Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-14-357/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-24
Bylos Nr.: e2A-14-357/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-00304-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas
Atsakovas: R. B., A. B.
Ieškovas: G. B.

Kategorijos

2.1.2.1Sandorio turinys, forma, jo sudarymo tvarka, teisinė sandorio registracija
2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
2.6.1.3.6Piniginės prievolės

Civilinė byla Nr. e2A-14-357/2024 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00304-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.1.2.4.1.1; 2.6.1.3.6.; 2.6.7; 2.6.8.1; 2.6.8.11.3.; 2.6.29.1.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.20. (S)

šiaulių apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3095-767/2023 pagal ieškovų G. B. ir G. B. patikslintą ieškinį atsakovams A. B. ir R. B. dėl sutarties konstatavimo niekine ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai G. B. ir G. B. patikslintu ieškiniu prašė: 1) konstatuoti, kad 2020-07-20 ieškovų G. B. ir G. B. ir atsakovų A. B. ir R. B. žodine forma sudaryta Paskolos sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento; 2) taikyti restituciją – priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų naudai 12 000,00 Eur, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad atsakovas yra ieškovų sūnus, o atsakovė – buvusi ieškovų sūnaus sutuoktinė. Atsakovų santuoka nutraukta 2023 m. sausio mėn. Atsakovai, gyvendami santuokoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2020-07-20 už 21000,00 Eur įsigijo žemės sklypą ir pastatus, tarp jų ir gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai reikiamos mokėti sandorio sumos sandorio sudarymo laiku neturėjo, todėl 5000,00 Eur sumą skolinosi iš ieškovės sesers J. Ž., o 14 000,00 Eur sumą iš ieškovų. Rašytine forma paskolos sutartys sudarytos nebuvo, nes J. Ž. – atsakovo krikšto mama ir giminaitė, o ieškovus ir atsakovą siejo/sieja artimi giminystės santykiai. Ieškovai atsakovais pasitikėjo. Tarp ieškovų ir atsakovų buvo sutarta, jog palūkanos už naudojimąsi pinigais ieškovų naudai mokamos nebus, o atsakovai skolą grąžins per 2,5 metų terminą. J. Ž. atsakovai 5 000,00 Eur dydžio skolą grąžino 2021 m. vasarą. Ieškovams dalį skolos grynais, t. y. 2 000,00 Eur grąžino 2021 m. liepos mėn. pradžioje. Atsakovų skolos grąžinimo ieškovams terminas suėjo 2023-01-20, negrąžinta skola sudaro 12 000,00 Eur. Ieškovai pinigus atsakovų nuosavybėn perdavė 2020-07-20, t. y. atsakovų nekilnojamojo turto sandorio notarine forma sudarymo dieną. Ieškovų paskolos sumą atsakovams sudarė šios piniginės lėšos: ieškovo, prieš atsakovų sandorio notarine forma sudarymą, t. y. 2020-07-13, iš savo sąskaitos išimta 2 800,00 Eur suma (imta po 700,00 Eur 4 kartus); 2020-07-14 – 2 800,00 Eur suma (700,00 Eur x 4); 2020-07-16 – 1 400,00 Eur suma (700,00 Eur x 2), t. y. viso 7 000,00 Eur; 2 000,00 Eur ieškovų santaupos namuose; 5 000,00 Eur sumą, kurią ieškovai pasiskolino iš M. R., atsakovų nekilnojamojo turto sandorio sudarymo išvakarėse. Suma ieškovams šio asmens buvo paskolinta iki 2020-07-27, visa suma jai grąžinta 2020-07-27, pasibaigus ieškovo ir banko 2022-02-01 sudarytai Terminuotojo indėlio sutarčiai (ieškovas 2020-07-27 išėmė grynuosius ir perdavė M. R.). Pažymėjo, kad nors paskolos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, ji sukėlė padarinius, kurių ginčo šalys, sudarydamos tokią sutartį, siekė, t.y. atsakovams buvo perduoti pinigai, kuriuos atsakovai panaudojo nekilnojamojo turto įsigijimui ir buvo įsipareigoję ieškovams grąžinti. Ieškovų teigimu 2020-07-20 Paskolos sutartis neatitinka įstatymo reikalaujamos notarinės formos, todėl pripažintina negaliojančia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 1.93 str. 3 d.) ir taikytina restitucija, ieškovams iš atsakovų solidariai priteisiant 12 000,00 Eur sumą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškovų pareikštu ieškiniu.

4. Atsakovė R. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tarp šalių neegzistavo realūs paskolos santykiai, kadangi pagal teisinį reglamentavimą ieškovai ne tik turėjo perduoti pinigus kaip paskolą, bet atsakovai turėjo įsipareigoti grąžinti gautą pinigų sumą. Ieškovai atsakovams pinigus perdavė kaip dovaną, norėdami prisidėti prie šeimos būsto pirkimo. Analogiškai pasielgė ir atsakovės tėvai perduodami pinigines lėšas atsakovams. Ieškovai kartu su ieškiniu nepateikė jokio įrodymo, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl lėšų grąžinimo, todėl tarp šalių susiklostė ne paskoliniai, o dovanojimo santykiai. 2022-12-20 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose buvo nutraukta atsakovų santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo nurodyti šalių kreditoriai, o ieškovų sąraše nebuvo nurodyta. Tai nebuvo padaryta, nes ieškovai nebuvo suteikę paskolos, o lėšas dovanojo. Faktas, kad atsakovai buvo pasiskolinę pinigų iš J. Ž. neįrodo, kad paskoliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovų ir atsakovų. Šios faktinės aplinkybės įrodo, kad atsakovai buvo sąžiningi savo kreditoriams ir savo prievoles vykdė tinkamai. Atsakovės nuomone, šioje civilinėje byloje buvęs sutuoktinis tėvų pagalba inicijavo civilinį procesą, kad susigrąžintų išmokėtą kompensaciją. Tą aplinkybę įrodo, atsakovo pateiktas atsiliepimas, kuriuo su visais ieškinio reikalavimais sutinka. Atsakovė pažymėjo, kad buvusiame santykyje tarp bylų dalyvių nebuvo jokio nesąžiningumo, iš kurio kiltų dabar pagrindas atstatyti pažeistus interesus. Ieškinio tenkinimas neatitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, nepagrįstai pažeistų civilinių santykių stabilumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2023-08-09 sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai – konstatavo, kad ieškovų G. B., G. B. ir atsakovų A. B., R. B. 2020-07-20 žodine forma sudaryta paskolos sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento, taikė restituciją – priteisė solidariai iš atsakovų ieškovams 12 000,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą (12 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-02-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų 1 674,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 837,00 Eur iš kiekvieno atskirai, taip pat priteisė lygiomis dalimis valstybės naudai iš atsakovų 53,12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, t. y. po 26,56 Eur iš kiekvieno atskirai.

Šalies argumentai

6. Įvertinęs nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus bei atsižvelgęs į tai, kad ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams ne dėl skolos priteisimo, o dėl sutarties konstatavimo niekine ir restitucijos taikymo, teismas padarė išvadą, jog ieškovų pasirinktas gynybos būdas yra tinkamas. Jei sandoris yra niekinis, jis yra negaliojantis nuo pat jo sudarymo momento ir nesukelia jame numatytų teisinių pasekmių, net jei sutarties/ sandorio šalys jį patvirtina LRCK 1.78 straipsnio 1 dalis.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas nustatė, kad 2020-07-20 šalys – ieškovai (paskolos davėjai) paskolino atsakovams (paskolos gavėjams) 14 000,00 Eur sumą, skolos raštelis tarp šalių nebuvo sudarytas, atsakovai gavo ieškovų skolinamus pinigus – 14 000,00 Eur – grynaisiais. Dalį paskolos (2 000,00 Eur) atsakovai ieškovams grąžino taip pat grynaisiais pinigais. Likusi negrąžintos paskolos dalis ieškovams – 12 000,00 Eur. Taip pat atsakovai buvo pasiskolinę iš J. Ž. 5 000,00 Eur, juos grąžino, todėl ginčo dėl šių aplinkybių nebuvo. Taip pat nebuvo ginčo ir dėl to, kad ši paskolos sutartis nebuvo sudaryta notarine forma. Teismas pažymėjo, kad nuo 2015-01-01 pagal LR CK 6.871 straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija 3 000,00 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

8. Vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas ieškovų ieškinio reikalavimus konstatuoti niekinio sandorio faktą 2020-07-20 paskolos atžvilgiu ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovų ieškovų naudai 12 000,00 Eur, tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovė R. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023-08-09 sprendimą panaikinti ir ieškovų ieškinį palikti nenagrinėtu, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Nagrinėjamu atveju ieškovai pateikė ieškinį atsakovams A. B. ir R. B. dėl santuokos metu įgyto ir santuokos nutraukimo byloje nepadalinto turto padalijimo (kreditorinio reikalavimo). Nors atsakovų santuoka nutraukta 2022-12-20, tačiau turtas, kurį ieškovai prašo padalinti (priteisti) yra įgytas santuokoje, todėl tokia byla priskiriama šeimos byloms, kuriose nustatyta privalomoji mediacija. Iš teismui pateikto ieškinio bei prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad ieškovai neįgyvendino įstatyminės pareigos dėl privalomos ikiteisminės mediacijos. Prie bylos nepateikti duomenys dėl privalomosios mediacijos taikymo prieš kreipiantis į teismą dėl šio ginčo. Kadangi ieškovai nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinės ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos, todėl ieškovų ieškinys atsakovams A. B. ir R. B. dėl skolos priteisimo, kuriuo dalijamas santuokoje įgytas turtas padalijimo, turėjo būti atsisakytinas priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o šiuo atveju paliktinas nenagrinėtu.

9.2. Ieškovai ieškinyje teigė, kad tarp šalių susiklostė paskolos santykiai. Atsakovė nesutiko su ieškovų pozicija, atskirsdama, kad tarp šalių susiklostė dovanojimo, o ne paskolos santykiai, nurodydama faktines aplinkybes ir teisinį argumentavimą. Pažymėtina, kad atsakovė taip pat nesutiko su ieškovų reikalaujama priteisti suma, nes tokia pinigų suma nebuvo perduota. Pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepasisakė dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, neargumentavo, kodėl buvo atmesti atsakovės motyvai. Įvertinant tai, kad šalis siejo giminystės ryšiai, šalių santykiai pinigų pervedimo metu buvo geri, perduotos lėšos galėjo buvo kvalifikuojamos ir vertinamos kaip patvirtinančios atsiskaitymo, dovanojimo ar kitus atlygintinus ar neatlygintinus teisinius santykius. Šiuo atveju ieškovai nepateikė kitų rašytinių dokumentų, kuriuose būtų išreikšta paskolos gavėjų valia, patvirtinama prievolė kreditoriams ir paliudijama apie paskolos davėjo suderintą valią, t. y. nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad buvo perduotas būtent paskolos dalykas. Fakto dėl paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui (atsakovams) egzistavimo negalėjo pavirtinti ir ieškovų iniciatyva teisme apklausti liudytojai, nes apie šias aplinkybes jie sužinojo iš ieškovų, todėl teismas šiais parodymais, kaip netiesioginiais įrodymais, neturėjo remtis. Dėl to nesant duomenų, kuriais būtų užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjams faktas ar išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia, konstatuotina, kad ieškovai neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo - paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjams nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus.

9.3. Ieškovai nepateikė jokio skolos dokumento, kurį atsakovai būtų pasirašęs kaip paskolos gavėjai ir kuris patvirtintų paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjams. Paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Šiuo atveju ieškovai paskolos sandorio sudarymo aplinkybių negalėjo įrodinėti liudytojų parodymais, todėl pirmos instancijos teismas negalėjo vadovautis jų parodymais. Ieškovai turėjo galimybių sudaryti rašytinę paskolos sutartį, jei būtų tokios siekę. Apeliantė pažymi, kad niekada nereiškė valios gauti paskolą arba jos prašyti - nesikreipė į ieškovus dėl paskolos suteikimo, nė vienas liudytojas nepatvirtino tokios aplinkybės

9.4. Teisme buvo apklausti liudytojai dėl paskolos sudarymo aplinkybių, tačiau nėra aišku, kokiu pagrindu buvo atmesti atsakovės kviestos liudytojos S. T. parodymai. Be to, nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad buvo tartasi dėl paskolos ar jos grąžinimo termino nustatymo. Tariamas paskolos terminas nebuvo tiksliai apibrėžtas ir pačių šalių, pagal ieškovų parodymus „kažkur 2,5 metų“, tuo tarpu atsakovas A. B. teigė, kad terminas 2,5 - 3 metai, kitų objektyvių duomenų byloje nėra. Šiuo atveju gali būti taikomas principas „nesutarta dėl nieko, kol nesusitarta dėl visko“ t. y. Principas, neigiantis dalinį susitarimą. Paskolos atidavimo terminas sutapo su atsakovų skyrybomis, tačiau atsakovė mano, kad terminas neatsitiktinai sutapo su atsakovų skyrybomis. Skyrybų faktas, pakeitė šalių santykius blogąja linkme, todėl santuokoje dovanoti pinigai tapo paskola.

9.5. Atsakovai nutraukė savo santuoką, kurios metu buvo išviešinti turimi kreditoriniai įsipareigojimai ir kreditoriai, kurių sąraše ieškovų nebuvo. Tai nebuvo sąmoningas faktų nutylėjimas, nes iš tiesų, šalių nesiejo paskolos santykiai. Pirma, ieškovai žinojo apie atsakovų santuokos nutraukimo faktą, tai patvirtino, kad jie prižiūrėjo atsakovų gyvenamąjį namą, net pakeitė spynas, kad atsakovė negalėtų pateikti į gyvenamąjį namą. Antra, paskolos, kurios buvo gautos iš fizinių asmenų buvo ieškovų grąžintos santuokos metu, tame tarpe buvo gražinta ieškovams 2000 Eur, nors šią sumą atsakovė vertina kaip padėką. Be to, šios aplinkybės patvirtina atsakovės nurodytas faktines aplinkybes, kad 7000 Eur dovanojo ieškovai, 4000 Eur dovanojo atsakovės mama, 5000 Eur gavo iš tetos, o likę pinigai buvo atsakovų santaupos. Nors dėl pastarosios aplinkybės nesutinka A. B., tačiau visus finansinius reikalus tvarkė R. B., kuri valdė ir skirstė šeimos finansus. Tą įrodo bankinių pavedimų išrašas, bei tą aplinkybę pripažino A. B. Pažymėtina, santuokos metu abu atsakovai dirbo, turėjo pajamų ir atitinkamai santaupų. Civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. B. nekilnojamojo turto sandorio vykdyme tiesiogiai nedalyvavo, todėl galėjo nežinoti, kad iš atsakovės tėvų gavo papildomų lėšų šeimos būsto įsigijimui ir galėjo nežinoti apie sukauptas šeimos santaupas. Iš bankinių pervedimų matyti, kad A. B. gaudavo į sąskaitą iš UAB „Krisma“ dienpinigius, tačiau joje nėra matomas atlyginimo išmokėjimas, iš to seka, kad A. B. gaudavo algą grynaisiais, todėl šeima galėjo turėti biudžetą, kuris buvo laikomas ne banko sąskaitoje.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai G. B. ir G. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Atsakovų santuoka nutraukta pagal LR CK 3.51 st. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pateikus teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pareiškėjų (atsakovų) prašymą nutraukti sutartį, ir teismui sprendimu sutartį patvirtinus. Bylos dėl šeimos teisinių santykių, išskyrus bylas, nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka pagal LR CPK IV dalies XIX skyrių, nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (LR CPK 442 str. 1 d. 10 p.). Bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjamos pagal CPK IV dalies XXXV skyrių. Todėl atsakovų santuokos nutraukimo byla buvo nagrinėjama ypatingąja teisena LR CPK nustatyta tvarka, o ne ginčo teisena, todėl tai bylų kategorijai nebuvo ir nėra nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Net ir patiems atsakovams (santuokos nutraukimo byloje - pareiškėjams) privalomoji mediacija netaikyta, jie joje nedalyvavo ir tą patvirtina 2022-12-20 Šiaulių apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-1635 6-63 2/2022. Pažymėtina, jog net ir privalomos mediacijos atveju, t.y. atsakovų santuoką nutraukiant ginčo teisena, ieškovams, kaip paskolos davėjams, pareiga dalyvauti mediacijoje arba inicijuoti mediacijos procesą nebūtų kilusi, nes jų reikalavimas kilęs ne iš šeimos, o prievolinių teisinių santykių. Be to, pareiga kreiptis dėl privalomos mediacijos šeimos bylose kyla tik ginčo šalims (sutuoktiniams), kurios arba abi gali dėl jos kreiptis bendru sutarimu arba viena iš jų. Mediacijos iniciavimo teisės kreditoriai net neturi. Ieškovų nuomone, dėl aukščiau nurodytų teisinių ir faktinių argumentų nėra pagrindo tenkinti apeliantės reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį palikti nenagrinėtu tuo pagrindu, kad nebuvo laikytasi išankstinio ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos.

Žemesnės instancijos teismas

10.2. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju aiškiai nustatė faktines aplinkybes, jog ieškovai (paskolos davėjai) 2020-07-20 grynaisiais pinigais atsakovams (paskolos gavėjams) paskolino 14 000,00 Eur ir atsakovai dalį paskolos (2000,00 Eur) ieškovams grąžino, nustatė kad paskolos raštelis tarp šalių sudarytas nebuvo, ir pažymėjo, jog šalių ginčo dėl to, kad ši paskolos sutartis nebuvo sudaryta notarine forma nėra. Šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas teismo grįstas ir materialinėmis teisės normomis, reglamentuojančiomis paskolinius teisinius santykius. Šalių paskolos sutartis nesudaryta notarine forma, o nuo 2015-01-01 pagal LR CK 6.871 str. 4 d., jei paskolos suma viršija 3000,00 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutarčiai keliamas notarinės formos reikalavimas. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis LR CK 1.93 str. 3 d., nustatančia, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį, šalių sandorį LR CK 1.80 str. pagrindu pripažino niekiniu, ir LR CK 1.80 str. 2 d. pagrindu, nustatančiu, jog kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių, taikė restituciją, t.y. iš atsakovų solidariai ieškovų naudai priteisė 12 000,00 Eur sumą ir procesines palūkanas. Todėl pirmosios instancijos teismas tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius tinkamai kvalifikavo kaip paskolos santykius, todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nepasisakė dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, nepagrįstas.

Šalies argumentai

10.3. Ieškovai nesutinka su apeliantės argumentu, kad sandorių sudarymo aplinkybių jie negalėjo įrodinėti liudytojų parodymais, atitinkamai pirmosios instancijos teismas negalėjo jais vadovautis. Pagal LR CK 1.93 str. 2 d. įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Šios taisyklės išimtis įtvirtinta LR CK 1.93 str. 6 d., pagal kurią, šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir yra LR CK 1.93 str. 6 d. 1-7 punktuose nurodytos sąlygos. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste draudimas remtis liudytojų parodymais būtų prieštaravęs šiems principams, be to egzistavo net dvi LR CK 1.93 str. 6 d. nurodytos sąlygos: jei nustatoma, kad yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų (1 p.); atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (4 p.). Byloje buvo pakankamai rašytinių įrodymų, nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtinančių paskolos sandorio sudarymą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas paskolos atsakovams 2020-07-20 suteikimo faktą, iš esmės rėmėsi rašytiniais įrodymais (ieškovo G. B. banko sąskaitos išrašais apie grynais pinigais nuimtas sumas - 7000,00 Eur suma nuimta per laikotarpį nuo 2020-07-13 iki 2020-07-16; ieškovo sąskaitos išrašu apie 2020-07-27 ieškovo nuimtą grynais pinigais 5000,00 Eur sumą (suma ieškovų pasiskolinta ir panaudota atsakovų nekilnojamųjų daiktų pirkimui, ir ieškovų grąžinta M. R.); ieškovų paaiškinimais apie grynais pinigais namuose ieškovų turėtą ir atsakovams perduotą 2000,00 Eur sumą); teismas rėmėsi ir aplinkybe, kad 2020-07-18 R. B. sąskaitos banke likutis buvo tik 100,52 Eur, jos paaiškinimais. Todėl netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų byloje yra, t.y. yra LR CK 1.93 str. 6 d. l p. sąlyga. Pažymėtina ir tai, jog paskoliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovų ir ieškovų sūnaus ir jo sutuoktinės, su kuriais ieškovai artimai bendravo, todėl artimų, pasitikėjimu grįstų santykių tuo metu buvimas sąlygojo, jog paskolos sandoris tarp ginčo šalių nebuvo sudarytas notarine forma. Pastaroji aplinkybė patvirtina buvus ir LR CK 1.93 str. 6 d. 4 p. sąlygą, suteikiančią teisę remtis liudytojų parodymais. Todėl ieškovai turėjo teisę remtis liudytojų parodymais. Nepaisant to, nors teismas liudytojų parodymus išklausė, tačiau priimdamas sprendimą jais nesivadovavo, todėl apeliantės argumentas, jog teismas negalėjo vadovautis liudytojų parodymais, visiškai nepagrįstas.

10.4. Apeliantės argumentas, jei ieškovai būtų siekę, raštu paskolos sutartį būtų sudarę, nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, jog rašytinės sutarties dėl 14 000,00 Eur paskolos suteikimo atsakovams sudarymo faktas iš esmės nieko nebūtų keitęs, nes įstatymas nustato notarinę tokio sandorio formą. Apeliantė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde, akcentuoja, kad nebuvo laikytasi sandorio formai įstatymo keliamo reikalavimo, todėl teigia, kad lėšos atsakovams dovanotos. Tačiau pažymėtina, jog pagal LR CK 6.469 str. l d., jei net ir dovanotų lėšų suma didesnė kaip 1500 Eur, taip pat įstatymas nustato rašytinę sandorio formą. Rašytinė dovanojimo sutartis taip pat tarp ginčo šalių sudaryta nebuvo. Šios aplinkybės patvirtina, jog ginčo šalis siejo artimi pasitikėjimu grįsti santykiai, ir nė viena iš jų nesiekė sandorio įforminimo raštu ar notarine forma. Pažymėtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu apeliantė (atsakovė) paaiškino, kad nekilnojamųjų daiktų pirkimui 5000,00 Eur sumą skolinosi ir iš J. Ž. (atsakovo krikšto mama), skolą jai grąžino. Rašytinė paskolos sutartis su ja taip pat buvo nesudaryta todėl, kad „..teta nereikalavo rašytinės sutarties..“ (teismo posėdžio įrašas 1:09:28; apeliantės R. B. paaiškinimai). Todėl darytina išvada, kad ir su pastarąja atsakovai nesudarė rašytinės sutarties dėl tarpusavio pasitikėjimu grįstų santykių. Vadinasi pagal toje aplinkoje nusistovėjusią praktiką, skolinant pinigus paskolos sutartys nei raštu, nei notarine forma sudarinėjamos nebuvo.

10.5. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovai atsakovams perdavė tik 7000,00 Eur, 4000,00 Eur perdavė jos motina, 5000,00 Eur gavo iš tetos (J. Ž.), likę pinigai atsakovų santaupos, t.y. ginčija atsakovams ieškovų perduotą pinigų sumą. Ieškovai pažymi, kad nors šalių paaiškinimais nustatomi faktiniai duomenys, kurie yra įrodymai civilinėje byloje (LR CPK 177 str. 1, 2 d.), tačiau jiems keliamas patikimumo, nuoseklumo reikalavimas. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė (atsakovė) tik bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje, nurodė, jog ieškovų atsakovams perduotos sumos dydis yra ne 14 000,00 kaip ieškinyje nurodė ieškovai, o tik 7000,00 Eur, kai nei atsiliepime į ieškinį, nei rengiantis bylos nagrinėjimui net dviejų parengiamųjų teismo posėdžių metu, ieškovų atsakovams perduotų lėšų dydis ginčijamas atsakovės nebuvo. Paklausta teismo posėdžio metu, kodėl ginčija tik dabar, paaiškinti negalėjo (teismo posėdžio garso įrašas 1:11:09). Pozicija nenuosekli. Apeliantės paaiškinimai nenuoseklūs ir prieštaraujantys ir dėl aplinkybės, neva, apeliantės motina dovanojo atsakovams 4000,00 Eur. Teismo posėdžio metu apeliantė nurodė, kad pinigus dovanojo ir jos motina. Savaime suprantama, jog pinigus apeliantės motina turėjo perduoti iki 2020-07-20 sandorio dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sudarymo arba sandorio sudarymo momentu. Sandorio sudarymo momentu apeliantės motina nedalyvavo, dalyvavo tik ieškovas. Apeliantė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos tėvai apie atsakovų perkamą turtą sužinojo tik po sandorio sudarymo „..mano tėvai sužinojo, kai jau viskas buvo įvykę ..“ (teismo posėdžio garso įrašas 55:16), todėl darytina išvada, jog jokių pinigų atsakovams turto pirkimui atsakovės motina neperdavė ir negalėjo perduoti. Apeliantės nurodomų aplinkybių nenuoseklumas, prieštaravimas viena kitai leidžia abejoti apeliantės nurodytų faktinių aplinkybių patikimumu. Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, kad atsakovai turėjo santaupų. Priešingai, prieš pat nekilnojamojo turto sandorio sudarymą apeliantės sąskaitos likutis -100,52 Eur. O kitų duomenų, pagrindžiančių jos nurodytą aplinkybę, į bylą neteikta. Atsakovas taip pat nepatvirtino fakto apie santaupas, priešingai, nurodė, kad 5000,00 Eur dydžio santaupų neturėjo. Nors apeliantė (atsakovė) bylos nagrinėjimo metu grįsdama aplinkybę apie santaupas, teigė, neva pinigus nuo vyro sąskaitos nuimdavo ir laikydavo namuose ( „..kad kažkiek turėti namuose grynų pinigų..“ (teismo posėdžio garso įrašas 1:14:17)), tačiau vertinant tai, kad apeliantė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovai prie turto pirkimo prisidėjo 5000,00 Eur suma, mažai tikėtina, kad atsakovai turėjo tokio dydžio santaupas. Taip pat ieškovai teigė, jog 2000,00 Eur paskolos sumą atsakovai grąžino 2021 m liepos mėnesį jiems perkant automobilį. Apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, kad perdavė (anot jos, dovanojo) ieškovams tuo laiku 5000,00 Eur (teismo posėdžio garso įrašas 59:45 ), o apeliaciniame skunde teigia, jog „buvo grąžinta ieškovams 2000,00 Eur“ suma. Tokie prieštaravimai leidžia abejoti jos nurodytų aplinkybių patikimumu.

10.6. Apeliantė teigia, kad ieškovai nepateikė kitų rašytinių dokumentų, kurie patvirtintų kad buvo perduotas būtent paskolos dalykas, išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia. Ieškovai su apeliante nesutinka. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje darė priešingą išvadą, rėmėsi rašytiniais įrodymais ir ginčo šalių paaiškinimais. Suderintą šalių valią dėl paskolos sutarties patvirtina pinigų perdavimo atsakovams faktas, aplinkybė, jog atsakovai pinigų turto įsigijimui neturėjo, skolinosi ir iš kt. asmens ir, kad dalį paskolos sumos atsakovai ieškovams grąžino.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti galioti, prijungti papildomą rašytinį įrodymą – 2022-09-15 dienos elektroninį laišką. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Įstatymas nenurodo, kad kreditorius turi įgyvendinti ikiteisminę privalomą mediaciją prieš kreipdamasis į teismą dėl skolos priteisimo. Toks kreditoriaus veiksmas nėra priskirtinas prie šeimos teisinių santykių, todėl ieškovų pareikštas ieškinys akivaizdžiai nepatenka į privalomos ikiteisminės mediacijos taikymo ribas. Be to šis atsakovės argumentas nebuvo naudotas pirmosios instancijos teismas, o tai reiškia, kad apeliaciniame procese negalima kelti naujų argumentų, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

11.2. Atsakovas nesutinka su apeliantės argumentais, kad ieškovų perduota pinigų suma buvo ne paskola, o dovanojimas. Pažymi, kad, jeigu iš tiesų ieškovai būtų padovanoję atsakovui 14 000 eurų, tai tokiu atveju ši pinigų suma būtų reiškusi, kad tai yra atsakovo A. B. asmeninės lėšos ir jeigu jis perka turtą ir moka asmenines lėšas, tai tokiu atveju būtų pirkęs ne 1/2 turto, o jam būtų priklausiusi didesnė turto dalis. Tačiau byloje nurodytas nekilnojamasis turtas buvo perkamas lygiomis dalimis, kas reiškia ir įtvirtina, kad ieškovai nurodytą pinigų sumą ne dovanojo, o suteikė kaip paskolą, kurią atsakovai buvo įsipareigoję sugrąžinti. Tokius susiklosčiusius paskolos santykius patvirtina ir tai, kad abu atsakovai kartu grąžino ieškovams 2000,00 eurų. Šios aplinkybės atsakovė R. B. savo dokumentuose ir paaiškinimuose neginčijo, todėl laikytina, kad ji sutiko su šia aplinkybe. Jeigu ieškovai A. B. būtų padovanoję 14000 eurų, tai atsakovams nebūtų buvę jokio pagrindo grąžinti ieškovams 2000,00 Eur. Faktiniai atlikti veiksmai reiškia, kad atmestini atsakovės argumentai, kad atsakovai atgal dovanojo ieškovams nurodytą 2000,00 Eur pinigų sumą. Teikdamas pasiūlymą dėl santuokos nutraukimo atsakovas nurodė, kad su R. B. yra skolingi ieškovams nurodytą pinigų sumą. Nepaisant galimų ateityje neigiamų teisinių pasekmių abu atsakovai nusprendė neįtraukti ieškovų, kaip kreditorių, į santuokos nutraukimo procesą. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja I. R., kuri dirbo kartu su atsakove R. B., aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad pati atsakovė R. B. jai pasakiusi, kad ieškovai skolins pinigus namo pirkimui. Atsakovė šių liudytojos parodymų jokiais leistinais įrodymais nepaneigė, jų neginčijo, todėl šie liudytojos pateikti parodymai laikytini patikimais ir leistinais. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovams piniginės lėšos buvo paskolintos, o ne dovanotos.

11.3. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė liudytojų parodymais, byloje apklausti liudytojai leido pirmosios instancijos teismui tik susidaryti nuomonę dėl perduotų pinigų fakto. Remiantis LR CPK 178 straipsnio nuostatomis, atsakovė teigdama atitinkamas aplinkybes turi jas ir įrodyti. Šiuo atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė sutiko su ieškovų nurodyta pinigų suma, perdavimo faktu, jų neginčijo, tačiau apeliaciniame skunde jau nurodo priešingai ir teigia, kad ji nesutiko su ieškovų perduotos sumos dydžiu. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pinigų perdavimo faktą. Šis faktas buvo nustatytas ne vien tik ieškovų parodymais ir pateiktomis aplinkybėmis, tačiau šį faktą pripažino ir pati atsakovė savo atsiliepime. Vėliau teismas pagal byloje surinktą medžiagą įsivertino kokie galėjo susiklostyti tarp šalių santykiai, tai yra, kokiu pagrindu ieškovai perdavė atsakovams pinigus. Atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, kad netiesiogiai ir ji pati pripažino, kad ieškovai buvo paskolinę, nes labai reikėjo pirkti namą, nes buvo imama ir kita paskola iš J. Ž. Taip pat, jog ieškovai skolins pinigus konstatavo liudytojo I. R., kuri tai sužinojo iš pačios atsakovės. Taigi atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai prieštarauja pačios jos teiginiams ir pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pati atsakovė pirmosios instancijos teisme sutiko su ieškovų nurodyta pinigų suma, perdavimo faktu, tik ginčijo, kad tai buvo ne paskola, o pinigai perduoti kaip dovanojimas. Remiantis tokiomis pačios atsakovės nurodytomis aplinkybės, konstatuotina, kad ginčo dėl ieškovų perduotos pinigų sumos nėra ir ji yra įrodyta.

11.4. Atmestinas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad ji niekada nesiekė iš ieškovų gauti paskolos. Atsakovė turėjo suprasti, kad jeigu ieškovai nebūtų paskolinę atsakovams pinigų, tai atsakovai nebūtų turėję realios galimybės nusipirkti namo ir jame gyventi. Kaip byloje yra nustatyta, namo pirkimui buvo skolinamasi iš kelių asmenų - giminaičių, nes nei kredito įstaigos, nei svetimi asmenys nebūtų suteikę atsakovams paskolos. Tad šis atsakovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis pirmosios instancijos teismo išnagrinėtoms aplinkybėms, kur atsakovė niekada nebuvo teigusi, kad ji nesiekė skolintis pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovų reikalavimas pripažinti, jog tarp šalių žodine forma sudaryta paskolos sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento, taikyta restitucija, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Atsižvelgiant į tai, kad byloje keliami klausimai dėl įrodymų vertinimo ir tinkamo tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl privalomosios mediacijos taikymo

19. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šiuos civilinius ginčus: 1) šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje; 2) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

20. Remiantis nurodyta įstatymo nuostata, bei atsižvelgusi į nagrinėjamo ginčo pobūdį (ginčas kilo dėl paskolos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, ginčas kilęs ne iš šeimos teisinių santykių), nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija apeliantės argumentus, kad ieškovai neįgyvendino įstatyminės pareigos dėl privalomos ikiteisminės mediacijos ir tuo pagrindu ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu, atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21. Ieškovai patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė konstatuoti, kad 2020-07-20 ieškovų ir atsakovų žodine forma sudaryta paskolos sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų naudai 12 000,00 Eur, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad atsakovai gyvendami santuokoje kreipėsi į ieškovus dėl 14000,00 Eur paskolos gyvenamojo namo įsigijimui. Tarp ieškovų ir atsakovų buvo sutarta, jog palūkanos už naudojimąsi pinigais ieškovų naudai mokamos nebus, o atsakovai skolą grąžins per 2,5 metų terminą. Ieškovai pinigus atsakovų nuosavybėn perdavė 2020-07-20. Ieškovų paskolos sumą atsakovams sudarė šios piniginės lėšos - 7 000,00 Eur suma laikotarpiu nuo 2020-07-14 iki 2020-07-16 išimta iš ieškovo banko sąskaitos, 2 000,00 Eur ieškovų santaupos namuose, 5 000,00 Eur sumą, kurią ieškovai pasiskolino iš M. R.. Ieškovų teigimu 2020-07-20 Paskolos sutartis neatitinka įstatymo reikalaujamos notarinės formos, todėl pripažintina negaliojančia (LR CK 1.93 str. 3 d.) ir taikytina restitucija, ieškovams iš atsakovų solidariai priteisiant 12 000,00 Eur sumą.

22. Atsakovė R. B. su patikslintais ieškinio reikalavimais nesutiko. Teigė, kad ieškovai atsakovams pinigus perdavė kaip dovaną, norėdami prisidėti prie šeimos būsto pirkimo. Ieškovai kartu su ieškiniu nepateikė jokio įrodymo, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl lėšų grąžinimo, todėl tarp šalių susiklostė ne paskoliniai, o dovanojimo santykiai. Analogiškai pasielgė ir atsakovės tėvai perduodami pinigines lėšas atsakovams. Atsakovė įrodinėjo, kad nekilnojamo turto įsigijimui ieškovai atsakovams dovanojo 7000,00 Eur, 4000,00 Eur dovanojo atsakovės tėvai, 5000,00 Eur pasiskolino iš tetos ir atsakovai patys turėjo 5000,00 Eur.

23. Atsakovas A. B. su patikslintu ieškiniu iš esmės sutiko, teigė, kad ieškovai (atsakovo tėvai) pinigines lėšas skolino, o ne dovanojo. Ieškovams grąžino 2000,00 Eur, daugiau jokių sumų negrąžino.

24. Pagal bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus matyti, kad atsakovai gyvendami santuokoje 2020-07-20 žemės sklypo ir pastatų pirkimo - pardavimo sutartimi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą su jame esančiais statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), už 21000,00 Eur sumą. 2022-12-20 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-16356-632/2022, kuriuo nutraukė pareiškėjų A. B. ir R. B. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismui patvirtinus 2022-11-28 pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Iš minėto teismo sprendimo turinio matyti, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi pareiškėjai, be kita ko, patvirtino, kad neturi kreditorinių įsiskolinimų tretiesiems asmenims, išskyrus įsiskolinimus kreditoriui UAB NEO FINANCE pagal kreditavimo sutartis Nr. K873453282 ir Nr. K932545483

25. Iš ieškovų pateikto banko sąskaitos išrašo matosi, kad ieškovas G. B. 2020-07-13 išsiėmė keturis kartus po 700,00 Eur grynųjų (viso 2 800,00 Eur), 2020-07-14 išsigrynino keturis kartus po 700,00 Eur (viso 2 800,00 Eur), o 2020-07-16 išsiėmė iš banko sąskaitos du kartus po 700,00 Eur (viso 1 400,00 Eur). Viso – 7000,00 Eur. 2020-07-27 ieškovui iš sąskaitos išmokėta dalis indėlio – 5000,00 Eur. Sąskaitos išrašas pateiktas už laikotarpį nuo 2020-06-01 iki 2020-07-17.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

26. Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje pateiktus įrodymus konstatavo, kad prie bylos pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog atsakovė 2021-07-02 išsiėmė grynųjų pinigų – 50,00 Eur, 2021-07-04 išsiėmė grynųjų pinigų 2 000,00 Eur, tą pačią dieną A. B. pervedė 3 000,00 Eur. 2021-09-28 išsiėmė grynųjų pinigų tris kartus po 1 000,00 Eur, tą pačią dieną A. B. pervedė 1 900,00 Eur. 2020-07-18 R. B. sąskaitos likutis buvo 100,52 Eur. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė G. B. 2021-07-08 pirko automobilį „Peugeot 807“, kurio vertė 2 500,00 Eur. Taip pat iš byloje pateiktos ieškovo G. B. banko sąskaitos išrašo matyti, kad jis 2020-07-27 išsigrynino 5 000,00 Eur sumą pinigų, kurią grąžino M. R. Iš banko sąskaitos išrašo matosi, kad ieškovas G. B. 2020-07-13 išsiėmė keturis kartus po 700,00 Eur grynųjų (viso 2 800,00 Eur), 2020-07-14 išsigrynino taip pat keturis kartus po 700,00 Eur (viso 2 800,00 Eur), o 2020-07-16 išsiėmė iš banko sąskaitos du kartus po 700,00 Eur (viso 1 400,00 Eur), kaip ir buvo nurodyta ieškinyje. Pagal ieškinį ieškovai G. B. ir G. B. atsakovams 2020-07-20 suteikė 14 000,00 Eur paskolą grynaisiais pinigais, 5 000,00 Eur atsakovai skolinosi iš J. Ž., 2021 m. liepos mėnesį 2 000,00 Eur sumą ieškovams grąžino atsakovai. Negrąžinta skolos suma ieškovams – 12 000,00 Eur. Ieškovai ir atsakovai buvo sutarę, kad skolą grąžins per 2,5 metų terminą.

27. Remdamasis šiais argumentais pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalys – ieškovai (paskolos davėjai) ir atsakovai (paskolos gavėjai) – 2020-07-20 paskolino 14 000,00 Eur, skolos raštelis tarp šalių nebuvo sudarytas. Taip pat nustatė, kad atsakovai gavo ieškovų skolinamus pinigus – 14 000,00 Eur – grynaisiais. Dalį paskolos (2 000,00 Eur) atsakovai ieškovams grąžino taip pat grynaisiais pinigais. Likusi negrąžintos paskolos dalis ieškovams – 12 000,00 Eur. Taip pat atsakovai buvo pasiskolinę iš J. Ž. 5 000,00 Eur, juos grąžino, todėl ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad ši paskolos sutartis nebuvo sudaryta rašytine forma.

28. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia (priklausomai nuo negaliojimo pagrindų - niekine arba nuginčijama). Nesudaryta sutartis nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020).

29. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovams prašant 2020-07-20 ieškovų ir atsakovų žodine forma sudarytą paskolos sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, pirmosios instancijos teismas tam, kad turėtų pagrindą pripažinti sandorį negaliojančiu, visų pirma turėjo nustatyti, ar toks sandoris buvo sudarytas, ar atitiko CK 1.73, 1.93, 6.469 straipsnių reikalavimus, o paskui spręsti apie jo negaliojimo teisinius pagrindus.

30. Ieškovams šioje byloje įrodinėjimo dalyką byloje sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą, kad pinigai buvo perduoti atsakovams ir kad jie buvo perduoti būtent kaip paskola.

31. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktus įrodymus bei pirmosios instancijos teismo argumentus, nurodytus skundžiamo sprendimo 15 ir 22 punktuose, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius santykius kaip prievolinius, iš esmės nenurodė kokiais įrodymais, motyvais remdamasis padarė šias išvadas, neaišku kaip dalis nustatytų faktinių aplinkybių apie lėšų judėjimą atsakovės sąskaitoje 2021 metais bei atsakovės piniginių lėšų likutį 2020-07-18 dienai, patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, taip pat nenustatė ir tinkamai neišanalizavo ar egzistavo esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjų nuosavybėn ir paskolos gavėjų įsipareigojimas grąžinti pinigus.

32. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bei teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimo našta tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (LR CPK 12, 178, 179 straipsniai). Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo naštos paskirstymo tvarką negu LR CPK normos, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.

33. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovui (LR CPK 12, 178 straipsniai).

34. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016).

35. Paskolos sutartis įstatyme apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (LR CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (LR CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos sutartys yra realinės, nes tam, kad atsirastų paskolos sutartiniai santykiai, yra būtina pinigus arba rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamuosius daiktus perduoti paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016).

37. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovė nesutiko su ieškovų nurodomomis aplinkybėmis, apie šalių paskolinius santykius. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys būtų sudariusios rašytinės paskolos sutartį, apsikeitusios raštais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, kad patvirtintų taip, kaip numato įstatymas, – raštu paskolos sutarties esminių sąlygų egzistavimą, tai yra, pinigų kaip paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimą grąžinti pinigus, tai yra, šalys raštu neišreiškė tokios valios. Banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad ieškovas G. B. laikotarpiu nuo 2020-07-13 iki 2020-07-16 iš banko sąskaitos išsiėmė 7000,00 Eur bei, kad 2020-07-27 ieškovui iš sąskaitos išmokėta dalis indėlio – 5000,00 Eur, nesant kitų rašytinių įrodymų, tiesiogiai nepatvirtina, kad šios lėšos atsakovams buvo perduotos kaip paskola. Sutiktina, kad byloje nėra ginčo, jog 7000,00 Eur sumą ieškovai perdavė atsakovams, apeliantė apeliaciniu skundu šios aplinkybės taip pat neginčija.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, piniginių lėšų judėjimas ieškovo sąskaitoje, šalių patvirtintos aplinkybės apie pinigų perdavimą ir gavimą, pagrindžia pinigų perdavimo faktą, kurio apeliantė neginčija, bet nepatvirtina paskolos sutarties sudarymo. Abiejų šalių valią, atsakovų įsipareigojimą grąžinti pinigus (kaip paskolos dalyką) ieškovų (paskolos davėjų) nuosavybėn, turi įrodyti ta šalis, kuri remiasi tomis aplinkybėmis ir byloje suformuluoti materialinį teisinį reikalavimą. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas, jog ieškovai atsakovams suteikė 14000,00 Eur paskolą grynaisiais pinigais, nenurodė kokiais įrodymais remiantis tokios išvados buvo padarytos. Ieškovai teigė, kad ieškovų paskolos sumą atsakovams sudarė šios piniginės lėšos - 7 000,00 Eur suma laikotarpiu nuo 2020-07-13 iki 2020-07-16 išimta iš ieškovo banko sąskaitos, 2 000,00 Eur ieškovų santaupos namuose, 5 000,00 Eur sumą, kurią ieškovai pasiskolino iš M. R. Atsakovė nurodė visai kitas aplinkybes, teigdama, kad nekilnojamo turto įsigijimui ieškovai atsakovams dovanojo 7000,00 Eur, 4000,00 Eur dovanojo atsakovės tėvai, 5000,00 Eur pasiskolino iš J. Ž. ir atsakovai patys turėjo 5000,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių išsamiai nesiaiškino, nepašalino minėtų prieštaravimų. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių tiek apie ieškovų, tiek apie atsakovų santaupas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo vertinti banko sąskaitų išrašai apie lėšų judėjimą atsakovės sąskaitoje 2021 metais bei atsakovės piniginių lėšų likutį 2020-07-18 dienai nepagrindžia jokių aplinkybių apie galimai atsakovų ar tuo labiau ieškovų turėtas santaupas. Atsakovė teigė, kad atsakovui A. B. atlyginimas buvo mokamas ne į banko sąskaitą, todėl atsakovai galėjo turėti santaupų, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė, neįpareigojo atsakovų pateikti duomenis apie aktualiu laikotarpiu gautas pajamas (pažymas iš darbdavių, abiejų atsakovų banko sąskaitų išrašus aktualiu laikotarpiu). Teismas taip pat nesiaiškino ieškovų nurodytų aplinkybių dėl 2000,00 Eur santaupų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės mama S. T. nurodė, kad atsakovei padovanojo 4000,00 Eur sumą, tačiau teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, nenurodė kodėl ieškovų teiginius dėl 2000,00 Eur santaupų perdavimo atsakovams pripažino įrodytais, o atsakovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovų turėtų 5000,00 Eur santaupų ir atsakovės mamos dovanotų 4000,00 Eur, atmetė kaip nepagrįstas.

39. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas, kad ieškovai atsakovams perdavė 14000,00 Eur grynaisiais kaip paskolą, tinkamai nenustatė ir neištyrė faktinių aplinkybių. Byloje nesant ginčo tik dėl 7000,00 Eur sumos perdavimo atsakovams, pirmosios instancijos teismas neanalizavo šalių nurodytų prieštaringų aplinkybių dėl perduotos sumos dydžio, skundžiamame sprendime nemotyvavo ir nepagrindė kokiais motyvais remiantis pripažino įrodytą aplinkybę, kad ieškovai atsakovams perdavė 14000,00 Eur sumą, tai yra, teismas nenustatė esminio paskolos sutarties elemento – paskolos dalyko. Kas suteikia pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas objektyviai neištyrus bylos faktinių aplinkybių

40. Tas pats pasisakytina ir apie ieškovų nurodytas faktines aplinkybes dėl atsakovams suteiktų piniginių lėšų grąžinimo. Iš bylos duomenų matyti, kad jokių rašytinių įrodymų apie atsakovų įsipareigojimus ieškovams grąžinti gautas pinigines lėšas nėra. Iš 2022-12-20 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-16356-632/2022, kuriuo nutraukta pareiškėjų A. B. ir R. B. 2008-03-29 sudaryta santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismui patvirtinus 2022-11-28 pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, matyti, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi pareiškėjai, be kita ko, patvirtino, kad neturi kreditorinių įsiskolinimų tretiesiems asmenims, išskyrus įsiskolinimus kreditoriui UAB NEO FINANCE pagal kreditavimo sutartis Nr. K873453282 ir Nr. K932545483. Ieškovai aplinkybes tiek dėl piniginių lėšų, kaip paskolos, suteikimo, tiek dėl šių lėšų grąžinimo termino grindė tik liudytojų parodymais.

41. Paminėtina, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (LR CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Šias išimtis patvirtinančias aplinkybes teismai turi nustatyti ir motyvuoti nutartyje (sprendime).

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netaikė LR CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nurodyto draudimo ir apklausė šalių liudytojus, tačiau sprendime nenurodė jokių aplinkybių ar argumentų, patvirtinančių LR CK 1.93 str. 6 d nurodytas išimtis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė kokie kiti, nors ir ne tiesioginiai, įrodymai patvirtina paskolos sudarymo faktą, neįvertino ar buvo ir jeigu buvo, tai kokių, objektyvių kliūčių šalims paskolos sandorį sudaryti rašytine forma. Taip pat pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Papildomai pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog apklausti liudytojai yra giminystės ar draugystės ryšiais susiję su šalimis, šių liudytojų žinių šaltiniai yra pačios bylos šalys, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyręs visų bylai svarbių aplinkybių, nenustatė LR CK 1.93 str. 6 d nurodytų išimčių, taikytinų šiuo atveju.

43. Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, bylos faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus, tirtinų aplinkybių, reikalautinų bei tirtinų įrodymų apimtį, jų pobūdį, ginčo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tuo atveju, jei visas minėtas aplinkybes nustatytų ir teisiškai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, būtų pažeista ginčo šalių teisė į apeliaciją – šalys netektų galimybės bent kartą apskųsti joms nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, negalėtų kvestionuoti teismo išvadų. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegijai nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos.

44. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi motyvuotai nustatyti ar tarp šalių egzistavo esminės paskolos sutarties sąlygos - paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjų nuosavybėn ir paskolos gavėjų įsipareigojimas grąžinti pinigus. Tai pat išsamiai įvertinti ir nustatyti kiek lėšų ir kokiu pagrindu buvo perduota atsakovams, motyvuotai nurodyti kokios aplinkybės tai patvirtina, bei nustatyti ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti LR CK 1.93 str. 6 d nurodytas išimtis, be to, pasiūlyti ieškovams patiksinti ir suformuluoti materialinius teisinius reikalavimus.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45. Teisėjų kolegija dėl kitų atsakovės apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi.

46. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėAleksandras RusakasIrena Stasiūnienė