Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SB lizingas“ atstovei advokatei Danguolei Kemežytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SB lizingas“ ieškinį atsakovui O. O., atstovaujamam atstovės pagal įstatymą D. R., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SB lizingas“ pareiškė ieškinį atsakovui O. O., atstovaujamam įstatyminės atstovės D. R., kuriuo prašo atnaujinti ieškovei praleistą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimui pareikšti po palikėjo V. O. mirties palikimą priėmusiam įpėdiniui O. O., taip pat priteisti iš atsakovo O. O., atstovaujamo įstatyminės atstovės D. R., ieškovei 6808,97 Eur negrąžinto kredito, 612,81 Eur delspinigių, 5 Eur tikrinimo registruose išlaidų bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Tarp kredito davėjo UAB „SB lizingas”, atstovaujamo vartojimo kredito tarpininko AB Šiaulių banko ir kredito gavėjos R. O., esant sutuoktinio V. O. sutikimui, (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė kredito gavėjai 10000,00 Eur kreditą 84 mėn. laikotarpiui (iki 2028 m. gegužės 10 d.), o kredito gavėja įsipareigojo kredito davėjui gautą kreditą grąžinti ir mokėti nustatyto dydžio palūkanas bei administravimo mokestį Sutarties mokėjimų grafike numatyta tvarka ir terminais. Kredito davėjas 9672,23 Eur kreditą suteikė pervesdamas jį į kredito gavėjos R. O. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 327,77 Eur pervesdamas į UAB „SB draudimas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip sumokėdamas draudimo įstaigai R. O. gyvybės draudimo įmoką, nes R. O., sudarydama Sutartį apsidraudė Gyvybės rizikos draudimu.

Kredito gavėja R. O. (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovė 2022 m. gegužės 23 d. iš UAB „SB draudimas“ gavo pranešimą, kad apdraustosios R. O. mirtis yra nedraudžiamasis įvykis (ji mirė nuo toksinio etilo alkoholio poveikio), todėl draudimo išmoka nebus išmokėta. Testamentų registro duomenimis palikimą po palikėjos mirties priėmė V. O..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Kadangi paraiškas vartojimo kreditui gauti pateikė abu sutuoktiniai R. O. ir V. O., ir suteikiant kreditą buvo vertintos abiejų sutuoktinių pajamos bei finansiniai įsipareigojimai, ir Sutartis buvo sudaryta santuokos metu šeimos poreikių tenkinimui, tai laikytina, kad šalių prievolė pagal Sutartį buvo R. O. ir V. O. bendra prievolė. Po sutuoktinės R. O. mirties įsipareigojimus pagal Sutartį nuo 2022 m. birželio mėnesio iki 2024 m. vasario mėnesio vykdė ir įmokas mokėjo sutuoktinis V. O..

V. O. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis V. O. palikimą priėmė jo nepilnametis sūnus O. O., atstovaujamas pagal įstatymą motinos D. R.. Įpėdinis paveldi ne tik turtines teises, bet ir palikėjo pareigas – šiuo atveju pareigą atsiskaityti su ieškove už mirusiojo nesumokėtą kredito dalį (CK 5.52 straipsnis 1 dalis).

Dėl termino pareikšti reikalavimą palikėjo įpėdiniams atnaujinimo

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal šio straipsnio 4 dalį teismas gali atnaujinti nurodytą terminą, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018, yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Kasacinis teismas, spręsdamas, ar yra svarbių priežasčių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui atnaujinti, yra pažymėjęs, kad vertinimams, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis. Jei teisiniai santykiai nesuponuoja nuolatinių ar periodinių kreditoriaus ir skolininko susitikimų, bendradarbiavimo ar bendravimo bet kokiais būdais, reikalavimas kreditoriui nuolat valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., kaip šiuo atveju nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises, peržengtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, keliamų civilinių teisinių santykių subjektams, ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

Remiantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi palikimo atsiradimo diena – V. O. mirties diena 2024 m. vasario 8 d., nuo kurios skaičiuotinas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorių reikalavimus bei trejų metų naikinamasis terminas šiam veiksmui atlikti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą. Ieškovė, prašydama atnaujinti praleistą terminą, į teismą su pareiškimu kreipėsi 2024 m. spalio 22 d., t. y. kai terminas buvo praleistas daugiau nei penkis mėnesius. Ieškovė nurodo, kad apie V. O. mirtį sužinojo tik 2024 m. gegužės 15 d., patikrinusi testamentų registro duomenis.

Nagrinėjamu atveju V. O. skola ieškovei buvo periodinio pobūdžio, t. y. pagal Sutartį V. O. įsipareigojo iki (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį mokėti ieškovei 155,88 Eur periodines įmokas. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad minėta Sutartis V. O. buvo vykdoma iki 2024 m. vasario mėnesio. Ieškovė, negavusi įmokų pagal Sutartį ilgiau nei vieną mėnesį, 2024 m. balandžio 19 d. registruotu laišku išsiuntė V. O. raginimą sumokėti skolą iki 2024 m. gegužės 3 d. Ieškovė (duomenys neskelbtini) gavo antstolio Irmanto Gaidelio patvarkymą dėl informacijos turto apyrašo sudarymui pateikimo. Ieškovė, 2024 m. gegužės 15 d. patikrinusi Gyventojų registro duomenis ir sužinojusi, kad V. O. palikimą priėmė O. O., 2024 m. gegužės 20 d. išsiuntė reikalavimą O. O. dėl palikėjo skolos sumokėjimo.

Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė visus veiksmus dėl susidariusios skolos išieškojimo atliko operatyviai. Atsižvelgiant į ieškovės valdomų skolininkų kiekį, tokie jos veiksmai laikytini pakankamai rūpestingu ir ekonomišku skolininko duomenų valdymu. Įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditoriaus reikalavimą įpėdiniams praleistas neženkliai. Be to, ieškovė tik sužinojusi apie skolininko įpėdinį, nedelsiant jam pranešė apie palikėjo skolą. Iešovės pareikštas kreditorinis reikalavimas yra įtrauktas į antstolio Irmanto Gaidelio (duomenys neskelbtini) sudarytą paveldimo turto apyrašą. Skolininko įpėdinis paveldėtos skolos ir jos dydžio neginčija.

Taigi, minėti rašytinai įrodymai patvirtina, jog ieškovė iš karto po sužinojimo apie skolininko mirtį ir termino praleidimą kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo ir termino atnaujinimo. Tai liudija aktyvius ieškovės veiksmus, siekiant pareikšti ieškovės kaip palikėjo kreditoriaus reikalavimą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Todėl teismas, atsižvelgdamas į ieškovės elgesį tiek termino pareikšti kreditoriaus reikalavimus palikėjo įpėdiniams eigos metu, tiek ir po šio termino pasibaigimo, į skolininko elgesį, į tai, jog ieškovės ir palikėjos sudarytos sutarties vykdymo ypatumai nesudarė pagrindo ieškovei domėtis ir sužinoti apie kredito gavėjo mirtį iš karto, laiko, jog yra pagrindas ieškovės nurodytas termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis. Todėl pareiškimas dėl termino pratęsimo tenkinamas.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Nagrinėjamu atveju ieškinys palikėjo įpėdiniui pareikštas nepraleidus trijų metų naikinamojo termino.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Palikėjas V. O. liko negrąžinęs 6808,97 Eur negrąžinto kredito ir 5,00 Eur tikrinimo registre išlaidų. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 6808,97 Eur negrąžinto kredito yra tenkinamas.

Nagrinėjamu atveju atsakovas priėkė V. O. palikimą pagal apyrašą. Palikimo priėmimą pagal turto apyrašą reglamentuoja CK 5.53 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatą, įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Įstatymas įpareigoja įpėdinį pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti (to paties straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad ši CK 5.53 straipsnio 1 dalies nuostata, jog įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, aiškintina taip kad įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas ribojama konkrečiu paveldėtu turtu, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš paveldėto turto, o ne iš paveldėto turto vertės, t. y. jie negali būti tenkinami iš asmeninio įpėdinių turto, nors ir neviršijant paveldėto turto vertės; įpėdiniai savo asmeniniu turtu neatsako už palikėjo skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2014).

Dėl delspinigių

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 612,81 Eur delspinigių (Standartinės informacijos apie vartojimo kreditą Nr. (duomenys neskelbtini) dalis „Išlaidos pavėluoto mokėjimo atvejais“ Sutarties bendrųjų sąlygų 13.1 punktas), apskaičiuotų už 180 dienų už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 12 d. iki 2024 m. spalio 9 d., t. y. po kredito gavėjo V. O. mirties, taikant 0,05 proc. nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas, už kiekvieną termino praleidimo dieną (Įsiskolinimo paskaičiavimas 2024 m. spalio 9 d.).

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Pagal CK 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo delspinigius, susidariusius po kredito gavėjo V. O. mirties. Atsakovas O. O. paveldėjo V. O. skolą, tačiau byloje nepaterikta įrodymų, patvirtinančių, jog V. O. būtų praleidęs prievolės įvykdymo terminus ir jam būtų skaičiuojamu delspinigiai pagal Sutartį už termino praleidimą. O. O. paveldėjo V. O. skolą, tačiau ne jo teises ir pareigas, kylančias iš Sutarties, o ieškovė su O. O. nėra sudarius rašytinio susitarimo dėl netesybų. Todėl nėra pagrindo skaičiuoti atsakovui netesybas už termino praleidimą po palikėjo V. O. mirties. Ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo tik įstatymo nustatytų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, tačiau ne Sutartyje, kurios šalimi atsakovas nėra, nustatytų netesybų. Atsižvegiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmetamas.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą sumą (6808,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (91,76 proc.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (16,57 Eur) paskistomos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovės priteistinų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyto minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl valstyvei nepriteisiama (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą išdėstyti.

Atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog atsakovės turtinė padėtis neleidžia įvykdyti teismo sprendimo iš karto, taip pat kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą atsakovo finansinės galimybės jį įvykdyti pagerės.

Kaip minėta, atsakovui priėmus palikimą pagal apyrašą, išieškojimas iš atsakovo pagal paveldėtas prievoles gali būti nukreipiamas tik į atakovo paveldėtą turtą. Todėl atsakovo įstatyminės atstovės D. R. gaujamų pajamų dydis ir jos turtinė padėtis neturi įtakos atsakovo galimybėms įvykdyti teismo sprendimą.

Iš anstolio Irmanto Gaidelio (duomenys neskelbtini) sudaryto paveldimo turto apyrašo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad O. O. paveldėto turto vertė daugiau nei penkis kartus viršija paveldėtą skolą. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtame apyraše nurodytą paveldėto turto ir skolų santykį.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2011, yra išaiškinęs, kad bendrieji civilinių ir civilinių procesinių santykių principai lemia, kad sprendimo vykdymas turėtų būti teismo atidedamas ar išdėstomas tada, kai reikšmingi ir gintini skolininko interesai nusveria kreditoriaus interesą, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant. Teismų praktika taip pat formuojama, jog sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą turi būti vertinamos skolininko galimybės vykdyti teismo sprendimą jį išdėsčius ar atidėjus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jog jo turtinė padėtis neleidžia jam įvykdyti teismo sprendimo iš karto, taip pat kad per prašomą atidėti teismo sprendimo vykdymą laikotarpį jo turtinė padėtis pasikeis taip, jog iš esmės pagėrės teismo sprendimo įvykdymo galimybės. Todėl atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

atnaujinti ieškovei UAB „SB lizingas“, juridinio asmens kodas 234995490, praleistą įstatymo nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti mirusio V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įpėdiniams.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo O. O., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą D. R., ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SB lizingas“ naudai 6813,97 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus trylika eurų devyniasdešimt septynis euro centus), išieškojimą nukreipiant į O. O. paveldėtą V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtą.

Priteisti iš atsakovo O. O., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą D. R., ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SB lizingas“ naudai 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 6813,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo O. O., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą D. R., ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SB lizingas“ naudai 153,31 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus trisdešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo O. O., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą D. R., valstybei 15,20 Eur (penkiolika eurų dvidešimt euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Atmesti atsakovo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo atstovės pagal įstatymą D. R., prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.