Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. spalio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl išlaikymo (paramos) ir išlaikymo skolos pilnamečiui vaikui, besimokančiam universiteto dieniniame skyriuje, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - S. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. B. prašė priteisti iš atsakovo V. B. materialinį išlaikymą (paramą) jam, besimokančiam (duomenys neskelbtini) universiteto dieniniame skyriuje, periodinėmis kasmėnesinėmis 260,00 Eur dydžio išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki kol baigs universiteto bakalauro studijas, t. y. 2025 m. birželio 30 d., išlaikymo (paramos) sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei materialinio išlaikymo 6 240,00 Eur įsiskolinimą nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d., ir visas patirtas ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovo V. B. ir trečiojo asmens S. B. sūnus. Ieškovas R. B. pilnamečiu tapo (duomenys neskelbtini) Iš 2023 m. vasario 7 d. (duomenys neskelbtini) universiteto pažymos nustatyta, kad R. B. studijuoja, studijų trukmė iki 2025 m. birželio 30 d., pirmos pakopos (bakalauro) nuolatinių studijų studentas. Iš (duomenys neskelbtini) universiteto pažymos apie išklausytus dalykus nustatyta, kad R. B. yra pažangus studentas, vidurkis 9,00; 10,00; 9,41. Iš (duomenys neskelbtini) universiteto pažymos apie gautas išmokas nustatyta, jog ieškovas nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio iki 2022 m. gruodžio mėnesio gavo 69 Eur stipendiją, nuo 2023 m. sausio mėnesio gauna 73 Eur stipendiją. Iš (duomenys neskelbtini) universiteto studentų atstovybės pažymos nustatyta, jog R. B. nuo 2022 m. balandžio mėnesio yra tarptautinės (duomenys neskelbtini) mokslų konferencijos „(duomenys neskelbtini)“ konferencijos prezentacijų koordinatorius. Iš (duomenys neskelbtini) draudimo sutarties nustatyta, jog 2001 m. birželio 4 d. buvo sudarytas sutuoktinių draudimas, apdraustasis R. B., draudimo suma 20 000 Lt, draudimo laikotarpis iki 2018 m. gegužės 31 d. Iš VĮ Registrų centro, VĮ Regitros pažymų nustatyta, jog R. B. nuosavybės teise nėra registruoto jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos informacijos ir kitų pažymų nustatyta, kad R. B. turi sveikatos sutrikimų, jam nustatyta (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad ieškovas patyrė 235 Eur išlaidų dėl protinio danties šalinimo.

15. Iš VĮ Registrų centro pažymos nustatyta, jog atsakovo V. B. nuosavybės teise registruotas žemės sklypas ir gyvenamasis namas adresu, (duomenys neskelbtini). Iš Liteko išrašo nustatyta, jog V. B. nuosavybės teise registruota transporto priemonė Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš pateiktos pažymos apie V. B. priskaičiuotą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio jis yra nuo 570-2251 Eur. Iš atsakovo pateikto išlaidų sąrašo matyti, kad jam per mėnesį reikalinga 678 Eur suma, maistui – 270 Eur, draudimui – 163 Eur, elektra, dujos, komunalinės išlaidos – 70 Eur, kuras- 40 Eur, rūbai, avalynė – 50 Eur, sveikatos priežiūrai – 20 Eur, telefonas – 15 Eur, malkos – 50 Eur. Iš atsakovo numatomų išlaidų 2023 m. rugsėjo 27 d. iki 2025 m. rugsėjo mėnesio matyti, jog atsakovas numatęs per šį laikotarpį gyvenamosios vietos gerinimui išleisti 6399 Eur sumą: langų stiklų ir durų vyrių keitimui - 745 Eur, lauko durys – 413 Eur, vieno kambario remontas – 260 Eur, tvoros segmentai, vartai, vartų automatika – 1251 Eur, skalbimo mašina – 350 Eur, židinio kapsulė – 480 Eur, katilinės rekonstrukcija, dujinio katilo pajungimas – 400 Eur, požeminės kanalizacijos vamzdžio remontas tik medžiagos – 500 Eur, signalizacijos įvedimas, namo pridavimas – 2000 Eur. Iš pateiktų Swedbank sąskaitos išrašų nustatyta, kad atsakovas 2023 metais kiekvieną mėnesį mokėjo (duomenys neskelbtini) dvi (duomenys neskelbtini) draudimo įmokas 40 Eur, ir 17,10 Eur, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) draudimo 74,78 Eur. Tarp atsakovo V. B. ir trečiojo asmens S. B. santuoka nutraukta 2022 m. lapkričio 7 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

17. Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-664-916/2015; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą (materialinę paramą) ieškovui

18. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovui priteistinos materialinės paramos būtinumo, nustatė, kad ieškovas atitinka reikalingo išlaikymo pilnamečio asmens kriterijus, t. y. sulaukęs pilnametystės jis mokosi universitete, ieškovas sąžiningai vykdo savo pareigą mokytis ir mokosi puikiai, santaupų ir turto neturi, negauna savarankiškų pajamų iš darbinės veiklos dėl sveikatos sutrikimų, o atsakovo turtinė padėtis ir finansinės galimybės leidžia jam teikti 260 Eur kasmėnesinę paramą ieškovui.

20. Pažymėtina, kad atsakovas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, sprendžiant dėl atsakovo galimybės teikti paramą ieškovui. Vertinant atsakovo išdėstytus argumentus dėl daug mažesnės paramos priteisimo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo galimybės materialiai remti pilnametį studijuojantį sūnų (ieškovą), tinkamai ištyrė, įvertino atsakovo nurodomas aplinkybes ir argumentus dėl jo turtinės padėties bei finansinių galimybių teikti išlaikymą keliems vaikams.

21. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas, spręsdamas ir pasisakydamas dėl paramos būtinumo ieškovui, nustatė, kad ieškovui mokymosi laikotarpiu materialinė parama yra reikalinga mokslui, pragyvenimo išlaidoms. Teismas tinkamai nustatė ir įvertino ieškovo turtinę padėtį, nurodydamas, kad jis neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, gauna atitinkamą 69-76 Eur stipendiją iš universiteto, o visą reikalingą paramą pragyvenimui jam teikia motina. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovas yra pažangus studentas, t. y. sąžiningai įgyvendina teisę siekti aukštojo mokslo. Ieškovas dėl nustatytų daugybinių sveikatos sutrikimų negali dirbti fizinio darbo, o ieškovo studijų programa yra specifinio pobūdžio, kuriai, siekiant išlaikyti gerus mokymosi rezultatus, akivaizdu, kad reikia skirti daug laiko. Pažymėtina, kad ieškovas teismui pateikė įrodymus, kad aktyviai dalyvauja universiteto veiklose ir praktikose, kas įrodo, kad ieškovo požiūris į mokslą yra atsakingas. Įvertinęs besimokančio ieškovo pareigas didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, lankyti paskaitas, atlikti savarankiškas užduotis, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovui yra būtina tėvų parama, kol jis baigs studijas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia universitetinio išsilavinimo svarbą ir būtinas pastangas sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti tokį išsilavinimą. Įvertinus situaciją, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neturi realių galimybių pasirūpinti papildomomis mokslams reikalingomis lėšomis, nekenkiant mokymosi procesui.

22. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl nepagrįsto pirmos instancijos teismo sprendimo ir atsakovo galimybės teikti paramą netinkamo vertinimo, yra deklaratyvaus pobūdžio. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti paramą ieškovui, savo sprendimą grindė šiais motyvais: atsakovo gaunamos pajamos nėra mažos, mėnesinis atlyginimas nėra pastovus ( nuo 570 Eur iki 2251 Eur), atsakovas turi gyvenamąjį būstą, transporto priemonę, kuri nėra būtina vykimui į darbą, nes į darbą veža darbdavys; be to atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad gali skirti lėšų ir kelionėms, planuoja išleisti 6399 Eur sumą gyvenamojo būsto gerinimui. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovas pirmenybę teikia ne paramos reikalingo pilnamečio vaiko išlaikymui, o savo asmeninių poreikių tenkinimui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas motyvuodamas apeliaciniame skunde, kad jo gaunamų pajamų neužteks tenkinti jo būtinuosius poreikius, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis iš esmės pablogina atsakovo ir jo kitų šeimos narių turtinę padėtį, yra nepagrįsti. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų ir nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jis neturi galimybės ieškoti kitų būdų gauti didesnes pajamas, kad galėtų vykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus. Pažymėtina, kad ieškovas neturėtų gauti mažesnio dydžio paramą iš tėvo (atsakovo), vien tik todėl, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti ir kitą vaiką.

24. Apeliaciniu skundu apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, ar ieškovas ieškojo kitų galimybių gauti lėšų studijoms, ar buvo kreiptasi dėl paskolos gavimo, kadangi viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

25. Atsakant į atsakovo argumentą, jog ieškovas neišnaudojo visų galimybių savo jėgomis gauti lėšų pragyvenimui ir nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos gyvenimo išlaidoms, pažymėtina, kad įstatymai neįpareigoja ieškovą būtinai kreiptis dėl valstybės remiamos paskolos gyvenimo išlaidoms gauti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovas nesinaudoja ir nerealizuoja galimybės kreiptis valstybės finansinės paramos, neprisiima į ateitį kreditinių įsipareigojimų, savaime nepaneigia išlaikymo (paramos) būtinumo ir reikalingumo, tai nereiškia bandymo būtinų išlaidų dalies teikimo naštą perkelti atsakovui. Pagal precedento taikymo taisykles, esant skirtingiems teismo precedentams, turi būti taikomas vėlesnis iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-701/2021, 53 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika), todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs individualias nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad ieškovo nesikreipimas dėl studijų paskolos gavimo gyvenimo išlaidoms gauti nesudaro pagrindo išvadai, jog parama ieškovui nebūtina ir nereikalinga, ar turėtų būti mažinama.

Dėl priteisto išlaikymo (paramos) įsiskolinimo

26. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovui priteisti materialinės paramos įsiskolinimą. Nurodo, kad ieškovas į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo pilnamečiam asmeniui priteisimo kreipėsi tik 2023 m. birželio 20 d., t. y. praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo pilnametystės suėjimo dienos ir praėjus beveik dviem metams nuo studijų pradžios. Ieškovas nenurodė priežasčių, kurios objektyviai galėjo sutrikdyti jam kreiptis į teismą dėl paramos priteisimo iš karto po to, kai pradėjo studijuoti. Apelianto įsitikinimu vaiko tėvai turi besąlyginę pareigą išlaikyti tik nepilnamečius vaikus, o ši prievolė baigiasi, vaikui sulaukus pilnametystės

27. CK 3.192¹ straipsnio 4 dalyje tiesiogiai nurodyta, jog vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai taikomas ir CK 3.200 straipsnis, kuris numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Tokia pilnametystės sulaukusio asmens teisė pripažįstama ir teismų praktikoje. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Kai tėvai nurodytos pareigos nevykdo, o vaikas jau yra pilnametis ir kreipiasi į teismą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo, teisės į išlaikymą (paramą) atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

28. Teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

29. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad nebuvo jokio pagrindo priteisti ieškovui 1932,00 Eur paramos įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo V. B. materialinio išlaikymo 6 240,00 Eur įsiskolinimą nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d., visapusiškai vertino šalių ir trečiojo asmens teiktus įrodymus, argumentus dėl paramos įsiskolinimo susidarymo momento ir jo dydžio.

30. Ieškovas prašydamas paramos įsiskolinimą priteisti nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., kai jis pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini) universiteto dieniniame skyriuje, nurodė aplinkybes, kad 2001 m. birželio 4 d. tarp V. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašytas (duomenys neskelbtini) draudimo liudijimas, apdraustasis asmuo – R. B., jog visą draudiminį laikotarpį atsakovas teigė ir užtikrino, kad visa draudimo išmokama suma bus skirta studijoms, tačiau atsakovas draudimo sutartį pakeitė, žadėtos draudimo išmokos ieškovas negavo. Ieškovo teigimu, jis nuo studijų pradžios (duomenys neskelbtini) universitete manė, kad atsakovas pakeis savo nuomonę, kartas nuo karto užsimindamas jam apie sunkią turtinę padėti, galvojo, kad pavyks susitarti geranoriškai, kad atsakovas grąžins jam žadėtą draudimo išmoką, todėl į teismą nesikreipė. Šią ieškovo poziciją palaikė trečiasis asmuo (ieškovo motina), teismo posėdžio metu nurodydama, kad gyvenant kartu atsakovas niekada nėra jai davęs pinigų, būtent skirtų sūnui, tačiau iki skyrybų prisidėdavo prie namų išlaidų, taip pat paaiškino, jog gimus sūnui, su atsakovu buvo nutarę vaikų studijoms kaupti lėšas, draudimo sutartis baigėsi, kai sūnui dar nebuvo 18 metų, todėl sūnus pats negalėjo gauti šių pinigų, atsakovas vienas nusprendė sūnui kauptus pinigus investuoti, sudarė savo vardu kaupiamąjį draudimą, sūnui kauptus pinigus panaudojo kaip pradinį įnašą.

31. Tačiau pirmosios instancijos teismas daugiau atsižvelgė į atsakovo argumentus, kad neteisingai ieškovo nurodytu laikotarpiu paskaičiuotas paramos įsiskolinimas (susidaro ne už 24, bet už 22 mėnesius) bei tai, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 4 d. iki 2022 m. spalio 27 d. ieškovui pervedė 700 Eur išlaikymą, todėl ieškinį tenkino iš dalies ir paramos pilnamečiam vaikui įsiskolinimą ieškovo naudai priteisė tik nuo 2022 m. lapkričio 7 d., priteisiant ieškovo naudai iš atsakovo 1 932,00 Eur įsiskolinimą per mėnesį po 260 Eur (260 Eur x 7 mėn. + 13 d./30 d. x 260,00 Eur).

32. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įvertinus bylos duomenis, šalių nurodytas aplinkybes, darytina labiau tikėtina išvada, jog atsakovas ir trečiasis asmuo iki 2022 m. lapkričio 7 d. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį ir taip bendromis lėšomis išlaikė savo sūnų, besimokantį (duomenys neskelbtini) universiteto dieniniame skyriuje. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, kad laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iki 2023 m. birželio 21 d. būtų teikęs materialinį išlaikymą ieškovui, kad atsakovas neteikė atsikirtimų į tai, jog ieškovo poreikiams tenkinti įsiskolinimo laikotarpiu buvo reikalinga mažesnio dydžio parama pilnamečiui vaikui, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog įsiskolinimo laikotarpiu šalių materialinė padėtis būtų buvusi žymiai geresnė ar blogesnė nei yra dabar. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir neturi pagrindo tenkinti apeliacinio skundo dėl šio ieškinio reikalavimo atmetimo.

Dėl bylos baigties

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendimo priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes, taikė teisės aktus ir teismų praktiką, todėl iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidų

35. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, kitos šalies prašymu priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovas sumokėjo 400,00 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl visa apimtimi priteistinos iš ieškovo (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. B. ieškovo R. B. naudai 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.