- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-01
- Bylos Nr.
- 2A-542-560/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00764-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- A. B., IĮ „B. ir Ko“
- Ieškovas
- I. B.
- Trečiasis asmuo
- AB „Šiaulių bankas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovams A. B. ir IĮ „B. ir Ko“ dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo ir nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. B. pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinusi, prašė nutraukti jos ir atsakovo A. B. santuoką, sudarytą 2007-07-07 Visagino sav. administracijos CM skyriuje, akto įrašo Nr. 102 dėl atsakovo kaltės, bei palikti esamas pavardes; nustatyti jų sūnaus M. B. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo A. B. ieškovei 30 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą; bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantį turtą ir įsiskolinimus padalinti ieškovei priteisiant automobilį OPEL ASTRA, v.n. (duomenys neskelbtini) - 300 Lt vertės, ir 7 900 Lt kompensaciją iš atsakovo - IĮ „B. ir Ko“ savininko A. B. už įmonės vertės padidėjimo dalį. Teigė, kad santuoka yra faktiškai iširusi, nuo 2011-05-15 sutuoktiniai gyvena atskirai, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, nes jis pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Iš jo pusės nėra pasitikėjimo, lojalumo, meilės, pagarbos bei moralinės ir materialinės paramos (CK 3.27 str.). Atsakovas yra neištikimas, palaiko artimus santykius su kitomis moterimis. Santuokos metu atsakovas kėlė konfliktus, labai šiurkščiai elgėsi ieškovės atžvilgiu, naudojo prieš ją fizinį smurtą, todėl ji ne kartą buvo priversta kreiptis į policiją. Tokiu būdu ji patyrė neturtinės žalos.
Atsiliepimas
Atsakovas A. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su kuriuo sutiko iš dalies. Teigė, kad ieškovės teiginiai dėl jo kaltės dėl santuokos iširimo yra nepagrįsti, nes jis nebuvo neištikimas. Jis turi individualią įmonę „B. ir Ko“, kurioje dirba pats ir užsiima krovinių pervežimu. Kadangi tenka vežti krovinius po Lietuvą ir į užsienį, būdavo, kad nenakvojo namie. Taip pat kartais važiuoja į Baltarusiją aplankyti savo motinos, todėl kelionių metu taip pat nebūna namuose. Jokio smurto prieš ieškovę jis nenaudojo. Teigė, kad dėl santuokos iširimo yra kalta pati ieškovė, nes ji inicijavo šeimyninius konfliktus, todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagristas. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji dėl atsakovo kaltės patyrė fizinius ir emocinius skausmus, nepatogumus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Dėl automobilio Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) atidavimo ieškovei be kompensacijos jam, neprieštaravo. Su reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Visagino miesto apylinkės teismas 2012-01-30 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, nutraukė I. B. ir A. B. santuoką, registruotą 2007 m. liepos 7 d. Visagino sav. administracijos CM skyriuje, akto įrašo Nr. 102 dėl atsakovo A. B. kaltės ir paliko jiems esamas pavardes - B.; nustatė jų nepilnamečio sūnaus M. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove I. B.; iš atsakovo A. B. priteisti ieškovei I. B. 15 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą; bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantį turtą - automobilį OPEL ASTRA, v. n. (duomenys neskelbtini) - 300 Lt vertės, priteisė I. B. nuosavybėn; ieškinį, dalyje dėl 7 900 Lt dydžio kompensacijos priteisimo iš atsakovo - IĮ „B. ir Ko“, už įmonės vertės padidėjimą, atmetė. Išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą. Teismas nustatė, kad šalių santuoka iširusi, tolesnis bendras sutuoktinių gyvenimas negalimas. Skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė pateiktais įrodymais teismui neįrodė tiesioginės atsakovo kaltės dėl jo neištikimybės. To nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Tačiau teismas padarė išvadą, kad neginčijamai byloje nustatyta, jog ieškovė ne kartą kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl sutuoktinio smurtavimo, jo atžvilgiu buvo priimti atitinkami procesiniai sprendimai, kurie patvirtina, jog atsakovas vartojo smurtą jos atžvilgiu. 2010-04-06 Visagino savivaldybės direktoriaus įsakymu šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl atsakovo smurto šeimoje. Taip pat teismas konstatavo, jog atsakovas, gyvendamas santuokoje, nevykdė CK 3.27 str. 1 d. numatytų reikalavimų, t.y. nebuvo lojalus sutuoktinei, nerėmė moraliai ir materialiai, mažai prisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovės ir atsakovo šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Dėl to, kad atsakovas su ieškove elgėsi šiurkščiai, naudojo smurtą jos atžvilgiu, ji patyrė dvasinių išgyvenimų, emocinio skausmo ir pažeminimų. Teismas atsižvelgdamas į šalių santuokos ir konfliktinių santykių trukmę, į tai, kad konfliktai tarp sutuoktinių kildavo aiškinantis asmeninius santykius (dėl šeimos biudžeto, neištikimybės ir intymių santykių su kitomis moterimis), kurių metu lojalumo vienas kito atžvilgiu neparodydavo nė vienas, priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino iki 15 000 Lt. Atsižvelgdamas į šalių nuomonę, šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su motina bei automobilį Opel Astra, v.n. (duomenys neskelbtini) priteisė ieškovei. Taip pat teismas, atsižvelgdamas, jog atsakovo IĮ „BONDAR ir KO“ įkurta iki santuokos sudarymo, transporto priemonės, naudojamos šios įmonės veikloje, buvo įsigytos iš įmonės lėšų, nenustatyta, kad įmonės vertė santuokos metu padidėjo, ieškovės reikalavimą priteisti 7 900 Lt kompensaciją už įmonės vertės padidėjimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas A. B. apeliacinius skundu prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2012-01-30 sprendimo dalį, kurioje atsakovas pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo bei priteista iš atsakovo 15 000 Lt neturtinės žalos, ir šioje dalyje nustatyti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti. Teigia, kad skundžiamoje dalyje teismo sprendimas yra nepagrįstas. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad jis naudojo smurtą prieš ieškovę. Pažymi, kad nei ieškinyje, nei teismo sprendime, nei nutarimuose atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nenurodyta kada ir kokį smurtą apeliantas naudojo prieš ieškovę, kokiais konkrečiai veiksmais pasireiškė smurtas, kokios atsirado smurto panaudojimo pasekmės. Nėra nustatyta jokių ieškovės kūno sužalojimų. Nutarimuose yra cituojami ieškovės pareiškimai, tačiau smurto naudojimo faktai nėra nustatyti, o pati ieškovė nesikreipė į medikus. Apeliantas pažymi, kad teismas visiškai nevertino 2011-04-05 Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris yra priimtas pagal atsakovo pareiškimą dėl ieškovės I. B. smurto. Teismas analogiškus duomenis ieškovės ir atsakovo atžvilgiu vertino skirtingai, todėl teismo išvada, kad apeliantas prieš ieškovę naudojau smurtą, yra neteisinga ir nepagrįsta. Dėl šių aplinkybių teismo nepagrįsta išvada ir dėl to, kad santuoka iširo dėl apelianto kaltės. Apelianto įsitikinimu, dėl santuokos iširimo yra kalta ir ieškovė, nes ji pati dažnai kėlė šeimyninius konfliktus, naudojo fizinį smurtą.
Atsiliepimas
Ieškovė I. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Ieškovės teigimu, bylos medžiaga, šalių ir liudytojų parodymai patvirtina atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Tai, kad santuokos metu atsakovas kėlė konfliktus, šiurkščiai elgėsi ieškovės atžvilgiu, naudojo prieš ją fizinį smurtą patvirtina byloje pateikti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, pagal Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-04-06 Įsakymą Nr. IV- 289 šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl atsakovo kaltės. Atsiliepime pažymima, kad atsakovas pats pripažino, jog jis labai mažai prisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkino, gaunamų pajamų neskyrė šeimos išlaikymui, todėl konstatuotina, kad atsakovas nevykdė CK 3.27 str. 1 d. numatytų reikalavimų, t.y. nebuvo lojalus sutuoktinei, nerėmė moraliai ir materialiai, mažai prisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Teigia, kad nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atsakovo pareiškimą nurodyti faktai neatitinka tikrovės, kadangi ji jokio smurto atsakovo atžvilgiu nevartojo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo A. B. apeliacinis skundas tenkintinas.
Visagino miesto apylinkės teismo 2012-01-30 sprendimas dalyje dėl atsakovo pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo ir 15 000 Lt neturtinės žalos priteisimo keistinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pažymėtina, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme; apeliaciniame skunde negali būti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (LR CPK 306 str. 2 d., 311 str.)
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad santuoką tarp šalių iš esmės yra nutrūkusi ir nėra galimybės tarp šalių atkurti šeimyninius santykius, bei teisingai išnagrinėjo sutuoktinių bendro turto padalijimo ir nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos klausimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad dėl santuokos nutraukimo išimtinai yra kaltas tik atsakovas, bei nepagrįstai iš atsakovo ieškovei priteisė 15 000 Lt neturtinės žalos. Kaip seka iš skundžiamo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės bei priteisdamas ieškovei neturtinės žalos kompensaciją, padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas vartojo smurtą ieškovės atžvilgiu, su ieškove elgėsi šiurkščiai, nebuvo lojalus sutuoktinei, nerėmė moraliai ir materialiai, mažai prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali visiškai sutikti su tokiomis apylinkės teismo išvadomis.
Ieškovė tiek bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu, tiek ir apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovas jos atžvilgiu vartojo smurtą, ką, kaip teigia ieškovė, patvirtina byloje pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei 2010-04-06 Visagino savivaldybės direktoriaus įsakymas šalių šeimą įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl atsakovo smurto šeimoje. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi pateiktus nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei šalių susiklosčiusius ilgą laiką trunkančius abipusius konfliktiškus santykius, neturi pagrindo konstatuoti, kad minimi pareigūnų nutarimai objektyviai patvirtina atsakovo naudotą smurtą. Kaip matyti iš nutarimų tekstų (bei kitų su atsisakymu pradėti ikiteisminius tyrimus susijusių dokumentų tekstų) (t. 1 b.l. 123-140), įvykių aplinkybės buvo nurodomas tik pagal vienos šalies (šiuo atveju ieškovės) paaiškinimus. Realus įvykio aplinkybių patikrinimas, iki priimant minėtus nutarimus, nebuvo atliekamas, nebuvo apklausiama kita įvykio pusė, išaiškintos kitos smurto panaudojimo konstatavimui svarbios aplinkybės. Buvo atsisakoma pradėti ikiteisminius tyrimus iš esmės konstatuojant, kad objektyviai nėra nustatytos aplinkybės (pvz. sveikatos sutrikdymo sunkumas), dėl kurių turėtų būti atliekamas ikiteisminis tyrimas ir byloje palaikomas valstybinis kaltinimas. Kaip seka iš bylos duomenų, nors ieškovei buvo išaiškinta jos teisė dėl galimai jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, kur ir būtų nustatytos tikros įvykio aplinkybės, tačiau ieškovė į teismą nesikreipė. Pažymėtina ir tai, kad byloje apklausti ieškovei artimi liudytojai nepatvirtino, jog atsakovas ieškovės atžvilgiu būtų naudojęs fizinį smurtą. Ta aplinkybė, jog Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-04-06 įsakymu Nr. IV-289 ginčo šalių šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikų, apskaitą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Pirmiausia pažymėtina tai, kad minimas įsakymas byloje nebuvo pateiktas. Be to, nėra pateikta jokių duomenų, kokie buvo atlikti patikrinimo veiksmai ir kokiais duomenimis buvo remiamasi priimant minėtą įsakymą, todėl minima aplinkybė dėl šio įsakymo priėmimo nedaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo smurtą.
LR CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010 ir kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006, 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-175/2006, 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė tos aplinkybės, jog santuoka iširo vien dėl atsakovo kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito, nuolat konfliktavo, elgėsi vienas kito atžvilgiu nepagarbiai, nesprendė šeimoje iškilusių problemų, pasirinkdami konfliktišką vienas kito atžvilgiu elgesį, nesiekė išsaugoti šeimą. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, nes byloje esantys duomenys sudaro pagrindą teigti, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas.
Kaip minėta byloje nebuvo įrodyta, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę. Taip pat ieškovė neįrodė savo teiginių, kad atsakovas jai buvo neištikimas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės nurodomo sunegalavimo. Atsižvelgiant į tai bei kolegijai konstatavus, kad santuoka iš esmės nutrūko dėl abiejų šalių kaltės, nėra pagrindo ieškovei iš atsakovo priteisti neturtinės žalos kompensaciją, todėl ir šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, visiškai atmetant ieškovės I. B. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Remiantis LR CPK 93 str. 5 d. nuostatomis, iš dalies pakeistus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmetus ieškovės reikalavimus dėl pripažinimo, jog santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, bei dėl neturtinės žalos atlyginimo, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės byloje pareikši reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies, t.y. iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo (atmetant reikalavimą pripažinti, jog santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės) bei dėl automobilio priteisimo (300 Lt vertės). Kitoje dalyje reikalavimai dėl 30 000 Lt neturtinės žalos priteisimo, 7 900 Lt kompensacijos priteisimo atmesti. Dėl šių aplinkybių skundžiamo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 589 Lt žyminio mokesčio, keistina, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 140 Lt žyminio mokesčio. Už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 450 Lt žyminio mokesčio (t. 2 b. l. 59), kurie, apeliacinį skundą patenkinus pilnai, priteistini atsakovui iš ieškovės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1 200 Lt atstovavimo išlaidų, o atsakovas – 1 500 Lt. Apeliantas neparašo perskirstyti šias išlaidas. Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia į bylos nagrinėjimo pobūdį, į tai, kad šalys iš esmės patyrė vienodas atstovavimo išlaidas, atitinkančias teisingumo, protingumo kriterijus, todėl, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, šios išlaidos neperskirstytinos.
Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti jos patirtas išlaidas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas visiškai, šis ieškovės reikalavimas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p. teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo A. B. apeliacinį skundą patenkinti.
Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kurioje pripažinta, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo A. B. bei ieškovei I. B. iš atsakovo A. B. priteista 15 000 Lt neturtinės žalos.
Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškovės I. B. reikalavimą dėl neturtinės žalos kompensacijos priteisimo atmesti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. B. ieškovės I. B. naudai priteista 589 Lt žyminio mokesčio, ir iš atsakovo A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 140 Lt žyminio mokesčio, o iš ieškovės I. B. atsakovo A. B. naudai priteisti 450 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.