Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agroservis“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Krekenavos projektai“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl bankroto bylos iškėlimo

3. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 4 straipsnis numato asmenis, turinčius teisę inicijuoti nemokumo procesą. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad prie tokių asmenų priskirtinas kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Byloje nustatyta, kad ieškovei Panevėžio apygardos teismas 2024 m. balandžio 15 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-189-252/2019 dėl teismo sprendimais iš atsakovės priteistų piniginių sumų išieškojimo priverstine tvarka. Antstolis Andrius Bespalovas 2024 m. birželio 10 d. ieškovei išdavė Išieškojimo iš skolininkės UAB „Krekenavos projektai“ negalimumo aktą Nr. S-24-25-16162, kuriuo nustatė, kad skolininkė UAB „Krekenavos projektai“ viešųjų registrų duomenimis nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, banko sąskaitose piniginių lėšų nėra, todėl iš atsakovės ieškovei neišieškota 70 787,34 Eur skola ir 6 proc. metinės palūkanos. Tos pačios dienos patvarkymu antstolis užbaigė vykdomąją bylą ir ieškovei grąžino elektroninį vykdomąjį dokumentą neįvykdytą, nes atsakovė neturi nei turto, nei pajamų, iš kurių gali būti tenkinamas ieškovės reikalavimas.

4. Remiantis prieš tai aptartu teismas sprendžia, kad kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei ieškovė laikėsi JANĮ įtvirtintų nemokumo proceso inicijavimo atsakovei nuostatų, apie nemokumo proceso inicijavimą ieškovei pranešė JANĮ 9 straipsnio 1,4 dalies nustatyta tvarka.

5. UAB „Krekenavos projektai“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2013 m. gruodžio 19 d. Bendrovė gali užsiimti bet kokia veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Bendrovės vadovas nuo 2017 m. birželio 7 d. yra D. S.. Nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. birželio 29 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva numatyta inicijuoti bendrovės likvidavimą. Nuo 2023 m. birželio 29 d. iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir teismo pranešimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui išsiuntimo Juridinių asmenų registre UAB „Krekenavos projektai“ turėjo registro tvarkytojo inicijuoto likviduojamo juridinio asmens teisinį statusą.

6. JANĮ 21 str. 2 d. numato, kad juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinis asmuo yra laikomas nemokiu, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 str. 7 d.). Kiekviena iš šių sąlygų yra visiškai savarankiška. Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti vieną iš dviejų alternatyvių aplinkybių, t. y. juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimus, viršijančius jo turto vertę.

7. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

8. Teismų praktikoje konstatuota, kad, įmonei, kuriai prašoma iškelti nemokumo bylą, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad ji yra moki, turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės (ne)mokumą nustato pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, kitus byloje surinktus įrodymus.

9. Pagal atsakovės 2018 m. sausio 1 – 2018 m. gruodžio 31 balansą, atsakovės turimas turtas sudarė 107 851 Eur (2 045 Eur ilgalaikis turtas, 105 806 Eur trumpalaikis turtas, iš kurio – per vienerius metus gautinos sumos sudarė 105 275 Eur). Atsakovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas ( - 401 714 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 509 565 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 65 717 Eur, o po vienerių metų mokėtinos sumos sudarė 443 848 Eur. Taigi, jau 2018 metais atsakovės finansinė padėtis nebuvo gera.

10. Atsakovė nebeteikė juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės rinkinių už 2019 – 2023 metus. Nors 2024 m. birželio 27 d. teismo nutartimi šioje byloje atsakovės vadovas buvo įpareigotas teismui pateikti UAB „Krekenavos projektai“ finansinių ataskaitų rinkinius už laikotarpį nuo ataskaitinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, tačiau šio įpareigojimo atsakovės vadovas neįvykdė. Todėl atsakovės turtinė padėtis nustatoma, remiantis kitais byloje surinktais duomenimis.

12. Teismui pateiktame debitorių sąraše nėra duomenų apie realias galimybes išreikalauti jame nurodytą fizinio asmens A. S. skolą atsakovės naudai, byloje taip pat neįrodyta, kad pati atsakovė imasi kokių nors priemonių šiai skolai susigrąžinti, todėl jos atgavimas pripažįstamas mažai tikėtinu. Kitas debitorius – MB „Angarai ES“, iš kurio, vadovaujantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, atsakovei 117 200 Eur nuostolių atlyginimas priteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1900-638/2017, yra bankrutavęs (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-260-675/2021) ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Todėl išregistruoto juridinio asmens MB „Angarai ES“ skola atsakovei yra beviltiška, nebebus grąžinta. Taigi šios skolos teismas neįskaito į atsakovės trumpalaikio turto sudėtį.

13. Iš byloje pateikto Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 13 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. IA-32-579/2024 nustatyta, kad atsakovei iš nuteistojo V. M. yra priteista 11 300 Eur suma. Ši nuosprendžio dalis atsakovės kasacinius skundu apskųsta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuri kasacinį skunda priėmė. Todėl laikyti šią sumą atsakovės trumpalaikiu turtu (gautina suma) šiuo metu dar nėra pagrindo.

14. Nustačius, kad atsakovė negali atgauti 117 200 Eur skolos iš MB „Angarai ES“, ši suma negali būti įskaitoma į atsakovės trumpalaikį turtą (gautinas sumas), daroma išvada, kad atsakovės įsipareigojimai kreditoriams (157 364,8 Eur) yra didesni už trumpalaikį turtą (iš A. S. gautiną 96 140,63 Eur sumą), kurio atgavimas taip pat pripažįstamas kaip mažai tikėtinas.

15. Byloje esantis Išieškojimo negalimumo aktas, kiti bylos duomenys, taip pat ir vieši duomenys patvirtina, kad atsakovė neturi nei piniginių lėšų, nei jokio registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Jau 2019 metų pabaigoje ir visu 2020-2024 metų laikotarpiu atsakovė neturėjo nei vieno darbuotojo. Atsakovė ilgą laiką nevykdo jokios ūkinės komercinės veiklos ir negeneruoja pajamų.

16. Remiantis aptartu daroma išvada, kad atsakovė atitinka abu juridinio asmens nemokumo kriterijus: ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių, o atsakovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę.

17. Atsakovė teismui pateiktu atsiliepimu iš esmės neginčija savo nemokumo, tačiau ji mano, jog Lietuvos Aukščiausiajam Teismui patenkinus atsakovės kasacinį skundą ir baudžiamąją bylą skundžiamoje dalyje grąžinus iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui bei pastarajam priteisus atsakovei 366 748,05 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą, o atsakovei išsiieškojus priteistą sumą iš nuteistųjų, jos turtinė padėtis žymiai pagerės ir pagrindai kelti bankroto bylą išnyks.

18. Remiantis suformuota teismų praktika, kad nenustačius realios galimybės išieškoti debitorines skolas, preziumuojama, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais, o nesant įrodymų, jog atsakovė turi realias galimybes atgauti debitorių skolas, šių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę.

19. Atsakovės nurodyta galimybė teismams išsprendus jos pareikšto civilinio ieškinio tenkinimo visa apimtimi klausimą palankiai atsakovei nesudaro pagrindo spręsti, jog tokiu būdu realiai padidės bendrovės turto vertė ir bus atstatytas bendrovės mokumas. Visų pirma, tam prireiks nemažai laiko, antra, atsakovė neįrodė, jog net ir patenkinus jos civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir priteisus jai turtinės žalos atlyginimą, ji turi realią galimybę išsiieškoti priteistas sumas iš nuteistųjų V. M. ir J. U..

20. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 13 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr.1A-32-579/2024 (51-55punktai), remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis ir baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuota, kad V. M. ir J. U. finansinė padėtis nėra gera. Nuo 2013 metų iš V. M. priverstinai vykdomi išieškojimai. Antstolio duomenimis (duomenys pateikti 2020 m.) atlikus V. M. turtinę patikrą nuo 2008 metų nustatyta, kad jokių išieškojimo galimybių iš V. M. nėra. Bendra išieškojimų iš jo suma sudaro 52 000 Eur. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis 2021 – 2024 metais V. M. iškeltos/išnagrinėtos dar 6 civilinės bylos dėl skolų, netesybų, turtinės žalos priteisimo. Nuosprendyje taip pat nustatyta, kad iš J. U. 2013 metais priteista 30 500 Lt, 2015 metais – 89 782 Eur. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovė neturi realių galimybių, jog net ir baudžiamojoje byloje teismui patenkinus jos civilinį ieškinį, iš V. M. ir J. U. atsakovei priteistos piniginės lėšos galėtų būti įskaitomos į realią atsakovės turto vertę.

21. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020). Todėl nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovė yra nemoki, ir įvertinus atsakovės galimybių atgauti priteistinas pinigines sumas iš būsimų debitorių nerealumą, bankroto bylos atsakovei nekėlimas prieštarautų pačios bendrovės ir jos kreditorių interesams.

22. Be to, nors sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, nes poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę yra socialiai reikšmingesnis nei siekis likviduoti tokią įmonę, ši aplinkybė nereiškia, kad bankroto bylą gali būti atsisakoma kelti ūkio subjektui, kuris yra akivaizdžiai nemokus, nevykdo jokios ūkinės komercinės veiklos, neturi darbuotojų, negeneruoja jokių pajamų ir neturi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

23. Įvertinęs atsakovės turtinę padėtį ir vadovaudamasis prieš tai aptartu, teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog ji gali vykdyti savo prievoles ir kad ji nėra nemoki (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą nemokios įmonės apibrėžimą. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla turi būti keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Duomenų, kad atsakovei keliama restruktūrizavimo byla nėra. Todėl atsakovei keltina bankroto byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinės bylos sustabdymo

24. Atsakovė prašo sustabdyti civilinę bylą, remdamasi CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nurodydama, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje byloje, tai yra Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal atsakovės kasacinį skundą, yra tiesioginis prejudicinis ryšys, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dar neišnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą šioje nagrinėjamoje byloje. Atsakovė pateikė prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla pagal atsakovės kasacinį skundą. Atsakovės teigimu, šiai baudžiamajai bylai pasibaigus jos naudai, išnyks pagrindai dėl bankroto bylos iškėlimo.

25. Teismas, spręsdamas, ar yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjami kitoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Tačiau CPK normose nustatyti civilinės bylos sustabdymo pagrindai yra taikomi tik esant iškeltai civilinei bylai, o taip pat ir tik esant iškeltai bankroto bylai. Juridinių asmenų bankroto procedūras nustatančiame JANĮ taip pat nėra reglamentuojami atvejai, kada civilinės (bankroto) bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas gali būti sustabdomas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai bankroto byla įmonei dar neiškelta, bankroto bylos iškėlimo klausimas turi būti nagrinėjamas iš esmės, o ieškinių kitose bylose nagrinėjimas nėra kliūtis išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, jeigu tai neatima galimybės teismui patikrinti Įmonių bankroto įstatyme nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Penki kontinentai” ir kt. v. UAB ,,Kriptonika“, byla Nr. 3K-7-564/2009). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir pačios bankroto bylos sustabdymas neatitiktų bankroto proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo ir bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėtų lūkesčių apsaugos principų, bankroto proceso tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009). Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, aktualiais Įmonių bankroto įstatymo išaiškinimais vadovaujamasi ir taikant JANĮ normas.

26. Sprendžiant ar stabdyti bankroto bylos iškėlimo atsakovei klausimo nagrinėjimą, pirmiausia, turi būti išsiaiškinama, kokios aplinkybės yra nustatinėjamos baudžiamojo proceso tvarka ir ar jos svarbios sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kadangi šio klausimo nagrinėjimui reikšmę turi ne visi, o tik tam tikri faktai, nurodyti įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje. Vien tai, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus atsakovės nurodytą baudžiamąją bylą, bus nuspręsta dėl atsakovės civilinio ieškinio tenkinimo ir turtinės žalos iš nuteistųjų priteisimo, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad toks teisinis rezultatas baudžiamojoje byloje turės prejudicinę reikšmę priimant sprendimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Tarp turtinės žalos atsakovei iš nuteistųjų galimo priteisimo baudžiamoje byloje fakto ir šioje bankroto byloje nustatinėjamų faktinių aplinkybių nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Tai, kad nuteistieji savo nusikalstamais veiksmais galėjo padaryti turtinę žalą atsakovei, nėra reikšminga sprendžiant dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Be to, kaip jau buvo aptarta prieš tai, vien tas faktas, jog atsakovei gali būti priteistos tam tikros sumos, negalės būti vertinamas kaip didinantis bendrovės turtą (šios nutarties 18-20 punktai), nes nenustačius realios galimybės išieškoti debitorines skolas, preziumuojama, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis.

27. Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodytos baudžiamosios bylos neišnagrinėjimas netrukdo teismui patikrinti įstatyme nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Kaip šioje nutartyje jau buvo nustatyta, surinkti įrodymai patvirtino, jog egzistuoja JANĮ įtvirtinti pagrindai bankroto bylai atsakovei iškelti.

28. Remiantis aptartu, atsakovės prašymas sustabdyti civilinę bylą, o faktiškai - klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą, atmetamas.

Dėl kitų keliant bankroto bylą aktualių klausimų

29. Pagal JANĮ 34 straipsnio 7 dalies nuostatas, teismas nutartimi iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nemokumo administratoriaus atranka teismo paskelbta, pažymint, kad procesas vykdomas prisiimant administravimo išlaidų riziką. Todėl net ir nepakankant atsakovės turto bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, nemokumo (bankroto) administratorius prisiėmė riziką vykdyti bankroto procedūrą ir tuo atveju, jog bankroto proceso metu nebus gauta lėšų juridinio asmens bankroto proceso administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš paskirto nemokumo administratoriaus lėšų, kas reiškia, jog egzistuoja JANĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta išimtis, kuri neleidžia atsisakyti kelti bankroto bylą JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 4 punkto pagrindu.

30. Nemokumo administratorių atrankos kompiuterinė programa (AVNIS) pagal suvestus turimus duomenis apie atsakovę parinko nemokumo administratorę Rasą Židonytę, sąrašo eil. Nr. N-FA0163. Duomenų, kurie keltų abejonių dėl šios nemokumo administratorės paskyrimo, nėra, taip pat nenustatyta nemokumo administratorės skyrimo apribojimų, t. y. aplinkybių, numatytų JANĮ 37 straipsnyje, todėl Rasa Židonytė skiriama administruoti atsakovę.

31. Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą.

32. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 (redakcija nuo 2019 m. gruodžio 21 d.) 2.2 punktu, patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie, kaip minėta, nustatomi atsižvelgiantį į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialų turą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Nustatyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nemokumo administratorei nustatytinas bazinis 4620 Eur bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, kuris atitinkamai gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

33. Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas UAB „Krekenavos projektai“ ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

34. Įmonės valdymo organams (vadovui) nustatytinas 15 dienų terminas, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams (vadovui), nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

35. Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtai nemokumo administratorei, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 2 dalimi, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti UAB „Krekenavos projektai“ prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo.

Iškelti UAB „Krekenavos projektai“ (j. a. k. 303209403, registracijos adresas: Vytauto g.17, Krekenava, Panevėžio rajonas) bankroto bylą.

UAB „Krekenavos projektai“ nemokumo administratore paskirti Rasą Židonytę, (sąrašo eil. Nr. N-FA0163; adresas: Pienių g.36-1, Užliedžių k., Kauno rajonas, el. paštas: rasa.zidonyte@gmail.com).

Nustatyti paskirtai nemokumo administratorei Rasai Židonytei 4620 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Areštuoti UAB „Krekenavos projektai“ (j. a. k. 303209403, registracijos adresas: Vytauto g.17, Krekenava, Panevėžio rajonas) ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šioje dalyje nutartį vykdyti skubiai. Turto areštas galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). Perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Išaiškinti, kad valdymo organams nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Išaiškinti, kad UAB „Krekenavos projektai“ kreditoriai per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos gali pateikti paskirtai nemokumo administratorei savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Priimtą nutartį išsiųsti UAB „ Agroservis“, UAB „Krekenavos projektai“; paskirtai nemokumo administratorei Rasai Židonytei, Turto areštų aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įsiteisėjusios nutarties kopijas išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš atsakovės ar dėl jos turto arešto, Garantinio fondo administratoriui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įpareigoti bankrutuojančios UAB „Krekenavos projektai“ nemokumo administratorę Rasą Židonytę atlikti veiksmus, numatytus Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 33 straipsnyje, pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus per 3 darbo dienas nuo terminų, numatytų Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 33 straipsnyje, per kuriuos turi būti atliktas įpareigojimas, pabaigos, o nemokumo administratorei gavus duomenis apie kituose teismuose nagrinėjamas bylas, kuriose UAB „Krekemavos projektai“ pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo, taip pat apie ikiteisminius tyrimus ar baudžiamąsias bylas, kuriose pareikšti juridinio asmens kreditorių civiliniai ieškiniai ar areštuotas juridinio asmens turtas, ją įpareigoti nedelsiant apie tai informuoti teismą raštu.

Nutarties dalis dėl nemokumo administratorės paskyrimo ir bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą neskundžiama, kita nutarties dalis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.