- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-922-798/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-19972-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Goda Ambrasaitė-Balynienė, Antanas Rudzinskas (pran.)
- Ieškovas
- V. O.
- Atsakovas
- A. V. N., Vilniaus
- Trečiasis asmuo
- T. G., A. J., Vilniaus
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Rudzinsko (pranešėjas),
apeliacine tvarka išnagrinėję ieškovo V. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. O. ieškinį atsakovei A. V. N. (tretieji asmenys – T. G., A. J. (Č.), Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarė R. V.) dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. V. N., prašydamas patvirtinti tarp ieškovo ir atsakovės 2010-06-19 sudarytą žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio A. V. N. pirkimo-pardavimo sutartį už bendrą 58 000 Lt sumą, patvirtinti tarp ieškovo ir atsakovės 2010-06-19 sudarytą žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį šio žemės sklypo priėmimo-perdavimo aktu, patvirtinančiu nuosavybės teises į žemės sklypą perėjimą ieškovui V. O., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė 2010-06-19 sudarė sutartį, kurią pavadino „Preliminarioji sutartis dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo“. Pagal šią sutartį ieškovas sumokėjo visą sutarties kainą už nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ką patvirtina sutarties 3 p. ir 5 p. Sutarties 8 p. atsakovė įsipareigojo iki turto pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo neparduoti, neįkeisti, nedovanoti ar kitaip neperleisti turto tretiesiems asmenims, išskyrus ieškovą. Atsakovė įsipareigojo iki turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos savo lėšomis atlikti ir įregistruoti žemės sklypo kadastrinius matavimus (sutarties 10 p.). Nurodė, jog turtas 2010-10-25 buvo parduotas iš varžytynių A. Č., vykdant suinteresuoto asmens T. G. pateiktą vykdomąjį dokumentą. Antstolis A. B. ieškovo apie turto areštą ir vėlesnius vykdomuosius veiksmus turto atžvilgiu neinformavo. Nurodė, kad sutartis buvo sudaryta iš karto po to, kai ieškovas padengė atsakovės skolinį įsipareigojimą, kuris buvo vykdomas antstolės D. M.. Atsakovė perleido turtą ieškovui už tai, jog pastarasis padengė atsakovės skolinį įsipareigojimą kreditoriui.
Atsiliepimas
Atsakovė A. V. N. pateikė atsiliepimą, prašydama atmesti ieškinį. Nurodė, kad 2010-06-19 su ieškovu sudarė preliminarią sutartį dėl pirkimo-pardavimo, ketindama tik ateityje sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo pardavimo. Su ieškovu sudarė preliminarią sutartį, kurioje susitarė, kad iki 2010-06-30 sudarys notarinę pirkimo-pardavimo sutartį bei perduos pirkėjui žemės sklypą, jei bus atlikti ir įregistruoti tikslieji kadastriniai matavimai. Kadastrinių matavimų atlikimas ir įregistravimas dėl įvairių objektyvių aplinkybių užtruko.
Tretysis asmuo A. Č. pateikė atsiliepimą, prašydama atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Ieškovas neįrodė, kad tarp jo ir atsakovės 2010-06-19 sudaryta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. 2010-06-19 sudaryta sutartimi buvo sutarta ateityje nustatytu terminu (iki 2010-06-30 imtinai) sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir perdavimo-priėmimo aktą, taip pat sutartyje šalys aptarė tam tikras pagrindinės sutarties sąlygas, nustatė šalių atsakomybę. Iš sutarties teksto matyti, kad pirkėjas V. O. pardavėjui perdavė 58 000 Lt sumą, o pardavėjas A. V. N. įsipareigojo nedisponuoti perduota pinigų sumą iki bus sudaryta pagrindinė sutartis. Nurodė, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta žemės sklypo vidutinė rinkos kaina yra 139 000 Lt. Vykdomosiose bylose reali žemės sklypo vertė nustatyta 122 000 Lt. Lieko neaišku kodėl ieškovas ir atsakovė susitaria parduoti žemės sklypą už per pusę mažesnę kainą, negu reali rinkos kaina.
Tretysis asmuo T. G. pateikė atsiliepimą, prašydama atmesti ieškinį. Nurodė, kad atsakovė įsipareigojo nedisponuoti jai preliminariosios sutarties pagrindu perduota pinigų suma iki bus sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis. Tačiau preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis nuo jos sudarymo dienos buvo pažeista, nes ieškovas ieškinyje pažymi, kad padengė atsakovės skolinį įsipareigojimą, kuris buvo vykdomas antstolės D. M. vykdomojoje byloje. Ieškovas klaidina teismą, teigdamas, jog atsakovė ir antstolis A. B. neinformavo jo apie turto areštą bei vykdomuosius veiksmus. Jau 2010-07-16 antstolis A. B. informavo ieškovą tiek telefonu, tiek ir antstolio kontoroje, kad atsakovės turtas areštuotas, taip pat jam pasirašytinai buvo įteiktas patvarkymas dėl atsakovei priklausančių piniginių lėšų arešto. Įrašas, kad žemės sklypas areštuotas yra viešai paskelbtas VĮ Registrų centre. Atkreipė dėmesį, kad vykdymo procese reali žemės sklypo vertė nustatyta 122 000 Lt. Nurodė, kad nei viena iš šalių nuo 2010-06-30 iki įvykusio turto pardavimo iš varžytynių nesikreipė į teismą dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo bei teisių gynimo, t.y. dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo. Pagal CK 6.165 str. 5 d., jeigu šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.
Tretysis asmuo Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarė R. V. pateikė atsiliepimą, nurodydama, kad preliminariosios sutarties šalys 2010 m. birželio mėnesį kreipėsi į Vilniaus m. 26-ąjį notarų biurą, pageidaudamos sudaryti žemės sklypo nuosavybės perleidimo sandorį. Preliminariosios sutarties sudarymo dieną, t.y. 2010-06-19 Nekilnojamojo turto registro duomenys rodė, kad žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Žemės sklypo, esančio miesto teritorijoje perleidimo sandorį galima buvo tvirtinti tik atlikus šio sklypo kadastrinius matavimus ir galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka įregistravus atliktus matavimus ir naujus kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre. Kadangi dėl neatliktų kadastrinių žemės sklypo matavimų nebuvo galima tvirtinti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, šalys notarų biure sudarė preliminariąją sutartį dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu ieškovo V. O. ieškinį atmetė bei priteisė iš jo 1200 Lt atstovavimo išlaidų T. G. ir 48,39 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, jog iš sutarties turinio, pagrindinių jos elementų ir joje išreikštos šalių valios matyti, jog šalys nedviprasmiškai sulygo dėl preliminariosios sutarties sudarymo, t.y. pasirašė sutartį, kuria išreiškė ketinimą įsigyti turtą ateityje, išpildžius tam tikrus pasirašytoje sutartyje numatytus reikalavimus. Tokia sutartis negali būti interpretuojama kaip pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties numatytu laiku, t.y. 2010-06-30, nesant duomenų, kad šis terminas ginčo sandorio šalių susitarimu būtų pratęstas, preliminarioji sutartis pasibaigė, nes pasibaigė prievolė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas V. O. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą ir jo ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas netinkamai kvalifikavo šalių materialinius teisinius santykius, nevertino tikrosios šalių valios sudarant 2010-06-19 sutartį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalių sudaryta 2010-06-19 sutartis yra preliminarioji. Sudarytos sutarties 3 punkte nurodyta, kad „turto pirkimo-pardavimo kaina yra 58 000 Lt. Pirkėjas pirkimo-pardavimo kainą sumoka pardavėjui prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį“. Sutarties 5 p. konstatuota, kad „kaip patvirtino pardavėjas, 58 000 Lt sumą jis gavo iš pirkėjo prieš pasirašant šią sutartį“. Ši notarinės formos sutartis nedviprasmiškai patvirtina, kad visą šalių sutartą kainą pirkėjas sumokėjo dar iki pasirašant 2010-06-19 sutartį. Aplinkybė, kad pirkėjas savo pagrindinę pareigą sumokėti daikto kainą yra įvykdęs visiškai, įrodo, jog sutartis yra pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, o ne preliminarioji. Pardavėjas, gavęs visą šalių sulygtą pinigų sumą (58 000 Lt), įgijo turtinės naudos.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo T. G. pateikė atsiliepimą, prašydama atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą. Nurodė, kad pagal preliminariosios sutarties 1 p. atsakovė įsipareigojo ieškovui iki 2010-06-30 parduoti turtą, o ieškovas pagal sutarties 2 p. įsipareigojo nupirkti minėtą turtą. Be to, pagal 10 p. ieškovas įsipareigojo atlikti ir įregistruoti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Šis ieškovo įsipareigojimas buvo esminė preliminariosios sutarties sudarymo sąlyga, tačiau iki šios dienos nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų įvykdęs šią esminę preliminariosios sutarties sąlygą. Nurodė, kad sutartis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota, kaip preliminarioji sutartis. Nekilnojamojo turto registro išrašas laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu. Be to, sutartis yra notarinės formos. Nurodė, kad šalys iki preliminarioje sutartyje nustatyto termino, t.y. 2010-06-30 neįvykdė savo įsipareigojimų bei nepratęsė ar nepapildė sutarties. Vadovaujantis CK 6.165 str. 5 d., prievolė sudaryti pagrindinę sutartį baigėsi. Šios prievolės atnaujinimas šalių susitarimu yra neigiamas, nes tuo būtų pažeidžiami tiek T. G., tiek A. Č., įsigijusios parduodamą turtą iš varžytynių, interesai. Iš preliminarios sutarties teksto matyti, jog ieškovas perduoda atsakovei 58 000 Lt, o atsakovė įsipareigojo nedisponuoti jai perduota pinigų suma iki bus sudaryta pagrindinė sutartis. Kita vertus, sumokėdamas minėtą pinigų sumą ieškovas padengė atsakovės skolinį įsipareigojimą, kuris buvo vykdomas antstolės D. M. vykdomojoje byloje. Vykdymo procese reali žemės sklypo vertė nustatyta 122 000 Lt. Ieškovas galėjo nupirkti areštuotą turtą kaip skolininko pasiūlytas pirkėjas, tokiu būdu skolininkė padengtų įsiskolinimą vykdomojoje byloje bei gautų atitinkamą pinigų sumą. Iš to seka, kad atsakovė, žinodama apie įsipareigojimus kitiems kreditoriams siekė už per pusę mažesnę rinkos kainą perleisti nekilnojamąjį turtą, tuo pažeisdama kreditorių interesus. Nurodė, kad šalys numatė galimas preliminariosios sutarties pažeidimo pasekmes. Sutartyje numatyta šalių atsakomybė, jeigu nustatytu terminu turto pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaryta.
Tretysis asmuo A. J. pateikė atsiliepimą, prašydama atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad mokėjimai pagal preliminariąsias sutartis iš esmės galimi, todėl vien ta aplinkybė, kad apeliantas pagal 2010-06-19 sutartį sumokėjo atsakovei pinigų sumą, nepaneigia fakto, kad buvo sudaryta ne pagrindinė, o preliminarioji sutartis. Apelianto teiginys, kad jo perduoti pinigai atliko mokėjimo-atsiskaitymo funkciją ne tik kad neparemtas jokiais įrodymais, bet ir prieštarauja pačiai sutarčiai, jos tekste išdėstytoms sutarties sąlygoms. Apeliantas tokiam teiginiui pagrįsti naudoja atskiras, iš konteksto paimtas sutarties teksto dalis, ignoruodamas tas sutarties sąlygas, kuriose aiškiai nurodoma perduodamų pinigų paskirtis ir funkcija. Sutarties 3 p. ir 4 p. nedviprasmiškai nurodyta, kad pardavėjai perduodama 58 000 Lt suma yra papildomas įsipareigojimų užtikrinimas pagal šią sutartį. Teiginys, kad ieškovė, gavusi pinigų sumą, įgijo turtinės naudos, taip pat neatitinka sutarties teksto, nes 4 p. aiškiai nurodyta, jog pardavėjas įsipareigoja nedisponuoti perduota pinigų suma iki bus sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis. Nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui patikimų įrodymų, kad 58 000 lt sumą sumokėjo atsakovei. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad notarinės formos sutartis nedviprasmiškai patvirtina, kad visą šalių sutartą kainą pirkėjas sumokėjo pardavėjui dar iki pasirašant 2010-06-19 sutartį. Šios sutarties 5 p. nurodyta, kad „kaip patvirtino pardavėjas 58 000 Lt sumą jis gavo iš pirkėjo prieš pasirašant šią sutartį“. Iš to akivaizdu, kad notarė, tvirtindama šią sutartį patvirtino tik atsakovės pareiškimą dėl pinigų sumokėjimo, tačiau jokiu būdu ne patį pinigų perdavimo faktą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad ieškovas V. O. ir atsakovė A. V. N. 2010 m. birželio 19 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (b.l. 6-7), pagal kurią pardavėjas (atsakovė) įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2010-06-30 parduoti, o pirkėjas (ieškovas) iki 2010-06-30 nupirkti žemės sklypą, sudarant notariškai tvirtinamą pirkimo-pardavimo sutartį.
Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra aplinkybė, ar ieškovo V. O. ir atsakovės A. V. N. 2010 m. birželio 19 d. sudaryta sutartis yra preliminarioji, ar pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Taigi sprendžiamas klausimas dėl tarp šalių atsiradusių santykių teisinio kvalifikavimo.
Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 str. 1 d.). Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2007; 2007 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.165 straipsnio taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai būtina atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės, dėl kurios šalys galėjo tartis preliminariojoje sutartyje, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia. Civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje (tokiomis priežastimis gali būti, pavyzdžiui, tam tikro reikalingo leidimo neturėjimas, subjektinės teisės į daiktą neturėjimas, nepakankamas daikto parengimas parduoti ir pan.). Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę, sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 ir kt.).
Kaip minėta, bylos medžiaga nustatyta, kad 2010 m. birželio 19 d. sutartimi atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2010-06-30 parduoti jai priklausantį žemės sklypą (sutarties 1 p.), o atsakovas iki 2010-06-30 įsipareigojo jį nupirkti, sudarant notariškai tvirtinamą pirkimo-pardavimo sutartį (sutarties 2 p.). Sutarties 10 punktu ieškovas V. O. įsipareigojo iki turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos savo lėšomis atlikti ir įregistruoti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Šalys sutarė, kad šis įsipareigojimas yra esminė šios sutarties sudarymo sąlyga. Taigi termino, iki kada turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, nustatymas patvirtina šalių valią pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ateityje, išpildžius tam tikrus pasirašytoje sutartyje numatytus reikalavimus. Ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad 2010 m. birželio 19 d. sutartis nėra pirkimo-pardavimo sutartis CK 6.305 str. prasme ir yra kvalifikuotina kaip preliminarioji sutartis dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje (CK 6.165 str.). Nustatyta, kad ieškovui V. O. neįvykdžius esminės sutarties sąlygos, t. y. neatlikus ir neįregistravus turto kadastrinių matavimų iki sutartos datos – 2010 m. birželio 30 d., pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. CK 6.165 str. 5 d. numato, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.
Apelianto teigimu, tai, kad 2010 m. birželio 19 d. buvo sudaryta ne preliminarioji, o pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis įrodo aplinkybės, jog savo pagrindinę pareigą sumokėti daikto kainą (58 000 Lt) yra įvykdęs visiškai, sumokėti pinigai atliko mokėjimo-atsiskaitymo funkciją ir kad atsakovė, gavusi visą šalių sulygtą 58 000 Lt sumą, įgijo turtinės naudos. Kaip matyti iš 2010 m. birželio 19 d. sutarties, šalys buvo sutarusios, kad turto pirkimo-pardavimo kaina yra 58 000 Lt (sutarties 3 punktas). Sutarties 5 punkte nurodyta, jog, kaip patvirtino pardavėjas, 58 000 Lt sumą jis gavo iš pirkėjo prieš pasirašant šią sutartį. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši aplinkybė nekeičia sutarties kvalifikavimo kaip preliminariosios. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje konstatuota, kad nors pagal preliminarią sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių neatliekami, tačiau šios išvados negalima suabsoliutinti, apskirtai neigiant pinigų perdavimo pagal preliminariąją sutartį galimybę. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą buvo išaiškinta, kad preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkciją, tačiau negali būti apskritai paneigiama pinigų perdavimo pagal preliminariąją sutartį galimybė, nes perduodami pinigai gali reikšti ką kita ir atlikti kitas funkcijas, pvz., prievolės įvykdymo užtikrinimo ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; kt.).
Kaip matyti iš minėtos 2010 m. birželio 19 d. sutarties, šalys numatė, kad, siekdamos papildomai užtikrinti savo įsipareigojimų pagal preliminarią sutartį įvykdymą, sutaria, kad pirkėjas (ieškovas) iki šios sutarties pasirašymo perduoda pardavėjui (atsakovei) 58 000 Lt sumą ir kad ši suma yra laikoma papildomu pirkėjo įsipareigojimu sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį sutartyje nurodytomis sąlygomis įvykdymo užtikrinimu (sutarties 4 punktas). Be to, šalys buvo numačiusios ir galimas preliminariosios sutarties pažeidimo pasekmes, numatant šalių atsakomybę, jeigu nustatytu terminu turto pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaryta (sutarties 12 p., 13 p.). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog sumokėti pinigai atliko skatinamąją ir užtikrinamąją funkcijas. Be to, sutarties 4 punktu atsakovė įsipareigojo nedisponuoti jai perduota pinigų suma iki bus sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, jog ieškovė A. V. N., gavusi šalių sulygtą pinigų sumą, įgijo turtinės naudos.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ieškovo V. O. ir atsakovės A. V. N. sudaryta 2010 m. birželio 19 d. sutartis pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinta kaip preliminarioji ir negali būti vertinama kaip pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis.
Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo tinkamam materialinių ir procesinių teisės normų taikymui bei aiškinimui. Apelianto V. O. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Kaip matyti iš byloje esančios PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012-04-04 sąskaitos išrašo, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą tretysis asmuo A. J. patyrė 1089 Lt išlaidų. Atmetus ieškovo V. O. apeliacinį skundą, iš jo priteistinos bylinėjimosi išlaidos A. J. naudai už advokato paslaugas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Bylinėjimosi išlaidos įrodytos bei, įvertinus ginčo pobūdį ir bylos sudėtingumą, nėra per didelės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Ieškovo V. O. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. O. trečiojo asmens A. J. naudai 1089 Lt bylinėjimosi išlaidų.