toliau – ir Aprašas), 12 punkte reglamentuota, kad kai grąžinamame natūra žemės ar miško sklype yra įsiterpęs žemės sklypas, naudojamas asmenų nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir (ar) įrenginiams (statomiems ar pastatytiems), žemės reformos žemėtvarkos projekte atskiru žemės sklypu suprojektuojami šiems statiniams ir (ar) įrenginiams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti reikalingi žemės sklypai.
Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau - Metodika), 16 punkte nurodyta, kad jeigu grąžintiname natūra žemės sklype yra įsiterpusi žemė, kuri naudojama ar nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise turimiems pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti, ir pretendentai šią žemę pageidauja susigrąžinti natūra, tuomet žemės reformos žemėtvarkos projekte arba projektui prilyginamame plane atskiru žemės sklypu projektuojami šiems pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti reikalingi žemės sklypai, nustatomi šių žemės sklypų plotai, ribos bei numatomi privažiuojamieji keliai. Metodikos 17 punkte nurodyta, kad iki žemės sklypų, kuriuose yra ne žemės savininkui priklausančių pastatų ir statinių, sugrąžinimo natūra pagal projekto autoriaus arba matininko pateiktas žemės sklypų kadastro duomenų bylas žemėtvarkos skyrius sudaro su pastatų ar statinių savininkais valstybinės žemės nuomos sutartis (jeigu tokie žemės sklypai nebuvo išnuomoti). Sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti nurodyta, kad nuomotojo teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Jeigu pastatų ir statinių savininkai neatvyksta sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties, grąžinamam natūra žemės sklypui nustatomas servitutas – teisė svetimam statinio naudotojui naudoti statinį žemės sklype.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjams grąžintiname natūra žemės sklype yra trečiajam suinteresuotam asmeniui O. S. priklausantis pastatas – arklidė, vadovaujantis išdėstytomis Metodikos ir Aprašo nuostatomis, 1999 m. Žemėtvarkos projekto sprendiniai privalėjo būti pakeisti - suformuojant pastatui (arklidei) eksploatuoti reikalingą žemės sklypą, nustatant šio žemės sklypo plotą, ribas bei numatant privažiuojamuosius kelius. Atsakovas, vykdydamas šias nuostatas ir priėmė 2013-09-09 Įsakymą, kuriuo suformavo 1999 m. Žemėtvarkos projekte O. S. nuosavybės teise priklausančio pastato-arklidės eksploatacijai reikalingą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat suprojektavo kelio servitutą, reikalingą privažiuoti iki jo. Įvertinus tai, kad O. S. atsisakė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, atsakovas, vadovaudamasis Metodikos 17 punktu, skundžiamu Įsakymu Nr. 1994 grąžinamam natūra Žemės sklypui nustatė žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) servitutą – suteikiantį teisę svetimam statinio naudotojui naudoti statinį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjų teiginiai, kad atsakovas neturėjo jokio faktinio pagrindo suformuoti po arklidėmis atskiro žemės sklypo, nes jie negalėjo pakeisti 1999-12-30 Žemėtvarkos projekte nurodytų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų, t. y. sklype neturėjo būti formuojamas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), nustatomi kelio servitutas ir servitutas naudotis statiniu, yra visiškai nepagrįsti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra tokių teisės aktų nuostatų, kurios draustų atsakovui, priimančiam sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, keisti patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Priešingai, jei atsakovas pareiškėjų skundžiamais sprendimais nebūtų pakeitęs 1999-12-30 Žemėtvarkos projekto ir nesuprojektavęs O. S. nuosavybės teise priklausančio pastato-arklidės eksploatacijai reikalingo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), numatęs privažiuojamųjų kelių ir nustatęs servituto, Nacionalinė žemės tarnyba būtų pažeidusi aptartas Aprašo (12 punktas) bei Metodikos (16 ir 17 punktai) nuostatas, reglamentuojančias natūra grąžintoje žemėje esantiems pastatams ir statiniams reikalingų žemės sklypų suformavimą.
Byloje nėra jokių duomenų, kad suformuotas 0,10 ha ploto Žemės sklypas (Nr. (duomenys neskelbtini)) neatitinka Metodikos 43 punkto reikalavimų, t. y. nėra jokių duomenų, kad jis yra netinkamo dydžio, netaisyklingas ar neracionalių ribų, todėl ir šiuo atveju naikinti skundžiamus sprendimus nėra jokio pagrindo.
Pareiškėjų argumentai, kad atsakovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro - 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ (toliau – ir Reglamentas), negalėjo suformuoti atskiro žemės sklypo statiniui, kurio gyvavimo trukmė jau yra pasibaigusi, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, kad statinio gyvavimo trukmė - teorinis laikotarpis, per kurį statinys, normaliai jį naudojant (nuo statinio naudojimo pradžios iki jo nugriovimo) ir atsižvelgiant į statybos produktus, iš kurių jis pastatytas, bei vietines klimatines sąlygas, atitinka esminius statinio reikalavimus (Reglamento 5.1. punktas). Be to, Reglamento nustatyta statinio gyvavimo trukme privaloma vadovautis, jei teritorijų planavimo sąlygose ar teritorijų planavimo dokumentuose, savivaldybės mero (jo įgalioto savivaldybės administratoriaus ar kito savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) išduotame projektavimo sąlygų sąvade nurodyta, kad konkreti teritorija (ar žemės sklypas) turi būti užstatyta minėtuose dokumentuose nurodytos gyvavimo trukmės statiniais. Toks reikalavimas gali būti nustatomas tiek visiems toje teritorijoje statomiems statiniams, tiek statiniams, formuojantiems urbanistinę aplinką. Visais kitais atvejais statinio gyvavimo trukmė nustatoma kaip ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukmė (Reglamento 3 punktas). Vadinasi nagrinėjamu atveju, Reglamento 7.2. punktu, kuriame nustatyta, kad rastinių tvartų, daržinių, viralinių, sandėlių, šiltnamių ir kitų panašių statinių gyvavimo trukmė yra 50 metų, negalima vadovautis, norint konstatuoti, jog O. S. priklausantis pastatas (arklidės) neatitinka esminių statinio reikalavimų (mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo ir kt.) bei kelia pavojų pareiškėjams. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog O. S. priklausantis pastatas (arklidės) yra fiziškai susidėvėjęs ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir dėl to teisme būtų nagrinėjama byla dėl jo nugriovimo (Statybos įstatymo 35 straipsnis). Priešingai, O. S. nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausančio pastato (arklidės) būklė yra gera, jis tinkamas naudoti ir naudojamas, todėl tokį pastatą griauti ji nesiruošia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir šiuo pagrindu atmestinas pareiškėjų prašymas panaikinti skundžiamus sprendimus.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H.v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismų praktikoje pripažįstama, jog šiomis nuostatomis iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Iš ginčijamų atsakovo sprendimų turinio matyti, kuo vadovaujantis priimti pareiškėjams nepalankūs Įsakymas s1558 ir Įsakymas Nr. 1994, Nacionalinės žemės tarnybos 2013-12-10 sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-2646 išsamiai ir laiku atsakyta į pareiškėjų keltus klausimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamuose sprendimuose neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jų priėmimo pagrindas bei motyvacija, tokie aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad skundžiami administraciniai aktai yra teisėti, pagrįsti, dėl ko juos naikinti nėra pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo O. S. prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis (ABTĮ redakcija galiojusi iki 2016-07-01) numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi teisę į išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (toliau - Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, kilusio ginčo pobūdį, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju, atmetus pareiškėjų skundą, buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens O. S. teisės, todėl ji įgijo teisę į turėtų teismo išlaidų atlyginimą.
O. S. prašo priteisti iš pareiškėjų 250 Eur išlaidų už atsiliepimo į patikslintą skundą parengimą (4 t., b. l. 74-77). Prašymas grindžiamas 2017 m. vasario 20 d. atstovavimo sutartimi bei 2014 m. vasario 21 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 87, 88).
Remiantis Rekomendacijų 8.2. punktu, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į skundą parengimą – 2,5, atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi O. S. atsiliepimas į patikslintą skundą buvo gautas 2017 m. vasario 23 d., nagrinėjamu atveju, Rekomendacijose numatytų koeficientų pagrindu imamas 2016 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 793,3. Atitinkamai už atsiliepimo parengimą maksimali priteistina suma – 1983,25 Eur (2,5 x 793,3). Kadangi prašoma 250 Eur suma už atsiliepimo parengimą neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio, todėl prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 2 d., 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjų J. T. ir M. I. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti O. S. iš pareiškėjų J. T. ir M. I. solidariai 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.