Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorui Mariui Kazlauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vietas (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį.

P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. D., veikdamas bendrai su P. G., pagal išankstinį susitarimą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į transporto priemonę, 2024 m. sausio 29 d., laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 22.04 val., P. G. stebint aplinką su tikslu įspėti apie galimą pavojų, atsuktuvu išdaužęs K. Š. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių durelių stiklą, įsibrovė į paminėtą automobilį ir pasikėsino pagrobti jame buvusį svetimą turtą, tačiau suplanuotos nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes automobilio salone vertingų daiktų nebuvo.

Šiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis veikdamas bendrai su P. G., pagal išankstinį susitarimą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į transporto priemonę, 2024 m. sausio 29 d., apie 21.44 val., P. G. stebint aplinką su tikslu įspėti apie galimą pavojų, atsuktuvu išdaužęs M. V. naudojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinių durelių stiklą, įsibrovė į paminėtą automobilį, iš daiktadėžės pagrobė dokumentų dėklą su jame buvusiais dokumentais - automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomosios techninės apžiūros talonu Nr. (duomenys neskelbtini), bei kėsinosi pagrobti automobilyje buvusį svetimą turtą, tačiau suplanuotos nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes pagrobti svetimą turtą sutrukdė į kiemą išbėgusi nukentėjusioji M. V..

Šiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis veikdamas bendrai su P. G. pagal išankstinį susitarimą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į transporto priemonę, 2024 m. sausio 29 d., apie 22.00 val., P. G. stebint aplinką su tikslu įspėti apie galimą pavojų, atsuktuvu išdaužęs N. V. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinių durelių stiklą, įsibrovė į paminėtą automobilį ir pasikėsino pagrobti jame buvusį svetimą turtą, tačiau suplanuotos nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes pagrobti svetimą turtą sutrukdė pradėjusi veikti automobilio garsinė signalizacija.

Šiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis veikdamas bendrai su P. G. pagal išankstinį susitarimą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į transporto priemonę, 2024 m. sausio 29 d., apie 21.44 val., P. G. stebint aplinką su tikslu įspėti apie galimą pavojų, atsuktuvu išdaužė M. V. naudojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinių durelių stiklą, 326 Eur vertės, ir taip sunaikino nedidelės vertės svetimą turtą, padarydamas M. V. 612,26 Eur turtinę žalą.

Šiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat, A. D. 2024 m. sausio 29 d., apie 21.44 val., adresu (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė dokumentus - automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), privalomosios techninės apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini), ir, neturėdamas teisėto pagrindo, juos laikė prie savęs iki kol tą pačią dieną, ne vėliau kaip 22.04 val., juos išmetė adresu (duomenys neskelbtini).

Šiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

P. G., veikdamas bendrai su A. D. pagal išankstinį susitarimą padėti pagrobti svetimą turtą įsibrovus į transporto priemonę, 2024 m. sausio 29 d. apie 21.44 val., stebėjo aplinką, turėdamas tikslą įspėti apie galimą pavojų, kai tuo metu A. D. atsuktuvu išdaužęs M. V. naudojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinių durelių stiklą, įsibrovė į paminėtą automobilį ir kėsinosi pagrobti automobilyje buvusį svetimą turtą, tačiau suplanuotos nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes pagrobti svetimą turtą sutrukdė į kiemą išbėgusi nukentėjusioji M. V..

Šiais veiksmais P. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis veikdamas bendrai su A. D. pagal išankstinį susitarimą padėti pagrobti svetimą turtą įsibrovus į transporto priemonę, 2024 m. sausio 29 d., apie 21.44 val., stebėjo aplinką, turėdamas tikslą įspėti apie galimą pavojų, kai tuo metu A. D. atsuktuvu išdaužė M. V. naudojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinių durelių stiklą, 326 eurų vertės, ir taip sunaikino nedidelės vertės svetimą turtą, padarydamas M. V. 612,26 Eur turtinę žalą.

Šiais veiksmais P. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

Be to, jis veikdamas bendrai su A. D. pagal išankstinį susitarimą padėti pagrobti svetimą turtą įsibrovus į transporto priemonę, 2024 m. sausio 29 d., apie 22.00 val., stebėjo aplinką, turėdamas tikslą įspėti apie galimą pavojų, kai tuo metu A. D. atsuktuvu išdaužęs N. V. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinių durelių stiklą, įsibrovė į paminėtą automobilį ir pasikėsino pagrobti jame buvusį svetimą turtą, tačiau suplanuotos nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes pagrobti svetimą turtą sutrukdė pradėjusi veikti automobilio garsinė signalizacija.

Šiais veiksmais P. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis veikdamas bendrai su A. D. pagal išankstinį susitarimą padėti pagrobti svetimą turtą įsibrovus į transporto priemonę, 2024 m. sausio 29 d., laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 22.04 val., stebėjo aplinką, turėdamas tikslą įspėti apie galimą pavojų, kai tuo metu A. D. atsuktuvu išdaužęs K. Š. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių durelių stiklą, įsibrovė į paminėtą automobilį ir kėsinosi pagrobti jame buvusį svetimą turtą, tačiau suplanuotos nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes automobilio salone vertingų daiktų nebuvo.

Šiais veiksmais P. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis A. D. teismo posėdžio metu prisipažino kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, sutiko su visomis kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis. Parodė, kad buvo išgėręs ir ne viską atsimena, tiesiog spontaniškai ėjo pro tas mašinas, neturėjo pinigų, todėl taip padarė. Dėl alkoholio taip atsitiko, labai gailisi dėl to. Nurodė, kad nukentėjusiojo K. Š. ir M. automobiliai buvo netoli vienas nuo kito (duomenys neskelbtini). Dėl nukentėjusiojo K. Š. automobilio paaiškino, kad bandė į K. „(duomenys neskelbtini)“ įsilaužti, bet lango nepavyko išdaužti, tai galimai po kiek laiko išdužo, o M. „(duomenys neskelbtini)“ bandė įsilaužti, ir tiesiog išgirdo, kad pradėjo šaukti kažkokia moteris, ir pabėgo, o N. „(duomenys neskelbtini)“, tai tiesiog išdaužė langą, signalizacija pradėjo kaukti ir pabėgo. Nurodė, kad įvykis buvo 2024 m. sausio 29 d., nuo 22.00 val., sumanymas kilo dėl alkoholio, buvo neblaivus, buvo išgėrę. Tą dieną išgėrė vieną litrą Absoliuto baltos. Gėrė bare, paskui kieme trainiojosi, paskui pas jį namuose buvo su P. G.. Sumanymas apiplėšti mašinas kilo spontaniškai, kai iki mašinos liko 15-20 metrų. Jis pasakė P., kad palauktų, kad nebūtų žmonių, policijos, pasakė P., kad langą dauš, kad stebėtų aplinką. Automobilį rinkosi tiesiog spontaniškai, tamsu buvo, tai bet kurį ėmė. Bandė išdaužti langą su atsuktuvu, jį striukėje turėjo, nešiojasi visą dieną. Bandė išdaužti langą kairės pusės priekinį, bet nepavyko išdaužti, tik iš 3-4 karto, tai nuėjo prie M. automobilio. Iš pirmo karto išdaužti pavyko, atsuktuvą užkišo iš vairuotojo pusės durelių lango už gumelės apatinės ir langas išdužo. Tada nusivalė stiklus ir įlipo į mašiną, ieškojo pinigų, rado M. dokumentus. Tai buvo mašinos techninis pasas, automobilio dokumentai, registracijos liudijimas, po minutės išmetė tuos dokumentus, nes nieko vertingo nerado. Išlipo iš automobilio ir pabėgo, nes išėjo M. ir pradėjo šaukti „Ką čia darot?“, todėl pabėgo. Po minutės išmetė, kažkur už 200 metrų nuo mašinos, ant žolės tuos dokumentus, daugiau nieko neėmė iš to automobilio. Tada nubėgo į kitą pusę link N. „(duomenys neskelbtini)“ automobilio, atstumas buvo apie pusę kilometro. Du „(duomenys neskelbtini)“ automobiliai buvo toje pačioje aikštelės, o N. „(duomenys neskelbtini)“ kitoje aikštelėje buvo. Kai pamatė „(duomenys neskelbtini)“, ėjo lango išdaužti. Išdaužė galinį langą, bet pradėjo kaukti signalizacija, todėl pabėgo. Atsitiktinai automobilis buvo pasirinktas. Nurodė, kad P. G. matė, kaip jis išmetė dokumentus. Kai daužė „(duomenys neskelbtini)“ automobilio stiklą, tai jie buvo kartu su P. apie 10 minučių ir pamatė policiją, kad prie jų važiuoja, todėl pradėjo bėgti. Su P. išsiskirstė, bet paskui pagavo, po kokio pusvalandžio. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ automobilio nurodė, kad P. nežinojo nieko, tiesiog bėgo kartu, tada jam pasakė palauk ir išdaužė „(duomenys neskelbtini)“ langą vienas ir pabėgo, išdaužė - dešinės pusės patį galinį langą, po to išgirdo signalizaciją kaukiant ir pabėgo. Veikas vykdė, nes tiesiog trūko pinigų, girtumas tai įtakojo. Labai gailisi dėl to, kas įvyko dabar taisosi, dirba dviem pamainomis, (duomenys neskelbtini) teisėjauja, internete bando, „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje dirba, yra (duomenys neskelbtini), pajamos nuo 1 000-1 500 Eur, atlygino M. žalą, N. V. - 300 Eur, o K. – 150 ar 90 Eur atlygino. Nukentėjusiųjų nepažįsta. Dėl dokumentų dėkliukų, tai pažiūrėjo, ar nėra pinigų ir išmetė, suprato kad tai buvo dokumentai. Galvojo, kad ten bus pinigų, galvojo, kad ten yra piniginė, o ne dėkliukas.

Kaltinamasis P. G. teismo posėdžio metu prisipažino kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, sutiko su visomis kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis. Parodė, kad dvi paras nieko neprisiminė, nieko visiškai ir tuo metu vartojo daug alkoholio, gal daugiau nei 2 litrus per visą tą dieną alkoholio buvo išgėrę. Pripažįsta, kad jie yra kalti ir tuo metu buvo 100 proc. užvaldęs alkoholis, nes tokių sprendimų net niekada nėra priėmę, taisosi, tris mėnesius visiškai nieko negeria, nevartoja alkoholinių gėrimų, įsidarbino, prie saulės baterijų dirbo tris mėnesius. Nurodė, kad tą dieną susitiko su A., iš pradžių turėjo pinigų, nuėjo į barą, pasėdėjo, pavalgė, išgėrė alaus - porą, tada važiavo pas A. iki namų (duomenys neskelbtini), pasėdėjo, nusipirko parduotuvėje butelį – absoliuto, išgėrė tą butelį, tada dar vieną butelį pasiėmė ir turėjo važiuoti pas jo draugę į namus, tačiau susipyko su tomis draugėmis, ir taip gavosi. Tėvai grįžo iš darbo ir galvojo važiuos kažkur pasivaikščioti kažkur 17.00 – 18.00 val., nes iki 20.00-21.00 val. norėjo pabūti kažkur, bet kažkur nuo 17.00-18.00 val. nelabai kažką pamena, net nežino, kaip galėjo taip pasielgti. Nurodė, kad jie vaikščiojo kieme ir net neturi jokio paaiškinimo, kodėl taip pasielgė. Su A. planavo važiuoti pas draugę. A. susinervavo ir pasakė, kad einam pažiūrėsi aplinką. Suprato, kad turi žiūrėti, kad neatvažiuotų policija. Tuo metu jis nesuprato, kad bus vykdomas kažkoks nusikaltimas. Tuo metu tiesiog žiūrėjo aplinką, nematė ką daro tuo metu draugas, tik išgirdo, kad dužo langai ir signalizacija pradėjo kaukti, ir po to atsimena, kad važiuoja pas policiją. Fragmentiškai atsimena. Tuo momentu kai dužo stiklas, tai tuo momentu suprato, kad kažkas vyksta negero. Bet A. nieko nebuvo pasiėmęs iš tų automobilių, tai dėl to ir nesuprato, ar jis išdaužė tuos langus. Paskui jis kartu su A. bėgo, kuris pasakė - policija gaudo ar atvažiuoja. Pripažįsta visiškai savo kaltę, sutinka, kad padėjo A., stebėjo aplinką. Nieko nesakė A., nes buvo per didelis atstumas. Telefoną turėjo, bet kalbėjo su drauge tuo metu, A. lyg neturėjo telefono, bet neprisimena tiksliai. Kai dužo stiklas, tai nematė, bet išgirdo, kad dūžta. Nei vieno automobilio neatsimena, kaip atrodė. Nurodė, kad dirbo tris mėnesius prie saulės baterijų, uždirbo 1 200 Eur per mėnesį, dabar restorane padavėju įsidarbino, kad šilčiau būtų, tai pirmos algos dar negavo, darbo sutartyje numatytas 5 Eur valandinis užmokestis ir visi arbatpinigiai, tai apie 50 Eur per dieną, apie 1 000 Eur į rankas per mėnesį ir arbatpinigiai. Labai gailisi dėl šio įvykio ir tikisi, kad daugiau taip nepasikartos gyvenime. Ikiteisminio tyrimo metu iš dalies kaltę pripažino, nes dvi dienas nieko neprisiminė, kaip sapnas buvo, bet po to suprato. Suprato, kad jam reikia stebėti aplinką, suprato, ką darys A. D.. Ar buvo kažkoks susitarimas ir ką A. darys, ir kokius veiksmus atliks, tai negali pasakyti, kas vyko prieš 10 mėnesių, pokalbio neatsimena, bet patvirtina, kad dalyvavo tame nusikaltime. Koks susitarimas buvo neprisimena.

Be kaltinamojo A. D. ir P. G. prisipažinimo ir parodymų, jų kaltė visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės nustatytos ne tik kaltinamojo prisipažinimu ir jo duotais parodymais, bet ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Kaltinamiesiems visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad byloje būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas dėl šios nusikalstamų veikų, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į K. Š. automobilį

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog laikotarpyje nuo 2024 m. sausio 29 d. apie 17.00 val. iki 2024 m. sausio 30 d. 07.30 val. adresu: (duomenys neskelbtini), buvo išdaužtas K. Š., nuosavybės teise priklausančio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 metų laidos priekinis kairės pusės durelių stiklas. Išdaužus stiklą buvo patekta į minėto automobilio salono vidų, kadangi buvo išmėtyti daiktai esantys priekinėje daiktadėžėje, taip pat buvo atidaryta tarp priekinių sėdynių esanti daiktadėžė. Iš automobilio salono vidaus niekas nepagrobta. Automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu „(duomenys neskelbtini)“. Dėl išdaužto automobilio stiklo K. Š. padaryta turtinė žala, žala bus patikslinta tyrimo eigoje. Ant šalia esančio pastato, prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėtos vaizdo stebėjimo kameros. Įtariamieji nustatinėjami (2 t., b. l. 13-139).

Nukentėjusysis K. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio 29 d. apie 17.00 val. grįžęs namo adresu: (duomenys neskelbtini), pastatė jam priklausančią transporto „(duomenys neskelbtini) baltos spalvos, 2009 metų laidos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį pastatė prie gatvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, jį paliko stovėti tvarkingą bei užrakintą. Automobilį toje vietoje stato ne pirmą kartą. 2024 m. sausio 30 d. apie 07.30 val. atėjęs prie minėto jam priklausančio „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo, kad yra išdaužtas kairės pusės priekinis durelių stiklas. Automobilio durys buvo visos uždarytos, tačiau neužrakintos, duris atrakino galimai patekę į automobilio saloną paspaudę centrinio užrakto mygtuką. Per išdaužtą langą pastebėjo, kad ant priekinės keleivio sėdynės yra išmėtyti daiktai buvę priekinėje daiktadėžėje, taip pat matė, kad atidaryta daiktadėžė esanti tarp priekinių sėdynių. Apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu, kol laukė atvykstančių policijos pareigūnų susitvarkė automobilį, susidėjo išmėtytus daiktus, iš salono surinko išdaužyto stiklo šukes. Apžiūrėjęs automobilį pastebėjo, kad iš automobilio salono niekas nėra pagrobta. Automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu „(duomenys neskelbtini)“. Dėl išdaužto automobilio stiklo jam padaryta turtinė žala. Papildomos apklausos metu nurodė, kad automobilio stiklą jau yra susitvarkęs, stiklą pirko UAB „Autominutė“ naudotų autodetalių parduotuvėje, už jį mokėjo 30 Eur, turi pirkimo kvitą. Taip pat papildomai mokėjo už stiklo pakeitimą - 45 Eur, turi sąskaitą-faktūrą. Papildomai nori paminėti, kad automobilį susitvarkė iki atvykstant pareigūnams, nes ilgai laukė pareigūnų, vėlavo į darbą, todėl vizualiai apsižiūrėjęs, kad iš automobilio niekas nedingo ir supratęs, kad vagys greičiausiai nerado nieko vertingo, susidėjo išmėtytus daiktus į vietas, kadangi manė, kad jau važiuos į darbą ir nebelauks policijos, nes neturi laiko ir pasikreips vėliau. Tačiau pareigūnai vis dėl to atvyko, kol jis dar nebuvo išvažiavęs ir sufotografavo jau sutvarkytą automobilio vidų. Vėliau, jau po įvykio fiksavimo, kruopščiai tvarkydamas automobilį, rinkdamas visas stiklo šukes jis tarp vairuotojo pusės sėdynės ir slenksčio, automobilio salone rado užkritusį daiktą, panašų į varžtą, tačiau tai ne visai varžtas, jam tai panašu į kažkokį tai įrankį, kuriuo būtų galima išdaužti, kad ir tą patį automobilio stiklą. Kadangi iš pradžių nesuprato kas yra užkritę tarp sėdynės, jis pirštais ištraukė tą daiktą, todėl šiek tiek jį lietė, tačiau supratęs, kad tas daiktas nepriklauso jam ir nepanašu, kad yra kažkokia tai automobilio dalis, atsargiai jį pasidėjo ir nori pateikti prie ikiteisminio tyrimo. Pateikia civilinį ieškinį prie ikiteisminio tyrimo - prašo priteisti 75 Eur turtinei žalai atlyginti ir 60 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 143-152, 170-172).

2024 m. sausio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) šalia pastato ant gatvės automobilių stovėjimo vietose tarp kitų automobilių matyti stovintis baltos spalvos, universalo kėbulo tipo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Matyti, jog automobilio kėbulas yra nešvarus. Priėjus prie automobilio kairės pusės matyti, jog ant žemės yra pribyrėję stiklo šukių taip pat prie automobilio ant žemės yra juodos spalvos automobilio salono kilimėlis, ant kurio yra stiklo šukės. Stiklo šukės paimtos ir supakuotos į popierinį voką. Matyti, jog minėto automobilio kairės pusės priekinių durelių stiklas išdaužytas. Automobilio salone pribyrėję išdaužyto stiklo šukių. Automobilio salonas tvarkingas. Daugiau objektų ar pėdsakų turinčių reikšmės tyrimui nerasta ir nepaimta. Ant šalia esančio pastato PC „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini) pastebėtos vaizdo stebėjimo kameros (2 t., b. l. 159-168).

2024 m. vasario 1 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad įtariamasis A. D. davė papildomus parodymus įvykio vietoje. Iš protokolo nustatyta, kad prie (duomenys neskelbtini) kairėje kelio pusėje esančios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės A. D. nurodo apsisukti. Ties (duomenys neskelbtini) esančia „(duomenys neskelbtini)“ parduotuve A. D. nurodo pasukti į dešinę, į daugiabučių namų kiemus prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir paprašo sustoti prie namo, pažymėto Nr. 27. Išlipęs iš automobilio A. D. sustoja ant gatvės esančios netoliese „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ir paaiškina, kad baltos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, kurio valstybinių numerių jis neįsidėmėjo, stovėjo ties namo kampu, priekiu į namą, pažymėtą Nr. 27, ranka parodo vietą, kurioje 2024 m. sausio 29 d. vakare, stovėjo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, baltos spalvos, kurio kairės pusės vairuotojo priekinį stiklą atsuktuvu jis išdaužė (Nuotrauka Nr. 1). (Nuotrauka Nr. 2) įtariamasis A. D. parodo ranka į vietą prie stulpo su kelio ženklu ir pasako, kad prie stulpo, ties baltos spalvos automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekiu stovėjo jo draugas P. G. ir stebėjo aplinką, kad niekas neateitų, kol jis dauš stiklą. (Nuotrauka Nr. 3) A. D. ranka rodo į už ženklo stovinčius automobilius ir paaiškina, kad už stulpo su kelio ženklais stovėjo pilkos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilis iš kito ikiteisminio tyrimo, kurio stiklą jis, saugant P. G., išdaužė po baltos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilio. (Nuotrauka Nr. 4) Įtariamasis A. D. atsistoja į vietą, kurioje 2024 m. sausio 29 d. vakare stovėjo baltos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilis ir rodo ranka kryptį, kuria pabėgo kartu su draugu P. G. po to, kai išdaužus pilkos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilio stiklą, juos pamatė moteris ir pradėjo šaukti „vagys“ (3 t., b. l. 96-99).

2024 m. balandžio 19 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-751(24), 11-785(24), 11-856(24), nustatyta, kad <...> ant tirti pateikto A. D. džemperio, sportinės striukės, kepurės, movos ir pirštinių yra stiklo dalelių, kurios skiriasi nuo tirti pateiktų stiklo šukių, paimtų nuo išdaužtų langų stiklo iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (vokas Nr. 4), iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vokas Nr. 5), iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vokas Nr. 7) (2 t., b. l. 11-26).

Alkoholio kiekio matuoklio „Drager“ duomenimis nustatyta, jog A. D. 2024 m. sausio 29 d. 23.55 val. nustatytas 1,6 promilių neblaivumas (3 t., b. l . 21).

Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0252 duomenimis nustatyta, jog P. G. 2024 m. sausio 29 d. 23.31 val. nustatytas 2,03 promilių neblaivumas (3 t., b. l. 132-133).

2024 m. sausio 30 d. Kauno AVPK Reagavimo valdybos vyresniojo patrulio E. M. tarnybiniu pranešimu dėl nustatytų aplinkybių, kuriame nustatyta, kad patruliuojant nustatytame maršrute kartu su tyrėja A. P., radijo šaukiniu „K1747“, iš Kauno apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), iš po nakties išdaužtas transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) langas. Buvo patekta į transporto priemonę, atidaryta daiktadėžė, išmėtyti daiktai. Kamerų nėra, neįtaria kas taip pasielgė, laukia pareigūnų kieme. Atvykus nurodytu adresu iš pranešėjo K. Š., buvo priimtas pareiškimas. Įvykio vietoje ant pastato, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kameros nepastebėtos. Ant priešais esančio pastato PC „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), pastebėtos vaizdo stebėjimo kameros. Įvykio vietoje liudytojų turinčių reikšmingos informacijos apie minėtą įvykį nenustatyta. Galimi atsitraukimo keliai: (duomenys neskelbtini). Policijos registruojamų įvykių registre nustatyti galimai su minėtu įvykiu susiję įvykiai. ROIK: 0124000058305, 2024 m. sausio 29 d. 21.48 val. adresu: (duomenys neskelbtini), buvo gautas pranešimas, kad įsilaužta į pranešėjos transporto priemonę. ROIK: 0124000058330, 2024 m. sausio 29 d. 22.03 val. adresu: (duomenys neskelbtini), buvo gautas pranešimas, kad praeidami jaunuoliai išdaužė automobilio langą. Dėl įvykio ROIK: 0124000058305 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03768-24 ir nustatyti galimi įtariamieji (2 t., b. l. 191-192).

Dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į M. V. valdomą automobilį ir M. V. turto sugadinimo

2024 m. sausio 29 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad pareiškėja M. V. nurodė, kad 2024 m. sausio 29 d., apie 21.44 val., adresu (duomenys neskelbtini), viešoje daugiabučio automobilių stovėjimo aikštelėje, jos motinai R. V. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 metų laidos, VIN (duomenys neskelbtini), kurio valdytoja yra ji, išdaužtas galinis, dešinės pusės stiklas, įsibrauta į automobilio vidų ir iš daiktadėžės pagrobtas odinis dėklas su viduje buvusiais automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomosios techninės apžiūros talonu Nr. (duomenys neskelbtini). Nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nusikalstamos veikos vykdymo metu ji atbėgo prie automobilio, dėl ko asmenys pasišalino (1 t., b. l. 11-17).

Nukentėjusioji M. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji 2024 m. sausio 29 d. buvo namuose. Apie 21.44 val. per programėlę „Secolink Pro“ gavo pranešimą į savo mobilųjį telefoną, su informacija, kad jos motinai R. V. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 metų laidos, VIN (duomenys neskelbtini), kurio valdytoja yra ji, suveikė signalizacija, buvo užfiksuotas pažeidimas keleivio duryse. Gavus pirmąjį pranešimą, iš karto gavo kitus pranešimus su informacija: judėjimas salone, degimas, judėjimas salone, vairuotojo durys. Supratusi, kad yra įsibrauta į jos automobilio vidų, išbėgo į lauką ir pamatė prie jos automobilio du asmenis. Vienas iš asmenų stovėjo prie dešinės pusės galinio lango, o kitas asmuo buvo automobilio salone, atsidaręs priekines, vairuotojo pusės duris. Pamačiusi minėtus asmenis, garsiai sušuko „vagys“, dėl ko asmenys pradėjo šalintis ir nubėgo link (duomenys neskelbtini) namo pusės. Pamačiusi, kad yra įsibrauta į automobilio vidų, automobilio neatrakino, į automobilio salono vidų patekusi nebuvo, skambino bendruoju pagalbos telefonu. Vėliau apžiūrėjusi automobilį pastebėjo, kad yra išdaužtas galinis, dešinės pusės stiklas, įsibrauta į automobilio vidų ir iš daiktadėžės pagrobtas odinis dėklas su viduje buvusiais automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomosios techninės apžiūros talonu Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtus asmenis matė iš toli, tad jų požymių gerai neįsidėmėjo, tačiau abu asmenys vilkėjo tamsius drabužius, vienas iš asmenų buvo su juodos spalvos kauke ant veido, o kitas buvo užsidėjęs juodos spalvos kepurę, su užlenktu kepurės kraštu. Automobilis draustas kasko draudimu (1 t., b. l. 11-17).

Nukentėjusioji M. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad dėl pateiktų sąskaitų faktūrų norėtų parodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo remontuotas stiklas, po įvykio, kiek jai yra žinoma, suma nurodyta sąskaitoje faktūroje, yra už remonto, dažymo darbus, stiklą, gumas, kurios keičiamos kartu su stiklu, bei meistrai sakė, jog šiek tiek teko padažyti patį automobilį. Įvykio metu, kai ji išbėgo į lauką, matė, kad vienas vyriškos lyties asmuo sėdėjo jos automobilyje prie automobilio vairo, jis buvo apsirengęs tamsiai, kaip nurodė ankstesnės apklausos metu, mūvėjo kepurę, užlenkęs kraštus į viršų taip, kad matėsi ausys, jis buvo stambesnio kūno sudėjimo, ji jį matė kokiu 50 metrų atstumu, jis jai atrodė vyresnis nei kitas vyras, kurį vėliau taip pat pastebėjo prie savo automobilio, kuomet vyras sėdėjo automobilio salone, viena jo koja matė, jog buvo iškišta iš automobilio, vairuotojo pusės durys buvo praviros. Kitas vyras, tuo pat metu, buvo įsibrovęs į jos automobilį, pro galines dešinės pusės keleivio dureles. Tuomet ji sušaukė „vagys“ ir abu vyrai „iššoko“ iš automobilio salono. Aukštesnis vyras „išlindo“ iš automobilio vidaus vairuotojo pusės iki jai sušunkant, jis sėdėjo prie automobilio vairo. Kitas vyras „išlindo“ iš automobilio galo, pro dešinės pusės keleivio dureles, jis taip pat buvo automobilio salone iki jai sušunkant. Būtent tas vyras buvo žemesnis už sėdėjusįjį prie automobilio vairo. Pirminės apklausos metu susimaišė, sakydama, kad vienas vyras (tas žemesnis) stovi prie automobilio galo, kadangi jis atsistojo tik tuomet, kai ji sušuko „vagys“, jai jis net pasirodė, vienos kojos kelį įsirėmęs į automobilio saloną. Ji automobilį matė iš priekio, puikiai matė abu automobilio šonus. Kada ji suriko „vagys“, pirmiausia iš automobilio išbėgo vyras, buvęs prie galinių, dešinės pusės keleivio durelių ir jas uždarė, o tada iš automobilio priekio, vairuotojo pusės, išbėgo viduje sėdėjęs antrasis vyras, kuris abiem vyrams bebėgant į tą pačią pusę, pasirodė aukštesnis už tą, kuris buvo automobilio gale. Ar vyrai kažką turėjo rankose, ji nematė, viskas įvyko labai staiga, jie tiesiog vienas po kito abu išbėgo iš automobilio, buvo tamsu, jie buvo tamsiai apsirengę, ji negalėjo įžiūrėti ar jie kažką turi rankose. Kaip jau minėjo iš jos automobilio daiktadėžės (porankio vidaus) dingo odinis dėklas su automobilio dokumentais, kurios išvardijo ankstesnėje apklausoje. Minėtas dėklas nebuvo matomoje vietoje. Tam, kad jį paimti, reikėjo pakelti porankį ir išimti jį iš dėtuvės. Papildomai nori pasakyti, iš automobilio signalizacijos duomenų, t. y. gautų pranešimų į mobilųjį telefoną, ji matė, kad pagrobėjai bandė užkurti automobilį, kadangi buvo gavusi pranešimą „degimas“, todėl mano, kad buvo pasikėsinta pagrobti jos automobilį. Taip pat papildomai norėtų paminėti tai, kad dėl šio įvykio, be turtinės žalos, kurią yra nurodžiusi pateikdama sąskaitas prie ikiteisminio tyrimo, jai yra padaryta moralinė žala kurią įvertins tyrimo eigoje pateikdama civilinį ieškinį. Po įvykio ji iš karto susidėjo pirminius būtiniausius daiktus ir ją pasiėmė jos tėvai, išsivežė pas save, adresu, kuris nurodytas jos patikslintoje asmens duomenų pažymoje. Nuo tos dienos ji negyvena savo bute, kuriame gyveno iki įvykio, ji jaučiasi nesaugiai, asmenys, kurie buvo įsibrovę į jos automobilį, matė ją, žino kokiu adresu ji gyveno, žino iš kokios laiptinės ji tą vakarą išėjo. Taip pat jie žino kokį automobilį ji vairuoja, žino kaip atrodo. Dėl šio įvykio ji labai išgyvena, patyrė stresą, bijo grįžti namo, todėl po šiai dienai gyvena pas savo tėvus ir neplanuoja atgal grįžti gyventi. Ji net prašo, jog jos tėvai nuvyktų į jos butą paimti daiktus, nes bijo sutikti tuos asmenis, bijo, kad jie ją gali sekti. Ir šiai dienai ji to buto parduoti negali, bet ir emociškai negali priversti savęs į jį grįžti. Po šio įvykio dėl nerimo ir streso ji kreipėsi į šeimos gydytoją, jai sunku dirbti, o ji dirba labai atsakingą darbą. Nors ir gyvena pas tėvus, visai kitame mikrorajone, jai tenka važiuoti dirbti į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, į vietas, kurios yra netoliese jos namų, tas jai taip pat kelia didžiulį nerimą, nes ji važiuoja tuo pačiu automobiliu, tie asmenys, kurie buvo įsibrovę, žino kaip jis atrodo, gal būt net žino jos automobilio valstybinius numerius, bijo jog jie gali ją pamatyti. Nori pažymėti, kad su ja 2024 m. sausio 30 d. 18.54 val. bandė susisiekti A. D., rašydamas: „Labas vakaras ar jūs turite mašiną (duomenys neskelbtini)?“, susiradęs jos profilį „Facebook“ platformoje. Kadangi dėl šio įvykio yra išsigandusi, todėl kiekvieną kontaktą galimai įtariamųjų artimųjų asmenų ji suvokia kaip poveikį jai, grasinimus, tai ją labai baugina, todėl prašo užtikrinti, kad šie asmenys su ja nesusisieks ir jos nepasieks fiziškai. Kadangi yra atstovaujama advokato, jei yra siekis atlyginti jai patirtą žalą, tegu susisiekia su jos advokatu (1 t., b. l. 46-49).

Liudytojas A. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. sausio 29 d. jis po darbo, apie 21.30 val., grįžo namo ir pastatė savo automobilį adresu (duomenys neskelbtini), PC „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelėje. Ėjo namo, gyvena name, šalia kurio ir buvo įvykis. Eidamas per automobilių stovėjimo aikštelę, išgirdo apie 150 m atstumu nuo jo, prie daugiabučių namų, moters šauksmą „vagys“. Atsisukęs į tą pusę, iš kurios išgirdo šauksmą, pamatė du vyrus nubėgančius nuo (duomenys neskelbtini) namo išilgai per kiemus link 31-o namo. Jis tiems vyrams nieko nesakė, jie nubėgo neatsisukę. Abu vyrai buvo apsirengę tamsiai, kaip tiksliai neprisimena, tikrai vienas buvo su kepure. Ar kitas buvo su kepure, neprisimena. Jokių išskirtinų požymių ant drabužių nematė. Jie abu buvo apie 170-180 cm ūgio, jis juos matė iš tolo, todėl negali tiksliau įvertinti, jie bėgo palaikydami vienas nuo kito tarpą, todėl negali įvardinti ar kažkuris buvo žemesnis, ar aukštesnis. Jie labai greitai nubėgo, ar jie kažką šaukė, ar kalbėjosi, jis girdėti negalėjo, buvo toli nuo jų. Perėjęs per gatvę link pusės, nuo kurios jie bėgo ir kur šaukė moteris, jis pamatė stovinčią moterį, apsivilkusią chalatu, ji pasakė, kad tie du asmenys vykdė vagystę iš automobilio. Moteris jam parodė, kuris tai automobilis, tai buvo „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, šviesios spalvos. Apėjęs automobilį pastebėjo, kad galinių dešinės pusės keleivio durelių stiklas išdaužtas, ar kas dingo iš automobilio, nežino. Nei jis, nei ta moteris nelindo į automobilio vidų. Moteris jam pasakė, kad tai jos automobilis, kad ji į telefoną gavo pranešimus apie judesį automobilyje, kuris galėjo reikšti įsilaužimą ir išbėgusi iš laiptinės matė asmenis, kurie buvo įsilaužę į jos automobilį, ir suriko „vagys“', po ko jie pradėjo bėgti. Jis tų asmenų nesivijo ir neieškojo. Kokio jie maždaug amžiaus buvo, pasakyti negali, nes matė tik nugaras. Pagal sudėjimą manytų iki 30 m. amžiaus. Jis tuos du asmenis pamatė nubėgančius, kai jie buvo nuo minėto „(duomenys neskelbtini)“ automobilio nutolę 3-4 m. atstumu, prie pat automobilio jis jų nematė, turto sugadinimo fakto taip pat nematė. Kartu su moterimi sulaukė policijos pareigūnų, jie užsirašė jo duomenis ir jis išėjo namo (1 t., b. l. 133-135).

Liudytojas K. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jų įmonė yra įdiegusi automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, kurio tikslių duomenų neprisimena, bet tai yra duomenys, kurie buvo pateikti rašte, GSV signalizaciją - kodinio rakto gaminys GN 7. Tai yra signalizacija, kuri turi SIM kortelę, veikia kaip garsinė ir veikia kaip komunikatorius. Ji veikia kaip garsinė signalizacija ir gali siųsti SMS pranešimus arba skambučio pagalba balsiniu pranešimu perduoti šeimininkui informaciją apie „suveikimą“ į šeimininko nurodytus kontaktinius numerius. Jutiklių į automobilį nebūtina įdėti, ši signalizacija konkrečiam aptariamam automobiliui, būtent veikė skaitmeniniu protokolu per automobilio vidinę sistemą, „kompiuterį“. Skaitmeniniu būdu signalizacija iššifruoja informaciją ir išskiria pranešimus, kurie gali būti pateikti SMS žinute arba roboto skambučiu į nurodytą įrenginį. Šis atvejis, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam yra žinomas, dėl to, kad po įvykio į jų įmonę kreipėsi nukentėjusioji ir jie tobulino jos automobilyje įdiegtą sistemą, ji pati papasakojo, kad buvo įsilaužta, apie gautus pranešimus į savo mobilųjį telefoną. Jei automobilis yra tvarkingas, sistemos pranešimai yra labai tikslūs. Šiuo konkrečiu atveju galėtų pakomentuoti, kad sistemos pranešimas „keleivių durys“ reiškia, jog buvo atidarytos priekinės keleivio arba galinės keleivių durys. Vienas gautas pranešimas reiškia atidarytas vienas duris. Pranešimas „judėjimas salone“ gaunamas, suveikus nuo papildomų judesių daviklių arba originalių salono judesio daviklių, tai reiškia, kad salone kažkas yra ir juda, tačiau tai nebūtinai gali būti žmogus, užtenka į automobilį įkišti ranką. Signalas „degimas“ reiškia, kad automobilyje buvo bandomas įjungti degimas, kitaip tariant buvo paspaustas automobilio užvedimo mygtukas, tačiau taip paprastai automobilio tik mygtuku neužvesi prie įjungtos signalizacijos, jei tai daro „vagys“, kitaip tariant, jei automobilis bandomas užvesti be rakto, veikiant signalizacijai - reikalinga profesionali įranga. Automobilis užvestas negali būti kol veikia signalizacija. Jei automobilis būtų buvęs užvestas, tam būtų reikėję išjungti signalizaciją ir tuomet daugiau pranešimų nebūtų buvę gauta. Mano, kad jei asmenys būtų turėję kažkokią programinę įrangą automobiliui užvesti, jie būtų išjungę ir pačia signalizaciją, tačiau po toliau ateinančių pranešimų suprantama, kad automobilis užvestas nebuvo. Pranešimas „degimas“ nereiškia, kad automobilis buvo užvestas. Toliau sekė pranešimas „judėjimas salone“, kurį jau yra pakomentavęs, ir „vairuotojo durys“ kas reiškia, kad buvo atidarytos vairuotojo durys. Kad signalas ateitų apie duris, jos turi būti atidarytos, neužtenka išdaužti stiklo. Kai signalizacija nėra įjungta, jokie pranešimai neateina. Ši signalizacija įsijungia nuo automobilio pultelio. Šiuo atveju, kada į mobilųjį įrenginį buvo gaunami pranešimai, turėjo veikti ir garsinė signalizacija. Po įvykio, klientė buvo atvažiavusi po stiklo keitimo, pasitikrinti ar viskas gerai su pačia signalizacija, signalizacija pažeista nebuvo, tačiau jie ją patobulino, tai turi atsispindėti sąskaitoje faktūroje kaip „elektrinės dalies remontas“. Prisijungus specialia kompiuterine įranga prie automobilio, siekiant peržiūrėti signalizacijos veikimo istoriją, kompiuterinė įranga rodys tik paskutinius 3-4 signalizacijos suveikimus, šeimininko telefone atsispindi visa suveikimo istorija, jei nėra trinami pranešimai, kadangi, kaip jau minėjo, pranešimai gaunami SMS žinute ir skambučiu. Jungiantis kompiuterį prie automobilio ar tikrinant mobiliojo įrenginio pranešimus, informacija yra ta pati (1 t., b. l. 112-115).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau VPK) Reagavimo valdybos (toliau RV) 5-ojo skyriaus pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog 2024 m. sausio 29 d., apie 21.44 val. adresu (duomenys neskelbtini), P. G. ir A. D., išdaužiant galinį, dešinės pusės langą, įsibrovė į M. V. valdomo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidų ir iš daiktadėžės pagrobė odinį dėklą, su viduje buvusiais automobilio registracijos liudijimu ir privalomosios techninės apžiūros talonu. Nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nusikalstamos veikos vykdymo metu nukentėjusioji atbėgo prie automobilio, dėl ko asmenys pasišalino. P. G. ir A. D., toliau tęsdami nusikalstamą veiką, apie 22.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), išdaužiant galinį, dešinės pusės, neatidaromą lango stiklą, įsibrovė į automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidų, tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių. Įtariamieji P. G. ir A. D. sulaikyti iki 48 val. ir pristatyti į Kauno apskrities VPK VTV areštinės ir konvojaus skyrių (1 t., b. l. 1-2).

2024 m. sausio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vietos - automobilių stovėjimo aikštelės, adresu - (duomenys neskelbtini), apžiūra. Adresu (duomenys neskelbtini) stovi daugiabutis gyvenamasis namas. Šalia jo, kairėje pusėje automobilių stovėjimo aikštelėje stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis pilkos spalvos, keturių durelių, stovi dešine puse į namą. Automobilio dešinės pusės galinių durelių stiklas išdaužtas. Stiklo šukės matomos šalia automobilio ir jo salone. Nuo durelių išorinės pusės, ties išdaužto lango apačia ir nuo išdaužto lango kraštų, ant spec. lipnios juostos paimamos mikrodalelės. Jos supakuojamos į voką Nr. 1. Nuo automobilio kėbulo dalies esančios virš galinių, dešinės pusės durelių, ant vatos tampono paimamos galimai biologinių pėdsakų nuoplovos. Vatos tamponas supakuojamas į voką Nr. 2. Tai pat nuo dešinės pusės galinių durelių vidinės rankenos ant vatos tampono paimamos galimai biologinių pėdsakų nuoplovos. Vatos tamponas supakuojamas į voką Nr. 3. Paimami išdaužto stiklo šukių pavyzdžiai, kurie supakuojami į voką Nr. 4. Ant išdaužto lango rėmo apatinėje dalyje rasta laužimo pėdsako vieta. Ji nufotografuojama. Ant bagažinės dangčio rastas pirštinės pėdsakas. Pėdsakas nufotografuojamas. Automobilio salone, priekinėje panelėje, dešinėje pusėje esančios daiktų dėtuvės durelės atidarytos, ant durelių ir joje yra sudėti įvairūs daiktai. Tai pat daiktai matyti ant priekinės, dešinės pusės sėdynės ir ant grindų ties ja (1 t., b. l. 33-38).

2024 m. sausio 30 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad įtariamasis A. D. apklausos metu duotus parodymus patvirtino įvykio vietoje. Iš protokolo nustatyta, kad ties (duomenys neskelbtini) esančia „(duomenys neskelbtini)“ parduotuve A. D. nurodo pasukti į dešinę, į daugiabučių namų kiemus prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir paprašo sustoti prie namo, pažymėto Nr. 27. Išlipęs iš automobilio A. D. sustoja ant gatvės esančios netoliese „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ir ranka parodo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę sakydamas, jog 2024 m. sausio 29 d. vakare kartu su P. atėjo iš tos pusės (nuotrauka Nr. 1). Pilkos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilis stovėjo prie 27 numeriu pažymėto daugiabučio namo ir parodo ranka į namą (nuotrauka Nr. 2), priėjęs prie „(duomenys neskelbtini)“ modelio automobilio, stovinčio šalia Nr. 27 pažymėto daugiabučio namo, A. D. ranka parodo į „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, sakydamas, kad 2024 m. sausio 29 d. jiems su P. atėjus į šią vietą, „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vietoje stovėjo pilkos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, kurio valstybinių numerių jis neprisimena, tai buvo automobilis, kurio stiklą jis išdaužė atsuktuvu, siekdamas iš vidaus pagrobti vertingus daiktus (nuotrauka Nr. 3). A. D. nurodo, kad jo draugas P. stovėjo priešais automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ant šaligatvio, prie šulinio (Nuotrauka Nr. 4) ir stebėjo aplinką. (Nuotrauka Nr. 5) A. D. rodo kryptį, kuria pabėgo kartu su draugu P. (3 t., b. l. 89-95).

2024 m. balandžio 19 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-751(24), 11-785(24), 11-856(24) nustatyta, kad <...> ant tirti pateikto A. D. džemperio, sportinės striukės, kepurės, movos ir pirštinių yra stiklo dalelių, kurios skiriasi nuo tirti pateiktų stiklo šukių, paimtų nuo išdaužtų langų stiklo iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (vokas Nr. 4). <...>Ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), durelių žemiau išdaužto stiklo, rasta: mėlynai juodos spalvos medvilnės pluoštas, vienodas su A. D. džemperio juodos spalvos trikotažo atitinkamais pluoštais; juodos spalvos poliesterinių pluoštų ir melsvai juodos spalvos viskozės pluoštų, vienodų su A. D. pirštinių trikotažo atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), durelių žemiau išdaužto stiklo, rasta mėlynai juodos ir rudai juodos spalvos triušio akuotinių ir pūkinių plaukų (vilnos), vienodų su A. D. pirštinių trikotažo mėlynai juodos ir rudai juodos spalvos triušio akuotiniais ir pūkiniais plaukais (vilna). Didelė tikimybė, kad ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), durelių žemiau išdaužto stiklo, rasti du tipai pluoštų ir du tipai gyvūno plaukų (vilnos) yra iš tirti pateiktų A. D. pirštinių. Ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), durelių žemiau išdaužto stiklo, nėra pluoštų iš A. D. sportinės striukės, kepurės, movos, sportinių kelnių. Ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), durelių žemiau išdaužto stiklo, nėra pluoštų iš P. G. drabužių (kepurės, džemperio, liemenės, sportinių kelnių) (2 t., b. l. 11-26).

Alkoholio kiekio matuoklio „Drager“ duomenys patvirtina, jog A. D. 2024 m. sausio 29 d. 23.55 val. nustatytas 1,6 promilių neblaivumas (3 t., b. l . 21).

Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0252 duomenys patvirtina, kad P. G. 2024 m. sausio 29 d. 23.31 val. nustatytas 2,03 promilių neblaivumas (3 t., b. l. 132-133).

2024 m. sausio 29 d. Kauno AVPK Reagavimo valdybos Kinologų poskyrio specialisto D. D. tarnybiniu pranešimu dėl tarnybinio šuns panaudojimo nustatyta, kad 2024 m. sausio 29 d., dirbdamas r. š. 1707 kartu su specialistu Ž. K., apie 21 val. 50 min. gavo pranešimą, kad K(duomenys neskelbtini), ką tik prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės buvo įsilaužta į pranešėjos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja M. V., kuri paaiškino, kaip du vyrukai išdaužė jos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) langą ir nubėgo link (duomenys neskelbtini) pastato pusės. Panaudojus tarnybinį šunį „Kimon“, žmogaus pėdsakų kvapo sekimui, šuo vedė link (duomenys neskelbtini) pastato. Ties (duomenys neskelbtini) pastatu, pastebėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio veikė signalizacija ir matėsi išdaužtas langas. Tarnybinis šuo nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pėdomis toliau vedė link (duomenys neskelbtini) pastato. Ties (duomenys neskelbtini) pastatu pastebėjo įtartiną, apibūdinimus atitinkantį vyriškį (kaip vėliau paaiškėjo - A. D.). Prie jų iš kitos pusės priėjo r. š. „K1718“ ekipažo vyresnioji tyrėja J. D.. A. D. paaiškino, kad ėjo pasivaikščioti, daugiau nieko nepaaiškino. Kartu su J. D. padarė asmens apžiūrą, pas jį rado peilį, atsuktuvą, moteriškas pirštines, telefoną bei dvi kepures. Kiti ekipažai sulaikė kitą buvusį asmenį ir patvirtino, kad jų sulaikytas yra galimai irgi tas pats asmuo, kuris dalyvavo įvykyje. Asmuo buvo perduotas r. š. „K1718“ tyrėjams (2 t., b. l. 39).

2024 m. sausio 30 d. Kauno AVPK Reagavimo valdybos vyresniojo tyrėjo M. S. tarnybiniu pranešimu dėl įtariamųjų sulaikymo karštais pėdsakais nustatyta, 2024 m. sausio 29 d. 21.47 val. Kauno apskrities VPK OVS gautas pranešimas telefonu, kuriame nurodoma, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja ką tik pastebėjo, kad buvo įsilaužta į jos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjai suteikus informaciją, kad nuo minėto automobilio šalinasi du tamsiai apsirengę vyrai, vykdant galimų įtariamųjų paiešką „karštais pėdsakais“, buvo priimtas sprendimas blokuoti aplinkinę teritoriją. Dirbusiems pareigūnams nuvykus į (duomenys neskelbtini)., ties namu Nr. 57, pastebėjo du tamsiai apsirengusius vyrus, kurie pamatę pareigūnus pradėjo bėgti. Vienas iš asmenų - P. G. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini). Minėti pareigūnai informavo, kad kitas asmuo šalinasi link (duomenys neskelbtini) gatvės. Tuo metu įvykio vietoje buvusiam Kauno apskrities VPK RV kinologų poskyrio specialistui D. D. panaudojus tarnybinį šunį „Kimon“ žmogaus pėdsakų kvapo sekimui, šuo vedė link namo adresu (duomenys neskelbtini). Minėto namo kieme buvo pastebėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus minėtą automobilį buvo matyti išdaužtas langas. Nuo minėto automobilio tarnybinis šuo vedė link pastato adresu (duomenys neskelbtini), kur D. D. sutiko ekipaže „K1718“ dirbusius pareigūnus, su kuriais pastebėjo galimai vagystę įvykdžiusį ir iš įvykio vietos pasišalinusį bei apibūdinimą atitinkantį asmenį. Kaip vėliau paaiškėjo, minėtas asmuo - A. D., pas kurį dalinės apžiūros metu buvo rastas atsuktuvas, peilis, pirštinės, mobiliojo ryšio telefonas bei kepurės. Aktyvius įtariamųjų paieškos „karštais pėdsakais“ veiksmus vykdė Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos pareigūnai E. Č., E. B., D. D., Ž. K., R. K., R. P., M. V., T. R., J. D., P. G., L. P., G. V., R. B., M. S., E. V., A. U., E. Ž., A. B. bei VST pareigūnai P. G. ir D. L. (2 t., b. l. 43-44).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), elektrinės dalies (signalizacijos) remontas kainavo 220,00 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. vasario 1 d. PVM sąskaita faktūra patvirtina kad automobilio remontas dėl išdaužto stiklo ir susijusių dalių su remontu kainavo 612,26 Eur (2 t. b. l. 32-33).

Dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į N. V. automobilį

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau VPK) Reagavimo valdybos (toliau RV) 5-ojo skyriaus pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog 2024 m. sausio 29 d., apie 21.44 val. adresu (duomenys neskelbtini) P. G. ir A. D. išdaužiant galinį, dešinės pusės langą, įsibrovė į M. V. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 metų laidos, vidų ir iš daiktadėžės pagrobė odinį dėklą, su viduje buvusiais automobilio registracijos liudijimu ir privalomosios techninės apžiūros talonu. Nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nusikalstamos veikos vykdymo metu nukentėjusioji atbėgo prie automobilio, dėl ko asmenys pasišalino. P. G. ir A. D., toliau tęsdami nusikalstamą veiką, apie 22.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), išdaužiant galinį, dešinės pusės, neatidaromą lango stiklą, įsibrovė į automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 metų laidos, vidų, tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių. Įtariamieji P. G. ir A. D. sulaikyti iki 48 val. ir pristatyti į Kauno apskr. VPK VTV areštinės ir konvojaus skyrių (1 t., b. l. 1-2).

Nukentėjusysis N. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. sausio 29 d. apie 22.15 val., jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, prie jo priėjo žmona B. V., kuri jam pasakė, kad išgirdo kaip suveikė jam priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) signalizacija. Šį žmonos teiginį taip pat girdėjo ir jo dukra D. V., kuri tuo metu buvo svetainės kambaryje, po ko dukra išėjusi į balkoną pastebėjo, kad dega jam priklausančio automobilio salono apšvietimas ir apie tai pasakė jam. Tada jis pats įbėgo į balkoną ir pamatė, kad dega jo automobilio salono šviesa, skubiai apsirengė viršutinius drabužius, pasiėmė žibintuvėlį ir išbėgo į kiemą apžiūrėti jam priklausančio automobilio. Pribėgęs priėjo prie automobilio kairės (vairuotojo) pusės, tačiau nepastebėjo, kad automobilis būtų apgadintas. Tada pro atidarytą buto langą, kaimynas gyvenantis (duomenys neskelbtini) name, jam pasakė, kad prie jo automobilio du asmenys buvo priėję iš kitos, t. y. dešinės (keleivio) pusės, kad asmenys pasišalino link šalia esančio 16-os aukštų gyvenamojo namo. Jis priėjęs prie automobilio dešinės pusės jį apžiūrėjo ir pamatė, kad buvo išdaužtas automobilio dešinės pusės galinių durelių nevarstomas langas, automobilio durelės buvo uždarytos. Po ko jis ėmė bėgti link 16-os aukštų pastato, taip bėgo link parko. Buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie pasiteiravo, kur bėga. Jiems pasakė, kad apgadintas jo automobilis. Dėl apgadinto automobilio jis policijos pareigūnų nekvietė, greičiausiai dėl jo apgadinto automobilio pranešė kaimynai. Prieš tai automobilį 2024 m. sausio 29 d. apie 21 val. paliko stovėti šalia gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), automobilis buvo tvarkingas, neapgadintas, užrakintas ir įjungta automobilio signalizacija (1 t., b. l. 87-90)

2024 m. gegužės 31 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusiuoju N. V. parodė, kad pretenzijų dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo niekam neturi, pareiškimo nerašys nei dabar, nei ateityje, civilinio ieškinio nereikš. Kartu su vieno iš įtariamųjų tėvu turi bendrų pažįstamų, todėl dėl įvykio yra išsiaiškinę asmeniškai tą pačią dieną. Kiek mokėjo už automobilio stiklo remontą, neprisimena, sąskaitų neturi (1 t., b. l. 91-93).

Liudytojas A. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. sausio 29 d. apie 22 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išėjo į buto, esančio pirmajame daugiabučio namo aukšte, nestiklintą balkoną, kuris yra nukreiptas į namą, adresu (duomenys neskelbtini). Žiūrėdamas pro balkoną, pastebėjo vieną asmenį, stovintį šalia gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Asmuo stovėjo priešingoje pusėje nei yra laiptinės vedančios į namo vidų. Kiek įsidėmėjo, tai galimai buvo vyras, lieso kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, dėvėjo tamsios spalvos striukę ir tamsios spalvos kelnes, buvo be kepurės ar gobtuvo, rankose laikė mobiliojo ryšio telefoną ir nuolat jį stebėjo. Tada jis trumpam nusisuko pasižiūrėti į savo buto vidų, po ko staiga išgirdo kaip suveikė automobilio signalizacija ir išgirdo kažkokį duslų garsą, lyg būtų užkabintas veidrodėlis arba uždaromos automobilio durelės. Tada jis atsisuko pažiūrėti, kas vyksta ir pastebėjo, kad dega šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), pastatyto automobilio salono šviesa. Pro balkoną nematė, kokios tai markės automobilis, tik matė, kad tamsios spalvos. Taip pat pastebėjo, kad nuo nurodyto automobilio šalinasi du asmenys, vienas iš jų buvo tas pats vyras, kurį nurodė anksčiau. Vienas vyras bėgo pirmiau, kitas jam iš paskos, šiek tiek atsilikdamas. Vyras, kuris bėgo paskesnis, suklupo prie kito automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“. Antras vyras buvo lieso kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, dėvėjo tamsios spalvos striukę, tamsios spalvos kelnes. Vienas iš asmenų, kuris šiuo metu įvardinti negali, galimai dėvėjo pilkos spalvos megztinį su gobtuvu. Daugiau asmenų požymių neįsidėmėjo, veido bruožų nepastebėjo, nes buvo tamsu. Asmenų amžiaus taip pat nurodyti negali, asmenys atrodė gan jaunai. Abu minėti asmenys bėgte pasišalino už (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) prekybos centro kryptimi. Po kelių minučių iš (duomenys neskelbtini) namo išbėgo kaimynas N., kuris pribėgo prie automobilio, kurio salone degė šviesa. N. ėmė apžiūrinėti automobilio kairę (vairuotojo) pusę, tačiau jis tuo metu vis dar buvo balkone ir pasakė jam, kad apžiūrėtų kitą, t. y. dešinę automobilio pusę, kadangi du asmenys buvo prie automobilio priėję iš dešinės pusės. Tada kaimynui nurodė kryptį, kuria galimai pasišalino asmenys, ir jis nubėgo ta kryptimi, o prie automobilio priėjo moteris, galimai, N. žmona. Po to jis apsirengė viršutinius drabužius ir išėjo į kiemą, iš tolo apžiūrėjo, kad yra išdaužtas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinių durelių nevarstomas langas. Taip pat pastebėjo, kad yra pakeltas automobilio durelių užraktas. Po ko liko stovėti netoli automobilio, o šalia automobilio buvusi moteris, kurios nepažįsta ir duomenų nurodyti negali, pasakė, kad policijos pareigūnai yra iškviesti. Liko laukti policijos pareigūnų prie automobilio, kadangi matė įvykį. Nurodytų asmenų atpažinti negalėtų, kadangi jų veido bruožų nematė, matė tik siluetus ir tai, kad asmenys dėvėjo tamsius drabužius (1 t., b. l. 106-109).

Liudytojas M. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Kauno AVPK Reagavimo valdybos 5-ajame skyriuje, yra vyresnysis tyrėjas. 2024 m. sausio 29 d. dirbo vakarinėje pamainoje, radijo ryšio šaukiniu „K1740“. Vakare, maždaug prieš 22 val., tikslaus laiko neprisimena, per radijo ryšio įrangą išgirdo pranešimą apie prieš kelias minutes išdaužtą automobilio „(duomenys neskelbtini)“ langą ir besišalinančius asmenis. Į įvykį buvo išsiųsta nemažai pajėgų vykdyti įtariamųjų paiešką, prie kolegų prisijungė ir jo ekipažas. Neilgai trukus, pro pajėgų išsiuntimo, kiek po 22 val. išgirdo per radijo ryšio įrangą, jog vienas iš įtariamųjų sulaikytas adresu (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus nurodytu adresu, kolegų E. B. ir E. Č. tarnybiniame automobilyje šaukiniu „K1711“ laikino sulaikymo patalpoje buvo vaikinas vardu P. G.. Jis priėjo prie laikino sulaikymo patalpos pabendrauti su asmeniu, jis kalbėjo gan rišliai, kelis kartus pakartodavo tą patį sakinį, tačiau, kad jis neblaivus iš jo kalbėsenos jis iš pradžių nesuprato, kol nebuvo patikrinta alkoholio kiekio matuokliu. Jis tiesiog galvojo, kad galbūt „apsirūkęs“. Jis jo paklausė, ką jis čia veikė, jis nurodė, kad „Messenger“ programėlėje asmuo pasivadinęs „Ruskaja Radijo“ jam pasiūlė susitikti ir pasakė „kad reiks pastebėt aplinką“. P. neaiškino, kur turėjo susitikti, dėl ko ir ką pasaugot. Jis sakė, kad bėgo nuo policijos, bet galiausiai leidosi sulaikomas policijos, kad prisiimtų atsakomybę, bet nesakė už ką jam reikia prisiimti atsakomybę. Jis jam sakė, kad nepažįsta asmens, kuris pasivadinęs „Ruskaja Radijo“, nežino jo vardo ir pavardės. Kadangi P. buvo laikinai sulaikytas, iš jo buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas, su jo sutikimu. Jam pasakius atrakinimo kodą, jis pasižiūrėjo paskutinius susirašinėjimus su „messenger“ vartotoju „Ruskaja Radijo“, pažiūrėjęs kartu bendrintas nuotraukas, pamatė, kad tai kitų kolegų sulaikytas A. D.. Susisiekė su kolegomis, šie nurodė, kad sulaikė A. D. dėl to, jog jis įtariamas kartu su P. G. nusikalstamos veikos padarymu. Jų su P. G. pokalbį turėjo įrašyti automobilyje šaukiniu „K1711“ įrengta vaizdo stebėjimo ir garso įrašymo įranga. Kaip P. buvo apsirengęs jis jau neprisimena. Pabendravęs su sulaikytu asmeniu, vyko į kitus įvykius, kadangi įvykio vietoje dirbo kiti kolegos, asmenys buvo sulaikyti, pagalbos nebereikėjo. Su nukentėjusiais asmenimis jis nebendravo, su A. D. taip pat nebendravo (1 t., b. l. 118-121).

Liudytojas D. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. sausio 29 d. dirbo kartu su kolege P. G. radijo ryšio šaukiniu „Tuja 100“, dirbo naktinėje pamainoje. Vakaro metu, tikslaus laiko neprisimena, su kolege išgirdo, kad vyksta dviejų vaikinų paieška (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kad jie gali bėgti, slėptis kažkur galimai (duomenys neskelbtini), o būtent tuo metu jie automobiliu važiavo būtent pro (duomenys neskelbtini). Už parduotuvės „Merė“, tikslaus adreso nežino, prie gyvenamųjų namų, netoli gatvės, pastebėjo stovinčius du vyriškos lyties asmenis tamsiai apsirengusius, abu asmenys buvo su gobtuvais ant galvų, jie jam sukėlė įtarimą ir atitiko apibūdinimą, kurį girdėjo per radijo ryšio įrangą, jis pakeitė važiavimo kryptį ir nuvažiavo link jų. Jis nejungė nei švyturėlių nei garsinio signalo, tačiau jie pamatę automobilį iškart abu pradėjo bėgti viena kryptimi, į tamsą, į gyvenamųjų namų kiemus. Jis išlipo iš automobilio ir pradėjo vytis asmenis, jie bėgo kartu į kiemus, tiksliai tų vietų negali apibūdinti. Tada staigiai išsiskyrė į skirtingas puses. Jis bėgo iš paskos, tačiau vijosi tik vieną iš dviejų, jis buvo apsirengęs tamsiais drabužiais matė tik jo siluetą iš nugaros, šaukė jam „stok policija“, kartojo gal kokius tris kartus, visą laiką matė tik jo nugarą, veido nematė. Jis jį gaudė keletą minučių, kol jis staiga susvyravo ir „įsivėlė“ į krūmus. Jis pribėgęs iš karto jį paguldė ant žemės ir surakino rankas, jis pradėjo šaukti „aš nekaltas“, kartojo, kad nieko nepadarė, jis jo nieko neklausinėjo. Jis jam atrodė stipriai neblaivus nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Kai uždėjo antrankius, pribėgo kolegė, perdavė tą vaikiną kolegei ir bėgo vytis kitą, bet jau jo neberado. Kaip jis atrodė, negali apibūdinti, jo veido nematė. Ieškodamas antrojo vaikino, susitiko kelis žmones jie jam nurodė kryptį, kad kažkoks tamsiai apsirengęs vaikinas nubėgo link Atžalyno gimnazijos. Jis tai pranešinėjo per radijo ryšio įrangą. Vėliau jau išgirdo, kad jį sulaikė kiti kolegos. Tas vaikinas, kurį jis pagavo ir sulaikė buvo apie 24-25 m. amžiaus, tamsių plaukų, tamsia barzda. Jokių jo anketinių duomenų jis nežino. Daugiau jokių detalių neprisimena, tiesiog buvo tamsiai apsirengęs. Ar jis kažką pasakojo, jis nežino, jį paliko su kolege P. ir bėgo ieškoti kito vaikino. Jis jau prie to vaikino su barzda nebegrįžo, nes „išlindo“ visai kitame gale beieškodamas antro asmens. Tą vaikiną su barzda, kiek žino iš kolegės P., perėmė policijos pareigūnai. Adreso, kur sulaikė vaikiną su barzda, jis jau neprisimena, bet jis tikslus turi būti nurodytas jo kolegės tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 124-127).

Liudytoja P. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. sausio 29 d. dirbo kartu su kolega D. radijo ryšio šaukiniu „Tuja 100“, dirbo naktinėje pamainoje. Vakaro metu išgirdo per raciją, kad vyksta dviejų asmenų paieška, kurie bėga nuo policijos (duomenys neskelbtini) mikrorajone, dėl ko asmenys buvo ieškomi ji jau neprisimena. Nepamena koks tų asmenų apibūdinimas buvo, tačiau jiems su kolega važiuojant (duomenys neskelbtini), link žiedinės sankryžos su (duomenys neskelbtini), pagal racijoje perduodamas aplinkybes suprato, kad yra netoli tos vietos, kur asmenys gali slėptis. Pasukus galvą į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, pamatė prie gatvės, šalia automobilių, stovinčius du tamsius vyriškus siluetus. Kolega D. automobiliu pradėjo važiuoti link tos pusės. Asmenys, pamatę žymėtą VST automobilį, pradėjo bėgti į daugiabučių namų kiemus, jie su kolega išlipo iš tarnybinio automobilio ir ėmė vytis, kolega bėgo priekyje jos, ji kiek atsiliko, nes pranešinėjo viską per raciją, buvo slidu šiek tiek. Asmenys bėgo dviese, kada jie išsiskirstė, ji nematė. Kažkuriuo metu pastebėjo, kad D. vejasi tik vieną iš asmenų, tas asmuo bebėgdamas šoko į krūmus, tarytum bandydamas pasislėpti ir kolega jį iš kart sulaikė, uždėjo antrankius. Jai pribėgus kolega išbėgo vytis kitą asmenį ir jai nurodė, saugoti sulaikytąjį. Sulaikytas buvo jaunas vyras apie 25 m. amžiaus, tamsių plaukų, su barzda, šalia ant žemės jo gulėjo kepurė, mobilusis telefonas „Apple“, jis jai šaukė, jog atiduotų kepurę. Kaip vyras buvo apsirengęs, neprisimena, bet tikrai žino, kad tamsiai. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis gulėjo ant žemės ir šaukė necenzūriniais žodžius: „(necenzūrinis žodis) duok kepurę, (necenzūrinis žodis) jūs čia mane gaudot, aš nieko nepadariau“. Jai likus vienai su tuo vyru, ji jo klausė, kodėl jis bėgo, jis sakė, kad nebėgo, klausė „ką padariau?“, nieko nepasakojo, apsimetinėjo, kad nebėgo, nors buvo gaudomas netgi dviejų pareigūnų. Kolega besivydamas tą asmenį šaukė „stok policija“ kelis kartus, tačiau jis nereagavo. Ji informavo pareigūnus per raciją, jog vieną iš asmenų sugavo, greitai atvyko į pagalbą policijos pareigūnai ir perdavė vyrą jiems. Vyras jai jokių aplinkybių apie įvykį nepasakojo, ji jį perdavė pareigūnams, jie jį nusivedė, ką kalbėjo, ji nežino, negirdėjo. Nei ji, nei kolega nespėjo įsijungti kūno kamerų įrašo darymui, kadangi viskas vyko staiga ir netikėtai. Jų kūno kameros įsijungia ne iš karto, pirma reik paspausti mygtuką ir po to po 10 sekundžių dar kartą paspausti mygtuką du kartus, todėl susižiūrėti ar kūno kamera yra įjungta nebuvo laiko. Dėl šių priežasčių nei ji, nei kolega nepadarė sulaikymo įrašo (1 t., b. l. 129-131).

2024 m. sausio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta - automobilių stovėjimo aikštelė, adresu - (duomenys neskelbtini), apžiūra. Aikštelėje stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis mėlynos spalvos, penkių durelių, stovi dešine puse į namą. Automobilio dešinės pusės galinių durelių, kairės pusės langelio, stiklas išdaužtas. Stiklo šukės matomos šalia automobilio ir jo salone. Paimti išdaužto stiklo šukių pavyzdžiai, kurie supakuojami į voką Nr. 5. Nuo dešinės pusės galinių durelių vidinės rankenos ant vatos tampono paimamos galimai biologinių pėdsakų nuoplovos. Vatos tamponas supakuojamas į voką nr.6. Ant dešinės pusės galinių durelių, dešinės pusės lango stiklo, iš išorinės pusės rasti galimai pirštinės pėdsakai. Jie nufotografuojami (1 t., b. l. 33-38).

2024 m. sausio 30 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad įtariamasis A. D. apklausos metu duotus parodymus patvirtino įvykio vietoje. Iš protokolo matyti, kad <...> A. D. rodo kryptį, kuria pabėgo kartu su draugu P.. Einant paskui A. D. jis aiškina, jog kartu su P. bėgo gilyn į kiemus ir prie daugiabučio pažymėto Nr. 39 sustojo pamatę „(duomenys neskelbtini)“ modelio automobilį, kurio valstybinių numerių neprisimena, (Nuotrauka Nr. 6) A. D. parodo iš kurios pusės atėjo kartu su P.. (Nuotrauka Nr. 7) A. D. parodo, kur stovėjo (duomenys neskelbtini) automobilis, kurio stiklą jis išdaužė atsuktuvu ir norėjo patekti į vidų, siekiant pagrobti viduje esančius vertingus daiktus. (Nuotrauka Nr. 8) A. D. parodo vietą priešais daugiabutį namą Nr. 41, kuris yra prie namo Nr. 39, kur stovėjo draugas P. ir stebėjo aplinką. Nuo tos vietos kur A. D. nurodė, kad stovėjo draugas P., A. D. parodo kryptį, kuria jie pabėgo (Nuotrauka Nr. 9) ir paaiškina, kad su P. pabėgo suveikus „(duomenys neskelbtini)“ automobilio signalizacijai, nes išsigando. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje A. D. pastebi prie namo Nr. 39 stovintį „(duomenys neskelbtini)“ modelio automobilį prie kurio nuveda ir paaiškina, kad atpažino, jog tai tas automobilis, į kurį jis laužėsi 2024 m. sausio 29 d. vėlai vakare, o P. stebėjo aplinką (Nuotrauka Nr. 10) (3 t., b. l. 89-95).

2024 m. balandžio 17 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240129-220029UTC+0200“. Įraše matyti pareigūnai važiuojantys tarnybiniame automobilyje. 00.23 min. filmuojanti pareigūnė išlipusi iš automobilio prieina prie ant gatvės stovinčios moters vilkinčios baltos spalvos striuke, šviesiais drabužiais. Šalia moters stovi juodai apsirengęs vyras, rankoje laikantis kuprinę. Lauke matomas tamsus paros metas. Asmenys stovi šalia prie gatvės sustatytų automobilių. Moteris stovi arčiau šviesios spalvos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) moteris pasakoja „čia mano mašina ir žodžiu aš turiu mašinoj signalizaciją kuri rodo jei kažkas laužiasi į mašiną, aš kažkaip pamačiau keleivio durys vadinasi, kad laužia, ar atsitrenkė kas nors, aš išbėgau su chalatu, pamačiau, kad du bernai išlupę duris, atidarę duris, ir aš pradėjau rėkt vagys, ir jie pabėgo į tą pusę“ ranka parodo į šalį, šalia stovintis vyras 01.03 min pasakoja ‘„aš ėjau iš aikštelės ir girdėjau riktelėjimą, pakėliau galvą, ir matau, kad vienas šaligatviu, kitas iš tos pusės, ir link trisdešimt trečio namo nubėgo aš tik mačiau ir pagal tai kaip atrodė aš taip primečiau kad apie metrą aštuoniasdešimt, metras aštuoniasdešimt penki dviese.“ Pareigūnė paprašo vyro prisistatyti, nurodyti savo anketiniu ir kontaktinius duomenis, vyras prisistato Artūru taip pat nurodo vardą, pavardę, gimimo metus, kontaktinį telefono numerį. Pareigūnė užsirašo vyro duomenis ir vyras nueina. 01.55 min. moteris balta striuke pirštu rodo į „(duomenys neskelbtini)“ automobilį ir aiškina, kad „atsidarę tas dureles tas priekines“ pareigūnė patikslina „priekines buvo?“ moteris nurodo „jo keleivio, tai yra vairuotojo, ne keleivio“ taip pat pridūrė „išmėtė viską“ pareigūnė patikslina „nebuvo atidaryta?“ moteris pasako „ne“. Pareigūnė moters paklausia ar ji matė kuo „išdaužė langą“ moteris atsako „ne“. Privažiuoja policijos automobilis, pareigūnė filmuojanti nueina prie automobilio, viduje sėdintis kolega pasako „ties (duomenys neskelbtini) dar vienoj mašinoj signalizacija kaukia, žmogus vienas nusivijo į kovo pusę dabar“. Pareigūnė dar kartą moters paklausia, ar ji matė „kuo išdaužė“, moteris paaiškina „ne, jau jie buvo išdaužę aš net nepastebėjau iš pradžių“. Pareigūnė paklausia ar buvo „bardačioke“ daiktų, moteris paaiškina „kažkokių buvo bet ten kažkokių vertingų tai ne“ pareigūnė paprašo moters palaukti nurodanti jog važiuoja pas kolegas, per radijo ryšio įrangą girdima jog vyksta įtariamųjų paieška. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240129-220735UTC+0200“ matyti pareigūnai važiuoja tarnybiniame automobilyje. Įrašo laiku 00.10 min. pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio, prie automobilio prieina kiti pareigūnai, kurie į tarnybinį automobilį atremia vyrą, vilkinti tamsios spalvos megztiniu, juoda liemene, vyras laiko abi savo rankas už nugaros. Pareigūnai klausia vyro „prie savęs ką nors turi?“, vyras atsako „ne nieko“, pareigūnė paklausia „ką daryt, kur kitas?“, vyras atsako „neįsivaizduoju, aš niekada gyvenime nesu, nei vieno įrašo neturiu gyvenime“, vyras nuolat kartoja „nieko nesu padaręs“, kalba nerišliai. Vaizdo įraše „PSS-20240129-220633UTC+0200“ matyti tamsus paros metas, filmuojantis pareigūnas vaikšto tarp gyvenamųjų namų. 01.45 min. ateina į automobilių stovėjimo aikštelę. Matyti stovintis tarnybinis policijos automobilis prie jo pareigūnų apsuptas vyras, tamsių plaukų su barzda, apsirengęs tamsiais drabužiais. Vyras priremtas prie tarnybinio automobilio, rankas laiko už nugaros. Vyras šaukia „nei vieno įrašo gyvenime jūs mane taip sustabdėt taip lempiškai pakirtot“. Pareigūnai vyrą nuveda į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą, filmuojantis pareigūnas paklausia „o kitas kaip apsirengęs?“, pareigūnė atsako „su pilku lyg tais“ ir filmuojantis pareigūnas nueina į daugiabučių namų kiemus. Vaizdo įraše „PSS-20240129-220906UTC+0200“ matyti tamsus paros metas, pareigūnas vaikšto daugiabučių namų kiemuose. Įrašo laiku 06.10 min. prieina prie pareigūnės, kuri stovi kartu su vaikinu, juodai apsirengusiu, avinčiu šviesiais batais, šviesių plaukų. Pareigūnė girdima, jog klausia vaikino kas kišenėje, paklausia ar peilis, vaikinas atsako jog „žiebtuvėlis“ pareigūnė pasako „koks žiebtuvėlis? čia peilis“, pareigūnė vaikino klausia „iš kur eini sakyk?“, vaikinas pasako „už šitos va mokyklėlės yra mano namai“, pareigūnė paklausia adreso vaikinas pasako „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnė filmuojančiam pareigūnui pasako „peilis atsuktuvas yra“ pareigūnė paklausia vaikino „o kur tu buvai?“ vaikinas pasako „aplink namus vaikščiojau žinot koks čia rajonas“ pareigūnė paklausia vaikino kas jam skambina, vaikinas atsako „tėvas“. Vaikinas nusivelka striukę, padeda ant žemės. Matoma jog vaikinas stovi apsivilkęs džemperį su gobtuvu, ant džemperio priekio matomas šviesios spalvos didelis piešinys. Pareigūnė vaikino paprašo atrakinti mobilųjį telefoną, vaikinas atsisako telefoną duoti pareigūnei sakydamas „tai privatus dalykas“. Pareigūnė paima vaikino mobilųjį telefoną ir paklausia „su kuo bendrauji neaiškiais kur buvai? Su kuo buvai?“, vaikinas sako, kad „netoli mano namai čia už šimto metrų“. Pareigūnai per radijo ryšio įrangą išsikviečia kolegas prie „(duomenys neskelbtini) mokyklos“. Pareigūnai per radijo ryšio įrangą paprašo nufotografuoti vaikiną, vaikinas pradeda nusivilkinėti džemperį, lieka stovėti su marškinėliais trumpomis rankovėmis, pareigūnas paklausia, kodėl vaikinas nusirenginėja, vaikinas neaiškiai paaiškina „ant trumpo į kiemą buvau išėjęs pasivaikščiot, nebuvo labai skirtumo ką apsirengęs“, pareigūnė paklausia „išeini pasivaikščiot su atsuktuvais, peiliais?“ vaikinas pasako „žinot koks rajonas čia“. Pareigūnė vaikinui nurodo užsidėti kartu su savimi turėtą kepurę ir jį nufotografuoja. 13.19 min ateina dar trys pareigūnai girdima, jog vienas iš jų pasako „čia šitas“. Pareigūnai įrašo laiku 13.53 min. vaikiną vedasi link tarnybinio automobilio ir įsisodina į automobilio galą. Pareigūnai tarpusavyje prie automobilio kalbasi „anas tokios pat stadijos kaip šitas“ (2 t., b. l. 1-4).

2024 m. sausio 30 d. asmens kratos protokolu nustatyta, jog A. D. pateikė su savimi turėtus daiktus: juodos spalvos pirštines 2 vnt., kepurę „ITALIA“ 1 vnt., mėlynos spalvos kaklamautę 1 vnt., atsuktuvą su juodos spalvos rankena 1 vnt., pilkos spalvos atlenkiamą peilį 1 vnt., mobiliojo ryšio telefonas „Redmi“ 1 vnt., juodos spalvos sportines kelnes „Hummel“ 1 vnt., juodos spalvos sportinę striukę „UMBRO“ 1 vnt., juodos spalvos džemperį „KENZO PARIS“ 1 vnt., sportinių batų „PUMA“ (3 t., b. l. 26-28).

2024 m. sausio 30 d. asmens kratos protokolu nustatyta, kad P. G. pateikė su savimi turėtus daiktus: laikrodį „Tommy Hilfiger“ 1 vnt., pilkos spalvos metalo žiedą 1 vnt., raktų ryšulį su pakabukais, mobiliojo ryšio telefonas „iPhone“ 1 vnt., juodos spalvos kepurę „PUMA“ 1 vnt., baltos spalvos sportinių batų „NIKE“, juodos spalvos sportines kelnes „ADIDAS“ 1 vnt., juodos spalvos pūstą liemenę 1 vnt., juodos spalvos džemperį „NIKE“ (3 t., b. l. 139-143).

2024 m. balandžio 19 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-751(24), 11-785(24), 11-856(24) nustatyta, kad ant tirti pateiktos A. D. kepurės yra viena stiklo dalelė, vienoda su tirti pateiktomis išdaužto lango stiklo iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vokas Nr. 5), šukėmis. Ant tirti pateiktų A. D. pirštinių rastos trys mikroskopinių dydžių stiklo dalelės yra vienodos su tirti pateiktomis išdaužto lango stiklo iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vokas Nr. 5), šukėmis. Ant tirti pateikto A. D. džemperio, sportinės striukės, kepurės, movos ir pirštinių yra stiklo dalelių, kurios skiriasi nuo tirti pateiktų stiklo šukių, paimtų nuo išdaužtų langų stiklo iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (vokas Nr. 4), iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vokas Nr. 5), iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vokas Nr. 7) (2 t., b. l. 11-26).

Alkoholio kiekio matuoklio „Drager“ duomenimis nustatyta, jog A. D. 2024 m. sausio 29 d. 23.55 val. nustatytas 1,6 promilių neblaivumas (3 t., b. l. 21).

Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0252 duomenimis nustatyta, jog P. G. 2024 m. sausio 29 d. 23.31 val. nustatytas 2,03 promilių neblaivumas (3 t., b. l. 132-133).

2024 m. sausio 30 d. Kauno AVPK Reagavimo valdybos vyresniojo tyrėjo M. S. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių nustatyta, kad vykdant galimų įtariamųjų paiešką, radijo ryšiu išgirdo informaciją, kad vienas iš galimų įtariamųjų yra sulaikytas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Nuvykus nurodytu adresu tarnybinio automobilio „K1711“ laikino sulaikymo patalpoje buvo P. G.. Bendraujant su P. G. ir paklausus ką jis čia veikia, jis nurodė, kad asmuo, kuris „Messenger“ programėlėje yra užsivadinęs „Ruskaja Radijo“ pasiūlė jam susitikti ir teigė, kad jam beveik nieko daryti nereikės, tik stebėti aplinką. P. G. paklausus „Ruskaja Radijo“ anketą turinčio asmens vardo ir pavardės, šis teigė, kad minėto asmens nepažįsta. Tęsiant pokalbį su P. G., šis teigė, jog leidosi sulaikomas policijos pareigūnų, kad prisiimtų visą atsakomybę už padarytą nusikaltimą. P. G. nurodė, kad jo mobiliojo ryšio telefono atrakinimo kodas yra 200222, taip pat P. G. „Messenger“ programėlėje parodė susirašinėjime su „Ruskaja Radijo“ bendrintas nuotraukas, kuriose, kaip vėliau paaiškėjo, matyti A. D.. Iš minėtų aplinkybių, galima spręsti, kad A. D. kartu su P. G. vykdė nusikalstamą veiką, po ko karštais pėdsakais ieškant antro įtariamojo, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas ir A. D. (2 t., b. l. 40-41).

Dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (M. V. valdomo automobilio dokumentų pagrobimo)

2024 m. sausio 29 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad pareiškėja M. V. nurodė, jog 2024 m, sausio 29 d., apie 21.44 val., adresu (duomenys neskelbtini), viešoje daugiabučio automobilių stovėjimo aikštelėje, jos motinai R. V. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 metų laidos, VIN (duomenys neskelbtini), kurio valdytoja yra ji, išdaužtas galinis, dešinės pusės stiklas, įsibrauta į automobilio vidų ir iš daiktadėžės pagrobtas odinis dėklas su viduje buvusiais automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomosios techninės apžiūros talonu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11-17).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau VPK) Reagavimo valdybos (toliau RV) 5-ojo skyriaus pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta jog 2024 m. sausio 29 d., apie 21.44 val. adresu (duomenys neskelbtini), P. G. ir A. D. išdaužiant galinį, dešinės pusės langą, įsibrovė į M. V. automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 metų laidos, vidų ir iš daiktadėžės pagrobė odinį dėklą, su viduje buvusiais automobilio registracijos liudijimu ir privalomosios techninės apžiūros talonu. Nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nusikalstamos veikos vykdymo metu nukentėjusioji atbėgo prie automobilio, dėl ko asmenys pasišalino (1 t., b. l. 1-2).

2024 m. sausio 29 d. vietovės apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta ties namu, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu rasta juodos spalvos piniginė su joje esančiais dokumentais. Piniginė paimta ir supakuota į kartoninę dėžę. Sudaryta vietovės fotolentelė (1 t., b. l. 39-42).

Alkoholio kiekio matuoklio „Drager“ duomenimis, iš kurių nustatyta, jog A. D. 2024 m. sausio 29 d. 23.55 val. nustatytas 1,6 promilių neblaivumas (3 t., b. l. 21).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyrius tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl naujos nusikalstamos veikos požymių, kuriame nurodyta, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-03768-24 dėl nusikalstamos veikos požymių numatytų BK 178 straipsnio 2 dalis, BK 22 straipsnio 1 dalis (3 veikos). Iš liudytojos M. V. 2024 m. sausio 29 d. pareiškimo matyti, kad asmenys įsibrovę į automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidų iš daiktadėžės pagrobė odinį dėklą su viduje buvusiais automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomosios techninės apžiūros talonu Nr. (duomenys neskelbtini). Įtariamasis A. D. apklausų metu parodė, kad iš sidabrinės spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vidaus pagrobė odinę piniginę ir nubėgęs į kiemus toliau nuo automobilio, patikrinęs piniginės vidų pamatė žalios spalvos dokumentus ir suprato, kad tai yra automobilio dokumentai, tačiau vėliau viską išmetė. Iš 2024 m. sausio 30 d. vietovės apžiūros protokolo matyti, kad apžiūra atlikta 2024 sausio 29d. adresu (duomenys neskelbtini), protokole nurodyta, kad einant keliuku dešinėje pusėje matoma žalia veja, ties namu adresu (duomenys neskelbtini), tarp minėto keliuko bei pastato, arčiau įvažiavimo į kiemą, matoma juodos spalvos piniginė su joje esančiais dokumentais. Piniginė yra paimama ir supakuojama į kartoninę dėžę. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų apie naujos nusikalstamos veikos požymius įtariamojo A. D. atžvilgiu, reikalinga pradėti tyrimą pagal naujos nusikalstamos veikos požymius numatytus BK 302 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 29-30).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis A. D. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į K. Š. automobilį, dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į M. V. valdomą automobilį ir M. V. turto sugadinimo, dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į N. V. automobilį bei dokumentų pagrobimo.

Kaltinamasis P. G. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, t. y. dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į K. Š. automobilį, dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į M. V. valdomą automobilį ir M. V. turto sugadinimo, dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į N. V. automobilį. Be to, jam inkriminuota, kad veikas įvykdė atlikdamas padėjėjo vaidmenį.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

BK 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia.

Tam, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta vagyste, būtina nustatyti nusikalstamos veikos požymių visumą. Vagystės objektyvieji požymiai yra šio nusikaltimo objektas – nuosavybė bei dalykas – svetimas turtas. Vagystės dalykas – tai konkretūs materialaus pasaulio daiktai. Taigi pagrobti galima tik svetimą turtą – daiktus, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui, ir kaltininkas turi tai suvokti.

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšys ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, tai yra, nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Turto sunaikinimo dalykas yra nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui svetimas buvęs turtas. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Taip pat pažymėtina ir tai, jog BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, tai yra, kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti.

Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sugadino ar sunaikino svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 707 redakcija) nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur, taigi, atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kyla, kai sugadinto svetimo turto vertė viršija 150 Eur sumą, bet neviršija 500 Eur sumos.

Dėl bendrininkavimo

A. D. ir P. G. inkriminuota, kad jie nusikalstamas veikas, numatytas 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ( 3 veikos), BK 187 straipsnio 3 dalyje įvykdė veikdami bendrai pagal išankstinį susitarimą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į transporto priemonę. Be to, P. G. inkriminuota BK 24 straipsnio 6 dalis, kad jis veikas įvykdė atlikdamas padėjėjo vaidmenį.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, 2K-91-511/2022, 2K-279-697/2022). Pabrėžtina, kad, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2022). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiai – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91-511/2022, 2K-133-489/2023).

Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, jog jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-511/2018, 2K-144-693/2019). Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą ir taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648/2016, 2K-345-511/2018). Taigi padėjimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas sudaro sąlygas padaryti nusikalstamą veiką ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-70-895/2018, 2K-144-693/2019).

Nagrinėjamu atveju aukščiau aprašyti rašytiniai įrodymai, kaltinamųjų parodymai patvirtina, kad inkriminuotas veikas pagal išankstinį susitarimą įvykdė A. D. ir P. G. bendrai. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai, kurie aprašyti aukščiau patvirtina, kad kaltinamieji turėjo vieną bendrą sumanymą – įsilaužiant į automobilius gauti lėšų. Bendrą sumanymą patvirtina pačių kaltinamųjų parodymai bei rašytiniai įrodymai. A. D. parodė, kad jis nurodė P. G. stebėti aplinką. Jis pasakė P., kad palauktų, kad nebūtų žmonių, policijos, pasakė P., kad langą dauš, kad stebėtų aplinką. Automobilį rinkosi tiesiog spontaniškai, tamsu buvo, tai bet kurį ėmė. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ automobilio nurodė, kad P. nežinojo nieko, tiesiog bėgo kartu, tada jam pasakė palauk ir išdaužė „(duomenys neskelbtini)“ langą vienas ir pabėgo, išdaužė - dešinės pusės patį galinį langą, po to išgirdo signalizaciją kaukiant ir pabėgo. P. G. teisme patvirtino, jog suprato, kad jam reikia stebėti aplinką, žiūrėti. Suprato, kad turi žiūrėti, kad neatvažiuotų policija. Suprato, kad jam reikia stebėti aplinką, suprato, ką darys A. D.. Abu kaltinamieji patvirtino, kad nukentėjusiajai pradėjus šaukti jie pradėjo bėgti. Liudytojo M. S. parodymai patvirtina, kad jis priėjo prie laikino sulaikymo patalpos pabendrauti su asmeniu P. G.. Jis jo paklausė, ką jis čia veikė, jis nurodė, kad „Messenger“ programėlėje asmuo pasivadinęs „Ruskaja Radijo“ jam pasiūlė susitikti ir pasakė „kad reiks pastebėt aplinką“. P. neaiškino, kur turėjo susitikti, dėl ko ir ką pasaugot. Jis sakė, kad bėgo nuo policijos, bet galiausiai leidosi sulaikomas policijos, kad prisiimtų atsakomybę, bet nesakė už ką jam reikia prisiimti atsakomybę. Jis jam sakė, kad nepažįsta asmens, kuris pasivadinęs „Ruskaja Radijo“, nežino jo vardo ir pavardės. Kadangi P. buvo laikinai sulaikytas, iš jo buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas, su jo sutikimu. Jam pasakius atrakinimo kodą, jis pasižiūrėjo paskutinius susirašinėjimus su „messenger“ vartotoju „Ruskaja Radijo“, pažiūrėjęs kartu bendrintas nuotraukas, pamatė, kad tai kitų kolegų sulaikytas A. D.. Susisiekė su kolegomis, šie nurodė, kad sulaikė A. D. dėl to, jog jis įtariamas kartu su P. G. nusikalstamos veikos padarymu. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2024 m. sausio 30 d. Kauno AVPK Reagavimo valdybos vyresniojo tyrėjo M. S. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių.

Ištirti įrodymai patvirtina, kad A. D. ir P. G. veikė bendrai pagal išankstinį susitarimą, buvo susitarę veikti bendrai, buvo pasiskirstę vaidmenis, t. y. A. D. nurodė, kad A. G. stebės aplinką, A. D. imdavosi aktyvių veiksmų (išdaužė langus, automobiliuose ieškodavo vertingų daiktų), t. y. buvo vykdytojas, taigi jie veikė kartu. Kaltinamieji P. G. ir A. D. teisiamojo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad bandė vogė kartu, nes buvo išgėrę labai daug alkoholio, nesuprato savo veiksmų pavojingumo, siekė įgyti pinigų. P. G. suprato susitarimą ir vaidmenį, abu suvokė, jog kėsinasi į tą patį objektą, suprato, kad veikia neteisėtai ir to norėjo, veikė bendra tyčia.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamų nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip padaryti veikiant bendrai, P. G. atliekant padėjėjo vaidmenį (BK 24 straipsnio 6 dalį).

Dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į K. Š. automobilį

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. D. ir P. G., veikiant bendrai, 2024 m. sausio 29 d. 17.30 val. – 22.04 val., pagal išankstinį susitarimą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į transporto priemonę, 2024 m. sausio 29 d., laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 22.04 val., P. G. stebint aplinką su tikslu įspėti apie galimą pavojų, A. D. atsuktuvu išdaužęs K. Š. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių durelių stiklą, įsibrovė į paminėtą automobilį ir pasikėsino pagrobti jame buvusį svetimą turtą, tačiau suplanuotos nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes automobilio salone vertingų daiktų nebuvo, pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės bei kaltinamųjų kaltė įrodyta pačių kaltinamųjų prisipažinimu, K. Š. pareiškimu, nukentėjusiojo K. Š. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamųjų kaltės įrodymais.

Dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į M. V. valdomą automobilį ir M. V. turto sugadinimo

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. D. ir P. G., veikiant bendrai, pagal išankstinį susitarimą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į transporto priemonę, 2024 m. sausio 29 d. apie 21.44 val., P. G. stebint aplinką su tikslu įspėti apie galimą pavojų, A. D. atsuktuvu išdaužęs M. V. naudojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinių durelių stiklą, įsibrovė į paminėtą automobilį ir kėsinosi pagrobti automobilyje buvusį svetimą turtą, tačiau suplanuotos nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes pagrobti svetimą turtą sutrukdė į kiemą išbėgusi nukentėjusioji M. V., pasitvirtino. Be to, kaltinimai, jog A. D. ir P. G., veikdami bendrai pagal išankstinį susitarimą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į transporto priemonę, 2024 m. sausio 29 d., apie 21.44 val., P. G. stebint aplinką su tikslu įspėti apie galimą pavojų, atsuktuvu išdaužė M. V. naudojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinių durelių stiklą, 326 Eur vertės, ir taip sunaikino nedidelės vertės svetimą turtą, padarydamas M. V. 612,26 Eur turtinę žalą, pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės bei kaltinamųjų kaltė įrodyta pačių kaltinamųjų prisipažinimu, M. V. pareiškimu, M. V. parodymais, liudytojų A. T., K. J. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, M. V. pateiktomis fotonuotraukomis, Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvada, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamųjų kaltės įrodymais.

Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu pripažino visas esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo kaltinime nurodytoje vietoje ir veikdami bendrai, pasikėsino iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavogti vertingus daiktus, tačiau suplanuotos nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes pagrobti svetimą turtą sutrukdė į kiemą išbėgusi nukentėjusioji M. V.. Kaltinamieji A. D. ir P. G. teisiamojo posėdžio metu taip pat pripažino, jog sugadino M. V. turtą, kurio vertė 326 Eur, tačiau nurodė, jog žalą atlygino, tai patvirtina ir 2024 m. rugsėjo 19 d. sudaryta taikos sutartis tarp M. V. ir A. D. bei P. G., kurioje nurodyta, jog kaltinamieji M. V. atlygino 150 Eur turtinę ir 1 050 Eur neturtinę žalą (4 t., b. l. 40). M. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio 29 d. buvo namuose, apie 21.44 val. per programėlę „Secolink Pro“ gavo pranešimą į savo mobilųjį telefoną, su informacija, kad jos motinai R. V. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytoja yra ji, suveikė signalizacija, buvo užfiksuotas pažeidimas keleivio duryse. Gavus pirmąjį pranešimą, iškart gavo sekančius kitus pranešimus su informacija: judėjimas salone, degimas, judėjimas salone, vairuotojo durys. Supratusi, kad yra įsibrauta į jos automobilio vidų, išbėgo į lauką ir pamatė prie jos automobilio du asmenis, pradėjo šaukti „vagys“, tai išgirdę asmenys ėmė bėgti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. T. parodė, kad 2024 m. sausio 29 d., apie 21.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), PC „(duomenys neskelbtini)“ eidamas per automobilių stovėjimo aikštelę, išgirdo moters šauksmą „vagys“. Atsisukęs į tą pusę, iš kurios išgirdo šauksmą, pamatė du vyrus nubėgančius nuo (duomenys neskelbtini) namo išilgai per kiemus link 31-o namo. Kaltinamųjų kaltę taip pat pagrindžia ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo nustatyta, kad buvo atlikta įvykio vietos adresu - (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokolu nustatyta, kad automobilio dešinės pusės galinių durelių stiklas išdaužtas. Stiklo šukės matomos šalia automobilio ir jo salone. Kaltinamųjų kaltę įrodo ir parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame nustatyta, kad įtariamasis A. D. apklausos metu duotus parodymus patvirtino nurodė, kad pilkos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilis stovėjo prie 27 numeriu pažymėto daugiabučio namo, priėjęs prie „(duomenys neskelbtini)“ modelio automobilio, A. D. ranka parodė į „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, sakydamas, kad 2024 m. sausio 29 d. jiems su P. atėjus į šią vietą, „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vietoje stovėjo pilkos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, tai buvo automobilis, kurio stiklą jis išdaužė atsuktuvu, siekdamas iš vidaus pagrobti vertingus daiktus. A. D. nurodo, kad jo draugas P. stovėjo priešais automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ant šaligatvio, prie šulinio ir stebėjo aplinką. Taip pat Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-751(24), 11-785(24), 11-856(24), kurioje nurodyta, kad ant tirti pateikto A. D. džemperio, sportinės striukės, kepurės, movos ir pirštinių yra stiklo dalelių, kurios skiriasi nuo tirti pateiktų stiklo šukių, paimtų nuo išdaužtų langų stiklo iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), durelių žemiau išdaužto stiklo, rasta: mėlynai juodos spalvos medvilnės pluoštas, vienodas su A. D. džemperio juodos spalvos trikotažo atitinkamais pluoštais; juodos spalvos poliesterinių pluoštų ir melsvai juodos spalvos viskozės pluoštų, vienodų su A. D. pirštinių trikotažo atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), durelių žemiau išdaužto stiklo, rasta mėlynai juodos ir rudai juodos spalvos triušio akuotinių ir pūkinių plaukų (vilnos), vienodų su A. D. pirštinių trikotažo mėlynai juodos ir rudai juodos spalvos triušio akuotiniais ir pūkiniais plaukais (vilna). Nusikalstamos veikos faktą įrodo ir M. V. pateiktos fotonuotraukos, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės buvo įsilaužta į pranešėjos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tarnybinis šuo vedė link (duomenys neskelbtini) pastato. Ties (duomenys neskelbtini) pastatu, pastebėjo automobilį „MB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio veikė signalizacija ir matėsi išdaužtas langas. Tarnybinis šuo nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pėdomis toliau vedė link (duomenys neskelbtini) astato. Ties (duomenys neskelbtini) pastatu pastebėjo įtartiną, apibūdinimus atitinkantį vyriškį (kaip vėliau paaiškėjo - A. D.). Taip pat nurodyta, jog (duomenys neskelbtini)., ties namu Nr. 57, pastebėti du tamsiai apsirengę vyrai, kurie pamatę pareigūnus pradėjo bėgti. Vienas iš asmenų - P. G. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini). Minėti pareigūnai informavo, kad kitas asmuo šalinasi link (duomenys neskelbtini) gatvės. Tuo metu įvykio vietoje buvusiam Kauno apskrities VPK RV kinologų poskyrio specialistui D. D. panaudojus tarnybinį šunį „Kimon“ žmogaus pėdsakų kvapo sekimui, šuo vedė link namo adresu (duomenys neskelbtini). Nuo minėto automobilio tarnybinis šuo vedė link pastato adresu (duomenys neskelbtini), kur D. D. sutiko ekipaže „K1718“ dirbusius pareigūnus, su kuriais pastebėjo galimai vagystę įvykdžiusį ir iš įvykio vietos pasišalinusį bei apibūdinimą atitinkantį asmenį. Kaip vėliau paaiškėjo, minėtas asmuo - A. D..

Turtą buvo siekta pagrobti įsibrovus į transporto priemonę – nors pačio momento, kai kaltinamieji įsibrovė į automobilį niekas nematė, tačiau liudytojas A. T. ir nukentėjusioji matė kaltinamuosius prie automobilio bei nuo jo nubėgant. Kaltinamųjų A. D. ir P. G. kaltė įrodyta anksčiau ištirtais įrodymais. Įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji savo veiksmais siekė užvaldyti svetimą turtą, tačiau sumanymo pilnai įgyvendinti nepavyko, daroma nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, t. y. pagrobti svetimą turtą sutrukdė į kiemą išbėgusi nukentėjusioji M. V., tačiau nukentėjusiajai buvo padaryta 612,26 Eur žala dėl transporto priemonės apgadinimo. Padarytos turtinės žalos dydis nustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. vasario 1 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, jog automobilio remontas dėl išdaužto stiklo ir susijusių dalių su remontu kainavo 612,26 Eur. Nustatyta, jog kaltinamieji neabejotinai suvokė, kad savo veiksmais daro teisei priešingas veikas, kad dėl to kils žala turto savininkui, to norėjo bei siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Sugadinto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL, ir tai atitinka svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo objektyviosios pusės požymį – dalyką.

Kaltinamųjų veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą bei turto sunaikinimo ar sugadinimo požymiai, todėl A. D. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį, o P. G. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį,

Dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į N. V. automobilį

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. D. ir P. G., veikiant bendrai, pagal išankstinį susitarimą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į transporto priemonę, 2024 m. sausio 29 d., apie 22.00 val., P. G. stebint aplinką su tikslu įspėti apie galimą pavojų, A. D. atsuktuvu išdaužęs N. V. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinių durelių stiklą, įsibrovė į paminėtą automobilį ir pasikėsino pagrobti jame buvusį svetimą turtą, tačiau suplanuotos nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes pagrobti svetimą turtą sutrukdė pradėjusi veikti automobilio garsinė signalizacija, pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės bei kaltinamųjų kaltė įrodyta pačių kaltinamųjų prisipažinimu, nukentėjusiojo N. V. parodymais, liudytojų A. N., M. S., D. L., P. G. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, apžiūros protokolu, asmens kratos protokolais, Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvada, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamųjų kaltės įrodymais.

Dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (M. V. valdomo automobilio dokumentų pagrobimo)

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Pirmiau nurodyti BK 302 straipsnio 1dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Ši veika yra padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai pagrobia ar neturėdamas teisinio pagrindo įgyja fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, numato, kad dėl tokios jo veikos nukentėjusysis neteks šių dalykų ir tokių padarinių nori. Šią veiką asmuo daro neturėdamas teisės disponuoti dokumentais. BK 302 straipsnio numatyto nusikaltimo dalyku gali būti dokumentai, kurie yra tam tikrų teisinių santykių, juridinių faktų arba juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Pagal teismų praktiką šio nusikaltimo dalyku, be kita ko, pripažįstamos asmens tapatybės kortelės (kasacinės nutartys Nr. 2K-591-303/2015, 2K-86/2014, 2K-12/2013).

Kaltinamasis A. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad 2024 m. sausio 29 d. apie 21.44 val., adresu (duomenys neskelbtini), įsibrovė į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė dokumentus - automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), privalomosios techninės apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini), ir neturėdamas teisėto pagrindo, juos laikė prie savęs iki kol tą pačią dieną, ne vėliau kaip 22.04 val., juos išmetė adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu A. D. parodė, kad įlipo į M. automobilį, ieškojo pinigų, rado M. dokumentus, tai buvo mašinos techninis pasas, automobilio dokumentai, registracijos liudijimas, su šiais dokumentais išlipo iš automobilio ir nubėgo. Dokumentus po minutės išmetė maždaug 200 metrų nuo automobilio, suprato, kad tai buvo dokumentai. Tikėjosi, kad ten bus pinigų, galvojo, kad ten yra piniginė, tačiau rado tik dokumentus. Kadangi buvo išgėręs alkoholio, nesuprato, jog ima dokumentų dėklą, o ne piniginę, tačiau matė, kad tai dokumentai.

Teismas, ištyręs surinktų įrodymų visumą, pripažįsta, jog baudžiamojoje byloje yra neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis A. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė, t. y. 2024 m. sausio 29 d. apie 21.44 val., adresu (duomenys neskelbtini), įsibrovė į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė dokumentus - automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), privalomosios techninės apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini), ir neturėdamas teisėto pagrindo, juos laikė prie savęs iki kol tą pačią dieną, ne vėliau kaip 22.04 val., juos išmetė adresu (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji dokumentų pagrobimo požymiai, todėl kaltinamojo A. D. veika kvalifikuota teisingai pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamųjų asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmes. BK 187 straipsnio 3 dalies sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmes. BK 302 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes.

Dėl bausmės skyrimo A. D.

Kaltinamasis A. D. padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių trys apysunkiai nusikaltimai, kurie nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 11 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 1 dalis), vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis) bei vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų grupei (BK 11 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybė sunkinanti aplinkybė ta, kad baudžiamojo įstatymo numatytas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo A. D. asmenybę ankščiau nėra teistas (3 t., b. l. 6-7), baustas administracine tvarka ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (3 t., b. l. 8-12). Kaltinamasis šiuo metu dirba, tad byloje esantys duomenys A. D. charakterizuoja teigiamai. Kaltinamasis Priklausomybės ligų įskaitose per 5 metų laikotarpį neregistruotas (3 t., b. l. 5), VšĮ Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (3 t., b. l. 2), todėl pagrindo abejoti jo pakaltinamumu nėra.

Kaltinamasis A. D. nusikalto siekdamas turtinės naudos, kaip pats paaiškino, jam reikėjo piniginių lėšų, tačiau taip neatsakingai pasielgė todėl, jog buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nusikalstamas veikas itin skatino daryti alkoholis, nurodė, kad alkoholio vartojimas yra kaltas dėl kaltinamojo tokių neatsakingų ir teisei priešingų veikų. Jis sistemingai baudžiamas administracine tvarka, per vienerių metų laikotarpį už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 108 straipsnį (smulki vagystė, sukčiavimas, svetimo turto pasisavinimas ar iššvaistymas) yra baustas mažiausiai 4 kartus, baudos yra mokamos, sudarytos mokestinės paskolos sutartys. Pažymėtina, jog paskutinis administracinis pažeidimas susijęs su smulkiomis vagystėmis yra padarytas 2024 m. sausio 2 d., kas rodo, jog kaltinamasis A. D. savo elgesį keičia į gerą pusę, stengiasi nebenusižengti įstatymui. Tai, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas, vertintina kaip asmenį teigiamai charakterizuojanti aplinkybė. A. D. teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailestį dėl padarytų nusikalstamų veikų, nurodė, jog atlygino žalą nukentėjusiesiems, kas pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo darbo veiklos vykdymas sudaro pagrindą spręsti, kad teisei priešingas elgesys nėra kaltinamojo nusikalstamo elgesio dalis, kad kaltinamasis padarė išvadas, nori taisytis. Neabejotinai teigiamai vertintinas jo kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, kuris vertintinas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teigiamai vertinama ir aplinkybė, jog kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nebevartoja alkoholio, vis dėlto, šios aplinkybės negali būti suabsoliutinamos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat nusikalstamų veikų pavojingumą bei pobūdį, individualizavęs nusikalstamas veikas bei jas padariusį asmenį, įvertinęs nustatytas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei jų santykį ir reikšmę, teismas sprendžia, kad pakeisti kaltinamojo elgesį bei pašalinti priežastis privedusias prie nusikalstamų veikų įvykdymo, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekiami paskyrus jam vieną griežčiausių už BK 178 straipsnio 2 dalies, BK 187 straipsnio 3 dalies, BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių, t. y. arešto bausmę artimą bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnis). Pažymėtina, jog laisvės atėmimas yra griežčiausia BK 178 straipsnio 2 dalies, BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kuri atsižvelgiant į kaltinamojo A. D. jauną asmenybę, į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, į jo padarytas nusikalstamas veikas, dirba, turi nuolatines pajamas, iki pirmo teisiamojo posėdžio savanoriškai atlygino nukentėjusiesiems žalas, būtų per griežta bausmė šiuo atveju ir neatitiktų bausmės tikslų, būtų neproporcinga ir neteisinga įvertinus kaltinamojo asmenybę.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją padariusį asmenį, įvertinęs nustatytą lengvinančią aplinkybę ir jos reikšmę teismas sprendžia, kad pakeisti kaltinamojo elgesį bei pašalinti priežastis privedusias prie nusikalstamų veikų įvykdymo, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. D. už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į K. Š. automobilį) numatytos nusikalstamos veikos padarymą, skiriant 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę; už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į M. V. valdomą automobilį) - 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę; už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į N. V. automobilį) - 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, už BK 187 straipsnio 3 dalyje - 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę; už BK 302 straipsnio 1 dalį numatytos nusikalstamos veikos padarymą - 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Bausmės bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punkto taisykles apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, kadangi kaltinamojo veiksmai vertintini kaip BK 187 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje (epizodai dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į M. V. valdomą automobilį, turto sugadinimo ir dokumentų pagrobimo) numatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis. Apėmimo būdu subendrinta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrintina su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į K. Š. automobilį) ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į N. V. automobilį), prie griežčiausios bausmės 90 parų arešto, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir nustatytinas 90 parų arešto bausmė, kurios dydis skirtinas, neviršijant BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytos skirtinos maksimalios arešto bausmės trukmės. Nustatydamas pridedamos bausmės dalį, teismas atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. D. sumažintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas buvo nuo 2024 m. sausio 29 d. 22.16 val. iki 2024 m. sausio 30 d. 15.44 val. (3 t., b. l. 29), Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto dienai ir nustatyti, jog A. D. yra paskirta 59 (penkiasdešimt devynių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą kaltinamajai skirtinos arešto bausmės vykdymas atidedamas 1 metų laikotarpiui su intensyvia priežiūra, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktuose numatytas pareigas. Intensyvi priežiūra skiriama įvertinus kaltinamosios asmenybę bei siekiant aiškiau įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl siekiant užkardyti recidyvuojantį kaltinamosios elgesį, atidedant bausmės vykdymą skiriama ir intensyvi priežiūra.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, šiuo metu dirba, civilinius ieškinius yra atlyginęs. Duomenų apie naujus jam pradėtus ikiteisminius tyrimus, įvykdytas naujas nusikalstamas veikas nėra gauta. Teismo vertinimu, įvertinus šias aplinkybes, o taip pat kaltinamojo jauną amžių, šiuo metu egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o realus bausmės atlikimas vis dėlto šiuo atveju įgyvendintų tik pavienę asmens nubaudimo funkciją. Dėl šios priežasties paskirtos subendrintos arešto bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas su intensyvia priežiūrą, jam paskiriant BK 75 straipsnyje nurodytas pareigas, kurios tarpusavyje padės užtikrinti sėkmingą ir visokeriopą kaltinamojo priežiūrą probacijos laikotarpiu bei paskatins jo resocializacijos procesą.

Dėl bausmės skyrimo P. G.

Kaltinamasis P. G. padarė tris tyčinius nusikaltimus, kurie nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 22 straipsnio 1 dalis), numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje. Veikų vykdymo metu atliko padėjėjo vaidmenį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybė sunkinanti aplinkybė ta, kad baudžiamojo įstatymo numatytas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo P. G. asmenybę: ankščiau teistas vieną kartą 2024 m. balandžio 17 d. (3 t., b. l. 118-119), baustas administracine tvarka ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (3 t., b. l. 121-124). Šiuo metu teisme gautas prokuroro pareiškimas dėl baudžiamosios bylos užbaigimo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis šiuo metu dirba, tad byloje esantys duomenys charakterizuoja iš dalies teigiamai. Kaltinamasis Priklausomybės ligų įskaitose per 5 metų laikotarpį neregistruotas (3 t., b. l. 116), VšĮ Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (3 t., b. l. 112), todėl pagrindo abejoti kaltinamojo pakaltinamumu nėra.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, išreiškė nuoširdų gailestį dėl padarytų teisei priešingų veikų. Kaltinamasis P. G. nurodė, jog dėl nusikalstamų veikų daugiausiai yra kaltas alkoholis, teigė, kad taip nebūtų pasielgęs, jei nebūtų vartojęs alkoholinių gėrimų. P. G. yra baustas administracine tvarka pagal ANK 108 straipsnį (smulki vagystė, sukčiavimas, svetimo turto pasisavinimas ar iššvaistymas) du kartus, baudos nėra sumokėtos, kas rodo, kad kaltinamojo delinkventinis elgesys buvo susiformavęs dar iki nusikalstamų veikų, jam inkriminuotų šioje byloje, padarymo. Pažymėtina, jog paskutinis administracinis pažeidimas susijęs su smulkiomis vagystėmis yra padarytas 2024 m. sausio 3 d., kas rodo, jog kaltinamasis P. G. savo elgesį keičia į gerą pusę, stengiasi nebenusižengti įstatymui. Tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, vertintina kaip asmenį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė. P. G. teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailestį dėl padarytų nusikalstamų veikų, nurodė, jog atlygino žalą nukentėjusiesiems. Kaltinamojo darbo veiklos vykdymas sudaro pagrindą spręsti, kad teisei priešingas elgesys nėra kaltinamojo nusikalstamo elgesio dalis, kad kaltinamasis padarė išvadas, nori taisytis. Neabejotinai teigiamai vertintinas jo kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, kuris vertintinas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teigiamai vertinama ir aplinkybė, jog kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nebevartoja alkoholio, vis dėlto, šios aplinkybės negali būti suabsoliutinamos. Teismas, įvertinęs tai, kad nors šiuo nuosprendžiu veikos, dėl kurių pripažintas kaltu, įvykdytos 2024 m. sausio 29 d., t. y. iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmė bausmės, nuosprendžio priėmimo metu bausmė yra atlikta, tačiau Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ duomenimis matyti, kad teisme gauta nauja baudžiamoji byla pagal prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, neigiamai charakterizuoją kaltinamąjį ir leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai nebus pasiekti paskyrus švelnesnes bausmes, todėl skirtina arešto bausmė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją padariusį asmenį, įvertinęs nustatytą lengvinančią aplinkybę ir jos reikšmę teismas sprendžia, kad pakeisti kaltinamojo elgesį bei pašalinti priežastis privedusias prie nusikalstamų veikų įvykdymo, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į K. Š. automobilį), paskiriant jam 30 parų arešto bausmę, už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į M. V. valdomą automobilį) – 35 parų arešto bausmę, už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į N. V. automobilį) ir 35 parų arešto bausmę, už BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje ir paskirti 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Bausmės bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punkto taisykles apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, kadangi kaltinamojo veiksmai vertintini kaip BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 187 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje (epizodai dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į M. V. valdomą automobilį ir turto sugadinimo) numatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis. Apėmimo būdu subendrinta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrintina su bausmėmis, paskirtomis pagal 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į K. Š. automobilį) ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į N. V. automobilį), prie griežčiausios bausmės 35 parų arešto, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes (po 20 parų) ir nustatytinas 75 parų arešto bausmė, kurios dydis skirtinas, neviršijant BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytos skirtinos maksimalios arešto bausmės trukmės. Nustatydamas pridedamos bausmės dalį, teismas atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, teistumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1-2 punktais, P. G. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir P. G. paskirti galutinę subendrintą 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. G. sumažintą bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas buvo nuo 2024 m. sausio 29 d. 22.05 val. iki 2024 m. sausio 30 d. 16.23 val. (3 t., b. l. 144), Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto dienai ir nustatyti, jog P. G. yra paskirta 49 (keturiasdešimt devynių) parų arešto bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą kaltinamajai skirtinos arešto bausmės vykdymas atidedamas 1 metų laikotarpiui su intensyvia priežiūra, apskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktuose numatytas pareigas.

Kaltinamasis anksčiau teistas, bausmės atliktos, šiuo metu dirba, civilinius ieškinius yra atlyginęs. Duomenų apie naujus jam pradėtus ikiteisminius tyrimus, priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius nėra. Teismo vertinimu, kaltinamajam nuoširdžiai gailintis dėl veikų padarymo, atlyginus žalas, turint nuolatines pajamas, dirbant, nurodant norą savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, esant pakankamai jauno amžiaus, vis dar šiuo metu egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o realus bausmės atlikimas vis dėlto šiuo atveju įgyvendintų tik pavienę asmens nubaudimo funkciją. Dėl šios priežasties paskirtos subendrintos arešto bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas su intensyvia priežiūrą, jam paskiriant BK 75 straipsnyje nurodytas pareigas, kurios tarpusavyje padės užtikrinti sėkmingą ir visokeriopą kaltinamojo priežiūrą probacijos laikotarpiu bei paskatins jo resocializacijos procesą.

V. Civilinių ieškinių klausimas

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. V. pareiškė šioje byloje 2 150 Eur civilinį ieškinį turtinei (150 Eur) ir neturtinei žalai (2000 Eur) atlyginti, 5 procentų metinių palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (1 t., b. l. 62-72).

2024 m. rugsėjo 23 d. teisme gauta 2024 m. rugsėjo 19 d. tarp M. V., A. D. bei P. G. buvo sudaryta taikos sutartis, kurioje nurodyta, jog kaltinamieji M. V. atlygino 150 Eur turtinę ir 1 050 Eur neturtinę žalą, du mokėjimo nurodymai, kad bendra 1 200 Eur, todėl ji civilinio ieškinio atsisako (4 t., b. l. 40, 60). 2024 m. lapkričio 28 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. V. pareiškė, kad žala jai atlyginta, likusios civilinio ieškinio dalies atsisako. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji nukentėjusiajai žalą atlygino, likusios ieškinio dalies nukentėjusioji atsisakė, civilinio ieškinio atsisakymas priimtinas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas, laikant, jog kaltinamieji iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atlygino nukentėjusiai patirtą turtinę ir neturtinę žalą, o likusios civilinio ieškinio dalies atsisakyta (BPK 107 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis K. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 135 Eur civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (75 Eur turtinė žala ir 60 Eur neturtinė žala). Nukentėjusysis K. Š. ikiteisminio tyrimo metu pateikė mokėjimo nurodymą (2 t. b. l. 188), kuriuo jam atlyginta žala. Teisiamojo posėdžio metu K. Š. patvirtino, kad žala atlyginta. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji nukentėjusiajai žalą atlygino, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas, laikant, jog kaltinamieji iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atlygino nukentėjusiajam patirtą turtinę ir neturtinę žalą (BPK 107 straipsnis).

VI. Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam A. D. paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 100-103) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios. Kaltinamajam P. G. paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 190-193) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, skirtas 2024 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Kazlausko nutarimu, kuriuo apribota A. D. nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant juo disponuoti (3 t., b. l. 108), paliktinas galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti –

- 2024 m. sausio 30 d. asmens kratos metu iš A. D. paimtas atsuktuvas ir peilis su juodos spalvos rankena saugomi Kauno miesto Dainavos policijos komisariato tarnybinėse patalpose, Radvilėnų pl. 1C, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

- 2024 m. sausio 30 d. įvykio vietos apžiūrų metu paimtos mikrodalelės, vatos tamponai su biologinių pėdsakų nuoplovomis, stiklo šukės, po objektų tyrimų saugoma Kauno miesto Dainavos policijos komisariato tarnybinėse patalpose, Radvilėnų pl. 1C, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

- 2024 m. vasario 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtas daiktas, panašus į varžtą, saugomas Kauno miesto Dainavos policijos komisariato tarnybinėse patalpose, Radvilėnų pl. 1C, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas

- Pareigūnų kūno kameromis padaryti vaizdo įrašai įrašyti į CD (prie 4 tomo viršelio), saugomi prie ikiteisminio tyrimo bylos atskirame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

- P. G. 2024 m. balandžio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis įrašytas į CD (3 t., b. l. 120), saugomas prie ikiteisminio tyrimo bylos atskirame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į K. Š. automobilį) ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į M. V. valdomą automobilį) ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į N. V. automobilį) ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

A. D. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje ir paskirti 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrinti A. D. skirtas bausmes pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirti subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į K. Š. automobilį) ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į N. V. automobilį), ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. D. sumažintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1-2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. sausio 29 d. 22.16 val. iki 2024 m. sausio 30 d. 15.44 val. vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto dienai ir nustatyti, jog A. D. yra paskirta 59 (penkiasdešimt devynių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies , 6, 7, 8 ir 10 punktais paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams su intensyvia priežiūra, nustatant buvimo vietą (duomenys neskelbtini), buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val., tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti dirbti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam A. D. paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

P. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į K. Š. automobilį) ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

P. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į M. V. valdomą automobilį) ir paskirti 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę.

P. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į N. V. automobilį) ir paskirti 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę.

P. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje ir paskirti 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrinti P. G. skirtas bausmes pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirti subendrintą bausmę – 35 (trisdešimt penkias) paras arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į K. Š. automobilį) ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į N. V. automobilį), ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 75 (septyniasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. G. sumažintą bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1-2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. sausio 29 d. 22.05 val. iki 2024 m. sausio 30 d. 16.23 val. vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto dienai ir nustatyti, jog P. G. yra paskirta 49 (keturiasdešimt devynių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktais paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams su intensyvia priežiūra, nustatant buvimo vietą (duomenys neskelbtini), buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val., tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti dirbti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam P. G. paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kaltinamiesiems išaiškinti, kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2) būti baudžiamajam įsakyme ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku;

3) pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį;

4) pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

5) leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą;

6) grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Priimti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. V. ieškinio atsisakymą dėl 950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt eurų) žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir procesą nutraukti. Procesą dėl civilinės ieškovės M. V. civilinio ieškinio dėl 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) žalos atlyginimo nutraukti (BPK 107 straipsnis).

Procesą dėl K. Š. civilinio ieškinio dėl 135 Eur (vieno šimto trisdešimt penkių eurų) žalos atlyginimo nutraukti (BPK 107 straipsnis).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą 2024 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Kazlausko nutarimu, kuriuo apribota A. D. nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant juo disponuoti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

- 2024 m. sausio 30 d. asmens kratos metu iš A. D. paimtą atsuktuvą ir peilį su juodos spalvos rankena, saugomą Kauno miesto Dainavos policijos komisariato tarnybinėse patalpose, Radvilėnų pl. 1C, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

- 2024 m. sausio 30 d. įvykio vietos apžiūrų metu paimtas mikrodaleles, vatos tamponus su biologinių pėdsakų nuoplovomis, stiklo šukes, po objektų tyrimų, saugomus Kauno miesto Dainavos policijos komisariato tarnybinėse patalpose, Radvilėnų pl. 1C, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

- 2024 m. vasario 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtą daiktą, panašus į varžtą, saugomą Kauno miesto Dainavos policijos komisariato tarnybinėse patalpose, Radvilėnų pl. 1C, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

- Pareigūnų kūno kameromis padarytus vaizdo įrašus, įrašytus į CD (prie 4 tomo viršelio), saugomus prie ikiteisminio tyrimo bylos atskirame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

- P. G. 2024 m. balandžio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, įrašytą į CD (3 t., b. l. 120), saugomą prie ikiteisminio tyrimo bylos atskirame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.