Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vedusio, turinčio aukštąjį išsilavinimą, gyvenančio (duomenys neskelbtini), vykdančio individualią veiklą, administracine tvarka bausto, skundą dėl 2022 m. sausio 27 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nutarimo Nr. VIKKT-ANR_N-256-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo V. G. skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamu VšĮ „Klaipėdos keleivinio transporto“ 2022 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. VIKKT-ANR_N-256-2022 V. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 449 straipsnio 6 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 100 eurų dydžio bauda.

ANK 449 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 82 straipsnio pažeidimus, išskyrus šiame straipsnyje numatytuosius. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Matyti, jog aptariama teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus bei juose įtvirtintą reglamentavimą.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šis kodeksas reguliuoja keleivių, bagažo ir krovinių vežimų organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą, valstybinę kelių transporto priežiūrą, kelių transporto kontrolę, atsakomybę už turtinę žalą.

Šio kodekso 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų valstybinės kelių transporto priežiūros tarnybų įgaliojimus nustato šis kodeksas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Keleivinio kelių transporto kontrolės ir priežiūros nuostatai, patvirtinti susisiekimo ministro, ir šių tarnybų nuostatai. Šio kodekso 14 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų valstybinės kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūnai turi teisę savo ir gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti ir tikrinti transporto priemones, kuriomis vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, ir kitas keleivines kelių transporto priemones, vežančias keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, taip pat užsakomaisiais ir specialiaisiais reisais, ir šių transporto priemonių ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus, taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo. <...> Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų valstybinės kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių reikalingus paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T2-120, pakeistu 2020 m. balandžio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-92, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ yra pavesta vykdyti valstybinę kelių transporto priežiūrą, taip pat organizuoti bei atlikti transporto priemonių, kuriomis vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, ir kitų keleivinių kelių transporto priemonių, vežančių keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, taip pat užsakomaisiais ir specialiaisiais reisais, kontrolę Klaipėdos miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose (2.4 punktas).

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3-3 redakcijos „Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) taisyklių 35.1 punkte nustatyta, kad vairuotojas keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklos vykdymo metu privalo turėti ir valstybinę kelių transporto priežiūrą ir kelių transporto kontrolę vykdantiems pareigūnams reikalaujant turi pateikti: Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ne mažiau kaip prieš 1 metus išduotą dokumentą (pažymą arba išrašą) dėl teistumo (neteistumo) (35.13 punktas), Respublikinio priklausomybės ligų centro ne mažiau kaip prieš 1 metus išduotą medicininę pažymą (35.14 punktas).

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad šis įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodoma, kad šis įstatymas taikomas, kai asmens duomenis tvarko duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas, kurio buveinė yra Lietuvos Respublikoje, vykdydamas savo veiklą, neatsižvelgiant į tai, ar duomenys tvarkomi Europos Sąjungoje, ar ne. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog valdžios institucijos ir įstaigos – valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, įmonės ir viešosios įstaigos, finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotos atlikti viešąjį administravimą arba teikiančios asmenims viešąsias ar administracines paslaugas ar vykdančios kitas viešąsias funkcijas.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. sausio 20 d. įsakyme Nr. 3-13(1.5 E) „Dėl keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatų patvirtinimo“ nurodoma, kad kontrolierius – asmuo, atliekantis keleivinių kelių transporto priemonių ekipažų, šiomis transporto priemonėmis važiuojančių keleivių ir vežamo bagažo kontrolę (4.1. p.). Kontrolierius, vykdydamas kontrolės funkcijas, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais keleivinio kelių transporto veiklą, tinkamai atlikti nustatytas funkcijas, būti mandagus, malonus, tvarkingas, elgtis objektyviai ir nešališkai, suteikti žmonėms informaciją apie jų teises, pareigas, galimybes ir galimus padarinius (14 p.). Kontrolės metu kontrolieriai tikrina: ar keleivinio kelių transporto priemonių ekipažai ir lengvųjų automobilių taksi vairuotojai turi vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) ir dokumentus, kuriais suteikiama teisė vežėjui įstatymų nustatyta tvarka vykdyti keleivių vežimo veiklą (tikrina tik Inspekcijos ir savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto kontrolės tarnybų pareigūnai) (17.1 punktas); ar ekipažai veža keleivius nustatyta maršruto trasa, ar laikosi eismo tvarkaraščių (17.2 punktas); ar ekipažai ir keleiviai laikosi teisės aktų, reglamentuojančių keleivių vežimą, reikalavimų (17.3 punktas).

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus 2018 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. V1-37 patvirtintose VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ asmens duomenų taisyklėse nurodoma, kad šių taisyklių paskirtis yra numatyti pagrindines asmens duomenų tvarkymo, duomenų subjekto teisių įgyvendinimo technines ir duomenų saugos organizacines priemones. Duomenų valdytojas – VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ (4. 1 p.). Asmens duomenų tvarkymo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ taisyklių tikslas – reglamentuoti asmens duomenų tvarkymą VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, užtikrinant 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą, laikymąsi ir įgyvendinimą.

Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 449 straipsnio 6 dalį kyla pakartotinai padarius ANK 449 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog V. G. pakartotinai padarė administracinį nusižengimą.

Kaip matyti iš teismui pateikto skundo bei teisme išdėstytų argumentų, pareiškėjas V. G. iš esmės neginčija faktinių aplinkybių, t. y. kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje – 2021 m. spalio 16 d., 13.46 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, stovinčiame lengvajame automobilyje taksi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ant stogo turėjo atpažinimo ženklą plafoną, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriams priėjus, prisistačius ir paprašius pateikti Informatikos ir ryšių departamento išduotą pažymą dėl teistumo/neteistumo ir Respublikinio priklausomybės ligų centro išduotą medicininę pažymą, V. G. minėtų dokumentų nepateikė. Iš esmės V. G. nesutinka su teisiniu reglamentavimu,

teigia, jog viešajai įstaigai nėra pagal įstatymą numatyta kontrolės funkcija. Viešosios įstaigos darbuotojai, asmenys, kuriems išduoti kontrolieriaus pažymėjimai, vykdo kontrolę, kuri pagal teisės aktus numatyta tik pareigūnams, ne kontrolieriams. Su kontrolieriaus pažymėjimu negalima vykdyti kontrolės funkcijos, ją gali vykdyti tik pareigūnai. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ negali tikrinti asmenų. Jis mato įstatymo spragą. Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjo teiginiais.

Pažymėtina, jog VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ yra viešoji įstaiga, kurios kontrolieriai yra įgalioti atlikti lengvųjų automobilių taksi vairuotojų patikrinimus bei tikrinti stovinčius keleivių nevežančius lengvuosius automobilius ir jų vairuotojus. Kontrolierius – asmuo, atliekantis keleivinių kelių transporto priemonių ekipažų, šiomis transporto priemonėmis važiuojančių keleivių ir vežamo bagažo kontrolę VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ yra duomenų valdytojas ir jos kontrolieriai turi teisę tikrinti vairuotojo, vykdančio keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais, veiklą, tikrinti reikalingus teisės aktuose nurodytus asmens duomenis ir tokios veiklos vykdymui aktualius dokumentus. VšĮ „Klaipėdos keleivinio transporto“ pareigūnų veiklos įgyvendinimo principai reglamentuoti tiek įstatyminiu lygmeniu, tiek poįstatyminiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 1 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodoma, jog šis kodeksas reguliuoja keleivių, bagažo ir krovinių vežimų organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą, valstybinę kelių transporto priežiūrą, kelių transporto kontrolę, atsakomybę už turtinę žalą. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T2-120, pakeistu 2020 m. balandžio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-92, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ yra pavesta vykdyti valstybinę kelių transporto priežiūrą ir kontrolę. Būtent šis poįstatyminis teisės aktas papildo įstatymo nuostatas ir suteikia įgaliojimus VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriams tikrinti ir kontroliuoti, kaip laikomasi ir kaip vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla. Pastebėtina ir tai, jog aptartas teisinis reglamentavimas, priešingai nei nurodo pareiškėjas, patvirtina, jog VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ yra duomenų valdytojas ir kontrolieriai turi teisę (jiems suteiktus įgaliojimus) tikrinti vairuotojo, vykdančio keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais, veiklą, asmens duomenis ir veiklos vykdymui aktualius (teisės aktais nustatytus kaip privalomus turėti) dokumentus, nepažeisdami įstatymų ir kitų poįstatyminių teisės aktų nuostatų.

V. G. 2021 m. spalio 16 d. teikdamas keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu taksi paslaugas patikrinimo metu VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriams privalėjo pateikti jų prašomus dokumentus – Informatikos ir ryšių departamento išduotą pažymą dėl teistumo (neteistumo), Respublikinio priklausomybės ligų centro išduotą medicininę pažymą, kaip tai numatyta Taisyklių 35.13, 35.14 papunkčiuose, tačiau to nepadarė. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) – atsisakydamas VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriams pateikti jų prašomus Taisyklių 35 punkte nurodytus dokumentus – Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ne mažiau kaip prieš vienus metus išduotą dokumentą (pažymą arba išrašą) dėl teistumo (neteistumo), Respublikinio priklausomybės ligų centro ne mažiau kaip prieš 1 metus išduotą medicininę pažymą, V. G. pažeidė Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 35.13, 35.14 papunkčių reikalavimus. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 449 straipsnio 6 dalyje, sudėtį – keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame straipsnyje numatytuosius, padaryti pakartotinai. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir aktualioje teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-180-651/2021; Nr. AN2-248-360/2020, AN2-230-557/2021 ir kt.).

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą nagrinėjamu atveju taikomą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad V. G., 2021 m. spalio 16 d. užsiimdamas keleivių vežimu už atlygį lengvuoju automobiliu taksi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintų Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių, kurių 35 punkte išdėstyti dokumentai, kuriuos veiklos vykdymo metu privalo turėti ir kelių transporto kontrolę vykdantiems pareigūnams reikalaujant pateikti vairuotojai, vežantys keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi, tačiau to nepaisė – 2021 m. spalio 16 d. patikrinimo metu VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriams paprašius pateikti Taisyklių 35 punkte numatytus dokumentus – Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ne mažiau kaip prieš 1 metus išduotą dokumentą (pažymą arba išrašą) dėl teistumo (neteistumo), Respublikinio priklausomybės ligų centro ne mažiau kaip prieš 1 metus išduotą medicininę pažymą, prašomų pateikti dokumentų nepateikė.

Pareiškėjas V. G., prieš užsiimdamas taksi paslaugų teikimo veikla ir teikdamas dokumentus atitinkamos veiklos licencijai gauti, neabejotinai buvo susipažinęs su tokią veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, žinojo ir suprato, kokių teisės aktų reikalavimų jam bus privalu laikytis užsiimant atitinkama veikla, ir pats savanoriškai pasirinko tokį veiklos būdą – vertimąsi taksi paslaugų teikimu, žinodamas ir suprasdamas, kad užsiimant atitinkama veikla, jis turės laikytis atitinkamų teisės aktuose numatytų apribojimų ir patirti tam tikrus nepatogumus, kaip antai – vykdant veiklą turėti su savimi eilę reikalingų dokumentų ir kontrolieriams pareikalavus pateikti juos patikrinimui. V. G. sąmoningai nevykdė ir nepakluso kontrolierių nurodymams – nepateikė prašomų pateikti dokumentų, pažeisdamas Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisykles (konkrečiai - Taisyklių 35.13, 35.14 papunkčių reikalavimus), ir tokie jo veiksmai (neveikimas) pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ANK 449 straipsnio 6 dalį. Šiuo atveju pastebėtina ir į tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ne pirmą kartą dėsto analogišką savo poziciją tais pačiais klausimais, visus jo anksčiau minėtus argumentus jau yra įvertinę ir dėl jų pasisakę tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo priimtuose procesiniuose sprendimuose, kurie yra įsiteisėję.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam V. Institucijos skundžiamu nutarimu nepagrįstai buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis analogišką nusižengimą padarė pakartotinai. Kaip matyti, V. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 449 straipsnio 6 dalį, šioje dalyje numatyta atsakomybė už pakartotinai padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 449 straipsnio 5 dalyje. Taigi pakartotinumas yra būtinasis nusižengimo, numatyto ANK 449 straipsnio 6 dalyje, sudėties požymis, o ANK 36 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nustatyta, kad, skiriant administracinę nuobaudą, neatsižvelgiama į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodyta kaip administracinio nusižengimo požymis. Todėl Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, nepagrįstai pakartotinumą pripažino dar ir V. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir į tai atsižvelgė skirdama administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, Institucijos nustatyta V. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, šalintina iš skundžiamo nutarimo aprašomosios dalies. Teismas įvertinęs, tai, kad V. G. už analogiškus administracinius nusižengimus baudžiamas nebe pirmą kartą, paskirtų administracinių nuobaudų – baudų, nemoka, savo elgesio kritiškai nevertina, todėl darytina išvada, kad paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, o jos dydis nepažeidžia administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių.

Esant tokioms aplinkybėms bei aptartam teisiniam reglamentavimui, nėra teisminio pagrindo pareiškėjo skunde nurodomais motyvais naikinti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2022 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. VIKKT-ANR_N-256-2022, tačiau skundžiamas nutarimas pakeičiamas pašalinant iš jo aprašomosios dalies V. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo V. G. skundą tenkinti iš dalies.

Iš VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2022 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. VIKKT-ANR_N-256-2022 aprašomosios dalies pašalinti nustatytą V. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.