Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančių institucijų – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J., Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. R.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. patikslintą ieškinį atsakovei A. D., institucijos, teikiančios išvadą byloje Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovės A. D. priešieškinį A. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, priteisto vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nustatyti nepilnametės dukros E. D. gyvenamąją vietą kartu su juo, priteisti iš atsakovės A. D. dukros E. D. išlaikymui 72,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros E. pilnametystės.

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, jog patikslintą ieškinį palaiko, su priešieškiniu nesutinka. 2012 m. lapkričio 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1010-805/2012 tarp jo ir atsakovės A. D. buvo nutraukta santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, susitarta dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Kadangi pasikeitė aplinkybės dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, pageidaujant ir pareiškimu pareiškiant valią dukrai E. D., jos gyvenamoji vieta turi būti pakeista ir nustatyta kartu su juo. Nurodo, kad dukrą išlaikys nepažeidžiant visų jos protingų ir pagrįstų reikalavimų. Dukros motinai jokių kliūčių dėl bendravimo su dukra nebus, su dukra E. galės bendrauti bet kuriuo dienos metu. Nustačius dukros E. D. gyvenamąją vietą su juo, Prienų rajono apylinkės teismo priteista pinigų suma dalyje dėl dukros E. išlaikymo turi būti pakeista ir dukrai išlaikymas priteistas iš atsakovės A. D. po 72 Eur, išlaikymui skirtus pinigus uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovui. 2012 m. lapkričio 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu dukros E. D. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su jos motina, jis su dukromis susitikdavo kelis kartus per mėnesį, su jomis bendravo telefonu. Teismo sprendimu dukroms priteisto išlaikymo iš viso yra sumokėjęs 200 Lt, nemokėjo išlaikymo, kadangi nedirbo, šių metų vasarą dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau išlaikymo nemokėjo, nes nepakako lėšų. Per šventes, gimtadienius dukroms dovanų neperka, nes ką nors nupirkus, atsakovė tai motyvuoja kaip mergaitėms daromą įtaką. Vasaros pabaigoje dukra E. būdama pas jį išreiškė norą gyventi kartu su juo, dėl kokių priežasčių – dukra nepasakė. E. yra iš dvynių, ji su kitomis seserimis sutaria, bendrauja, bet norą gyventi su juo išreiškė tik viena E.. Vaiko teisių apsaugos skyriuje E. pati savarankiškai išreiškė tokį patį norą, jis tik su ja kartu buvo. Dukrai gyventi pas jį bus sudarytos tinkamos sąlygos, gyvena dėdei priklausančiame name, kuriame yra 12 kv.m., 20-30 kv.m. kambariai, virtuvė, savo nuosavybės neturi. Šeimą sudaro jis, jo sugyventinė, jos trys 8, 6 ir 4 amžiaus sūnūs bei jų bendras vaikas – dukra. Jis su sugyventine gyvena mažajame kambaryje, vaikai – didžiajame. Dukra E. gyventų kambaryje kartu su kitais vaikais, tėvo automobiliu, kuriuo jis naudojasi, E. nuvežtų į mokyklą. Sugyventinės gaunamos pajamas sudaro virš 300 Eur, laiko tris karves, tėvas įregistravęs ūkį ir už parduotą pieną jiems atiduoda per mėnesį 180-190 Eur, dukrą E. materialiai išlaikyti pajėgtų. Dėl atsakovės siūlomos bendravimo su dukromis tvarkos nustatymo nesutinka, mano, kad turėtų likti tokia bendravimo tvarka, kokia buvo iki šiol. Jis su dukromis bendrauja telefonu, pas jas atvažiuoja, jeigu leidžia, pasiima pas save, su vaikais bendrauja atsižvelgiant į jų norus, per Kalėdas pas jį buvo E. ir A.. Po 2012 m. priimto teismo sprendimo atsakovė kelis kartus neleido bendrauti su dukromis, o E. pareiškus norą gyventi pas jį, ji pas jį buvo visą vasarą, dėl ko atsakovė prokuratūrai padavė skundą dėk dukros pagrobimo. E. pas motiną grįžo rugsėjo 1, ji buvo pusiau suruošta mokyklai, apie tai atsakovei buvo žinoma, ji bendravo su dukra. Dukrų teigimu atsakovė jomis rūpinasi tinkamai, tik kai E. norėjo kartą su juo važiuoti, tarp jos ir atsakovės įvyko konfliktas. Atsakovė rašo nepagrįstus skundus, jis niekada nėra be leidimo paėmęs vaikų, alkoholį vartoja per šventes, narkologo įskaitoje neįrašytas.

Ieškovo atstovas advokatas S. Š. paaiškino, kad teismo posėdžio metu E. D. pakeitus savo nuomonę ir pareiškus norą gyventi kartu su motina, klausimas neturi būti sprendžiamas, kadangi šis reikalavimas teismui buvo pareikštas atsižvelgiant į E. išreikštą nuomonę ir jos norą. Liko spręstinas klausimas dėl bendravimo tvarkos su vaikais ir išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo. Bendravimas su vaikais ne tik teisė bet ir prievolė. Ši teisė negali būti atimama ir ribojama, vaikai turi teisę apsispręsti dėl bendravimo tvarkos. Reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo prašo atmesti. Ieškovas neturi tokių pajamų, kad galėtų dukroms teikti didesnį išlaikymą. Atsakovė turi didesnes galimybes dukroms skirti didesnį išlaikymą, 2012 metų sprendimu priteisto išlaikymo suma neturėtų būti pakeista, ieškovas turi dar vieną vaiką ir tai neatitiktų protingumo, proporcingumo principų.

Atsakovė A. D. su ieškiniu nesutiko ir palaikė priešieškinį, kuriuo prašo iš dalies pakeisti 2012 m. lapkričio 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-1010-805/2012: nustatyti tėvo A. D. bendravimo su nepilnametėmis dukromis P. D., E. D., K. D., A. D. ir A. D. tvarką: 4 dienas per mėnesį, t.y. pasirinktinai kiekvieno mėnesio kiekvieną šeštadienį ar sekmadienį 10.00 – 16.00 val. išimtinai bendraujant su vaikais vaikų gyvenamojoje vietoje; priteisti iš ieškovo A. D. nepilnametėms dukroms P. D., E. D., K. D., A. D., A. D. išlaikymą po 120 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, kasmet indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, sumą pervedant kiekvieno kalendorinio mėnesio 25 dieną pervedant į AB Swedbank banke esančią A. D. vardu atidarytą einamąją sąskaitą, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti A. D..

Priešieškinyje atsakovė nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012 m. lapkričio 16 d. įsiteisėjusiu ir galiojančiu Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1010-805/2012 dėl santuokos nutraukimo, visų penkių nepilnamečių dukrų P., E. K., A. ir A. D. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su ja, iš atsakovo priteistas dukroms išlaikymas po 250 Lt, kas atitinka 72,4 Eur, nustatyta tėvo su vaikais bendravimo tvarka. Atsakovas nei karto nėra sumokėjęs vaikams nei vienos periodinės išmokos, visiškai ignoravo sprendime nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, visais būdais psichologiškai piktnaudžiavo dukrų emocijomis, jų lūkesčiais, priešino vienas dukras su kitomis, blogino jos su dukromis emocinę atmosferą, santykius. 2015 m. rugpjūčio 26 d. ji su pareiškimu kreipėsi į Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą A. D. atžvilgiu dėl jo galimai įvykdytų nusikalstamų veikų. 2015 m. birželio 8 d. ji išleido E. kartu su atsakovu vykti į jo namus 2 savaitėms. Atsakovas ją išlaikė 3 mėnesius jai nežinomu adresu ir nežinomomis gyvenimo sąlygomis. Atsakovas yra teistas, daugybę kartų baustas administracine tvarka, gyvenantis su sugyventine K. D., kurios šeima jos žiniomis yra įtraukta į socialinės rizikos grupę. Atsakovas su sugyventine girtuokliauja, atsakovas būdamas neblaivus ne kartą parvežė dukras į jų gyvenamąją vietą, taip sukeldamas grėsmę jų gyvybėms. E. su sese K. yra dvynės, todėl tėvo veiksmas, jos pagrobimas ir išskyrimas vienos iš dvynių seserų padarė nepataisomą žalą visai šeimai, visoms dukroms, o ypatingai dvynėms seserims. Galiojančiu teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su visomis penkiomis dukromis tvarka keistina iš esmės, kadangi atsakovas ne tik nevykdė ir nesilaikė nustatytos tvarkos, o ją ignoravo. Išimtinai vaikų interesams, atsakovui nustatytinos 4 dienos per mėnesį, t.y. pasirinktinai kiekvieną šeštadienį ar sekmadienį nuo 10.00 val. iki 16.00 val. bendrauti su dukromis P., E., K., A. ir A. išimtinai jų gyvenamojoje vietoje, kadangi bet koks atsakovo gabenimas vaikų esant neblaiviam yra pavojingas ne tik vaikų gyvybei, bet ir visai visuomenei. Nuo sprendimo priėmimo dienos 2012 m. lapkričio 16 d., dukrų poreikiai žymiai išaugo, juo labiau pabrango daugelis būtinų buitinių prekių, išaugo maisto ir kitos kainos, išaugo infliacija. Priteistas išlaikymas 72,4 Eur visiškai neatitinka dukrų poreikių, todėl ši suma didintina iki kasacinio teismo praktikoje nustatyto dydžio, iki 120 Eur sumos kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Atsakovas piktnaudžiauja savo teise iš viso nemokėdamas priteistų periodinių išmokų, motyvuodamas tuo, kad ieškovei jas moka Vaikų garantinis fondas. Atsakovo pareiga išlaikyti savo vaikus yra įtvirtinta įstatymo, jis privalo savo pareigą vykdyti, atsakovas jo teigimu slepia realias pajamas dėl pareigos vaikams nevykdymo, tačiau turi galimybę piktnaudžiauti alkoholiu, samdytis advokatą byloje, išlaikyti svetimus tris sugyventinės vaikus. Nemano, kad pas atsakovą bus tinkamos sąlygos dukrai gyventi, nes ji turėtų gyventi viename kambaryje su svetimais berniukais. E. jai niekada nėra sakiusi, kad nori gyventi kartu su tėvu, nors su dukra bendrauja gana artimai, dukra sakiusi, kad nori gyventi kartu su ja, bet nenori įskaudinti tėvo. Kad E. išreiškė norą gyventi su tėvu, ji sužinojo tik kai ieškovas kreipėsi į teismą ir neparvežė dukros namo, ją parvežė tik rugsėjo 1 d. Pačios E. nuomonė skirtinga, šalia būnant ieškovui ji kalba kitaip. Ieškovui ji nedraudžia bendrauti su dukromis, gali bendrauti kiek nori, bendrauja telefonu, kiek nori gali atvažiuoti pas dukras, nebent dukros negali susitikti esant pateisinamoms priežastims, tokios kaip liga, ar kiti svarbūs užsiėmimai. Ji pati gyvena 86 kv.m. name, kuriame yra trys kambariai, virtuvė, dar yra gyvenama veranda. E. ir K. turi atskirą kambarį, A. ir A. gyvena kitame kambaryje, jos lanko muzikos pamokas, daug groja. D. E. ir K. lanko tą pačią mokyklą, tą pačią klasę. Jos gaunamos pajamas sudaro iš Garantinio fondo už kiekvieną vaiką gauna po 57 Eur, socialinę pašalpą apie 100 Eur, kuri priklauso nuo kintamų pajamų, nuo 150-300 Eur gauna išmokas už pasėlius, gyvulius, taip pat gyvena ūkiškai, laiko karvių, kiaulių, augina daržoves. Mergaičių lankoma gimnazija yra maždaug už trijų kilometrų, į ją mergaitės nuvyksta viešuoju transportu, E. lanko sporto būrelį, jaunesnės dukros lanko muzikos mokyklą. Ieškovui dukrų gyvenimo sąlygos žinomos, pas jas lankosi. Mergaičių poreikiams reikia didesnių išlaidų, mažesnės mergaitės lanko muzikos pamokas, A. groja smuiku, pianinu, Aida ruošiasi Dainų dainelei, reikia papildomų išlaidų rūbams. E. sportuoja, susidaro papildomos išlaidos sporto rūbams. Mergaičių lankomi būreliai nemokami. E. ir K. nešioja akinius, kuriuos reikia keisti kartą ar du į metus. Ieškovas žadėjo pakeisti akinius, bet nepakeitė, ji už dviejų akinių pakeitimą sumokėjo 75 Eur.

Atsakovės atstovė advokatė O. B. paaiškino, kad atsakovė kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo išimtinai vaikų interesais, atsižvelgiant kad mergaitės moksleivės, turi ruošti pamokas, pailsėti, o ieškovas gyvena kitame rajone. Reikalavimas padidinti priteistą išlaikymą iki 120 Eur pagrįstas, kadangi yra papildomų išlaidų ir priteistos sumos nepakanka.

Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl ieškinio ir priešieškinio nurodė, kad ištyrus A. D. šeimos buities ir gyvenimo sąlygas nustatyta, kad ji su nepilnametėmis dukromis E. D., gim. (duomenys neskelbtini), K. D., gim. (duomenys neskelbtini), P. D., gim. (duomenys neskelbtini), A. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena trijų kambarių ir virtuvės name su daliniais patogumais, esančiame (duomenys neskelbtini). Name yra vanduo, kūrenamas krosnimi, tualetas lauke, šeimos buities ir gyvenimo sąlygos patenkinamos. Lankymosi šeimoje metu vienas kambarys buvo remontuojamas, antruoju kambariu, kuriame yra išskleidžiama lova, lova, rašomasis stalas, spinta, lentyna, televizorius ir spintelė, naudojasi E., A. ir P.. Trečiasis kambarys bendro naudojimo, kuriame šiuo metu miega atsakovė su jauniausia dukra A. D.. K. D. naudotis įrengta namo dalis – veranda, kuri yra nešildoma. Atsakovės teigimu, jei bus poreikis, veranda bus šildoma elektriniu šildytuvu. Visos mergaitės mokosi Prienų r. Jiezno gimnazijoje, E. ir K. lanko 8 klasę, P. 11 klasę, A. lanko 6 klasę, A. 4 klasę. Mergaitės registruotos UAB „Pagalba ligoniui“ pas gydytoją G. J.. Motinos teigimu, E. D. nuo mažens buvo labiausiai mylima tėčio ir šiuo metu ieškovas A. D. didžiausią dėmesį skiria E.. Atsakovės teigimu tarp jos ir buvusio sutuoktinio niekada nebuvo kilę problemų dėl bendravimo su dukromis tvarkos, ji visuomet geranoriškai išleisdavo dukras svečiuotis pas tėvą. Susisiekus su E. D. išklausė jos nuomonę, mergaitė išreiškė norą gyventi su tėčiu, nes jai pas tėtį yra geriau, tačiau negalėjo paaiškinti kodėl. Teismas, spręsdamas ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus, įvertinant kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, vaiko norus ir kt. Sprendžiant ginčą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu tėvu. Atsakovės šeimos buities ir gyvenimo sąlygos patenkinamos, tinkamos augti nepilnamečiams vaikams. Skyriuje nėra duomenų apie netinkamą tėvų pareigų vykdymą, vaiko teisių apsaugos pažeidimus. Nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydis priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių bei tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Lygiateisiškumo principas lemia tėvams vienodą pareigą teikti išlaikymą, proporcingą tėvų turtinei padėčiai. Vaikui augant, jo poreikiai didėja. Skyrius daro išvadą, kad būtinųjų poreikių tenkinimu (būstui, maistui, aprangai, higienai, sveikatos priežiūrai ir kt.), laisvalaikiui, poilsiui bei ugdymui, iš skyrium gyvenančio tėvo prašomas priteisti išlaikymas po 72 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, atitinka nepilnametės E. D., gim. (duomenys neskelbtini), interesus. Lankymosi šeimoje metu ir kalbant su mergaitėmis išsiaiškinta dėl naujos bendravimo tvarkos nustatymo, kad jos nieko nežino apie prašomą nustatyti bendravimo tvarką. Mergaitės raštu išreiškė savo nuomones, kuriose E. D., K. D., A. D. ir A. D. parašė, jog, jų nuomone, prašoma nustatyti bendravimo tvarka netinkama, nes jos nori daugiau laiko praleisti su tėčiu, nori svečiuotis jo namuose, joms su tėčiu gera, jis jomis rūpinasi, nori išvažiuoti pas tėtį svečiuotis. E. D. parašė, kad ji norėtų gyventi su tėvu A. D.. P. D. savo nuomonę taip pat užrašė raštu, jai nėra svarbu bendravimo tvarkos nustatymas, nes ji iki šiol su tėvu nebendravo ir nepalaikė jokių ryšių. Pokalbio su atsakove A. D. metu ji paaiškino, kad mergaičių nėra informavusi apie prašomą nustatyti bendravimo tvarką, priešieškinį pateikė neatsižvelgdama į mergaičių nuomonę ir jų interesus. Teigė, kad jai susitikus su ieškovu nuolatos kyla konfliktai, jis dukras nuteikinėja priešiškai jos atžvilgiu, dėl to ji nori, kad mergaitės mažiau bendrautų su tėvu. Skyriuje nėra duomenų apie netinkamą nepilnamečių vaikų priežiūrą, auklėjimą, vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimus. Skyrius neturi informacijos apie tėvų valdžios ribojimą. Šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus apskaitą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į įstatyme įtvirtintas nuostatas, į mergaičių nuomones, skyrius nepalaiko atsakovės A. D. prašymo dėl minimalios bendravimo tvarkos su nepilnametėmis dukromis nustatymo ir daro išvadą, kad toks bendravimo tvarkos nustatymas prieštarauja E. D., K. D., A. D., A. D. ir P. D. interesams. Atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, skyrius palaiko atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo iki 120 Eur ir sutinka, kad iš atsakovo A. D. jo nepilnamečių dukrų E. D., K. D., A. D., A. D. ir P. D. išlaikymui būtų priteista po 120 Eur iki jų pilnametystės. Priteistą išlaikymo sumą paskiriant uzufrukto teise naudotis vaikų motiną A. D.. Prašoma priteisti išlaikymo suma po 120 Eur mokama kas mėnesi periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, priteistomis lėšomis uzufrukto teise paskiriant naudotis motiną A. D., neprieštarauja nepilnamečių E. D., K. D., A. D., A. D. ir P. D. interesams. Teismo posėdžio metu atstovė duotas išvadas palaikė, paaiškino, kad E. D., kuri buvo apklausta rugsėjo ir spalio mėnesį, išreiškė norą gyventi kartu su tėvu, šiame posėdyje išreikštą norą vertina kaip nenorą įskaudinti nė vieno iš tėvų. Apklausiama atsakovė negalėjo nurodyti konkrečiai, kodėl prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, su dukromis šios tvarkos nederino ir neaptarė.

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl ieškinio nurodė, kad A. D. ir K. D. šeimoje auga keturi mažamečiai vaikai: N. M., gimęs (duomenys neskelbtini), E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir G. D., gimusi (duomenys neskelbtini). Šeima atsikėlė iš Prienų rajono, kur buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl vaikų tėvo G. M. girtavimo ir smurto šeimoje. Šeima atvykusi apsigyveno A. D. dėdei L. B. priklausančiame 2 kambarių ir virtuvės neįrengtame name be patogumų. Šeima maistą gaminosi ant laužo, kadangi neturėjo nei viryklės, nei pečiaus ant kurio galėtų jį gamintis, šeima gyveno antrame namo aukšte, o į jį pakliūti buvo įmanoma tik lipant pastatomomis kopėtėlėmis. A. D. ir K. D. apsigyvenę minėtoje sodyboje pradėjo ją tvarkytis, šiuo metu namuose įrengti 2 kambariai, virtuvė, pastatyti tinkami vaikščioti laiptai, sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti, vystytis ir tobulėti. K. D. 2015-03-06 kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl N., E. ir R. M. gyvenamosios vietos su motina nustatymo ir išlaikymo iš tėvo G. M. priteisimo. 2015-04-23 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir iš tėvo priteistas išlaikymas. A. D. ir K. D. turi ūkį: dirba 25 ha žemės, turi visą žemės ūkio techniką, augina 3 karves, 2 telyčias ir 4 prieauglius. A. D. dirba įsigijęs verslo liudijimą, K. D. vaiko priežiūros atostogose. Vaikams sudarytos tinkamos sąlygos lavintis, mokytis ir leisti laisvalaikį. Skyriuje jokios neigiamos informacijos apie K. D. ir A. D. netinkamą elgesį ar vaikų nepriežiūrą negauta. 2015-10-15 Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Dl-775 A. D. ir K. D. šeima išbraukta iš Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, kadangi išnyko priežastys, dėl kurių šeima buvo įrašyta į apskaitą. 2015-07-09 A. D. į skyrių atvyko su savo dukra E. D., gimusia (duomenys neskelbtini), mergaitė paaiškino, kad ji nori gyventi pas tėvą A. D., kadangi, pasak jos, motina jos nemyli, kai parvyksta po svečiavimosi pas tėvą, motina su savo sugyventiniu liepia jai važiuoti atgal pas tėvą. Nuo 2015-09-01 E. D. gyvena pas motiną Prienų rajone, kadangi motina liepė tėvui skubiai atvežti dukrą, nes priešingu atveju ji kreipsis į teismą dėl dukros pagrobimo. A. D. 2015-08-28 kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo, t. y. dėl E. D. gyvenamosios vietos pas jį nustatymo. Teismas A. D. prašymą atmetė. A. D. pateikė Alytaus rajono apylinkės teismui priešieškinį, kurio reikalavimai prieštarauja vaikų interesams. Tėvai turi lygias teises ir pareigas dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami j jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Kliudymą bendrauti su vaiku tam iš tėvų, kuris gyvena skyriumi nuo vaiko, jei jam tėvų valdžia nėra apribota tokiu būdu, kad būtų uždrausta bendrauti su vaiku ir nėra nustatyta, jog toks bendravimas kenkia vaiko interesams, būtina vertinti ne tik kaip jo, bet ir kaip vaiko teisių pažeidimą. Vaiko nuomonė yra svarbi aplinkybė, tačiau ne visa lemianti. Svarbu nustatyti tikrąsias tokios vaiko nuomonės priežastis. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad bendravimas su tėvu A. D. keltų grėsmę P., E., K., A. ir A. D. sveikatai, saugumui ar kitiems interesams. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu iš pateiktų teismui įrodymų bus matyti, kad A. D. pajėgus teikti prašomą išlaikymo sumą, mano, kad išlaikymo dydis turėtų nepažeisti G. D., gimusios 2014-09-10, interesų. Išlaikymas turėtų būti proporcingas visoms šešioms A. D. dukroms. Teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad E. D. nuomonę įtakoja jos tėvai, kada ji ilgesnį laiką būna su tėvu, pareiškia, kad ji norinti gyventi kartu su tėvu, kada ilgesnį laiką gyvena kartu su motina – kad nori gyventi kartu su motina. Mano, kad E. D. nuomonę turėtų įvertinti specialistai. A. D. šeimos gyvenimo sąlygos jam atsikėlus į dėdės sodybą, buvo netinkamos, bet jiems gyvenant per metus sąlygos pasikeitė ir tapo tinkamos gyventi. Ieškovas dirba pagal verslo liudijimą, jo sugyventinė vaiko auginimo ir priežiūros atostogose, vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, vaikai lanko mokyklą, darželį. Informacijos dėl vaikų nepriežiūrą skyriuje nėra. Nei teismo posėdžio metu, nei byloje nėra įrodymų, kad tėvas darytų dukroms neigiamą įtaką, todėl nėra pagrindo riboti bendravimo tvarką. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas visoms ieškovo šešioms dukroms.

Apklausta E. D. parodė, kad gyvena su mama, su ja gerai sutaria, mama ja gerai rūpinasi, tinkamai atsižvelgia į jos norus, su tėčiu susitinka, pas jį leidžia atostogas, savaitgalius. Ji lanko mokyklą, sporto būrelį, mokykloje turi draugų. Jai svarbūs abu tėvai, nuomonė šiai dienai pasikeitė ir ji nori gyventi kartu su mama.

Apklausta K. D. parodė, kad E. yra jos dvynė sesuo. Ji gyvena su mama ir seserimis. Su E. artimai bendrauja, yra dar penkios seserys, pas mamą nieko netrūksta.

Apklausta P. D. parodė, kad su seserimis gyvena kartu, bendrauja, ji ir seserys lanko Jiezno gimnaziją, su ieškovu nebendrauja, yra jo įvaikinta dukra, mama seserims nedraudžia bendrauti su tėčiu.

Liudytoja O. M. parodė, kad yra atsakovės kaimynė, gyvena toje pačioje gatvėje, bendrauja nuo to laiko, kai atsikėlė atsakovė, maždaug prieš dešimt metų. Atsakovė savo dukromis labai rūpinasi ir joms stengiasi sudaryti kuo geresnes sąlygas. Su atsakove artimai bendrauja, pro jos namus kiekviena diena važiuoja į darbą ir iš darbo, lapkričio mėnesį teko girdėti, kaip ieškovas atvažiavęs su automobiliu pykosi su atsakove. E. myli abu tėvus, ir nori kad jie nesipyktų.

Ieškinys atmestinas, priešieškinis atmestinas.

Nustatyta, kad A. D. ir A. D. yra nepilnamečių vaikų: P. D., gimusios (duomenys neskelbtini)., E. D., gimusios (duomenys neskelbtini), K. D., gimusios (duomenys neskelbtini), A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (b.l. 46, 47, 48, 49, 50, I tomas). 2012 m. lapkričio 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu A. D. ir A. D. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta A. D. ir A. D. 2012 m. sausio 11 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l. 3-4, I tomas). Sutartimi A. D. ir A. D. susitarė nepilnamečių P. D., gimusios (duomenys neskelbtini), E. D., gimusios (duomenys neskelbtini), K. D., gimusios (duomenys neskelbtini), A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), A. D., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina A. D., o A. D. įsipareigojo nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2012 m. lapkričio 16 d.) teikti materialinį išlaikymą nepilnametėms dukroms – P. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), E. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), K. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), A. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), A. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250 Lt (72,40 Eur) kiekvienai kas mėnesį iki dukrų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant dukroms skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise jų motiną A. D. (b.l. 3-4, I tomas). A. D. materialinio išlaikymo gera valia neteikė, todėl išieškotoja A. D. 2013 m. kovo 7 d. kreipėsi su prašymu imtis priverstinio vykdymo priemonių ir išieškoti išlaikymą. Nuo 2012 m. lapkričio 16 d. Vaikų išlaikymo fondo administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu „Dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ paskirtos išmokos nepilnametėms dukroms po 56,48 Eur kiekvienai kas mėnesį iki jų pilnametystės. 2015 m. lapkričio 1 d. išmokėta 8972,38 Eur. A. D. išlaikymo įsiskolinimas 3879,13 Eur (b.l. 140, I tomas). E. D. mokosi Prienų rajono Jiezno gimnazijos 8 klasėje (b.l. 58, I tomas). E. D. 2013 m. liepos 3 d. pareiškimu išreiškė norą gyventi kartu su tėvu A. D. (b.l. 5, I tomas). Apsigyvenus pas tėvą, mokysis Alytaus Vidzgirio pagrindinės mokyklos 8b klasėje (b.l. 7, I tomas). Apklausta Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, E. D. taip pat patvirtino, kad nori gyventi kartu su tėvu (b.l. 30, 103, I tomas). Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje apklausta P. D. nurodė, kad su tėvu A. D. nebendrauja, A. D., K. D., A. D. nori bendrauti su tėvu ir norėtų su juo praleisti dar daugiau laiko (b.l. 102, 103, 104, 105, 106, I tomas). A. D. 2015 m. rugpjūčio 17 d. pareiškimu kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. D. atžvilgiu dėl jo galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 245 str., 156 str. 2 d., 162 str., 163 str., 164 str. (b.l. 51-52, I tomas). 2015 m. rugpjūčio 28 d. Alytaus apskrities VPK Prienų raj. PK KPS tyrėjos nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Šį nutarimą A. D. apskundė Kauno apygardos prokuratūrai (b.l. 53-57, I tomas). 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pareiškėjos A. D. skundo netenkino (b.l. 96-99, I tomas). Ieškovas A. D. 2014 m. rugsėjo 10 d. susilaukė dukters G. D. (b.l. 87, I tomas). A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b.l. 164, 175, I tomas), anksčiau baustas administracine tvarka (b.l. 166-168, I tomas), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 121, I tomas), neteistas (b.l. 4, II tomas). Atsakovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), ir du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 155-163, I tomas), administracine tvarka nebausta (b.l. 169, I tomas), neteista (b.l. 170, I tomas). A. D. Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius nuo 2012 metų moka socialinę pašalpą, išmokas vaikui kiekvienam po 76 Eur, kartą per metus skiriama parama mokinio reikmėms įsigyti, kuro kompensavimo išlaidas (b.l. 172-174, I tomas). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje duomenų apie A. D. vardu mokamas draudžiamąsias įmokas nėra (b.l. 2, II tomas).

Dėl patikslinto ieškinio reikalavimų

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios (LAT 2010 m. vasario 1 d. nutartis Nr. 3K-3-24/2010; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-555/2007; kt.) – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (LAT 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2013; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-242/2005; 2003 m. kovo 12 d. nutartis Nr. 3K-3-334/2003; kt.). Kasacinio teismo praktikoje neapibrėžta, koks aplinkybių dėl vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas vertintinas kaip esminis, tačiau pagal pateikiamus pavyzdžius tai galėtų būti tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (LAT 2001 m. kovo 19 d. nutartis Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (LAT 2003 m. vasario 5 d. nutartis Nr. 3K-3-207/2003); esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (LAT 2006 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

Sprendžiant, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, būtina atsižvelgti ir į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt.; individualizuoti vaiko interesus; negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (LAT 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2013). Tiek tarptautiniuose (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), tiek nacionaliniuose teisės aktuose (CK 3.177, 3.164 straipsniai) teismas, sprendžiantis vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, įpareigojamas išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Ieškovo A. D. pagrindiniai argumentai dėl E. D. gyvenamosios vietos pakeitimo, kuriais jis remiasi teismui reikšdamas ieškinį, tai nepilnametės dukros E. D. pareikštas noras gyventi kartu su juo, kaip prioritetinis ir lemiamas veiksnys. Teismas pažymi, kad tokia ieškovo argumentacija nepakankama pagrįsti jo ieškinio reikalavimams. Vien nepilnametės dukros išreikštas noras nėra pakankamas ir lemiantis vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ar pakeitimą lemiantis veiksnys, tai tik viena iš visumos aplinkybių, kuri vertinama sprendžiant ginčą teisme. Taip pat pažymėtina, kad vaiko nuomonė teismui nėra privaloma, teismas gali į ją neatsižvelgti, jeigu konstatuoja, kad vaiko noras gyventi su vienu iš tėvų neatitinka jo interesų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo 2012 metų, teismo sprendimu patvirtinus šalių susitarimą, E. D., gimusi (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su motina A. D., su tėvu A. D. bendraudavo, susitikdavo savaitgaliais, pas jį praleisdavo atostogas. E. D. gyvena atsakovei nuosavybės teise priklausančiuose namuose, ten mergaitei sudarytos tinkamos gyvenimo ir ugdymo sąlygos, su seserimi dvyne turi atskirą kambarį, mergaitė aprūpinta būtinais reikmenimis, baldais, jos poreikiai patenkinti, E. D. teisės į saugią ir sveiką aplinką vystymuisi nepažeidžiamos. Atsakovė A. D. tinkamai atlieka savo pareigas, vaikus materialiai išlaiko, stengiasi vaikams sudaryti palankias ir geresnes gyvenimo sąlygas, lankantis Vaiko teisių skyriaus specialistams, namuose buvo daromas remontas, ketinama įrengti atskirą patalpą verandoje. Ieškovas A. D. savo nuosavybės neturi, gyvena jo dėdei nuosavybės teise priklausančiame name, kuriame du kambariai ir virtuvė. A. D. ir K. D. šeimoje auga keturi mažamečiai vaikai: N. M., gimęs (duomenys neskelbtini), E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir G. D., gimusi (duomenys neskelbtini), vaikai gyvena viename kambaryje, ieškovo teigimu, patenkinus ieškinį, E. gyventų kambaryje kartu su kitais vaikais. A. D. nedirba, nemoka vaikams priteisto išlaikymo, vaikams išlaikymas mokamas iš Vaikų garantinio fondo.

Pažymėtina, kad nustačius E. D. gyvenamąją vietą kartu su tėvu, ji bus atskirta nuo kitų seserų ir sesers dvynės, kurios apklaustos posėdžio metu patvirtino, kad jų prisirišimas tvirtas, ryšys artimas, ir tai gali turėti įtakos jų socialiniams ryšiams. Atsižvelgus į abiejų tėvų gyvenimo sąlygas, pas juos vaikams sudarytas gyvenimo ir ugdymo sąlygas, taip pat į pačios E. teismo posėdžio metu pareikštą norą gyventi kartu su motina, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo keisti E. D. gyvenamosios vietos, kuri buvo nustatyta 2012 m. lapkričio 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu kartu su motina A. D.. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl E. D. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, atmestinas ir reikalavimas dėl išlaikymo E. D. priteisimo iš A. D..

Dėl priešieškinio reikalavimų

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, ši pareiga kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis; kt.). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis).

Atsakovė A. D. prašo pakeisti 2012 m. lapkričio 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-1010-805/2012 priteisto vaikams išlaikymo dydį priteisti iš ieškovo iš A. D., nepilnametėms dukroms P. D., E. D., K. D., A. D., A. D., išlaikymą po 120 Eur, nurodydama, kad dukrų poreikiai ženkliai išaugo, padidėjo maisto ir kitos būtinų poreikių prekės ir priteista 72 Eur suma neatitinka vaikų poreikių.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (LAT 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis Nr. 3K-3-331/2009; ir kt.). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą nuostatas, pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, pažymėtina, kad, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant ar padidinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės padidėjo vaiko poreikiai arba iš esmės pagerėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir sveikatos būklę, dukrų P. D., E. D., K. D., A. D., A. D. amžių, poreikius (mergaitės lanko mokyklą, tokio amžiaus vaikai yra sparčiai augantys, todėl jiems dažnai tenka keisti sezoninius ir kitokius rūbus, avalynę, reikalingos įvairios vaiko lavinimo priemonės, medicininės ir higienos priemonės) bendra 150,00 Eur suma kiekvienam vaikui, skiriama abiejų tėvų, būtų optimali, tenkinant tik pačius būtiniausius vaikų poreikius. Teismo nuomone, būtinosiomis vaiko išlaikymo išlaidomis pakankama suma mokymo ir ugdymo priemonėms per mėnesį vienam vaikui yra 10,00 Eur, o maistui vienam vaikui būtina išlaikymo išlaidų dalis – 70,00 Eur, rūbams – 30 eurų, higienos priemonėms – 10 eurų, kitiems poreikiams – 10 eurų, būsto išlaikymui – 20 eurų.

Pažymėtina, jog vaiko tėvų turtinės galimybės gali būti labai skirtingos. Didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti, dalį, nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis (LAT 2009 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/2009). Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas, turi būti nustatytas toks išlaikymo dydis, kuris būtų pakankamas bent minimaliems vaiko poreikiams tenkinti.

Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (LAT 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Atsakovė A. D. viena išlaiko nepilnametes dukras E. D., K. D., A. D., A. D. ir P. D., kurios gyvena su motina, ieškovas A. D. prie dukrų išlaikymo neprisideda. Nuo 2012 m. lapkričio 16 d. Vaikų išlaikymo fondo administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu „Dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ paskirtos išmokos nepilnametėms dukroms po 56,48 Eur kiekvienai. Faktiškai vienai motinai tenka visa nepilnamečių vaikų auklėjimo, aprūpinimo ir išlaikymo našta. Atsakovė nuo 2012 metų iš Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus gauna išmoką vaikui 76 Eur per mėnesį, socialinę pašalpą, paramą mokinio reikmėms įsigyti, šildymo išlaidų kompensaciją, kurios kiekvieną mėnesį skiriasi. A. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), ir du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), jos vardu nėra registruotų transporto priemonių nėra. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė nedarbinga ar turi sveikatos problemų. Atsakovė gyvena ūkiškai, laiko karves, kiaules, augina daržoves, gauna išmokas už pasėlius, gyvulius per metus gauna 150-300 Eur, Remiantis šiomis bylos aplinkybėmis, pripažintina, jog atsakovės turtinė padėtis nėra bloga.

Ieškovo A. D. vardu nuosavybės teise registruotų nekilnojamųjų daiktų bei transporto priemonių nėra. A. D. ir K. D. gyvena A. D. dėdei L. B. priklausančiame priklausančioje, namuose įrengti 2 kambariai, virtuvė, šeimoje auga keturi mažamečiai vaikai: N. M., gimęs (duomenys neskelbtini), E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir G. D., gimusi (duomenys neskelbtini). A. D. ir K. D. turi ūkį: dirba 25 ha žemės, turi visą žemės ūkio techniką, augina 3 karves, 2 telyčias ir 4 prieauglius. A. D. dirba įsigijęs verslo liudijimą, K. D. vaiko priežiūros atostogose, jos gaunamos pajamos apie 300 Eur. A. D. nedirba, turi staliaus specialybę, nurodė, kad neranda darbo, o į Alytų važiuoti toli, ten darbo neieškojo.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, kad po teismo sprendimo priėmimo įvyko reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, ir dėl to iš esmės padidėjo vaiko poreikiai arba iš esmės pagerėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis. Atsižvelgiant į teismų praktiką, į teismo sprendimais taikomą išlaikymo dydį, ieškovo turimus išlaikytinius, jo turtinę padėtį, taip pat, kaip jau minėta, atsakovei neįrodžius iš esmės pasikeitus vaikų poreikiams, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo keiti 2012 m. lapkričio 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytos dukroms P. D., gimusios (duomenys neskelbtini), E. D., gimusios (duomenys neskelbtini), K. D., gimusios (duomenys neskelbtini), A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtos sumos.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovo ir jo nepilnamečių dukterų P. D., E. D., K. D., A. D., A. D. bendravimo tvarka buvo nustatyta 2012 m. lapkričio 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-1010-805/2012. Teismas nustatė, kad tėvas turi teisę bendrauti su dukromis, joms pageidaujant, ne mažiau kaip po 12 valandų su kiekviena atskirai arba kartu ir ne rečiau kaip 5 kartus per mėnesį. Tėvas turi teisę praleisti su dukromis ne mažiau kaip 30 dienų per metus atostogų metu joms mokantis vidurinėje mokykloje. Tėvas taip pat turi teisę su dukromis, joms pageidaujant, Velykų šventes neporiniais metais ir Kalėdų šventes poriniais metais bei matytis su jomis jų gimimo dieną arba kitą dieną po jų gimtadienio. Atsakovė A. D. priešieškiniu prašo pakeisti 2012 m. lapkričio 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-1010-805/2012 dalyje ir nustatyti tėvo A. D. bendravimo su nepilnametėmis dukromis P. D., a.k. (duomenys neskelbtini) E. D.. a.k. (duomenys neskelbtini) K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) A. D., a.k. (duomenys neskelbtini), A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką: 4 (keturias) dienas per mėnesį, t.y. pasirinktinai kiekvieno mėnesio kiekvieną šeštadienį ar sekmadienį nuo 10.00 val. iki 16.00 val. išimtinai bendraujant su vaikais vaikų gyvenamojoje vietoje.

Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje apklausta P. D. nurodė, kad su tėvu A. D. nebendrauja, E. D., A. D., K. D., A. D. nurodė, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka netinkama, nes jos nori daugiau laiko praleisti su tėčiu, nori svečiuotis jo namuose, joms su tėčiu gera, jis jomis rūpinasi. Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje teismui pažymėta, kad skyriuje nėra duomenų apie netinkamą nepilnamečių vaikų priežiūrą, auklėjimą, vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimus. Skyrius neturi informacijos apie tėvų valdžios ribojimą. Šeima nėra įtraukta į socialines rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus apskaitą. Atsižvelgiant į mergaičių nuomones, skyrius nepalaiko atsakovės A. D. prašymo dėl minimalios bendravimo tvarkos su nepilnametėmis dukromis nustatymo ir daro išvadą, kad toks bendravimo tvarkos nustatymas prieštarauja E. D., K. D., A. D., A. D. ir P. D. interesams. Atsakovė prašydama pakeisti ieškovo su dukromis bendravimo tvarką, prašo ją nustatyti minimalią, reikalavimą grindžia netinkamu atsakovo elgesiu.

Pažymėtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad nėra duomenų, jog 2012 m. lapkričio 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-1010-805/2012 nustatyta ieškovo ir dukterų bendravimo tvarka kenktų nepilnamečių vaikų interesams, atsižvelgia į pačių šalių dukterų E. D., K. D., A. D., A. D. išreikštą pageidavimą bendrauti su tėvu, atsižvelgia į ieškovo lygias teises bendrauti su vaikais, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą ir daro išvadą, kad nustatyta bendravimo su vaikais tvarka labiau atitinka nepilnamečių vaikų interesus bei užtikrina maksimalų, kiek tai yra įmanoma, vaikų bendravimą su tėvu ir nėra teisinio pagrindo nustatytą bendravimo tvarką keisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovei teikiama 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba (b.l. 138, I tomas). Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškovo patikslintą ieškinį ir atsakovės priešieškinį, nepriteistinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 19,47 Eur. Atmetus ieškovo patikslintą ieškinį ir atsakovės priešieškinį, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovei byloje teikiama valstybės garantuojama 100 procentų nemokama teisinė pagalba, iš atsakovės į valstybės biudžetą nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis, LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovo valstybei priteistina 9,74 Eur pašto išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškinį atmesti, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,74 Eur (devynis eurus 74 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.