Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-93-1072/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-08
Bylos Nr.
1S-93-1072/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Nuteistasis
A. Š.
Advokatai
Dainius Dargevičius
Kategorijos

Skundas Nr. 1S-93-1072/2025 Teisminio proceso Nr. Nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15.1; 2.5.21

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. (toliau – ir nuteistasis) atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus (toliau – ir atstovas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo A. Š. atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. LK-N-102, kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. A. Š. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį – dešimties metų laisvės atėmimo bausme. Į paskirtą bausmę įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 5 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmestas.

3. Nuteistajam A. Š. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2019 m. kovo 5 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2029 m. kovo 5 d., 1/2 teismo paskirtos bausmės atliko 2024 m. kovo 5 d.

Žemesnės instancijos teismas

4. Lygtinio paleidimo komisija 2025 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. LK-N-102 (toliau – ir nutarimas) nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam A. Š. ir rekomendavo nuteistajam dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio mažinimo dalyvauti nenuolatinio pobūdžio administracijos pasiūlytoje darbinėje veikloje bei tęsti dalyvavimą programose, skirtose elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcijai.

5. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi nuteistojo A. Š. atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas dėl 2025 m. vasario 17 d. nutarimo atmestas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Skundu nuteistojo A. Š. atstovas D. Dargevičius prašo panaikinti Komisijos 2025 m. vasario 17 d. nutarimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

7. Nuteistojo atstovas, akcentuodamas skunde Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms Rec(2003)22 dėl lygtinio paleidimo bei Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatas, nurodo, kad lygtinis paleidimas yra progresyvi ir pozityvi priemonė reintegruoti asmenį į visuomenę bei stebėti jo elgesį. Skunde nurodoma, kad Komisija įvertina reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui aplinkybes ir priima sprendimą, o teismas privalo tik procedūriškai įvertinti įstatyme numatytas aplinkybes ir to pakanka, kad nuteistajam būtų paskirta probacija. Nuteistojo atstovas, pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnis suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t. y. nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.

8. Nuteistojo atstovo vertinimu, Komisijos nutarimo ir skundžiamos nutarties motyvai yra formalūs, nes visos neigiamai charakterizuojančios savybės buvo nustatytos bausmės atlikimo metu, tačiau ne per paskutinius bausmės atlikimo metus. Komisija ir teismas yra susipažinę su nuteistojo asmens byla, pasiekimais, paskatinimais, tačiau visi teigiamai nuteistąjį apibūdinantys elementai yra nustatyti atliekant laisvės atėmimo bausmę. Priešingai nei nurodoma procesiniuose sprendimuose, nuteistasis dirba ir turi individualią veiklą, dalyvauja elgesį keičiančiose programose, ieškinių, skolų, vykdytinų dokumentų neturi, skatintas šešis kartus, drausmine tvarka per visą bausmės atlikimo laiką baustas vieną kartą, turi šeimą, mažametį vaiką, su kuriais gyvens kartu, palaiko socialinius ryšius su tėvais, draugais, bausmę atlieka Pusiaukelės namuose. Nors teismas nurodo, kad nuteistasis per paskutinius metus nebuvo skatintas, tačiau jis nebuvo baustas drausmine tvarka, kuria per visą bausmės laiką baustas vieną kartą. Taip pat nuteistasis visiškai įvykdė Komisijos rekomendacijas, individualiame plane numatytas priemonės, yra atlikęs reikiamą laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi atitinka BVK 82 straipsnio formalųjį pagrindą, todėl argumentas, jog turi vykdyti plane nurodomas priemones, yra visiškai nepagrįstas.

9. Nuteistojo atstovas, detaliai vardindamas nuteistojo paskatinimus bei dalyvavimą elgesio programose, pažymi, kad Komisija ir teismas tinkamai neįvertino šių teigiamų aplinkybių, nors jis maksimaliai stengėsi įrodyti, jog yra vertas, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Komisija ir teismas visiškai neatsižvelgė į lygtinio paleidimo tikslus ir prioritetus, teismų praktiką, nebuvo įvertintos teigiamai nuteistąjį apibūdinančios ir charakterizuojančios aplinkybės nurodytos socialinio tyrimo išvadoje, kurios nebuvo įvardintos nutarime, nenurodoma ir kokias konkrečias socialinės rekomendacijos plane numatytas priemonės nuteistasis turėtų vykdyti toliau. Skunde akcentuojami teismų sprendimai, kuriais nuteistiesiems buvo taikomas lygtinis paleidimas, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartys teikimuose Nr. 1S-1210-383/2013, 1S-1601-238/2014, 1S-69-485/2017, 1S-668-579/2020, todėl nuteistojo atstovo vertinimu, šiuo atveju nepagrįstai atsisakyta patvirtinti lygtinį paleidimą esant vidutinei rizikai, kadangi asmenys su žymiai didesniais balais bei neįvykdę socializacijos planų, teisti po keletą kartų, neskatinti yra paleidžiami iš pataisos įstaigų. Taigi, asmenims taikytinas lygtinis paleidimas esant blogesnei faktinei situacijai, o formalus ir materialus teisinis pagrindas buvo konstatuotas kaip pakankami.

10. Skunde taip pat pažymima, kad buvo neįvertintas socialinis bendravimas su šeima, vaiku ir artimaisiais. Komisija ir teismas neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis visą laiką turėjo garantuotą darbą, įkalinimo įstaigoje visada dirbo, mokėsi, dalyvavo reabilitacijos programose, gyvenamąją vietą, kurioje gali būti taikoma intensyvi priežiūra. Nuteistojo atstovo teigimu, buvo netinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, noras dirbti ir elgesys bausmės atlikimo metu, dėl ko nepagrįstai spręsta, jog šiuo metu neįmanoma taikyti lygtinio paleidimo instituto. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis visada grįžta laiku, nėra pažeidęs režimo, laikėsi kardomųjų priemonių, todėl tai patvirtina, kad jis gali būti paleistas su intensyvia priežiūra. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo atstovo vertinimu, teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų visuma nusveria neigiamus faktus ir galima teigti, kad jis savo elgesį ir gyvenimo būdą pakeitė pakankamai ir esmingai, todėl toliau nėra prasmės laikyti Pusiaukelės namuose, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

11. Atsiliepimų į nuteistojo atstovo skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. Š. atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas atmetamas.

12. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi bei skundui nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai, detaliai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingą išvadą, nei padarė žemesnysis teismas, apygardos teismas neturi pagrindo, todėl pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų detaliai nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo atstovo skundo argumentus.

13. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 82 straipsnio 4 dalis nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis, be kita ko, šio straipsnio 1 dalimi, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šioje dalyje.

14. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. Š. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl šiuo atveju, norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau, apygardos teismo vertinimu, skundo nagrinėjimui pateikti ir atstovo akcentuojami duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

15. Skundo nagrinėjimo kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 1, 2 dalys). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Priešingai nei akcentuoja nuteistojo atstovas, būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, o ne tik vertinami su bausmės atlikimu susiję duomenys. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

16. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo A. Š. elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli, tačiau pastaruoju metu jis deda pastangas pasikeisti. Skunde nurodyti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie tai, kad teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų visuma nusveria neigiamus faktus ir galima teigti, kad jis savo elgesį ir gyvenimo būdą pakeitė pakankamai ir esmingai, nėra pakankami tam, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistajam A. Š. gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pastaruoju metu A. Š. elgesys keičiasi labiau teigiama linkme ir stebimas labiau disciplinuotas elgesys, o tai, aukštesniojo teismo manymu, patvirtina tik realių prielaidų nuteistojo elgesio korekcijai formavimąsi, tačiau ne akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ką pagrįstai pažymėjo ir žemesnysis teismas.

17. Nuteistojo pozityvūs elgesio pokyčiai šiuo metu nevertinti nei kaip ilgai besitęsiantys, nei kaip nuoseklūs, todėl jie neleidžia manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kurį toliau būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės. Pagrindo kitaip vertinti nesudaro ir skunde akcentuojamos aplinkybės apie tai, kad jis nebaustas drausmine tvarka. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų (pvz., teisės išvykti be sargybos ar palydos už laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijos ribų) ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Manyti, kad priimdamas skundžiamą nutartį žemesnysis teismas tinkamai neįvertino teigiamų A. Š. asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos žemesniojo teismo nutarties turinio matyti, kad priešingai nei nenurodoma skunde, teigiami nuteistojo asmenybės ir elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, žemesniojo teismo vertinimu, A. Š. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam pritaria ir aukštesnysis teismas.

18. Nors nuteistasis ir siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, tačiau laisvės atėmimo vietų įstaigoje kurį laiką nedirbo ir neieškojo galimybių įsidarbinti, taigi struktūrizuotoje aplinkoje turėjo tam tikrų ribojančių nuostatų į darbinę veiklą, nepaisant to, kad nuo 2022 m. liepos 19 d. jam leista užsiimti individualia veikla, kuri vėliau buvo prilyginta darbinei veiklai. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai pakankamai reikšmingos aplinkybės, galinčios daryti įtaką rizikai nusikalsti pakartotinai. Maža to, tiek iš skundžiamos nutarties, tiek iš asmens bylos matyti, kad tęstinių nuteistojo veiksmų reikalauja vienas iš kriminogeninių veiksnių kaip darbinės patirties stoka. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad pats nuteistasis motyvacijos dirbti laisvės atėmimo vietų įstaigoje nerodė, iki pradedant verstis individualia veikla, bausmės atlikimo laikotarpiu laisvės atėmimo bausmės vietoje nedirbo, nors motyvacijos mokslams ar profesinėms kvalifikacijoms įgyti nestokoja. Tai tik patvirtina, kad tai gali būti labiau susiję ne su suvokiamu poreikiu valdyti nusikalstamo elgesio riziką, mažinant ją, o labiau formaliais pagrindais ar tai, kas nuteistajam asmeniškai naudinga. Nuteistojo motyvacija spręsti nusikalstamo elgesio problemas bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli, jis dar turi neigiamų savybių, kurios jo paties veiksmais gali būti koreguojamos. Pagrindą taip manyti sustiprina ir tai, kad po paskutinio lygtinio paleidimo svarstymo (2024 m. vasario 20 d.) matyti, kad kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, už kurių mažinimą atsakingas tik pats nuteistasis, šio lygtinio paleidimo svarstymo metu sumažėjo, nuteistasis dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, o kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, būtent 2024 m. rugsėjo 16 d. ir 2025 m. sausio 13 d. intervencijų dėka, įvardintų kaip pakankamai sėkmingų, panaikintas vienas iš kriminogeninių dinaminių veiksnių – problemų atpažinimo, jų sprendimo įgūdžių stoka. Nors nuteistasis ir jo atstovas nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, tačiau įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes, jų nepakanka pripažinti kaip padarytos akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką šios nutarties priėmimo metu.

19. Skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad nutarime nenurodoma kokias konkrečias socialinės rekomendacijos plane numatytas priemonės nuteistasis turėtų vykdyti toliau, tačiau kaip matyti iš Komisijos nutarimo, jame aiškiai įvardijamos rekomendacijos nuteistajam ne tik dalyvauti darbinėje veikloje, bet ir tęsti dalyvavimą programose, skirtose elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcijai. Šiuo atveju esantis gana didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo resocializacijos procesas vis dar nėra baigtas. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad nuteistasis A. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas vieną kartą 2020 m. spalio 28 d., o skatintas šešis kartus, paskutinį iš jų – 2024 m. balandžio 11 d.. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pavyzdingumu nepasižymėjo. Nors nuteistajam paskirta drausminė nuobauda negalioja, visgi ši aplinkybė nėra išskirtinė, kadangi toks nuteistojo elgesys rodo nepakankamą ir nestabilią nuteistojo elgesio korekciją bei kelia pagrįstas abejones, kad jis stengiasi elgtis išskirtinai teigiamai.

20. Kaip buvo pažymėta Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje, nuteistasis siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, tačiau iš skundžiamos nutarties, tiek iš asmens bylos matyti, kad tęstinių nuteistojo veiksmų reikalauja tokie kriminogeniniai veiksniai kaip darbinės patirties stygius, nuolatinė veikla skatinanti nusikalstamumą, aukštas savęs vertinimas, impulsyvumas, pasekmių neįvertinimas, būdingas konkretus mąstymo stilius, tam tikro lygmens nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos, negatyvios nuostatos priežiūros bei visuomenės atžvilgiu. Taigi matyti, kad nuteistojo A. Š. probleminės sritys, reikalaujančios aktyvesnio įsitraukimo į resocializacijos procesą, intervencinių priemonių vykdymą, kurios padėtų valdyti dar vis aktualias kriminogenines sritis yra išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritys. Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad A. Š. elgesys yra nukreiptas išskirtinai teigiama linkme ir sudaro realių prielaidų nuteistojo elgesio korekcijai formavimąsi.

21. Svarstant klausimą, ar yra pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, svarbus ne paties nuteistojo noras būti paleistam lygtinai, tačiau kartu ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo instituto nėra privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius tokio vertinimo motyvus. Be kita ko, svarbia aplinkybe, sprendžiant dėl nuteistojo atstovo skundo pagrįstumo, laikytina ir tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai. Tokia aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad tiesiogiai su nuteistuoju A. Š. dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

22. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

23. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji A. Š. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai darantis įtaką sprendimui dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį A. Š. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Skunde nenurodyta jokių teiginių, kurie sudarytų pagrindą naikinti, nuteistojo atstovo manymu, neteisingą apylinkės teismo nutartį. Vien tik tai, kad teismas medžiagą, apibūdinančią nuteistąjį, įvertino ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, bei priėmė sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, negali būti pagrindas konstatuoti, jog žemesnysis teismas neįvertino nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje aptartų ir asmens byloje esančių aplinkybių.

24. Nuteistojo atstovas skunde cituoja apygardų teismų nutartis, kuriose buvo priimti palankūs nuteistiesiems sprendimai. Apygardos teismas šiuo aspektu pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismų procesinių sprendimų, kuriais skunde remiasi nuteistojo atstovas, išvados nekvestionuojamos, tačiau pažymėtina, kad akcentuojamos tik atskiros, nuteistajam palankios šių sprendimų vietos, kai tuo tarpu lygtinio paleidimo taikymo galimybė kiekvieno nuteistojo atžvilgiu vertinama individualiai, nepriklausomai nuo nustatytų vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų dydžio, kadangi kaip jau buvo minėta, nenustačius žemos nusikalstamo elgesio rizikos, vertinama padaryta akivaizdi pažanga ją mažinant, kas nuteistojo A. Š. atžvilgiu nenumatyta.

25. Kaip jau minėta, lygtinio paleidimo instituto taikymui vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Nagrinėjamu atveju tokie akivaizdūs skunde akcentuojamų veiksmų pozityvūs rezultatai, atitinkantys minėtus kriterijus, nenustatyti, pagrindo manyti kitaip nesudaro ir deklaratyvaus pobūdžio skundo teiginiai apie tai, kad matoma teigiama jo elgesio dinamika. Šiuo aspektu pažymėtina, kad 2021 m. gruodžio 30 d. atlikus A. Š. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, jam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, tokia pati rizika nustatyta ir 2022 m. spalio 6 d., 2023 m. rugsėjo 20 d. ir 2024 m. vasario 20 d. vertinimų metu, todėl spręsti, kad šis pokytis tvarus, aukštesnysis teismas šiuo metu dar neturi pagrindo. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi.

26. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo A. Š. taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Todėl vien tai, kad nuteistasis A. Š. yra atlikęs daugiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, dar nereiškia, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra baigtas ir lengvesne likusios bausmės atlikimo forma bus pasiekti bausmės tikslai bei įgyvendintas teisingumo principas.

27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, žemesnės instancijos teismas nepažeidė teisės aktų, taip pat nepažeidė teisingumo ir proporcingumo principų, todėl nuteistojo atstovo skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. Š. atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Eglė Venckienė