Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant pareiškėjui V. B., jo atstovui advokatui K. S., suinteresuotam asmeniui, pareiškusiam savarankišką reikalavimą, M. G., jos atstovui advokatui R. J., suinteresuotiems asmenims P. B., L. E., G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais M. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. B., P. B., A. B., L. E., L. L., G. S., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-03-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-99-367/2015 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po V. B., mirusio 1978-01-07, mirties jo palikimą priėmė sūnus S. B., gim. 1933-07-02, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir kad, po S. B., gim. 1933-07-02, mirusio 1993-12-19, mirties jo palikimą priėmė sūnus V. B., gim. 1966-07-07, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą T. T. rajono apylinkės teismas 2015-09-04 gavo pareiškėjo V. B. tetos M. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje, nes teismas sprendime nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Teismo 2015-10-02 nutartimi atnaujintas procesas civilinėje byloje, ir, vadovaujantis CPK 370 str. 4 d., atnaujinus procesą, byla nagrinėjama pakartotinai pagal bendrąsias taisykles.

Pasirengimo teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui teisme metu gautas suinteresuoto asmens M. G. pareiškimas, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po tėčio V. B. mirties faktiškai pradedant jį valdyti. Pareiškime nurodė, kad būdama V. B. dukra, po jo mirties 1978-01-07 pradėjo faktiškai valdyti jo turtą pasiimdama visus vertingiausius daiktus (įrankius, namų knygą, pinigus, maldaknygę, nuotraukas, namų apyvokos daiktus ir kt.). Namą su jau mirusia seserimi užrakino. Po maždaug poros mėnesių, pasitarusi su seserimi, leido tėčio name gyventi broliui Stanislovui. Pastarajam mirus name buvo apsigyvenę nuomininkai, kurie vieni kitus keitė, o apie 2005-2006 metus į namą iš Kazachstano atvyko gyventi brolio sūnus P. B.. Ji nuolat kontroliavo P. B. ar jis moka mokesčius, reikalavo pateikti tai patvirtinančius kvitus. Kadangi jis sąžiningai mokėjo mokesčius, tai ir leido jam gyventi tėčio name, tačiau V. B. šiame name niekados negyveno. Aplinkybę, kad ji aktyviais veiksmais nuolat siekė išlaikyti ir tausoti tėčio palikimą patvirtina ir aplinkybė, kad ji 2002 metais kreipėsi į teismą ir teismas nustatė faktą, kad tėtis buvo pirkęs 4 ha žemės.

P. V. B. pareiškime bei teismo posėdžio metu parodė, kad jo senelis V. B. turėjo tris oficialius vaikus - pareiškėjo tėvą S. B., E. Š. (mirusi, jos vienintelis sūnus G. S.), M. G. ir vieną nesantuokinį. Senelis V. B. buvo nusipirkęs dalį gyvenamojo namo adresu, ir ten gyveno. Senelis mirė 1978-01-07. Pareiškėjo tėvas S. B. turėjo šešis vaikus: pareiškėją V. B., J. B., P. B., A. B., L. E. ir L. L.. Šeima gyveno A kaime. Po senelio mirties tėvas pradėjo gyventi senelio namo dalyje. Tėvas persikėlė į Tauragę, nes buvo 3 grupės invalidas, Tauragėje susirado darbą. Nuo 1989 m. pats pareiškėjas grįžo gyventi pas tėvą Dariaus ir Girėno gatvėje. Gyveno iki 1992 metų spalio-rugsėjo mėnesio, kol vedė ir išėjo gyventi pas žmoną. Tėvui gyvenant senelio namo dalyje padėdavo sumokėti mokesčius, nes jo pensija buvo nedidelė. Su tėvu dar gyveno brolis A. B.. Tėvas S. B. mirė 1993-12-19. Vaikai palaidojo tėvą. Po tėvo S. B. mirties brolis A. B. liko gyventi jo name apie pusę metų. Jis viską tvarkė, kol išėjo į kariuomenę. Tėvas be namo dalies nieko nepaliko, jokio turto, tik menkaverčius daiktus, jais niekas nesinaudojo. Paliko šventųjų paveikslus, senovinį varstotą, grąžtus, raktus, namų apyvokos daiktus. Dalis daiktų gal likę, kitus išmetė. Tėvo paliktoje namo dalyje gyveno nuo 1994-1998 metų ir pusseserė S., kiti nuomininkai. Juos įleisdavo pareiškėjas, pasitaręs su seserimis ir broliais, kadangi po tėvo mirties turėjo tėvui priklausiusios namo dalies raktus. Jis vienas gyveno Tauragėje, todėl viską ir tvarkė. Nuomininkai jam paduodavo pinigus, jis turėjo elektros knygutę išrašytą tėvo S. B. vardu, surašydavo skaitiklių duomenis, sumokėdavo visus mokesčius. 2003 m. iš Kazachstano grįžo brolis P. B., apsigyveno tėvo namo dalyje ir nuo tada perėmė viską tvarkyti. Pas pareiškėją buvo ir tėvo mirties liudijimas. Po senelio V. B. mirties jo dukra M. G. gyveno O. kaime, E. Š. Tauragėje, tačiau jos senelio V. B. palikimo nepriėmė ir faktiškai nevaldė.

Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais M. G. parodė, kad su V. B. pareiškimu nesutinka. Pateikė savarankišką reikalavimą, kad po tėvo V. B. mirties ji priėmė atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo valdyti. Teisme paaiškino, kad abi su seserimi E. Š. davė tėvui pinigų perkant minėtą namo dalį. Jos abi tėvą V. B. palaidojo, prižiūrėjo kapus, statė paminklą, pasiėmė ir patikusius tėvo daiktus. Ji pasiėmė šakes, grėblius, kibirus, maldaknyges. Ką pasiėmė sesuo E. Š. nežino, gal ką iš patalynės. Paėmė gal ir rastus tėvo V. B. kokius pinigus. Po tėvo mirties su seserimi E. Š. broliui S. B. leido gyventi tėvo namo dalyje. Patikslino, kad brolis Stanislovas neprašė jų leisti, atėjo ir gyveno, gal praėjus porai mėnesių po tėvo mirties. Kas gyveno dar tame name nežino. Suprato, kad reikia mokėti mokesčius, bet jų nemokėjo, nes ten jos negyveno, remonto nedarė. Jai nereikia to namo, jis buvo tėvuko, o savarankišką pareiškimą pateikė dėl to, kad V. B. nustatė faktą kad jis priėmė palikimą, o jai nieko nekliuvo.

Suinteresuotas asmuo P. B. parodė, kad po Naujųjų metų mirė senelis V. B.. Dar prieš Kūčias sakė, kad palikimą norės sutvarkyti brolio Jono vardu. Apie tai žinojo ir M. G.. Mirusį senelį rado jo kaimynė J. I.. Tuo metu pats buvo 16 metų. Atsimena, kad jo tėvai organizavo senelio laidotuves, jie paėmė senelio buto raktus ir visus daiktus. E. Š. ir M. G. neprisidėjo prie laidotuvių. Metines ir keturnedėlį taip kėlė tėvas S. B.. Tėvas persikraustė iš A. ir liko gyventi senelio name dėl sveikatos problemų, nes buvo 3 grupės invalidas, Tauragėje susirado darbą. Namų knygoje 1980 ir 1989 metais buvo registruoti ir du jo broliai. Vėliau namų knygą E. Š. išviliojo iš J. I.. Nuo 2003 m. spalio tėvo namo dalyje gyventi liko pats. 2013 m. pasibaigus tėvo S. B. vardu išduotai elektros knygutei, kreipėsi į AB Lesto, kur patarė susitvarkyti nuosavybės dokumentus.

Suinteresuotas asmuo L. E. parodė, kad senelis V. B. per Kūčias prieš mirtį norėjo palikimą užrašyti brolio Jono vardu. Mirus seneliui laidotuvėmis rūpinosi mama su tėvu. Po senelio mirties tėvas išvažiavo gyventi į Tauragę. Tėvai nebuvo išsiskyrę. Tėvui atveždavo iš A maisto. Tėvui mirus, rūpinosi jo laidotuvėmis. Namo dalies raktai liko pas brolį V. B.. Po kiek laido E. Š. apgaulės būdu išviliojo iš J. I. namų knygą. Problemą keldavo E. Š.. M. G. neateidavo ir jokių pretenzijų dėl senelio namo dalies nebuvo, nesupranta dėl ko dabar iškilo. M. G. dokumentus susitvarkė tik dėl senelio žemės, dėl namo nesitvarkė, nes reikėjo mokėti pinigus. Ar paėmė kokią maldaknygę nežino. Visu senelio ūkiu rūpinosi tėvas S. B.. Apie senelio V. B. pinigus nieko nežino. Tėvai senelio laidotuvėms net pasiskolino pinigų. Mama mirė 1980 m.

Suinteresuotas asmuo G. S. parodė, kad su V. B. pareiškimu nesutinka, sutinka su suinteresuoto asmens M. G. savarankiškais reikalavimais. Nurodė, kad senelio V. B. duktė buvo jo mama E. Š., kuri 2013 m. mirė. Jis yra vienintelis E. Š. sūnus. Atsimena, kad iki šešerių metų su mama gyveno pas senelį V. B. adresu, Dar seneliui esant gyvam, išsikraustė iš jo į nuomojamą butą. Atsimena kaip mama su teta M. G. kalbėjo, kad jos prisidėjo perkant senelio namo dalį, kad po senelio mirties niekas ten negyveno, M. G. tvarkė ūkį, jų brolis S. B. buvo „latras“?, reikalaudavo iš senolio pinigų. Mama pasiėmė senelio nuotraukas, albumus. Namų knygą turėjo J. I., paskui namų knyga atsidūrė pas juos, pas M. G.. Vėliau tame name kas norėjo tas ir gyveno. Senelio palikimą priėmė abi jo dukros E. Š. ir M. G..

Liudytoja J. I. parodė, kad kaimynas V. B. gyveno už sienos vienas. Ji rado V. B. negyvą. Pas jį turto nieko nebuvo, tik pastatas ir rakandai. Jo laidotuves organizavo ir viską darė sūnus S. B. su žmona. Pas ją kambaryje buvo suruošti gedulingi pietūs. M. G. nepažinojo, E. Š. žinojo, nes anksčiau gyveno pas tėvą. Iškart po V. B. mirties butuką prižiūrėjo jo sūnus S. B.. Kas konkrečiai turėjo raktus nežino. Iš pradžių įleido nuomininkus. Kas įleido nuomininkus nežino. Vėliau po kažkiek laiko, atėjo gyventi ir pats S. B.. Jam mirus vėl įleisdavo nuomininkus. Viso namo namų knyga buvo viena, laikoma pas ją. Vėliau E. Š. prašė paskolinti namų knygą ir taip apgaule išviliojo, negrąžino. Namų knygoje po S. B. mirties buvo registruoti jo vaikai.

Liudytoja K. D. parodė, kad V. B. buvo tėvų kaimynas per vieną namą. V. B. mirė namuose. Nežino kas rūpinosi jo turtu. Po V. B. mirties iš karto apsigyveno jo sūnus S. B.. Dar buvo nuomininkų. Kas juos įleisdavo nežino. Neprisimena, kad po V. B. mirties buvo užkalti namo langai, jie turėjo langines. Dar 2002 m. šiame bute gyveno jos brolienė.

Liudytoja I. T. parodė, kad buvo V. B. kaimynė, gyvena. Jis kurį laiką gyveno su dukra E. Š.. Jos labai gerai sutiko, buvo geriausios draugės. E. Š. sakė, kad tėvui V. B. perkant namo dalį abi su seserimi M. G. prisidėjo pinigais. Kokia suma nežino. Po V. B. mirties, vakarais E. Š. ir V. G. nešdavo iš jo namų patalynę, paėmė spintelę. Senukas daugiau nieko neturėjo tik stalą, lovą, spintelę. E. Š. sakė, kad brolis prašo įleisti jį gyventi tėvo name. Jos pasitarė ir leido S. B. gyventi. Broliui V. B. paliko lovą. Po V. B. mirties du metus kabojo spyna. Po S. B. mirties gyveno nuomininkai. Dabar vėl kabo spyna.

L. R. G. parodė, kad mama M. G. su seserimi E. Š. laidojo senelį V. B.. Kai mirė senelis buvo dar vaikas, todėl tai žino tik iš mamos kalbų. Sakė, kad seserys pagal susitarimą leido gyventi senelio name broliui S. B.. Nežino ar mama yra paėmusi kokius jai svarbius senelio daiktus. Nežino kas priėmė palikimą. Yra buvęs vaikystėje pas senolį, ten gyveno teta, pusbrolis. Po senelio mirties neužvažiuodavo.

Suinteresuotas asmuo A. B. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Pateikė teismui pareiškimą (b.l. 62), kuriame nurodė, kad nesutinka su M. G. reikalavimu, nes iki tėčio S. B. mirties jam nuo 1992 birželio mėn. gyvenant bute adresu iki pat tėčio mirties 1993-12-19 ir vėliau ji šiame name nebuvo apsilankiusi, M. G. matė tik per tėčio laidotuves. Nesutinka ir su M. G. teiginiu, kad po tėčio mirties name gyveno tik nuomininkai, nes jis pats ten buvo apie porą metų, kol buvo pašauktas į karinę tarnybą.

Suinteresuoti asmenys J. B. ir L. L. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Civilinėje byloje Nr. e2-99-367/2015 pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškimo dėl juridinių faktų nustatymo pagrįstumo klausimą prašė teismui spręsti savo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą, kad su V. B. pareiškimu sutinka. Nurodė, kad nuo 1989 m. grįždavo savaitgaliais pas tėvą S. B. adresu, o nuo 1992 m., baigęs studijas, grįžo gyventi. Šiuo adresu gyveno iki pat jo mirties. Po tėvo S. B. mirties 1993-12-19 ir dar pora metų, po mirties gyveno šiame name vienas iki kol pakvietė į būtinąją tarnybą. Iki tėčio mirties ir po tėvo mirties M. G. nei karto nebuvo apsilankiusi šiame name. Ją matė tik per tėvo laidotuves. M. G. teiginys, kad po S. B. mirties gyveno tik nuomininkai, netiesa.

P. V. B. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pagrįstas ir tenkintinas.

Suinteresuoto asmens M. G., su savarankiškais reikalavimais, pareiškimas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 1972-10-03 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu V. B. įsigijo 2/5 dalis gyvenamojo namo, esančio). V. B. mirė 1978-01-07. T. T. apskrities archyvo pažymos matyti, kad mirus V. B., jo palikimo niekas nepriėmė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Po V. B. mirties į jam priklausančią gyvenamojo namo dalį persikraustė gyventi jo sūnus S. B.. Iš Namų knygos nustatyta, kad S. B. savo gyvenamąją vietą, įregistravo 1978-06-27. Jo sūnūs J. B. gyvenamąją vietą minėtu adresu įregistravo -1980-02-28, P. B.-1982-06-21, V. B.-1989-02-10. S. B. mirė 1993-12-19. M. S. B. dėl palikimo priėmimo į notarinę kontorą paveldėtojai nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. T. T. rajono apylinkės teismo 2002-08-21 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. ŠT. T. apskrities viršininko administracijai matyti, kad buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas nuosavybės teisės į žemę atstatymo tikslu, dėl V. B., mirusio 1978-01-09T. T. apskrityje Batakių valsčiuje Šiurpiškės kaime asmeninės nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos valdytos žemės.

Iš pareiškėjo V. B., suinteresuotų asmenų P. B., L. E., liudytojos J. I. parodymų nustatyta, kad mirus V. B. jo laidotuves organizavo sūnus S. B. su žmona. Po V. B. mirties į jam priklausančią gyvenamojo namo dalį persikraustė gyventi jo sūnus S. B., jis iškart prižiūrėjo likusią namo dalį. S. B. vardu buvo išduota ir elektros knygutė. Aplinkybę, kad į likusią tėvo V. B. namo dalį po jo mirties persikraustė gyventi brolis S. B., teisme patvirtino ir suinteresuotas asmuo, su savarankiškais reikalavimais, M. G.. Pareiškime ji nurodė, kad po tėvo mirties su seserimi E. Š. leido broliui S. B. gyventi tėvo namo dalyje, o teisme patikslino, kad brolis Stanislovas neprašė jų leisti, atėjo ir gyveno, gal praėjus porai mėnesių po tėvo mirties. M. G. teisme taip pat patvirtino, kad likusios tėvo V. B. namo dalies po jo mirties neprižiūrėjo, remonto nedarė, jokių mokesčių nemokėjo, nes ten negyveno, kas juos mokėjo, nežino, tačiau nurodo, kad faktiškai pradėjo tėvo V. B. turtą valdyti, nes pasiėmė tik patikusius tėvo daiktus, t. y. šakes, grėblius, kibirus, maldaknyges bei rastus pinigus. Liudytoja I. T. nurodė, kad po V. B. mirties vakarais E. Š. ir V. G. nešė iš jo namų patalynę, paėmė spintelę, nes senukas daugiau nieko neturėjo tik stalą, lovą, spintelę, vienok pati V. G. nepatvirtino pasiėmusi šiuos tėvo daiktus. Iš suinteresuotų asmenų V. B., L. E., liudytojų J. I., K. D. parodymų nustatyta, kad po S. B. mirties po palikimą iškart priėmė sūnus V. B.. Mirus tėvui S. B. jam liko namo dalies raktai, jis rūpinosi buto priežiūra, įleisdavo nuomininkus, mokėjo mokesčius. Nuo 2003 m., grįžus pareiškėjo broliui P. B. iš Kazachstano, jis apsigyveno likusioje tėvo namo dalyje, ir rūpinosi jo priežiūra, mokėjo ir dabar moka mokesčius.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos A. T. suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos A. T. 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos A. T. 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo nustato teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, turi nustatyti, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos A. T. 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011). CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos A. T. 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

P. V. B. ir S. B. mirties dieną galiojusį Lietuvos Respublikos CK 587 str. (1964 m. redakcija), palikimą buvo galima priimti per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties momento kreipiantis į notarų biurą arba faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Įvertinant pareiškėjo V. B., suinteresuotų asmenų P. B., L. E., liudytojų J. I., K. D., I. T. parodymus, išrašus iš namų knygos dėl S. B. gyvenamosios vietos įregistravimo 1978-06-27, t.y. per šešis mėnesius nuo tėvo V. B. mirties, darytina išvada, kad byloje įrodyta, kad per šešis mėnesius po V. B. mirties palikimą priėmė jo sūnus S. B., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Liudytoja J. I. parodė, kad namo bendrasavininkiui kaimynui V. B. mirus, jo laidotuves organizavo ir viską darė sūnus S. B. su žmona. Iškart po V. B. mirties butuką prižiūrėjo jo sūnus S. B.. M. G. minima liudytoja net nepažinojo, kas patvirtina aplinkybę, kad M. G. name, kuriame gyveno V. B., po jos mirties nesilankė. Liudytoja K. D. parodė, kad V. B. buvo jos tėvų kaimynas per vieną namą, po jo mirties name iš karto apsigyveno jo sūnus S. B.. Suinteresuotas asmuo P. B. parodė, kad po senelio V. B. mirties metu jam buvo 16 metų. Atsimena, kad jo tėvai organizavo senelio laidotuves, jie paėmė senelio buto raktus ir visus daiktus. Metines ir keturnedėlį taip kėlė tėvas S. B.. E. Š. ir M. G. neprisidėjo prie laidotuvių. Suinteresuotas asmuo L. E. parodė, kad mirus seneliui laidotuvėmis rūpinosi mama su tėvu. Po senelio mirties tėvas išvažiavo gyventi į Tauragę. Taip pat nustatyta, kad po S. B. mirties per šešis mėnesius jo palikimą priėmė sūnus V. B., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad po tėvo mirties turėjo tėvui priklausiusios namo dalies raktus. Kurį laiką šiame name gyveno brolis Aidas, vėliau, pasitaręs su broliais ir seserimis, namą atskirais laikotarpiais nuomodavo, nuomininkai jam paduodavo pinigus, jis turėjo elektros knygutę, išrašytą tėvo S. B. vardu, surašydavo skaitiklių duomenis, sumokėdavo visus mokesčius. Pas pareiškėją buvo ir tėvo mirties liudijimas, kurio kopiją jis pateikė į bylą (b.l. 76). Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir suinteresuoti asmenys P. B., L. E., todėl darytina išvada, T. T. rajono apylinkės teismas 2015-03-05 sprendimu šiuos juridinę reikšmę turinčius faktus nustatė pagrįstai. Tas faktas, kad suinteresuotas asmuo, pateikęs savarankiškus reikalavimu, M. G., po tėvo mirties pasiėmė tik patikusius tėvo daiktus, t. y. šakes, grėblius, kibirus, maldaknyges bei rastus pinigus, neduoda pagrindo nustatyti, jog ji pradėjo valdyti tėvo likusią gyvenamo namo dalį kaip savo, juo labiau, kad tai patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nėra. Pažymėtina, kad liudytoja J. I., kuri yra namo Dariaus ir Girėno g. Nr. 60, bendrasavininkė, parodė, kad namų knyga buvo viena, laikoma pas ją. Vėliau E. Š. prašė paskolinti namų knygą ir taip apgaule ją išviliojo, negrąžino. Tokiu būdu nepagrįstas M. G. pareiškime nurodytas teiginys, kad namų knygą ji pati pasiėmė iš karto po tėvo mirties. Šios aplinkybės ji nenurodė ir teisme. Suinteresuoto asmens M. G. pareiškime nurodytos aplinkybės, kad po tėčio mirties name ilgai niekas negyveno ir kad namas buvo užrakintas ir užkaltas, kad ji su seserimi sprendė dėl brolio Stanislovo įleidimo gyventi į po tėčio mirties likusią namo dalį, yra paneigtas kitų suinteresuotų asmenų bei liudytojų parodymais, o taip pat pačios M. G. paaiškinimais teisme iš kurių matyti, kad brolis Stanislovas neprašė jų su seserimi leidimo, atėjo ir gyveno, gal praėjus porai mėnesių po tėvo mirties, kad ji nemokėjo jokių mokesčių, nedarė jokių remontų. Tokiu būdu iš esmės pati M. G. patvirtino, kad ne ji, o jos brolis Stanislovas apsigyveno name po tėvo V. B. mirties, taigi jis ir priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti per tuo metu galiojusio įstatymo nustatytą terminą. Nors M. G. nurodė, kad ji kreipėsi į teismą dėl fakto nustatymo, kad jos tėvas V. B. buvo pirkęs 4 ha žemės, T. T. rajono apylinkės teismas 2002 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., miręs 1978-01-09T. T. apskrityje Batakių valsčiuje Šiurpiškės kaime asmeninės nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos, t.y. 1940-07-22 valdė 4 ha žemės sklypą, įsigytą 1938 m. pirkimo būdu iš J. Š. (b.l. 46), minima aplinkybė teisiškai nėra reikšminga sprendžiant dėl asmens palikimo priėmimo faktinio valdymo būdu, nes, minėta, palikimas pagal V. B. mirties metu galiojusį Civilinio proceso kodeksą, turėjo būti priimamas per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties momento. Tokiu būdu esminę reikšmę turi aplinkybė ar buvo priimtas ir kieno konkrečiai priimtas, palikimas būtent per šį nurodytą laikotarpį. Veiksmai, atlikti vėliau nei per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties momento, negali būti teisiškai reikšmingi sprendžiant ar konkretus asmuo palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pažymėtina, kad nors M. G. pareiškime nurodoma, kad ji atsistatė nuosavybę į mirusio tėčio V. B. turėtus 4 ha žemės, tokių duomenų byloje nėra. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad V. B. vardu registruotas tik 2/5 gyvenamojo namo bei ½ tuo pačiu adresu esančių kitų statinių. M. G. vardu registruoti trys žemės sklypai, kurių bendras plotas 3 ha, visi jie yra Ožnugarių k., Batakių sen., o įgyti jie ir M. G. vardu registruoti žymiai anksčiau, nei priimtas sprendimas nustatyti aptartą juridinį faktą. M. G. nurodytos aplinkybės, kad ji pasiėmė dalį tėvo asmeninių daiktų, taip pat šeimos relikvijų, o tokių įrodymų M. G. ir nepateikė, aptartoje teismų praktikoje paprastai palikimo priėmimu nelaikoma, o šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, jai nepateikus įrodymų, kad priėmė tėvo namo dalį ir kitą turtą pradėdama jį valdyti, jos pareiškimas atmestinas.

P. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-11-05 sprendimo Nr. (1.31)-TPA-1727-15 esant yra 100 procentų atleistam nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, 15,33 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos iš M. G. (CPK 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 370 str., 371 str. 448 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. G. prašymą T. T. rajono apylinkės teismo 2015-03-05 sprendimo panaikinimo atmesti, jos pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. G. priėmė palikimą, atsiradusį po tėčio V. B. mirties faktiškai pradedant jį valdyti, atmesti.

Priteisti iš M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 15,33 Eur bylinėjimosi išlaidas (sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea B. F.Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.