Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo pagal ieškovės E. N. ieškinį atsakovui A. N., tretiesiems asmenims UAB „4finance“, VSDFV Panevėžio skyriui, Savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“, Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM, UAB „Minibank“, VMĮ prie LR FM, UAB „ITM Inkasso“, UAB „Moment Credit“, Vilniaus apskrities VPK, duodančiai išvadą institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Panevėžio apskrities skyriui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad santuoka su atsakovu buvo įregistruota 2013-05-14 Kaišiadorių r. sav. CMS, o (duomenys neskelbtini) gimė dukra P.. Kol mergaitei sukako vieneri metai, ji važinėjo pas atsakovą į pasimatymus, jį materialiai rėmė, siųsdavo po 100 Lt ( 28,96 Eur) kas mėnesį. Iš laisvės atėmimo įstaigos atsakovas grįžo (duomenys neskelbtini), tačiau maždaug po mėnesio išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir ją su dukra paliko. Po kurio laiko ji su dukra atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur apsigyveno su atsakovu pas jo močiutę. Tuo gyvenimo laikotarpiu atsakovas nelabai rūpinosi šeima, dukra ir ja nesidomėjo, materialiai neišlaikė, ilgam išeidavo ir nebūdavo namuose. Ji viena išlaikė dukrą ir mokėjo mokesčius už butą. Padariusi išvadą, kad jos su dukra atsakovui nerūpi, 2014-12-25 su dukra grįžo pas mamą į (duomenys neskelbtini), susirado darbą. Su atsakovu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2014-12-25. Atsakovas jos ir dukros nelankė, buvo atvykęs tik į krikštynas 2015-06-24. 2018 metais atsakovas padarė tyčinį nusikaltimą ir buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Dėl šių priežasčių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Nutraukus santuoką, iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą dukrai P. po 250 Eur kas mėnesį, nes viso dukters išlaikymui kas mėnesį reikia 500 Eur: maistui ir higienai 200 Eur/mėn. , rūbams ir avalynei- 150 Eur/mėn. , darželis- 50 Eur/mėn., mokymo priemonėms- 50 Eur/mėn., vaistams, papildams- 40-50 Eur/mėn., elektrai- 40 Eur/3 mėn. Priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 3 metus iki ieškinio pareiškimo dienos, kuris, skaičiuojant po 250 Eur mėnesiui, sudaro 9000 Eur. Dukters P. gyvenamoji vieta nustatytina su ja. Ji su dukra gyvena tėvams priklausančiame name, kur naudojasi vienu kambariu. Bendravimo tvarką prašo nustatyti ieškinyje nurodytu būdu ir sutinka, kad vieną kartą į kelis mėnesius nuvežti dukrą į atsakovo laisvės atėmimo vietą. Skolinius įsipareigojimus prašo pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Dalintino nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Išlaikymo sau neprašo.

Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuoti, neatvykimo priežastys nežinomos. Gauti Valstybinės ligonių kasos prie SAM, UAB „Minibank“, VMĮ prie LR FM, UAB „ITM Inkasso“ , UAB „Moment Credit“ pareiškimai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Gauti atsiliepimai, kad sutinka su ieškinyje išdėstyta skolinių įsipareigojimų paskirstymo tarp sutuoktinių tvarka. Tretysis asmuo UAB „Minibank“ nurodė, kad atsakovas skolinių įsipareigojimų bendrovės atžvilgiu neturi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. gegužės 14 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, tarp šalių E. N. ir A. N. įregistruota santuoka, akto įrašo Nr. 77 ( b. l. 14). Santuokoje sutuoktiniams gimė dukra P. N., gim. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 15). Gyvendami santuokoje šalys jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo, todėl dalintino turto nėra ( b. l. 10-11). Tarp šalių buvo sudaryta 2013 m. gegužės 8 d. Vedybų ( ikivedybinė) sutartis ( b. l. 16), kurioje šalys susitarė, kad visi finansiniai įsipareigojimai esami ir būsimi Sutuoktinio ar Sutuoktinės vardu lieka tik vieno Sutuoktinio ar Sutuoktinės įsipareigojimais ir kiekvienas Sutuoktinis asmeniškai atsako už savo prievoles (Sutarties 2.1.3 ir 2.6 punktai)

Dėl santuokos nutraukimo

Byloje nustatyta, kad šalys susituokė 2013 m. gegužės 14 d., o nuo 2014 m. gruodžio 25 d., kartu nebegyvena nebeveda bendro ūkio.

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011 m. kovo 25 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011, kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tie patys padariniai, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė nurodė, kad atsakovas nesirūpino šeima , nesidomėjo dukra P., nerėmė šeimos nei moraliai nei materialiai, todėl atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo. Atsakovas su tuo nesutiko ir prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Įvertinus tai, kad ieškovė išsamiai, logiškai nurodė santuokos iširimo priežastis, atsakovo netinkamą elgesį pagrindžiančius faktus, chronologine tvarka išdėstė esmines sutuoktinių gyvenimo aplinkybes, o atsakovas daugiau apsiribojo deklaratyviais teiginiais ir jokių faktų dėl ieškovės kaltų veiksmų dėl santuokos iširimo nenurodė, teismas , naudodamasis savo diskrecijos teise, skaito esant ieškovės nurodytas aplinkybes įrodytomis ( CPK 178-179 straipsniai). Tai leidžia daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ( nesirūpinimo šeima, moralinės bei turtinės paramos neteikimo).

Ieškovė taip pat prašo taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojant, kad santuoka iširo ir dėl to, kad atsakovas buvo nuteistas realiai laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą.

Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Byloje įrodyta ir papildomo įrodymo nereikalauja ( ir atsakovas tai pripažino), kad jis 2017-02-09 buvo sulaikytas ir nuteistas už tyčinį nusikaltimą ( 187-188 straipsniai). Atsakovas minėtos prezumpcijos nenuginčijo.

Taigi, teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo (CK 3.26-3.30 straipsniai, 3.35-3.36 straipsniai, 3.85 straipsnis), todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės „N.“ ir „N.“.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), ir teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametė P. N., gim. (duomenys neskelbtini), nuo gimimo gyvena su ieškove, yra jos išlaikoma, prižiūrima ir auklėjama, vaikas yra prisirišęs prie mamos ir prie jos gyvenamosios aplinkos, kurioje gyvena. Atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, o ir anksčiau didelės iniciatyvos imtis auklėti ir išlaikyti savo vaiką nerodė. Iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad pas ieškovę vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir ugdymo sąlygos. Jokių duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpinasi savo dukra ir netinkamai ją auklėja byloje nėra. Atsakovas sutinka jog dukters P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Dėl šių aplinkybių nepilnametės P. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kadangi tai visiškai atitinka vaiko interesus.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Ši tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose: CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis). Todėl teismui priimant sprendimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, imama domėn sprendimo priėmimo momentu esanti faktinė tėvų turtinė padėtis ir esami vaiko poreikiai, o ne būsima situacija. Tai neapriboja nei vieno iš vaiko tėvų teisės kreiptis ateityje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai P. , gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį ir nurodo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai viso reikia 500 Eur. Įvertinus ieškovės nurodytas pinigines sumas konkrečioms vaiko išlaikymo išlaidoms, vaiko amžių, ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, jos paaiškinimus teismo posėdžio metu matyti, kad nėra pagrindo skaityti, kad jos yra aiškiai nepagrįstos ar žymiai padidintos. Be abejo, negalima pamiršti, kad visapusiškas vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir pan.), bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaikų gabumai. Nežiūrint to, teismo įsitikinimu šiek tiek per didelės išlaidos yra vaiko drabužiams, nes 150 Eur per mėnesį yra ne visai pagrįsta suma. Negalima sutikti ir su tuo, kad vaiko maistui namuose (grįžus iš darželio, kur valgoma 3 kartus) kas dieną reikia po 20 Eur. Kai kurių abejonių kelia ir ieškovės nurodytos išlaidos ugdymo priemonėms bei pramogoms.

Visais atvejais, negalima pamiršti, kad vaiko poreikiai negali būti beribiai, juos pirmiausia sąlygoja tėvų turtinė padėtis. Tai reiškia, kad iš išlaikymą teikiančio tėvo negali būti priteistas didesnis išlaikymas nei leidžia jo turtinė padėtis.

Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas.

Ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Ieškovės pajamos vidutiniškai yra apie 500 Eur kas mėnesį. Duomenų apie atsakovo darbinę veiklą nėra, jis šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę . Nežiūrint to, kad atsakovas neturi darbinių pajamų, tai jo neatleidžia nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą P.. Vaiko išlaikymas turi būti teikiamas pastoviai ir pakankamo dydžio, vaiko poreikiai turi būti tenkinami kiekvieną dieną.

Turint omeny ieškovės gaunamas pajamas ir gyvenimo kokybę bei tą aplinkybę, kad motina su kuria gyvens nepilnametis vaikas, kaip taisyklė , visada turi didesnes išlaidas vaiko išlaikymui, nei tėvas, kuris su vaiku negyvena, įvertinus vaiko prioritetinius interesus, vaiko amžių, manytina, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga suma sudaro 400 Eur ir tai yra sąžininga , protinga ir pagrįsta suma, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai P., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį. Išlaikymas priteistinas nuo 2019-04-16 iki vaiko pilnametystės kasmet jį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo vaikui įsiskolinimą už 3 praėjusius metus. Atsakovas pripažino, kad 2017-2019 metų laikotarpiu išlaikymo vaikui neteikė, o ankstesniais metais epizodiškai paremdavo dukrą, nupirkdamas jai rūbų ir pan. Duomenų apie tai, kad atsakovas teikė išlaikymą dukrai P., byloje nepateikta, taigi ši aplinkybė neįrodyta ( CPK 178-179 straipsniai). Pažymėtina, kad išlaikymas vaikui turi būti teikiamas pastovus, pakankamo dydžio, o epizodiškas drabužių ar kitų reikmenų nupirkimas negali būti laikomas tinkamu išlaikymu vaikui. Tokiu būdu iš atsakovo priteistinas išlaikymo vaikui įsiskolinimas 7200 Eur už laikotarpį nuo 2017-04-15 iki 2019-04-15 ( 200 Eur x 36 mėn., CK 3.200 straipsnis).

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su jų dukra P., gim. (duomenys neskelbtini).

Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CPK 3.170 straipsnis). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Taigi, nustatant skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, galima nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku ar skyriumi. Tėvas/motina, su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

Pažymėtina, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Vaiko noras bendrauti /nebendrauti su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų, todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką. Be to, pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.

Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, turint omeny vaiko amžių ir tai, kad atsakovas šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, siekiant išlaikyti tėvo ir dukters socialinius ryšius, reikalinga teismo iniciatyva nustatyti konkretesnę bendravimo su vaiku tvarką ( CPK 376 straipsnio 3 dalis). O būtent, papildomai numatyti atsakovo ir jo dukters susitikimus atsakovo laisvės atėmimo vietoje. Tuo labiau, kad su tuo sutinka tiek ieškovė, tiek atsakovas. Byloje nenustatyta, kad patvirtinus konkretesnę bendravimo su vaiku tvarką, bus daroma vaikui socialinė, psichologinė žala ar kels vaikui neigiamus emocinius išgyvenimus.

Dėl atsakovo asmeninių prievolių

Ieškovė prašo pripažinti prievoles tretiesiems asmenims( kreditoriams) atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Atsakovas su tuo sutinka.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

Kvalifikuojant sutuoktinių prievoles pirmiausia būtina identifikuoti ginčo santykį . Nustatant prievolės pobūdį, vadovautinasi CK 3.109 straipsniu (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktas). Taigi, būtina nustatyti prievolės, dėl kurios vyksta ginčas, atsiradimo pagrindą, tai yra teisinius santykius, iš kurių kyla prievolė. Kreditoriaus prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-7-242/2009).

Iš 2013 m. gegužės mėn. 8 d. Vedybų ( ikivedybinės) sutarties ( b. l. 16-20) matyti, kad A. N. ir E. N. susitarė, kad visi finansiniai įsipareigojimai ( skolos) esami ir būsimi Sutuoktinio ar Sutuoktinės vardu lieka tik vieno iš Sutuoktinio ar Sutuoktinės įsipareigojimais , kiekvienas Sutuoktinis asmeniškai atsako už savo prievoles ( 2.1.3 , 2.6 punktai).

Įstatymas vedybų sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu (CK 3.101 straipsnis). Vedybų sutarčiai, kaip ir visoms sutartims, galioja bei taikomas pagrindinis sutarčių teisės principas – sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Taigi sudaryti vedybų sutartį yra besituokiančių ar susituokusių asmenų teisė, bet ne pareiga. Sutarties laisvės principas vedybų sutarties atveju pasireiškia ne vien tik tuo, kad besituokiantys asmenys ar sutuoktiniai laisva valia turi teisę sudaryti ar nesudaryti šią sutartį, bet ir šia sutartimi nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Minėta, kad vedybų sutartis yra susitarimas dėl turtinių teisių ir pareigų (CK 3.101 straipsnis), taigi vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas.

Vertinant 2013 m. gegužės 8 d. Vedybų ( ikivedybinę) sutartį, matyti, kad ieškovė ir atsakovas Vedybų sutartimi tarėsi dėl prievolių teisinio režimo nepriklausomai nuo jų atsiradimo laiko ir susitarė, kad kiekvienas Sutuoktinis asmeniškai atsako už savo prievoles.

Iš Lietuvos antstolių rūmų 2019-03-15 rašto „Dėl informacijos pateikimo“ ( b. l. 34-41) , trečiųjų asmenų ( kreditorių) atsiliepimų ( b. l. 64, 65-66, 67, 69, 82, 87) darytina išvada, kad kreditorinės prievolės tretiesiems asmenims yra asmeninės atsakovo A. N. prievolės, kadangi tai prievolės, kilusios iš teismų procesinių sprendimų, baudų ir kitų pagrindų, kurie neginčijamai rodo, kad prievolės yra asmeninės atsakovo prievolės, iš jų nebuvo tenkinamos šalių šeimos reikmės.

Taigi, įvertinus šalių 2013 m. gegužės 8 d. Vedybų ( ikivedybinę) sutarties 2.1.3 , 2.6 punktų nuostatas bei kreditorinių prievolių susidarymo pagrindus, prievolės kreditoriams pripažintinos asmeninėmis atsakovo A. N. prievolėmis.

Tretysis asmuo UAB „Minibank“ 2019-05-22 pranešimu informavo teismą, kad E. N. nebeturi finansinių įsipareigojimų bendrovei ( b. l. 89), todėl šio kreditorinio įsipareigojimo paskirstymo klausimas nespręstinas.

Bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškininių reikalavimų daliai, įvertinus, kad ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba ( CPK 88 straipsnis, 92-93 straipsniai ,96 straipsnis ,99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2013 m. gegužės 14 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 77, nutraukti, dėl atsakovo A. N. kaltės.

Nutraukus santuoką šalims palikti pavardes „N.“ ir „N.“ .

Kreditorines prievoles kreditoriams UAB „4finance“, VSDFV Panevėžio skyriui, Savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“, Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM, VMĮ prie LR FM, UAB „ITM Inkasso“, UAB „Moment Credit“, Vilniaus apskrities VPK pripažinti asmeninėmis A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Nustatyti nepilnametės P. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina E. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad skyrium gyvenantis tėvas A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) dalyvaus nepilnametės dukters P. N., a. k. (duomenys neskelbtini) auklėjime ir bendraus su P. be apribojimų, laiką iš anksto suderinus su dukters motina E. N. ; E. N. vieną kartą per keturis mėnesius su A. N. suderintu laiku įsipareigoja užtikrinti dukters P. N. bendravimą su A. N. laisvės atėmimo įstaigoje.

Priteisti iš atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnametės dukters P. N., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 EUR ( du šimtus eurų ) nuo 2019 metų balandžio 16 d. d. iki vaiko pilnametystės , išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir 7200 Eur ( septynis tūkstančius du šimtus eurų ) už laikotarpį nuo 2017-04-15 iki 2019-04-15, išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaiko motinai E. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 100 Eur ( vieną šimtą eurų) žyminio mokesčio ir 51,30 Eur ( penkiasdešimt vieną eurą 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 ir 187 Eur ( vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą , pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.