Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys L. S., E. G., notarė Ona Olesikienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. B. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu ieškovės 2022 m. rugsėjo 19 d. pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, patvirtintą Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Onos Olesikienės, notarinio registro Nr. 3695, priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas, (toliau – ir atsakovė) bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės S. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys L. S., E. G., notarė Ona Olesikienė.

3. Teismas nustatė, kad atsakovės, kurią atstovauja VĮ Turto bankas, buveinė yra Vilniaus mieste, todėl ieškovė su ieškiniu pagal bendrąsias teismingumo taisykles turėjo kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teismo vertinimu, jokių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 30 straipsnyje nurodytų pagrindų, leidžiančių ieškovei pasirinkti teismingumą ieškovė nenurodė, jų nenustatė ir teismas.

4. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu jos 2022 m. rugsėjo 19 d. pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, patvirtintą Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Onos Olesikienės, notarinio veiksmo Nr. 3695, dėl suklydimo, t. y. siekia paveldėti po motinos mirties likusį turtą, kuris bylos duomenimis yra Šilutės r. sav. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nereiškia jokių reikalavimų dėl daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus (CPK 31 straipsnio 1 dalis), tačiau jeigu spręsti, kad pripažinus sandorį negaliojančiu ieškovė įgis teisę į po jos motinos mirties likusį palikimą, t. y. ieškinys susijęs su daiktinėmis teisėmis, toks ieškinys galėtų būti reiškiamas pagal turto buvimo vietą, t. y. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

5. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nustatant šios bylos teismingumą turėjo būti taikomos CPK 29 straipsnio arba 31 straipsnio nuostatos. Teismas sprendė, kad ieškinys neteismingas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams, todėl jį atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinį gali pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui arba Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė S. B. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Apeliantė negali kreiptis į Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus, kadangi Šilutės rajone nėra apeliantės paveldimo turto. Paveldimas nekilnojamas turtas yra Šilalės rajone.

6.2. Byla teisminga Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams, kadangi paveldėjimo byla yra Kėdainių rajono 1-ajame notarų biure. Kėdainių rajono 1-ojo notaro biuro notarė Gražina Slavinskienė 2023 m. spalio 25 d. nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kadangi apeliantė 2022 m. rugsėjo 19 d. pareiškimu atsisakė palikimo. Nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi CPK 30 straipsniu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad apeliantė gali pasirinkti į kurį teismą kreiptis su ieškiniu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliantės ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Nustatyta, kad ieškovė S. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu ieškovės 2022 m. rugsėjo 19 d. pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, patvirtintą Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Onos Olesikienės, notarinio registro Nr. 3695, priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, bylinėjimosi išlaidas.

10. Pirmosios instancijos teismas nutartimi atsisakė priimti ieškovės S. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas, dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys L. S., E. G., notarė Ona Olesikienė. Teismas nurodė, kad atsakovės, kurią atstovauja VĮ Turto bankas, buveinė yra Vilniaus mieste, todėl ieškovė su ieškiniu pagal bendrąsias teismingumo taisykles turėjo kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teismo vertinimu, jokių CPK 30 straipsnyje nurodytų pagrindų, leidžiančių ieškovei pasirinkti teismingumą ieškovė nenurodė, jų nenustatė ir teismas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu jos 2022 m. rugsėjo 19 d. pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, patvirtintą Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Onos Olesikienės, notarinio veiksmo Nr. 3695, dėl suklydimo, t. y. siekia paveldėti po motinos mirties likusį turtą, kuris bylos duomenimis yra Šilutės r. sav. Nors ieškovė nereiškia jokių reikalavimų dėl daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus (CPK 31 straipsnio 1 dalis), tačiau jeigu spręsti, kad pripažinus sandorį negaliojančiu ieškovė įgis teisę į po jos motinos mirties likusį palikimą, t. y. ieškinys susijęs su daiktinėmis teisėmis, toks ieškinys galėtų būti reiškiamas pagal turto buvimo vietą, t. y. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

11. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė S. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodoma, kad apeliantė negali kreiptis į Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus, kadangi paveldimas nekilnojamas turtas yra Šilalės rajone. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apeliantė gali pasirinkti į kurį teismą kreiptis su ieškiniu. Apeliantės manymu, byla teisminga Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams, kadangi paveldėjimo byla yra Kėdainių rajono 1-ajame notarų biure. Kėdainių rajono 1-ojo notaro biuro notarė Gražina Slavinskienė 2023 m. spalio 25 d. nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kadangi apeliantė 2022 m. rugsėjo 19 d. pareiškimu atsisakė palikimo. Nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi CPK 30 straipsniu.

12. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Taigi, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, asmuo privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Kiekvienu atveju teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys yra neteismingas tam teismui.

13. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas, kuris yra skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis). Be to, teismingumas gali būti rūšinis, t. y. pagal rūšinį teismingumą atribojama bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija bei apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija (CPK 25 straipsnis).

14. CPK 29 straipsnyje nustatyta bendroji teismingumo taisyklė – pagal atsakovo fizinio asmens gyvenamąją vietą ar, atitinkamai, pagal juridinio asmens buveinę. Išimtinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. CPK 31 straipsnyje įtvirtina imperatyvioji norma, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu yra teismingi nekilnojamojo daikto ar jo pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Ši įstatymo leidėjo nuostata reiškia, jog nebūtinai turi būti pareikštas reikalavimas į atitinkamą turtą t. y. sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą, esminę reikšmę turi ieškinio dalyko suformulavimas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. pareiškimu apie atsisakymą nuo palikimo apeliantė S. B. atsisakė jai priklausančios palikimo dalies (duomenys neskelbtini) mirus apeliantės motinai R. L.. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3175-439/2023 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjos R. L. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė S. B., pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Kėdainių rajono 1-ojo notaro biuro notarė Gražina Slavinskienė 2023 m. spalio 25 d. nutarimu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą atsisakė ieškovei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kadangi įpėdinė vienu metu negali būti ir atsisakiusi nuo palikimo, ir priėmusi palikimą. Minėtame nutarime nurodyta, kad tik nuginčijus atsisakymą nuo palikimo bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais teisme, bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. 2024 m. vasario 19 d. apeliantė S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu ieškovės 2022 m. rugsėjo 19 d. pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, patvirtintą Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Onos Olesikienės, notarinio registro Nr. 3695, ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė pateikė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės ieškinys neteismingas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.

16. Apeliantė siekia paveldėti po motinos mirties likusį turtą, kuris bylos duomenimis yra ne Šilutės r. sav., kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o Šilalės r. sav. Nors šioje byloje apeliantė nereiškia jokių reikalavimų dėl daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus (CPK 31 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad jeigu spręsti, jog pripažinus sandorį negaliojančiu apeliantė įgis teisę į po jos motinos mirties likusį palikimą, t. y. ieškinys susijęs su daiktinėmis teisėmis, toks ieškinys galėtų būti reiškiamas pagal turto buvimo vietą, t. y. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams.

17. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi CPK 30 straipsniu, kadangi pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad apeliantė gali pasirinkti į kurį teismą kreiptis su ieškiniu. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apeliantės argumentais nesutinka.

18. CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis). Ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (CPK 30 straipsnio 2 dalis). Ieškinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali būti pareiškiamas taip pat pagal filialo buveinę (CPK 30 straipsnio 3 dalis). Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 4 dalis). Ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, taip pat atimant gyvybę, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą (CPK 30 straipsnio 5 dalis). Ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą (CPK 30 straipsnio 6 dalis). Ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 7 dalis). Ieškinys dėl atlyginimo nuostolių, atsiradusių laivams susidūrus, ir dėl atlyginimo išieškojimo už pagalbos suteikimą bei gelbėjimą jūroje, taip pat visais kitais atvejais, kai ginčas kyla dėl vežimo jūra teisinių santykių, gali būti pareiškiamas ir pagal atsakovo laivo buvimo vietą arba laivo įregistravimo uostą (CPK 30 straipsnio 8 dalis). Ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą (CPK 30 straipsnio 9 dalis). Ieškinys, susijęs su globėjo, rūpintojo ar turto administratoriaus pareigų ėjimu, gali būti pareiškiamas taip pat pagal globėjo, rūpintojo gyvenamąją vietą arba turto administratoriaus gyvenamąją ar buveinės vietą (CPK 30 straipsnio 10 dalis). Ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 11 dalis). Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui (CPK 30 straipsnio 12 dalis).

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jokių CPK 30 straipsnyje nurodytų pagrindų, leidžiančių apeliantei pasirinkti teismingumą apeliantė nenurodė, jų nenustatė ir teismas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apeliantė gali pasirinkti į kurį teismą, t. y. į Vilniaus miesto apylinkės teismą ar Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus, kreiptis su ieškiniu, todėl apeliantės argumentai apie tai, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi CPK 30 straipsniu, kadangi pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, jog apeliantė gali pasirinkti į kurį teismą kreiptis su ieškiniu, atmestini kaip nepagrįsti.

20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

21. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teismingumą reglamentuojančias procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.