- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- e2S-1327-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38123-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- N. O.
- Atsakovas
- R. O.
- Trečiasis asmuo
- A. O.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) N. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje pagal ieškovės N. O. ieškinį atsakovei R. O. dėl nuostolių ir skolos priteisimo; trečiasis asmuo byloje – A. O. (A. O.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės R. O. 719 Eur nuostolių, atsiradusių dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo ieškovės sąskaita, 282 Eur skolą pagal 2017 m. lapkričio 19 d. skolos raštelį, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jos sūnui ir atsakovės sutuoktiniui A. O. 2017 m. kovo 1 d. nutraukus darbo santykius su UAB ,,Vilniaus viešasis transportas“, 2017 m. kovo 1 d. tarp A. O. ir UAB ,,Vilniaus viešasis transportas“ buvo sudarytas susitarimas dėl 844,19 Eur skolos už troleibuso vairavimo kvalifikavimo parengimo kursus iki 2018 m. liepos 30 d. Ieškovė teigimu, sūnaus piniginės prievolės UAB ,,Vilniaus viešasis transportas“ įvykdymui ji, dirbanti Vokietijoje, pervedinėjo į atsakovės sąskaitą dalimis atitinkamas sumas, iš kurių susidarė visa reikalinga 850 Eur suma skolai padengti. Nurodė, kad atsakovė iš pervestos 850 Eur sumos UAB ,,Vilniaus viešasis transportas“ pervedė tik 329 Eur, pasisavindama likusią 521 Eur sumą. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovei pervedė ir pinigų sumas, skirtas prekėms įgyti ir paslaugoms apmokėti, t. y. 2019 m. balandžio 4 d. pervedė atsakovei 70 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta ,,komunalinės paslaugos už butą“, iš kurios 50 Eur buvo skirti ieškovės vaistams nupirkti, tačiau atsakovė vaistų nenupirko, bei 2019 m. kovo 25 d. pervedė į atsakovės sąskaitą 28 Eur, skirtus komunalinei rinkliavai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai už ieškovės butą sumokėti, tačiau atsakovė juos taip pat pasisavino. Ieškovės skaičiavimais, atsakovė iš viso 2017 – 2019 metais pasisavino iš ieškovės (nepagrįstai praturtėjo) 599 Eur, tuo padarydama ieškovei tokio paties dydžio nuostolius (521 Eur nesumokėti už A. O. buvusiam darbdaviui UAB ,,Vilniaus viešasis transportas“, 50 Eur, skirti nupirkti ieškovės vaistams, 28 Eur skirti komunalinei rinkliavai). Pažymėjo, kad taip pat patyrė 120 Eur, sumokėtų advokatui, už pretenzijos atsakovei parengimą, dėl ko iš viso susidarė 719 Eur (599 Eur + 120 Eur) nuostolių. Ieškovės teigimu, atsakovė taip pat negrąžino 2017 m. lapkričio 19 d. paskolos raštelyje nurodytos 282 Eur sumos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė R. O. atsiliepime į ieškinį su reikalavimais sutiko iš dalies, nurodydama, jog sutinka padengti 168 Eur sumą. Nurodė, kad sutuoktinio A. O. sąskaitos būdavo areštuotos dėl nesumokėtų skolų, tuo metu jis niekur nedirbo, todėl ieškovė jam skirtus pinigus pervesdavo į atsakovės sąskaitą, iš kurios trečiasis asmuo nusiimdavo didžiąją dalį pinigų arba panaudodavo juos savo skoloms apmokėti per atsakovės sąskaitą, o likusius pinigus ieškovė su sutuoktiniu panaudodavo bendroms sąskaitoms ir bendroms reikmėms apmokėti. Atsakovės teigimu, šiuo metu teisme nagrinėjama jos ir A. O. santuokos nutraukimo byla, o pateikdama ieškinį dėl santuokos nutraukimo nežinojo apie ieškovės N. O. reikalavimą atsakovei, dėl ko santuokos nutraukimo byloje nenurodė N. O. kaip kreditorės. Pažymėjo, kad šioje byloje turi būti nustatyti tik atsakovės asmeniniai įsipareigojimai ieškovei.
4. Trečiasis asmuo A. O. atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti visiškai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 29 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu, grąžino ieškovei sumokėtą žyminį mokestį.
6. Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama sutuoktinių R. O. ir A. O. santuokos nutraukimo byla. Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą iš atsakovės R. O., kurį sudaro atsakovės ne pagal paskirtį panaudotos ieškovės jai pervestos piniginės lėšos bei negrąžinta paskola. Įvertinęs atsakovės atsikirtimų argumentus, susijusius su ieškovės pervestų piniginių lėšų panaudojimu, tai, jog atsakovė nesutinka su ieškovės įrodinėjamu piniginės prievolės vertinimu kaip atsakovės asmeninės prievolės, pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje atsakovė prašo nustatyti prievolės ieškovei pobūdį.
7. Teismas nurodė, jog prievolės pagal ieškovės reikalavimą pobūdžio klausimas negali būti paraleliai nagrinėjamas byloje dėl įsiskolinimo priteisimo ir byloje dėl santuokos nutraukimo. Įvertinęs sutuoktinių R. O. ir A. O. santuokos nutraukimo bylos eigą, t. y. tai, jog byla nėra išnagrinėta, kad santuokos nutraukimo byloje N. O. yra įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, o byla dėl santuokos nutraukimo iškelta anksčiau nei ši byla, pažymėjo, jog būtent santuokos nutraukimo byloje turi būti įvertinta atsakovės atsakomybė pagal N. O. pareikštą ieškinį, bei nustatytas atsakovės prievolės pobūdis kreditorei (N. O.). Sprendė, jog dėl nurodyto ieškovės N. O. ieškinys dėl įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės R. O. paliekamas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
8. Teismas, atsižvelgdamas į procesinę bylos baigtį, į tai, jog abi šalys byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokatų pagalbai apmokėti bei vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, sprendė nepaskirstyti šalių patirtų išlaidų šalims (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Apeliantė (ieškovė) N. O. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl atskirojo skundo surašymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Ieškinio dalyką sudaro skirtingi reikalavimai, jų faktinis ir teisinis pagrindas skiriasi, todėl teismas, priimdamas skundžiamą nutartį palikti ieškinį nenagrinėtu, nepagrįstai neatribojo ir neįvykdė pareigos tinkamai kvalifikuoti dvejopo pobūdžio teisinius santykius. Teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išsamiau nei ieškinyje buvo išskirti ieškinio reikalavimai, nurodant, jog atsakovė veikė pavedimo sandorio pagrindu, kurį įvykdžius tik iš dalies, o likusią sumą pasisavinus, atsakovė nepagrįstai praturtėjo, dėl ko ieškovė, kaip įgaliotoja, turi teisę reikalauti atsakovės turtinės atsakomybės ir žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
9.2. Atsakovė suklaidino teismą dėl ieškovės reikalavimo teisinės padėties, nurodydama, jog ieškovės konkrečiam pavedimo tikslui įvykdyti skirtos lėšos, kaip ir suteikta paskola buvo panaudotos atsakovės ir jos sutuoktinio šeimos poreikiams, todėl atsakovė yra skolinga tik ½ dalį ieškovės reikalaujamų bendroms šeimos reikmėms išleistų pinigų. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neįvykdė įstatymu pavesto pareigos ir nekvalifikavo dvejopų skirtingų ginčo teisinių santykių tarp šalių (pavedimo ir paskolos sutarties), iš kurių atsiranda skirtingos prievolės, taip pat nenustatinėjo bei nevertino atsakovės ir jos sutuoktinio turtinės prievolės ieškovei teisinės prigimties ir pobūdžio.
9.3. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodydamas sutuoktinių prisiimtų prievolių tinkamo kvalifikavimo reikšmę tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir sutuoktinių tarpusavio santykiams, tinkamai nekvalifikavo ginčo teisinių santykių bei sutuoktinių prievolių. Pažymi, jog tinkamas pavedimo teisinių santykių kvalifikavimas sudaro pagrindą vertinti, jog ieškovės reikalavimo pagrindas yra asmeninės atsakovės civilinės atsakomybės taikymas – žalos atlyginimas. Apeliantės teigimu, tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė asmeniniai pavedimo santykiai, kadangi ieškovė pavedė atsakovei jos pervedamais pinigais įvykdyti piniginę prievolę trečiojo asmens naudai, t.y. sumokėti trečiojo asmens buvusiam darbdaviui skolą už vairuotojo kursus, todėl, esant tikslinei pavedimo paskirčiai, atsakovė negalėjo lėšų naudoti nei savo šeimos, nei asmeninių poreikių patenkinimui (CK 6.760 straipsnio 1 ir 8 dalys). Pažymi, jog atsakovės asmeninės prievolės, neturinčios tiesioginio ryšio su jos bei sutuoktinio bendru turtu, prisiimtos pavedimo sutartimi, taip pat atsakovės prievolių nevykdymas negali užtraukti turtinės prievolės atsakovės sutuoktiniui, o yra atsakovės asmeninė prievolė.
9.4. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, taip pat nenustatė ir netyrė ieškovės suteiktos paskolos atsakovei 2017-11-19 skolos raštelio pagrindu pobūdžio. Pažymi, jog nebuvo jokių procesinių kliūčių išnagrinėjus ieškinį priimti sprendimą nagrinėjamoje byloje, o santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byloje beliktų sudarant dalintino turto balansą atitinkamas suma priskirti vienai ar kitai bylos šaliai. Be to, atsakovė pripažino dalį reikalavimo dėl 282 Eur skolos pagal skolos raštelį, tačiau teismas, nepagrįstai nesprendė bylos iš esmės, o priimdamas skundžiamą nutartį, sudarė galimybę atsakovei išvengti civilinės atsakomybės.
9.5. Kasacinio teismo praktikos dėl prievolių pobūdžio nustatymo citavimas skundžiamoje nutartyje laikytinas tik deklaratyvaus pobūdžio citavimu, nenurodant, kurių ieškovės reikalavimų ir dėl kokių priežasčių negalima ar nereikia vykdyti, todėl skundžiama nutartis yra ir nemotyvuota. Tokiu būdu taip pat paneigta ir ieškovės konstitucinė teisė į teisėtų interesų gynimą teisme.
9.6. Teismas skundžiama nutartimi taip pat paneigė įstatyme nustatytą ieškovės teisę į bent dalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą. Nors skundžiamoje nutartyje remiamasi CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis šalių procesinio elgesio vertinimą, tačiau skundžiamoje nutartyje šalių procesinis elgesys apskritai nevertintas. Pažymi, jog teismas nepagrįstai spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą rėmėsi argumentu dėl abiejų bylos šalių byloje patirtomis advokato teisinės pagalbos išlaidomis, kai tuo tarpu atsakovė neprašė advokato teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo bei nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų.
10. Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimų į atskirąjį skundą per CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
12. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. CK 3.126 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teisę įstoti į santuokos nutraukimo bylą turi visi sutuoktinių kreditoriai, nepriklausomai nuo to, ar prievolė yra bendra abiejų sutuoktinių, ar vieno jų asmeninė.
15. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuostolių ir skolos priteisimo, įrodinėdama, jog dėl atsakovės veiksmų, kuriais ji pervedamas sumas naudojo ne pagal bankiniuose pavedimuose nurodytą tikslinę pervedamų pinigų paskirtį, patyrė 599 Eur nuostolių, o pagal 2017 m. lapkričio 19 d. paskolos raštelį atsakovė jai yra skolinga 282 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama sutuoktinių R. O. ir A. O. santuokos nutraukimo byla. Remdamasis tuo, jog nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolių pobūdžio, atsakovei įrodinėjant, jog gautos iš ieškovės pinigų sumos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, teismas pažymėjo, jog toks ieškovės (kreditorės) ir atsakovės ginčas turėtų būti nagrinėjamas atsakovės R. O. ir trečiojo asmens A. O. santuokos nutraukimo byloje.
16. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentui, jog nagrinėjamu atveju be kita ko yra keliamas ir prievolės pagal ieškovės reikalavimą pobūdžio klausimas (bendra sutuoktinių ar atsakovės asmeninė), tačiau pažymėtina, jog tai nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės pareikštas ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu, nurodant, jog ieškinio reikalavimai turėtų būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti proceso normose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009 ir kt.).
18. Nagrinėjamu atveju teisinis reglamentavimas imperatyviai nenumato, jog visi be išimties sutuoktinių (ar vieno iš jų) kreditorių reikalavimai turėtų būti nagrinėjami santuokos nutraukimo byloje, kadangi teisė pasirinkti procesinį materialinių teisių gynimo būdą priklauso kreditoriui (šiuo atveju ieškovei) ir toks ieškovės pasirinkimas savo teises ginti reiškiant reikalavimus atskiroje byloje, o ne santuokos nutraukimo byloje, atitinka CPK 5 straipsnyje įtvirtintus teisminės gynybos instituto tikslus. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, vertintina, jog ieškovės reikalavimai ir keliamas prievolės pobūdžio klausimas gali būti nagrinėjami ir ne santuokos nutraukimo byloje. Pritartina apeliantei, kad ieškinio išnagrinėjimo atveju, priimtu sprendimu išsprendus kilusį ginčą bei nustačius prievolių pobūdį, atitinkamos sumos galėtų būti įrašomos sudarant santuokos nutraukimo byloje dalintino turto balansą, juolab kad, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO, atsakovės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byla nėra išnagrinėta. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo apeliantė, galėjo būti svarstomas civilinių bylų sujungimo klausimas.
19. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškovės ieškinį nenagrinėtu, netinkamai taikė procesinės teisės normas, neatsižvelgdamas į dispozityvumo principą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, vertintina, jog yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą nutartį, perduodant civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
ieškovės atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį ir civilinę bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.