- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-18
- Bylos Nr.
- e2-827-1206/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05531-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žaneta Škutienė
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- I. G.
- Advokatai
- Arvydas Penelis, Inga Radinienė
išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gabrielei Kazilionytei,
viešame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei I. G. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir atsakovės I. G. priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas prašo nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini) sekančiai:
- M. K., su nepilnamečiais vaikais dukra L. K., sūnumi G. K., bendrauja ne mažiau kaip šešis mėnesius per metus laiko intervalais ne ilgesniais kaip po penkias savaites. M. K. apie numatomą bendravimą su vaikai ne vėliau kaip prieš septynias dienas informuoja vaikų motiną I. G. M. K. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją bendravimo dieną ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją dieną, pasibaigus bendravimo laikotarpiui, tame tarpe;
- M. K. su nepilnamečiais vaikais dukra L. K., sūnumi G. K. bendrauja lyginiais metais nuo Šv. Kūčių dienos t. y. gruodžio 24 d. iki ateinančių metų sausio 5 dienos;
- M. K. su nepilnamečiais vaikais dukra L. K., sūnumi G. K. bendrauja vaikų vasaros atostogų metu nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 1 dienos imtinai, nuo rugpjūčio 15 d. iki rugpjūčio 30 d.;
- M. K. su nepilnamečiais vaikais dukra L. K., sūnumi G. K. bendrauja Tėvo dienos savaitgalį, tėčio M. K. gimimo dienos savaitgalį, nepriklausomai, kaip pasiskirstys bendravimas, numatytas teismo sprendimu.
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė trukdo ir neužtikrina ieškovui galimybės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, tokiu būdu suvaržydama prigimtines sūnaus ir jo tėčio teises, pažeisdama vaiko teisę bendrauti ir būti auklėjamam, ugdomam, prižiūrimam jo tėčio, jausti jog jis auga šeimoje, juo rūpinasi ir tėtis, ir mama. Atsakovė nesudaro sąlygų formuotis vaiko ir jo šeimos ryšiams, santykiams su tėčiu. Bendravimas su dukra L. vyksta, dukra noriai bendrauja su tėčiu ir dabartine tėčio šeima. Kadangi abu vaikai vienodai turėtų bendrauti su tėvais, o pilnas pojūtis bendryste su tėčiu gali būti pasiektas tik abiem vaikams bendraujant su tėčiu kartu, tad turi būti nustatyta tėčio bendravimo tvarka su abiem nepilnamečiais vaikais. Atsižvelgiant į ieškovo darbo pobūdį, periodines komandiruotes, ieškovo bendravimas su vaikais iš dalies apsunkintas, priklausomas nuo ieškovo darbo laiko, išvykimo į komandiruotes laiko. Visgi, grįžęs iš komandiruotės ieškovas turi nuo 1 mėnesio iki 1,5 mėnesio laiko tarpą, kurį nori skirti vaikams, jų priežiūrai, auklėjimui, bendram laisvalaikiui ir poilsiui, pažinimui. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad į teismą kreipėsi iš esmės dėl bendravimo su sūnumi. Turi dukrą 13 metų ir sūnų 7 metų. Dirba maždaug 1,5 mėnesio užsienyje, tada 1,5 mėnesio būna Lietuvoje. Jam grįžus, abu vaikus pasiima pas save. Dukra išbūna pas jį visą laiką, su ja nėra problemų. Tačiau sūnus pas jį išbūna labai trumpai, po poros dienų prašosi pas mamą, bet atgal pas ieškovą negrįžta. Kai vaikai gyvena su juo, be problemų išleidžia abu vaikus, jei jie pasiilgsta mamos ir nori pabūti su ja. Tačiau sūnus nebegrįžta, tada vėl reikia jį įkalbinėti grįžti, žadėti kažką. Kai vaikai gyvena su ieškovu, jis visiškai išlaiko juos, dukrai duoda kišenpinigių, moka už ekskursijas, maistą, su atsakove nebendrauja ir iš jos nieko neprašo. Norėtų, kad vaikai, jam būnant Lietuvoje, gyventų pas jį, sutinka juos išleisti pas mamą, bet nori, kad grįžtų pas jį nakvoti. Galbūt sutiktų, kad jam grįžus į Lietuvą sūnus savaitę laiko gyventų pas jį, savaitę pas atsakovę. Pats dirba vadybininku, gauna 1 200 svarų „į rankas“, užsienyje nuomoja butą, kas kainuoja iki 500 Eur per mėnesį. Gyvena su drauge, kuri augina du vaikus. Pats daugiau išlaikytinių neturi, sveikatos problemų taip pat neturi. Vaikų išlaikymui skiria kas mėnesį po 300 Eur kiekvienam, be to, mano, kad prisideda prie vaikų išlaikymo, kadangi atsakovė su vaikais gyvena ieškovo tėvams priklausančiame bute, už kurį nereikia mokėti nuomos. Pinigus atsakovei perveda tėvai, tėvams pinigus ieškovas perduoda grynais. Vaikai yra sveiki, dukra lanko Dailės mokyklą, sūnus – futbolą, jokių ypatingų poreikių vaikai neturi.
3. Atsakovė su ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka sutiko iš dalies, priešieškiniu prašo: nustatyti šalių nepilnamečių dukros L. ir sūnaus G. gyvenamųjų vietų su jų mama I. G.; nuo ieškinio teisme pateikimo dienos priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų L. ir G. išlaikymui kiekvienam po 600 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę; nustatyti ieškovo bendravimą su dukra L. ir sūnumi G. tokia tvarka:
- L. su ieškovu turi teisę bendrauti intervalais po penkias savaites, su pasirinktinu laiku tame intervale grįžti pabūti pas mamą, o G., atsakovui grįžus į Lietuvą, bendrauja laikotarpiais – savaitę pas ieškovą, savaitę pas atsakovę, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų užimtumą, dienotvarkę, savijautą bei laisvalaikį, esant nenumatytoms aplinkybėms, šalių geranoriškumu koreguojant bendravimo su vaikais dienas. G. būnant su ieškovu ir pareiškus norą grįžti pas atsakovę, ieškovas tokiam norui negali prieštarauti ir grąžina G. atsakovei. Apie numatomą bendravimą su vaikais ne vėliau kaip prieš septynias dienas ieškovas informuoja atsakovę. Atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją bendravimo dieną ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą pasibaigus bendravimo laikotarpiui.
- Ieškovas turi teisę poriniais metais su vaikais praleisti pavasario atostogas, įskaitant ir Velykas, neporiniais metais – žiemos atostogas, įskaitant Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius Metus, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną ir grąžindamas vaikus į namus paskutinę atostogų dieną iki 17 val. Jeigu tai susiję su vaiko išvykimu iš Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, informuoja vaikų motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaikų galimybę atostogų metu bendrauti su mama telekomunikacijos priemonėmis, nepilnamečiai vaikai už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su tėvu.
- Ieškovas turi teisę praleisti su vaikais pusę jų vasaros atostogų laiko, iš anksto, bet ne vėliau kaip iki gegužės mėnesio pabaigos, atostogų laiką suderinęs su vaikų motina. Jeigu tai susiję su vaikų išvykimu už Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, informuoja vaikų motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaikų galimybę atostogų metu bendrauti su mama telekomunikacijos priemonėmis, nepilnamečiai vaikai už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta į Lietuvą kartu su tėvu.
- Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku ieškovas negali atvykti bendravimui su vaikais, jis apie tai informuoja atsakovę trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku.
- Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku ieškovo bendravimas su vaikais negalimas dėl objektyvių priežasčių, ieškovas apie tai informuoja atsakovę trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku.
Žemesnės instancijos teismas
4. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad L. ir G. minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga suma būtų apie 1 800 Eur, šią sumą apskaičiuojant taip: išlaidos maistui – 400 Eur; dienpinigiai – 200 Eur; darželiui 50 Eur; vaikų poreikiai įvairiausiai aprangai – 150 Eur; vaikų poreikiai lavinimuisi – apie 200 Eur; higienos priemonės – 120 Eur; poreikiai sveikatai – 120 Eur; poilsiui ir laisvalaikiui – 350 Eur; išlaidos būstui – 200 Eur. Tokiu būdu, tik minimaliems poreikiams patenkinti kiekvienam vaikui būtų reikalinga per mėnesį skirti ne mažiau kaip 900 Eur. Atsakovės manymu, ieškovo mėnesinės pajamos nemažos, siekia apie 3 000 Eur, nes jis dirba užsienyje. Todėl jis pajėgus teikti didesnį negu pusę MMA dydžio išlaikymą, nes turi pareigą auginti du nepilnamečius vaikus, neturi jokių įsiskolinimų, kitų išlaikytinių. Atsakovės mėnesio pajamos yra apie 1 000 Eur į mėnesį. Ji pagal vartojimo paskolą yra įsigijusi automobilį ir bankui kas mėnesį moka po 330 Eur dydžio įmokas, nekilnojamojo turto neturi. Todėl ji yra pajėgi per mėnesį L. ir G. išlaikymui skirti ne daugiau kaip po 200 Eur. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad ieškovas į Lietuvą grįžta tik kas kartą, negali įtakoti ir išbalansuoti nusistovėjusios vaikų gyvenimo ir ugdymo tvarkos, nes tai kenktų vaikų interesams. Todėl atsakovė siūlo nustatyti šiek tiek pakoreguotą ieškovo su vaikais bendravimo tvarką. Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad su dukra nėra jokių problemų, nes ji noriai gyvena pas tėtį, tačiau sūnus nenori gyventi pas tėtį, jis nori būti su mama. Ilgiausiai pas tėtį bute išbūna savaitę. Kai sūnus grįžta iš ieškovo pas ją, dažniausiai nebenori grįžti pas tėtį, atsakovė jo ir neįkalbinėja. Pati atsakovė sūnui nesako, kad jai liūdna be jo. Dėl vaikų poreikių papildė, kad dukrai reikia akinių, kurių neturi iš ko pirkti. Iki šiol vienus akinius pirko ji, kitus – ieškovas. Kas pusę metų dukrą reikia vežti į Kauną pasitikrinti akių. Sūnus turi dermatitą ir alergiją, nuolat koso, reikia duoti „Ventoliną“. Daugiau specialių poreikių nėra. Tačiau dukra paauglė, jai reikia rūbų, higienos priemonių. Sūnui beveik kiekvieną savaitgalį varžybos, kurios kainuoja apie 80 Eur. Jos pačios pajamos 900 Eur, gauna vaiko pinigus. Susimoka už automobilį, už butą, visa kita išleidžiama vaikams. Kai vaikai pas tėtį, maistą perka jis, rūbus perka ji, sūnui telefoną pirko ji, dukra telefoną nusipirko iš savo sutaupytų pinigų. Ji perka vaikams ir dviračius, paspirtukus, bet vaikai jų nesiveža pas ieškovą, ką ten turi, ji nežino. Paaiškino, kad ieškinyje klaidingai nurodė, kad ieškovas gauna 3 000 Eur, bet mano, kad bent 2 000 Eur turėtų gauti. Per mėnesį už butą moka apie 200-300 Eur. Vaikų ugdymas – dukros dailė – 16 Eur, sūnaus futbolas – 25 Eur, šachmatai – 40 Eur. Dantis vieną kartė sūnui tvarkė ieškovas. Kiek per mėnesį išleidžia higienai, aprangai negali pasakyti, neskaičiuoja, būna skirtingai. Per mėnesį vaikui reikia skirtingos sumos, būna 700 Eur, būna daugiau, bet vidutiniškai – 900 Eur. Ji pati uždirba mažiau, todėl prašo nukrypti nuo lygių dalių. Ji pati prie vaikų išlaikymo prisideda maždaug po 250 Eur. Sutiktų, kad sūnus savaitę gyventų pas ieškovą, savaitę pas ją, mano, kad dvi savaitės būtų per daug. Ieškovas nepraneša jai, kada grįžta, todėl labai sunku suplanuoti laisvalaikį. Norėtų, kad apie grįžimą ieškovas praneštų bent prieš 7 dienas. Ieškovas su atsakove nebendrauja, todėl jis nežino, kada sūnui treniruotės.
5. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą byloje, nurodė, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje nepilnamečiams sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ilsėtis, ugdytis ir lavintis, neprieštaravo vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su atsakove, kadangi nepilnamečių L. ir G. K. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove geriausiai atitinka vaikų interesus ir nėra jokio pagrindo keisti vaikų šeimos aplinką, kadangi gyvendami su motina vaikai yra saugūs, esanti aplinka atitinka reikalavimus sveikų vaikų normaliam vystymuisi, atsakovė deda visas įmanomas pastangas, kad jie augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje, taptų dorais ir išsilavinusiais žmonėmis, ji stengiasi ir gali sukurti vaikams palankias gyvenimo sąlygas. Taip pat neprieštaravo atsakovės pateiktame priešieškinyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir manė, kad šis atsakovės reikalavimas atitinka nepilnamečių vaikų interesus, be to, išlaikymas priteisiamas ilgam laikotarpiui, per kurį vaikų poreikiai tik didės, todėl toks išlaikymas galėtų užtikrinti nepilnamečių vaikų maksimalius poreikius. Pritarė atsakovės prašomai bendravimo tvarkai, kadangi, išklausius nepilnamečių vaikų nuomonę bei šalių paaiškinimus, ši bendravimo tvarka laikytina atitinkanti geriausius nepilnamečių vaikų interesus. Atsižvelgus į nepilnamečių vaikų išsakytą nuomonę, Skyrius siūlė bendravimo tvarką koreguoti sekančiai – L. su tėčiu bendrauja intervalais po penkias savaites, su pasirinktinu laiku tame intervale grįžti pabūti pas mamą, o G., tėčiui grįžus į Lietuvą, bendrauja laikotarpiais – savaitę pas tėtį, savaitę pas mamą. Teismo posėdyje atstovė paaiškino, kad bendravo tiek su L., tiek su G.. L. yra vyresnė, žino, ko nori, su ja nėra problemų. G. pasirodė jautresnis, emocionalesnis, labiau prisirišęs prie mamos. Tai normalu, nes mažesnio amžiaus vaikai, gyvenantys su mama, būna prisirišę prie mamos. Vaikas nurodė, kad gerai jaučiasi ir su tėčiu. Todėl išvadoje į ieškovo ieškinį ir buvo nurodyta, kad racionaliau būtų nustatyti bendravimo tvarką, kad vaikas būna savaitę pas tėtį, savaitę pas mamą. Tokia tvarka būtų iki tam tikro amžiaus, o kai vaikas būtų vyresnis, galėtų su tėčiu gyventi ir ilgiau, nebebūtų tokio prisirišimo prie mamos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys, priešieškinis tenkinami iš dalies.
6. Byloje nustatyta, kad ieškovas M. K. ir atsakovė I. G. yra nepilnamečių L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
7. CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo, o ieškovas neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su mama neprieštarauja vaikų interesams.
8. L. K. ir G. K. nuo gimimo gyvena su mama, bendrauja ir palaiko ryšį su tėčiu. Teismas, spręsdamas dėl L. K. ir G. K. gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų atsižvelgia į tai, jog ieškovas neprieštarauja dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove. Byloje nustatyta, jog vaikų ir mamos ryšys yra artimas. Išvadą teikianti institucija nurodo, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka geriausius vaikų interesus. Darytina išvada, kad nustačius L. K. ir G. K. gyvenamąją vietą su mama, bus išsaugotas ir užtikrintas stabilus vaikų gyvenimo ritmas, įprasta aplinka, poilsio laikas ir kt. Remiantis tuo, kas išdėstyta, L. K. ir G. K. gyvenamoji vieta nustatoma su jų mama atsakove I. G. (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
9. Kadangi L. K. ir G. K. gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove, spręstinas klausimas dėl skyrium gyvenančio tėvo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo.
10. Vadovaudamasis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik, jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).
11. Vis dėlto tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021, 23 punktas).
12. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
13. Pažymėtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021). Taigi, pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką derinti būtent prie vaiko, o ne išimtinai tėvo (motinos) interesų.
14. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta ir iš šalių paaiškinimų, duotų teismo posėdžių metu, matyti, kad šalys iš esmės nesutaria dėl šalių sūnaus G. bendravimo su atsakovu laikotarpiais, kai ieškovas grįžta į Lietuvą ir sūnus turėtų gyventi pas jį visą laiką, kol ieškovas bus Lietuvoje. Ieškovas teigia, kad sūnų pasiėmus, jis su ieškovu pagyvena vos porą dienų. Sūnui išreiškus norą pasimatyti su mama, ieškovas vaiką išleidžia, bet sūnus pas ieškovą nebegrįžta. Tuomet ieškovui vėl reikia vykti vaiko pasiimti iš atsakovės ar darželio, vėl įkalbinėti jį važiuoti su ieškovu. Mano, kad atsakovė tendencingai bendrauja su sūnumi, jį įkalba, kad vaikas negrįžtų pas tėvą, prisigalvoja įvairių veiklų su vaikais tuo metu, kai ieškovas būna Lietuvoje ir vaikai turėtų gyventi su juo. Atsakovė išdėstydama savo poziciją nurodė, kad sūnaus elgesio niekaip neveikia, pats sūnus nenori grįžti pas tėtį. Atsakovės manymu, sūnus yra dar per mažas, labiau prie jos prisirišęs ir tiesiog nenori ilgai gyventi su ieškovu.
15. Ieškovas ieškinyje ir atsakovė priešieškinyje nurodė kiekvieno siūlomą konkrečią bendravimo tvarką. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad norėtų bendrauti ne mažiau kaip šešis mėnesius per metus laiko intervalais ne ilgesniais kaip po penkias savaites, taip pat nurodė bendravimo su vaikais tvarką per šv. Kūčias ir Kalėdas bei vasaros atostogų metu. Atsakovė priešieškinyje nurodė tokią tvarką: L. su ieškovu turi teisę bendrauti intervalais po penkias savaites, su pasirinktinu laiku tame intervale grįžti pabūti pas mamų, o G., atsakovui grįžus į Lietuvą, bendrauja laikotarpiais – savaitę pas ieškovą, savaitę pas atsakovę, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų užimtumą, dienotvarkę, savijautą bei laisvalaikį, esant nenumatytoms aplinkybėms, šalių geranoriškumu koreguojant bendravimo su vaikais dienas. G. būnant su ieškovu ir pareiškus norą grįžti pas atsakovę, ieškovas tokiam norui negali prieštarauti ir grąžina G. atsakovei. Teismo posėdžio metu ieškovas iš esmės neprieštaravo, kad sūnus, ieškovui būnant Lietuvoje, savaitę gyventų pas jį, o savaitę pas atsakovę, taip pat nurodė, kad tiek sūnui, tiek dukrai visada leidžia sugrįžti pabūti pas mamą, tačiau nori, kad vaikai grįžtų pas jį.
16. L. K. išsakydama vaiko nuomonę nurodė, jog kai tėtis grįžta į Lietuvą, ji beveik visą laiką būna pas tėtį, iki kol jis vėl išskrenda, tačiau kartais grįžta pabūti ir pas mamą. Pasiteiravus, ar jai tokio bendravimo su tėčiu pakanka, ar ji norėtų kažką pakeisti, L. atsakė, kad bendravimas jai tinka toks, koks yra dabar, mergaitė nieko keisti nenorėtų. G. K. išsakydamas vaiko nuomonę nurodė, kad jam pakanka tiek, kiek matosi su tėčiu. Paklausus, ar mama neriboja jo bendravimo su tėčiu, vaikas atsakė, jog ne. Paprašius pasakyti, kuriuo iš tėvelių labiau pasitiki ir kuriam patikėtų savo paslaptį, G. tėvelių neišskyrė ir atsakė, kad pasitiki abejais ir paslaptį pasakytų abiem. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad G. pasirodė jautresnis, emocionalesnis, labiau prisirišęs prie mamos, taip pat akcentavo, kad vaiko prisirišimas prie mamos yra sąlygotas jo amžiaus ir vaikui augant tas ryšys silpnės, todėl šiai dienai racionaliau būtų G. leisti gyventi savaitę pas tėtį, savaitę pas mamą.
17. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko nuomonę, išvadą teikiančios institucijos atstovės, ieškovo bei atsakovės paaiškinimus, sprendžia, kad šiai dienai dar per anksti nustatyti bendravimo tvarką, kad sūnus pas tėtį gyventų nepertraukiamai po penkias savaites, o tikslinga nustatyti atsakovės pasiūlytą variantą, kad sūnus vieną savaitę gyvena su tėčiu ir vieną savaitę su mama, kas labiau atitiktų vaiko poreikius ir saugumo jausmą.
18. Dėl kitų bendravimo tvarkos punktų šalys iš esmės prieštaravimų neišreiškė, atsakovė prašė nustatyti ilgesnį terminą, kada ieškovas turėtų pranešti apie bendravimą su vaikais atostogų metu, ieškovas dėl atostogų sutiko, kad bendravimo tvarka būtų tokia, kaip numatyta atsakovės tvarkoje. Todėl įvertinus šalių pateiktus bendravimo su vaiku tvarkos variantus, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, kasacinio teismo praktika, nustatytina sekanti skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su vaikais tvarka, derinant ieškovo ir atsakovės pateiktus siūlymus:
M. K., jam grįžus į Lietuvą, su nepilnamečiais vaikais dukra L. K., sūnumi G. K. bendrauja tokia tvarka:
- su dukra L. K. bendrauja šešis mėnesius per metus laiko intervalais ne ilgesniais kaip po penkias savaites,
- su sūnumi G. bendrauja laikotarpiais – savaitę pas M. K., savaitę pas I. G.;
- dukrai L. K. ar sūnui G. K. būnant su M. K. ir pareiškus norą grįžti pas I. G., M. K. leidžia vaikams grįžti pabūti su mama I. G.;
- apie numatomą bendravimą su vaikais ne vėliau kaip prieš septynias dienas M. K. informuoja I. G.;
- M. K. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją bendravimo dieną ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą pasibaigus bendravimo laikotarpiui;
- M. K. turi teisę poriniais metais su vaikais praleisti pavasario atostogas, įskaitant ir Velykas, neporiniais metais – žiemos atostogas, įskaitant Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius Metus, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną ir grąžindamas vaikus į namus paskutinę atostogų dieną iki 17 val. Jeigu tai susiję su vaiko išvykimu už Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, informuoja vaikų motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaikų galimybę atostogų metu bendrauti su mama telekomunikacijos priemonėmis, nepilnamečiai vaikai už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su tėvu;
- M. K. turi teisę praleisti su vaikais pusę jų vasaros atostogų laiko, iš anksto, bet ne vėliau kaip iki gegužės mėnesio pabaigos, atostogų laiką suderinęs su vaikų motina. Jeigu tai susiję su vaikų išvykimu už Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, informuoja vaikų motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaikų galimybę atostogų metu bendrauti su mama telekomunikacijos priemonėmis, nepilnamečiai vaikai už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta į Lietuvą kartu su tėvu;
- M. K. su nepilnamečiais vaikais dukra L. K., sūnumi G. K. bendrauja Tėvo dienos savaitgalį, tėvo M. K. gimimo dienos savaitgalį, nepriklausomai, kaip pasiskirstys bendravimas, numatytas teismo sprendimu;
- Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku M. K. negali atvykti bendravimui su vaikais, jis apie tai informuoja I. G. trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku;
- Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku M. K. bendravimas su vaikais negalimas dėl objektyvių priežasčių, M. K. apie tai informuoja I. G. trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku.
19. Teismas pažymi, kad nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (liet. galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina visada gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Todėl pasikeitus aplinkybėms, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui, pakartotinai kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Pasikeitusiomis aplinkybėmis CK 3.175 straipsnio 3 dalies prasme gali būti laikytinos tokios aplinkybės kaip pasikeitęs paties vaiko požiūris į nustatytą bendravimo tvarką, suprastėjusi jo savijauta, suprastėję mokymosi rezultatai, vieno iš tėvų elgesio pokyčiai ir pan.
Dėl išlaikymo priteisimo
20. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Siekiant nustatyti priteistino išlaikymo vaikui dydį, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, nes, kaip minėta, būtina atsižvelgti į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Šalys gyvena atskirai, nesusitarė gera valia dėl išlaikymo vaikams teikimo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas išspręstinas teismo sprendimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis).
21. Atsakovė pateikė poreikių lentelę, pagal kurią vaikų poreikiams tenkinti reikalinga 1 800 Eur, iš ieškovo prašo priteisti kiekvienam vaikui 600 Eur išlaikymą, mokamą per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Iš nurodytų vaikų poreikių matyti, kad L. ir G. minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga: išlaidos maistui – 400 Eur; dienpinigiai – 200 Eur; darželiui 50 Eur; vaikų poreikiai įvairiausiai aprangai – 150 Eur; vaikų poreikiai lavinimuisi – apie 200 Eur; higienos priemonės – 120 Eur; poreikiai sveikatai – 120 Eur; poilsiui ir laisvalaikiui – 350 Eur; išlaidos būstui – 200 Eur. Ieškovas mano, kad vaikų poreikiai yra išdidinti, vaikų išlaikymui gali ir toliau skirti kiekvienam po 300 Eur per mėnesį. Atsakovė nurodo, kad vaikai yra tokio amžiaus, kuomet jie greitai auga, todėl dažnai tenka pirkti naujus drabužius, avalynę ir pan. Daug išlaidų patiria maisto produktams, higienos priemonėms, dukrai reikia akinių, vežioti ją į Kauną pas gydytojus, sūnui reikia vaistų, nes jis turi alergiją, serga dermatitu. Taip pat už dukros būrelį išleidžia 16 Eur per mėnesį, už sūnaus būrelius – 65 Eur. Sūnų tenka vežioti į futbolo varžybas, kas per savaitgalį atsieina apie 80 Eur.
22. Šalių dukra yra trylikos metų, mokosi mokykloje, lanko dailės būrelį, sūnus yra septynerių, ikimokyklinio amžiaus, lanko darželį, kitais mokslo metais pradės lankyti mokyklą. Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 minimalią mėnesio algą (toliau – MMA). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2025 m. sausio 1 d. yra patvirtinusi minimaliąją mėnesinę algą –1 038 Eur, atskaičius mokesčius –777 Eur. Taigi, orientacinis išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, kurį turėtų skirti kiekvienas iš tėvų nuo 2025 m. sausio 1 d. sudarytų apie 388,50 Eur (777 Eur / 2).
23. Atsakovė nurodė išlaidas, reikalingas užtikrinti būtinas vaikų raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visgi, teismo vertinimu, kai kurios atsakovės nurodomos išlaidos (kas mėnesį maistui – 200 Eur; dienpinigiai – 100 Eur; vaiko poreikiai lavinimuisi – apie 100 Eur; poilsiui ir laisvalaikiui – 175 Eur; išlaidos būstui – 100 Eur) vaiko išlaikymui yra nepagrįstai padidintos, nes nėra pagrįstos atitinkamais įrodymais. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad dukra nemažą dalį laiko, sūnus tam tikrais trumpesniais laikotarpiais gyvena su tėčiu, todėl tais laikotarpiais atsakovė nepatiria išlaidų vaikų maitinimui, ieškovas tuo metu duoda vaikams dienpinigius. Taip pat pažymėtina, kad atsakovei nereikia mokėti buto nuomos, todėl išlaidos būstui per mėnesį 300 Eur, ypač vasaros laikotarpiu yra per didelės. Šalių sūnus lanko darželį, kur jam užtikrinamas maitinimas, todėl realiai jo maistui išleidžiamos išlaidos yra mažesnės, be to, išėjus į mokyklą sūnaus maitinimas, kol jis mokysis pradinėse klasėse, bus nemokamas. Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina ir tai, kad vaikams reikalingos lavinimo priemonės, pramogos, atostogos ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas), tačiau šios išlaidos turi būti realios, skirtos išimtinai vaiko poreikių tenkinimui. Duomenų apie šalių vaikų specialiuosius poreikius, sveikatos problemas, kas reikalautų papildomų išlaidų, byloje nėra, o atsiradus papildomoms išlaidoms, ieškovas dalį jų dengia savanoriškai – dukrai reikalingus akinius pirko vienus ieškovas, antrus atsakovė, už sūnaus dantų tvarkymą vienąkart mokėjo ieškovas, kitąkart – atsakovė. Įvertinus minėtas aplinkybes, vaikų amžių, nurodytus poreikius, teismas sprendžia, jog optimali šalių vaikų poreikius užtikrinanti suma laikytina 800 Eur kiekvienam. Taigi, kiekvieno iš tėvų teikiamo išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 400 Eur. Ieškovė taip pat kas mėnesį gauna išmoką už vaikus, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. per mėnesį yra 122,50 Eur kiekvienam vaikui. Todėl kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui minimaliai turėtų prisidėti po 338,75 Eur suma kiekvienam vaikui ((800 Eur – 122,50 Eur) / 2) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas)
24. Bylos duomenimis, ieškovas yra dirbantis, savo vardu turi registruoto nekilnojamojo turto, nurodė, kad jo pajamos per mėnesį sudaro 1 200 svarų (apie 1425 Eur), tačiau jis kas mėnesį išleidžia iki 500 Eur būsto nuomai užsienyje. Pažymėtina, kad ieškovas dirba užsienyje tik pusę laiko – penkias savaites dirba, tuomet penkias savaites gyvena Lietuvoje ir nedirba, kas, teismo vertinimu, leidžia ieškovui šiais laikotarpiais dirbti Lietuvoje ir taip labiau prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsakovės pajamos per mėnesį sudaro apie 900 Eur, jai nuosavybės teise nepriklauso nekilnojamasis turtas, ji papildomai išleidžia automobilio nuomai. Abi šalys yra jauno amžiaus, sveikatos problemų neturi.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus aplinkybę, kad ieškovui nustatytas trumpesnis bendravimo su vaikais laikas, vaikai gyvena su ieškove, yra pagrindas skirtingai paskirstyti išlaikymo, tenkančio kiekvienam iš tėvų, naštą ir nukrypti nuo išlaikymo iš abiejų tėvų lygiomis dalimis principo, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose. Teismas konstatuoja, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams – L. K. ir G. K. – nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.201 straipsnio 1, 2 dalys, 3.208 straipsnio). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis).
26. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
28. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 110,00 Eur žyminis mokestis bei 2783,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, t. y. iš viso 2 893,00 Eur, nurodytas bylinėjimosi išlaidas grindė PVM sąskaitomis faktūromis, mokėjimų nurodymais.
29. Atsakovė prašo iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 222,00 Eur žyminis mokestis bei 800,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, t. y. iš viso 1 022,00 Eur, nurodytas bylinėjimosi išlaidas grindė PVM sąskaitomis faktūromis, mokėjimų nurodymais.
30. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 27,00 Eur žyminio mokesčio už patenkintą priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.
31. Nagrinėjamoje byloje buvo pareikšti trys reikalavimai: dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovo ir atsakovės pareikštų reikalavimų dėl bendravimo tvarkos nustatymo sąlygos buvo koreguojamos, todėl laikytina, kad abiejų šalių bendravimo tvarkos sąlygos patenkintos 50 proc. apimtimi. Priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 66,7 proc., priešieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 100 proc. Apibendrinant, ieškinys patenkintas 50 proc., priešieškinis patenkintas 72,2 proc. (100 proc. + 50 proc. + 66,7 proc./3).
32. Teismas bylinėjimosi išlaidas priteisia proporcingai patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai, t. y. ieškovui iš atsakovės priteisia 1 446,50 Eur (2 893,00 x 50 proc.) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo priteisia 737,88 Eur (1 022,00 x 72,2 proc.) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
33. Padarius įskaitymą, teismas priteisia iš atsakovės ieškovo naudai 708,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.
34. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2024 m. sausio 1 d. Nr. 1R-386/1K-411 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečių vaikų L. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti skyrium gyvenančio tėvo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir vaikų L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:
1. M. K., jam grįžus į Lietuvą, su nepilnamečiais vaikais dukra L. K., sūnumi G. K. bendrauja:
1.1. su dukra L. K. bendrauja šešis mėnesius per metus laiko intervalais ne ilgesniais kaip po penkias savaites;
1.2. su sūnumi G. bendrauja laikotarpiais – savaitę pas M. K., savaitę pas I. G.;
1.3. dukrai L. K. ar sūnui G. K. būnant su tėvu M. K. ir pareiškus norą grįžti pas mamą I. G., M. K. leidžia vaikams grįžti pabūti su mama I. G.;
1.4. apie numatomą bendravimą su vaikais ne vėliau kaip prieš septynias dienas M. K. informuoja I. G.;
1.5. M. K. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją bendravimo dieną ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą pasibaigus bendravimo laikotarpiui.
2. M. K. turi teisę poriniais metais su vaikais praleisti pavasario atostogas, įskaitant ir Velykas, neporiniais metais – žiemos atostogas, įskaitant Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius Metus, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną ir grąžindamas vaikus į namus paskutinę atostogų dieną iki 17 val. Jeigu tai susiję su vaiko išvykimu už Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, informuoja vaikų motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaikų galimybę atostogų metu bendrauti su mama telekomunikacijos priemonėmis, nepilnamečiai vaikai už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su tėvu.
3. M. K. turi teisę praleisti su vaikais pusę jų vasaros atostogų laiko, iš anksto, bet ne vėliau kaip iki gegužės mėnesio pabaigos, atostogų laiką suderinęs su vaikų motina. Jeigu tai susiję su vaikų išvykimu už Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, informuoja vaikų motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaikų galimybę atostogų metu bendrauti su mama telekomunikacijos priemonėmis, nepilnamečiai vaikai už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta į Lietuvą kartu su tėvu.
4. M. K. su nepilnamečiais vaikais dukra L. K., sūnumi G. K. bendrauja Tėvo dienos savaitgalį, tėvo M. K. gimimo dienos savaitgalį, nepriklausomai, kaip pasiskirstys bendravimas, numatytas teismo sprendimu.
5. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku M. K. negali atvykti bendravimui su vaikais, jis apie tai informuoja I. G. trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku;
6. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku M. K. bendravimas su vaikais negalimas dėl objektyvių priežasčių, M. K. apie tai informuoja I. G. trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku.
Priteisti iš ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečiams vaikams L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Likusią ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.
Priteisti ieškovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 708,62 Eur (septynis šimtus aštuonis eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 27,00 Eur (dvidešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.