- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-30
- Bylos Nr.
- 2-13-531/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00764-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- A. B., IĮ „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą teikiančios institucijos - Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. Š.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. B. ieškinį atsakovams A. B. ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje gyto turto padalijimo ir nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo, trečiuoju asmeniu patraukiant AB „Šiaulių bankas“;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, ir patikslinusi ieškinį, prašė nutraukti jos ir atsakovo A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2007-07-07 Visagino sav. administracijos CM skyriuje, akto įrašo Nr. 102 dėl atsakovo kaltės, bei palikti esamas pavardes; Nustatyti jų sūnaus M. B., gim. 2008 m. vasario 25 d. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove; Priteisti iš atsakovo A. B. ieškovei 30 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą;
Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantį turtą ir įsiskolinimus padalinti ieškovei priteisiant automobilį OPEL ASTRA valst Nr. (duomenys neskelbtini) - 300 Lt vertės, ir 7900 Lt kompensaciją iš atsakovo - IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininko A. B. už įmonės vertės padidėjimo dalį.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad jų santuoka su atsakovu yra faktiškai iširusi. Nuo 2011-05-15 jie gyvena atskirai, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Ieškovė mano, kad bendras gyvenimas ir šeimos išsaugojimas neįmanomas, o dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, nes jis pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Iš jo pusės nėra pasitikėjimo, lojalumo, meilės, pagarbos bei moralinės ir materialinės paramos (CK 3.27 str.). Atsakovas yra neištikimas, iki jų santuokos sudarymo jis turėjo intymius santykius su kita moterimi. Po santuokos sudarymo atsakovas iki šiol turi tokius santykius su šia moterimi. Šiuo metu atsakovas lankosi jos bute (duomenys neskelbtini). Atsakovas dažnai nenakvoja namuose, padeda šiai moteriai materialiai, tvarko jos ūkinius - finansinius reikalus. 2008 m. pradžioje jis darė remontą jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Visagine. Po santuokos sudarymo atsakovas iš bendrų šeimos lėšų mokėjo D. G. mokesčius už jos butui (duomenys neskelbtini) Visagine teikiamas komunalines ir eksploatacines paslaugas. Atsakovas apmoka už D. G. jos kreditorinį įsipareigojimą AB „Šiaulių bankas“ Visagino KAS už jos vardu gautą 28000 Lt kreditą. Santuokos metu atsakovas kėlė konfliktus, labai šiurkščiai elgėsi jos (ieškovės) atžvilgiu, naudojo prieš ją fizinį smurtą, todėl ji ne kartą buvo priversta kreiptis į policiją.
Atsiliepimas
Atsakovui A. B. įteikus procesinius dokumentus, jis pateikė atsiliepimą, taip pat teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Ieškovės teiginiai dėl jo kaltės dėl santuokos iširimo yra nepagrįsti. Jį su minėtąja D. G. sieja grynai dalykiniai, draugiški santykiai. Savo žmonai jis nebuvo neištikimas. Nurodo, kad turi individualią įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba pats ir užsiima krovinių pervežimu. Kadangi tenka vežti krovinius po Lietuvą ir į užsienį, būna, kad nenakvojo namie. Taip pat kartais važiuoja į Baltarusiją aplankyti savo motinos, todėl kelionių metu taip pat nebūna namuose. Jokio smurto prieš ieškovę jis nenaudojo. Mano, kad dėl santuokos iširimo yra kalta pati ieškovė, nes ji inicijavo šeimyninius konfliktus, kurių metu laužė baldus, buto duris ir spynas, sudaužė veidrodį, mikrobangų krosnelę, stacionarų telefoną. 2008 metais ieškovė perdozavo vaistų, ir jis kvietė greitąją pagalbą, o 2011 metais ieškovė paslėpė didelį virtuvinį peilį ir jam grasino. Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagristas. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji dėl jo (atsakovo) kaltės patyrė fizinius ir emocinius skausmus, nepatogumus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Ieškovė nenurodė kuo pasireiškia „reputacijos pablogėjimas“, „pažeminimas“, kada ir kokius fizinius skausmus ji patyrė, kuo pasireiškia „emociniai skausmai“. Dėl automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidavimo ieškovei be kompensacijos jam, neprieštarauja. Su reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sutinka.
Taip pat atsakovas nurodė, jog jis yra individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir jo gaunamos pajamos pragyvenimui yra iš įmonės veiklos. Įmonė įsteigta iki santuokos sudarymo. Ieškovė joje niekada nedirbo. Įmonės turtas nėra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl ji negali būti dalinama. Krovininis automobilis, už kurį prašoma kompensacijos, buvo įsigytas 2005 m. pagal lizingo sutartį. Kreditas už jį buvo išmokamas ne šeimos, o įmonės lėšomis. Dabartinė jo rinkos vertė yra apie 30000 Lt.
Tretysis asmuo AB „Šiaulių bankas“ nagrinėjamais ginčo klausimais savo nuomonės nepareiškė.
Institucijos, teikiančios išvadą atstovė I. B. ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina palaikė. Teismui pateiktoje išvadoje nurodoma, kad 2010-04-06 Visagino savivaldybės direktoriaus įsakymu šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl atsakovo smurto šeimoje. Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, sutuoktiniai nuo 2009 m. liepos mėnesio gyvena ir maitinasi atskirai, veda atskirus biudžetus. Vaiko išlaikymo klausimai nustatyti teismo sprendimus. Pokalbio su vaiko tėvu (atsakovu) metu, jis nurodė, kad su sūnumi bendrauja nereguliariai, nes „bendravimas priklauso nuo žmonos nuotaikos“.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nuo A. B. ir I. B. santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai laiko (b.l. 9), sutuoktiniai veiksnūs, santuokoje yra gimęs sūnus M., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10).
Ištyręs pateiktus įrodymus bei išklausęs šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširusi, tolesnis bendras sutuoktinių gyvenimas negalimas, todėl santuoka nutrauktina Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 1 - 3 d. pagrindu. Atsakovas santuokos nutraukimui neprieštarauja.
Ieškovė prašo ją nutraukti, konstatuojant kad ji iširo dėl atsakovo kaltės, šį reikalavimą pagrįsdama savo paaiškinimais, liudytojų parodymais ir duomenimis iš Visagino policijos komisariato apie atliktus ieškovės skundų tyrimus.
Svarstant sutuoktinio kaltės klausimą dėl šeimos iširimo, konstatuotina, kad ieškovė pateiktais įrodymais teismui neįrodė tiesioginės atsakovo kaltės dėl jo neištikimybės. Teismo posėdyje apklausti liudytojai R. V. ir V. K. patvirtino, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo nesutarimai ir barniai, tačiau dėl A. B. neištikimybės konkrečių faktų, kurie leistų neginčijamai konstatuoti tai, nepasakė.
Tačiau neginčijamai nustatyta, kad ieškovė ne kartą kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl sutuoktinio smurtavimo, ir jo atžvilgiu buvo priimti atitinkami procesiniai sprendimai (b.l. 58 - 59; 60; 104 - 120), kurie patvirtina, jog atsakovas vartojo smurtą jos atžvilgiu. 2010-04-06 Visagino savivaldybės direktoriaus įsakymu šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl atsakovo smurto šeimoje. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad incidentai tarp atsakovo ir ieškovės kilo nesutariant esminiais šeimyninių santykių klausimais, dėl šeimos materialinio aprūpinimo. Todėl galima teigti, jog atsakovas, gyvendamas santuokoje, nevykdė CK 3.27 str. 1 d. numatytų reikalavimų, t.y. nebuvo lojalus sutuoktinei, nerėmė moraliai ir materialiai, mažai prisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai patvirtina šalių teiginiai apie šeimyninio gyvenimo nutrūkimo aplinkybes ir priežastis.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovės ir atsakovo šeima iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas vartodamas smurtą sutuoktinės atžvilgiu, dėl ko bendras jų gyvenimas tapo negalimu.
Ieškovė, reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pagrįsdama tai sutuoktinio kalte.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, tai pat neturtinę žalą padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė(CK 6.250 str. 1 d.). Dėl to, kad atsakovas su ieškove elgėsi šiurkščiai, naudojo smurtą jos atžvilgiu, ji patyrė dvasinių išgyvenimų, emocinio skausmo ir pažeminimų. Ieškovė teigia, kad to pasekmėje atsirado sveikatos sutrikimų, kuriuos konstatavo gydytojai pateiktame 2011-10-09 išraše iš medicininių dokumentų. Ligos priežastis, ieškovės nuomone, yra jos neigiami išgyvenimai, liūdesys, skausmas, nesantaika šeimoje. Padarytą neturtinę žalą ji vertina 30000 Lt, kurią prašo priteisti iš atsakovo.
Teismo manymu, ieškinys šioje dalyje tenkintinas, mažinant priteistinos žalos dydį per pusę, t.y. iki 15000 Lt, atsižvelgiant į šalių santuokos ir konfliktinių santykių trukmę, į tai, kad nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės negalavimų atsiradimo, nes nėra žinoma, ar tai nebuvo pasireiškę jai kada nors anksčiau. Taip pat įvertintina ir tai, kad konfliktai tarp sutuoktinių kildavo aiškinantis asmeninius santykius (dėl šeimos biudžeto, neištikimybės ir intymių santykių su kitomis moterimis), kurių metu lojalumo vienas kito atžvilgiu neparodydavo nė vienas.
Nustatyta, kad šiuo metu šalių sūnus gyvena su motina - ieškove, ieškovės nuomojamame bute, kuriame yra sąlygos vaiko teisių, interesų bei poreikių įgyvendinimui. Visagino miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, ištyrę nepilnamečio gyvenimo sąlygas, nustatė, kad motina rūpinasi sūnumi ir jis nori pasilikti su ja. Todėl teismas, nagrinėjantis ginčą dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, vadovaujasi išimtinai prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principu, jo interesais, ieškinio reikalavimą dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkina (CK 3.59 str.). Atsakovas taip pat yra pareiškęs, kad tam neprieštarauja.
Institucijos, teikiančios išvadą atstovė nurodė, kad Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojams domintis šios šeimos ir joje augančio vaiko gyvenimo sąlygomis, buvo nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai. Šalių tarpusavio santykiai įtempti, vyrauja nepasitikėjimas, nesutariama įvairiais šeimyninio gyvenimo aspektais. Klausimai dėl vaiko išlaikymo yra išspręsti 2010-05-07 Visagino miesto apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. N2-306-531/2010, ir klausimai dėl jo keitimo nekeliami.
Taip pat ieškovė prašo padalinti santuokoje įgytą turtą, kurį sudaro automobilis OPEL ASTRA v/n (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė - 300 Lt. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Ginčas dėl šio daikto nekyla, nes atsakovas sutinka, kad jis būtų perduotas ieškovės nuosavybėn, nereikalaujant už jį kompensacijos. Nei ji, nei atsakovas kreditorinių įsipareigojimų neturi. Be to, ieškovė nurodo, jog atsakovas yra individualios įmonės savininkas, ir šios įmonės turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ji pageidauja gauti 7900 Lt kompensaciją už įmonės vertės padidėjimą, kuomet buvo įsigytas krovininis automobilis IVECO 35C15, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė ginčo nagrinėjimo metu yra 30000 Lt.
Sprendžiant dėl ieškovės reikalaujamos kompensacijos, ir atsižvelgiant į tarp šalių iškilusio ginčo pobūdį, teismas konstatuoja, jog atsakovas A. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsteigė 1998-11-06, tai yra iki santuokos su ieškove (2007-07-07) sudarymo, todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 1 d. 4 p. nuostatomis, jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas. Taip pat sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 3.91 str. nuostatomis, įmonės (ūkio, verslo), įsteigtos vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo, pajamos, išskyrus lėšas, būtinas asmeninei sutuoktinio įmonei (ūkiui, verslui) funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu.
Teismas, remdamasis šių straipsnių nuostatomis daro išvadą, kad tik IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pajamos ir įmonės vertės padidėjimas po santuokos sudarymo 2007-07-07, išskyrus lėšas, būtinas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ funkcionuoti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tokio vertės padidėjimo nenustatyta, ką patvirtina atsakovo pateikti įmonės turto balansai. Duomenys apie įmonės pajamas teismui nepateikti. Kadangi automobiliai VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir IVECO 35C15, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo įsigyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“, ir nėra duomenų, kad jiems įsigyti buvo naudojamos šeimos lėšos, šis turtas nėra vertintinas, kaip jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Be to, ieškovė neteisingai traktuoja ir Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 str. 4 d. nuostatas, nes turtą (automobilius) įsigijo pati IĮ „(duomenys neskelbtini)“, o ne ieškovė ar atsakovas jų šeimos poreikių tenkinimui.
Tenkinant ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos ir priteistinos iš abiejų šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, bei CPK 80; 88, 93 ir 96 str. nustatyta tvarka.
Ieškovė turėjo 1200 Lt atstovavimo išlaidų, o atsakovas - 1500 Lt. Ieškinys patenkintas maždaug 50 %. Atsižvelgiant į tai, kad šalys atstovavimo išlaidų turėjo maždaug vienodai, jų dydis atitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų dydžius ir jų neviršija, jos nėra dalintinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Nutraukti I. B. a/k (duomenys neskelbtini) ir A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, registruotą 2007 m. liepos 7 d. Visagino sav. administracijos CM skyriuje, akto įrašo Nr. 102 dėl atsakovo A. B. kaltės, ir palikti jiems esamas pavardes – B.;
Nustatyti jų nepilnamečio sūnaus M. B., gim. 2008 m. vasario 25 d. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove I. B.;
Iš atsakovo A. B. priteisti ieškovei I. B. 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą;
Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantį turtą - automobilį OPEL ASTRA, valst Nr. (duomenys neskelbtini) - 300 Lt vertės, priteisti I. B. nuosavybėn.
Ieškinį, dalyje dėl 7900 Lt dydžio kompensacijos priteisimo iš atsakovo - IĮ „(duomenys neskelbtini)“, už įmonės vertės padidėjimą, atmesti.
Iš atsakovo A. B. priteisti 589 Lt žyminio mokesčio ieškovei I. B..
Pašto išlaidas, sudarančias 50,94 Lt, priteisti iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis, t.y. po 25,47 Lt iš kiekvieno valstybės naudai.
Šalių turėtas atstovavimo išlaidas, kurios sudaro ieškovei 1200 Lt, o atsakovams - 1500 Lt palikti neperskirstytas.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.