- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-14
- Bylos Nr.
- e2-870-881/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01542-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- Zurich Investments Ltd
- Trečiasis asmuo
- R. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. (S. Š.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4869-866/2017 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei Zurich Investments Ltd. Co. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo R. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. D. ieškinį, kurį patikslinęs 2017 m. liepos 28 d., ieškovas prašė priteisti iš atsakovės Zurich Investments Ltd. Co. 90 506, 00 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė ir patvirtino V. D. ir atsakovės Zurich Investments Ltd. Co. 2017 m. rugsėjo 8 d. sudarytą taikos sutartį.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas S. Š. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4869-866/2017, kuriuo prašė: 1) atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4869-866/2017 pateikti, jeigu, teismas vertintų, kad terminas yra praleistas; 2) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4869-866/2017; 3) atsisakyti tvirtinti 2017 m. rugsėjo 8 d. taikos sutartį.
4. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. lapkričio 18 d. reikalavimo teisių perdavimo sutartimi išieškotojas V. B. (V. B.) perleido 218 827,82 Eur reikalavimo teises į atsakovę Zurich Investments Ltd. Co. pareiškėjui. Lietuvoje atsakovė nuosavybės teise valdė žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), kito turto neturėjo. V. B. buvo kreipęsis dėl skolos išieškojimo iš atsakovės į antstolę D. M., pagal Vilniaus miesto 3-iojo notarų biuro 2011 m. vasario 25 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. AR-368 (188 818,35 Eur skola), ir Vilniaus miesto 3-iojo notarų biuro 2011 m. vasario 25 d. išduotą vykdomąjį dokumentą (29 049, 47 Eur skola ir 6 proc. metinės palūkanos). Turtas 2019 m. lapkričio 7 d. varžytynėse buvo parduotas už 195 000 Eur. Turto pirkėja – V. L. – sumokėjo dalį kainos, t. y. 116 800 Eur, o dėl kitos kainos dalies antstolei nurodė, kad perėmė V. D., vieno iš užsienio įmonės Zurich Investments Ltd. Co. kreditorių, 147 290,78 Eur dydžio reikalavimą, todėl įskaito 78 200 Eur prievolę sumokėti likusią varžytynėse įsigyto turto kainos dalį.
5. Pareiškėjas išsiaiškino, kad tokia V. L. reikalavimo teisė atsirado pagal 2019 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto 36-ojo notarų biuro notarės išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 12304 ir Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-4869-866/2017. Pareiškėjas apie tokias aplinkybes sužinojo tik 2019 m. gruodžio 19 d., t. y. po V. L. 2019 m. gruodžio 17 d. pareiškimo dėl kainos įskaitymo, antstolio D. B. 2019 m. gruodžio 4 d. patvarkymų, priimtų vykdomosiose bylose Nr. 0035/19/02288 ir Nr. 0035/17/01834, dėl prisijungimo prie išieškojimo. V. B. pareiškėjui paaiškino, kad Zurich Investments Ltd. Co. Lietuvoje niekada jokios veiklos nevykdė, šios bendrovės steigėjai / akcininkai į Lietuvą niekada atvykę nebuvo ir bendrovė tokio dydžio skolinių įsipareigojimų turėti negalėjo, nes tam nebuvo teisinio pagrindo ir nurodomo dydžio lėšos apskaitoje niekada neegzistavo. Taip pat V. B. paaiškino, kad V. D. kartu su sutuoktine (sugyventine) gyvena Zurich Investments Ltd. Co. nuosavybės teise priklausiusiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir nuo 2008 metų prisistato ir veikia kaip šios bendrovės atstovas Lietuvoje, veikia bendrovės vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis, atstovavo bendrovei įvairaus pobūdžio ginčuose teisme ir ikiteisminio tyrimo institucijoje. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui kilo įtarimų dėl sudarytų sandorių (taikos sutartis ir paprastasis vekselis) teisėtumo. V. D. aktyviai trukdė išieškojimui iš turto; neužsiminė, kad turi reikalavimo teisę į atsakovę, nors jam buvo žinoma apie vykdomą išieškojimą; jokių veiksmų skolai išieškoti neatliko iki 2017 metų; atsakovė skolą pripažino, o reikalavimo teisė V. L. buvo perleista tik po to, kai ši laimėjo varžytynes dėl turto įsigijimo. Pareiškėjui kelia abejonių Zurich Investments Ltd. Co. atstovavusių asmenų A. R. ir I. B. įgaliojimas (dėl apostilių), taip pat nėra aišku, kas yra tikrieji bendrovės savininkai (dalyviai) ir turi teisę išduoti įgaliojimus bendrovės vardu.
6. Pareiškėjui taip pat kilo įtarimas, kad V. D. realiai neturėjo pagrįstų ir egzistuojančių reikalavimo teisių į Zurich Investments Ltd. Co., todėl šios bendrovės 2017 m. rugsėjo 8 d. sudarytas sandoris (taikos sutartis) ir 2019 metais išduotas vekselis akivaizdžiai pažeidė ieškovo turtines teises ir atėmė galimybę patenkinti jo turimą reikalavimą.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas 2020 m. vasario 12 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu 2019 m. spalio 9 d. atsakovės Zurich Investments Ltd. Co. ir V. D. išduotą vekselį; 2) panaikinti 2019 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto 36-ojo notaro biuro notarės J. D. išduotą vykdomąjį įrašą ir nutraukti vekselio pagrindu pradėtą vykdymo procedūrą; 3) pripažinti negaliojančiu reikalavimo teisės, kylančios 2019 m. spalio 9 d. bendrovės išduoto vekselio, perleidimą į bendrovę. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 22 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2686-643/2020 ieškinį tenkino. Sprendimu už akių nustatytos faktinės aplinkybės: 1) abi vekselio šalys (V. D. ir bendrovė) žinojo, kad sandoris pažeidžia konkretaus kreditoriaus (šiuo atveju ieškovo) teises; 2) bendrovė su kreditoriumi nėra pajėgi atsiskaityti nuo 2011 metų, tai leidžia spręsti, kad bendrovės turtinė ir / ar finansinė padėtis yra bloga, o išduodant vekselį ir suteikiant pirmenybę tariamam kreditoriui, ji dar labiau pablogėjo, dėl ko buvo pažeistos ieškovo teisės; 3) nepateikti įrodymai kurie leistų tikėtis tinkamo atsiskaitymo su kreditoriais; 4) bendrovės atstovai neteikė įgaliojimo originalų, išrašų iš Juridinių asmenų registro, iš kurių būtų matyti, kas turėjo teisę veikti bendrovei 2017 m. rugsėjo 11 d. sudarant taikos sutartį. Taikos sutartį pasirašė I. B., kurios įgaliojimas veikti atsakovės vardu nebuvo pateiktas. Nepaisant to, kad ieškinys nebuvo pagrįstas, I. B., neva tai veikdama Zurich Investments Ltd. Co. vardu, žinodama, kad šis sandoris pažeidžia kito bendrovės kreditoriaus teises, pasirašė taikos sutartį. Tiek V. D., tiek bendrovei buvo žinoma, kad bendrovės turtinė padėtis yra bloga, ji nėra pajėgi atsiskaityti su kreditoriumi V. B.. Nepaisant to, žinant, kad sudaromas sandoris (taikos sutartis) pažeis kitų bendrovės kreditorių interesus ir prieštarauja viešajam interesui, jis vis tik buvo sudarytas. Be to, reikalavimas į atsakovę buvo perleistas V. L. tik tam, kad būtų fiktyviai sumažinta jos už varžytynių metu įsigytą turtą mokėtina kaina.
8. Dėl šių priežasčių pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia 2017 m. rugsėjo 8 d. atsakovo V. D. ir atsakovės Zurich Investments Ltd. Co. sudarytą taikos sutartį; 2) pripažinti negaliojančiu reikalavimo teisės perleidimą V. L. į atsakovę Zurich Investments Ltd. Co.; 3) taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę V. L. grąžinti į antstolės D. M. sąskaitą 45 752, 28 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi nusprendė bylą nutraukti, nes ieškovas turėjo kreiptis dėl proceso atnaujinimo, o ne pareikšti ieškinį ginčydamas teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Pirmiau išdėstytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad, patvirtindamas šalių 2017 m. rugsėjo 8 d. taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-4869-866/2017, teismas ne tik padarė aiškią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, bet ir pažeidė trečiųjų asmenų teises, taigi, yra du proceso atnaujinimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio procese kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose.
Atsiliepimas
9. Ieškovas V. D. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
10. 2023 m. gegužės 22 d. teismo nutartimi atsakovės Zurich Investments Ltd. Co. kuratore paskirta advokatė V. J., jai įteikti procesiniai dokumentai byloje, tačiau per nustatytą terminą atsiliepimas nebuvo pateiktas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 20 d. nutartimi prašymą atmetė.
Šalies argumentai
12. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ duomenų nustatė, kad pareiškėjas su ieškiniu atsakovams V. D., Zurich Investments Ltd. Co. ir V. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo kreipėsi į teismą 2020 m. gruodžio 4 d. Taigi, pareiškėjas 2020 metų pabaigoje žinojo apie ginčo taikos sutartį. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad prašymas atnaujinti procesą, kuris teisme gautas 2022 m. rugpjūčio 24 d., yra pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pripažįsta, jog praleido įstatymu nustatytą terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti, todėl prašė jį atnaujinti.
Žemesnės instancijos teismas
13. Spręsdamas dėl termino atnaujinimo, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pasirinko ginti pažeistas teises kreipdamasis į teismą su ieškiniu. Civilinė byla Nr. e2-556-392/2022, pradėta pagal pareiškėjo ieškinį, buvo nutraukta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi, nes pasirinktas netinkamas ir šioje situacijoje neįmanomas (įstatymuose nenustatytas) civilinių teisių gynimo būdas. Teismo vertinimu, kito civilinių teisių gynimo būdo pasirinkimas, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad įstatymu nustatytas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas nurodė, kad įstatymai nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Gindami pažeistas civilines teises įstatymuose numatytais būdais, asmenys privalo elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti subjektine teise. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, kaip atsakovės kreditoriaus, visų pirma pasirinko teises ginti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 ir 1.81 straipsnio pagrindais, ir tik teismui nutraukus bylą, pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje patvirtinta ginčijama taikos sutartis. Teismas pažymėjo, kad minimoje byloje ieškovą atstovavo advokatė, kuriai turėjo būti žinoma teismų praktika, kokiu būdu asmuo gali ginti savo teises, kai nesutinkama su teismo patvirtinta taikos sutartimi. Be to, atsakovai byloje atsiliepimuose teigė, kad pareiškėjas pasirinko netinkamą teisių ginimo būdą (2021 m. sausio 15 d. V. L. atsiliepimas ir V. D. 2021 m. vasario 1 d. atsiliepimas), tačiau pareiškėjas toliau palaikė ieškinį. Taigi, teismo vertinimu, kreipimasis į teismą su ieškiniu nebuvo kliūtis laiku ir tinkamai pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl tokios aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą.
14. Be to, teismas pažymėjo, kad pirminiam kreditoriui V. B., kuris reikalavimo teisę perleido pareiškėjui, buvo žinoma apie šioje byloje priimtą 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį, kuria patvirtinta V. D. ir atsakovės Zurich Investments Ltd. Co. 2017 m. rugsėjo 8 d. sudaryta taikos sutartis. Ieškovas V. D. kartu su atsiliepimu pateikė antstolio D. B. 2017 m. lapkričio 14 d. patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo, kuriame nurodyta, kad išieškotojas V. D., skolininkė Zurich Investments Ltd. Co., išieškoma 88 506 Eur skola ir 5 proc. metinės palūkanos, pagal 2017 m. lapkričio 3 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-4869-866/2017, patvarkymas pateiktas antstolei D. M.. Po to V. B. atstovė advokatė R. T. 2017 m. lapkričio 28 d. civilinėje byloje Nr. e2-4869-866/2017 pateikė prašymą susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, kuriame nurodė, kad staiga į varžytynių pabaigą atsirado naujas kreditorius V. D., bei manoma, kad skola yra menama, todėl norima įsitikinti, pagal kokį dokumentą buvo paduotas ieškinys, kuris teisėjos rezoliucija patenkintas 2017 m. lapkričio 30 d. Taigi, jau po 2017 m. lapkričio 30 d. pirminiam kreditoriui buvo žinomos taikos sutarties sudarymo aplinkybės, tačiau jis neginčijo taikos sutarties ir nereiškė prašymo atnaujinti procesą byloje.
15. Teismas pabrėžė, kad naujasis kreditorius (pareiškėjas) negali įgyti daugiau teisių nei turėjo pradinis kreditorius (V. B.) tiek materialiosios teisės prasme, tiek civiliniame procese. Pareiškėjo argumentai, kad V. D. iki 2019 metų neužsiminė apie turimą reikalavimo teisę, pripažinti faktiškai nepagrįstais, nes tokį faktą paneigia antstolio D. B. 2017 m. lapkričio 14 d. patvarkymas. Tai, kad pirminis kreditorius, perleisdamas reikalavimo teisę į atsakovę, neatskleidė naujajam kreditoriui, jog prie išieškojimo yra prisijungęs ir kitas kreditorius, bei kad yra priimta 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartis, kuria patvirtinta V. D. ir atsakovės Zurich Investments Ltd. Co. 2017 m. rugsėjo 8 d. taikos sutartis, ar, jog pats pareiškėjas, perimdamas reikalavimo teisę, nesidomėjo ar yra kitų kreditorių, negali būti pagrindu atnaujinti praleistą terminą.
16. Pasisakydamas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto pagrindo atnaujinti procesą, teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje, kuri pradėta pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei Zurich Investments Ltd. Co. ir trečiajam asmeniui R. M., kuriuo prašyta priteisti iš atsakovės Zurich Investments Ltd. Co. 90 506 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, užbaigta patvirtinus ieškovo V. D. ir atsakovės Zurich Investments Ltd. Co. taikos sutartį. Taigi, pareiškėjas jokia procesine padėtimi šioje byloje nedalyvavo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas, remdamasis CPK 365 straipsnio 1 dalimi ir teismų praktika, dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nepasisakė ir su tuo susijusių prašymo argumentų nevertino, nes jie neturi įtakos nagrinėjamo klausimo baigčiai.
17. Pasisakydamas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto pagrindo atnaujinti procesą, teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, jog pateikta teismui tvirtinti taikos sutartis pažeidė kitų atsakovės kreditorių teises ir interesus, yra faktiškai ir teisiškai nepagrįsti. Taikos sutarties tvirtinimo metu (ir šio prašymo nagrinėjimo metu) teismui nebuvo pateikta įrodymų nei apie atsakovo netinkamą atstovavimą taikos sutarties sudarymo metu (kas galimai patvirtintų valios ydą, sudarant taikos sutartį), nei apie atsakovės nemokumo procedūrų vykdymą taikos sutarties tvirtinimo metu ar faktinį nemokumą pagal atsakovei Zurich Investments Ltd. Co. taikytiną teisę (kas galimai patvirtintų kitų asmenų teisių ir interesų pažeidimą). Aplinkybė, kad vienam iš atsakovei kreditorių galimai buvo sudaryta palankesnė situacija dėl skolos padengimo atsakovei esant mokiai, gali būti atsakovo valdymo organų civilinės atsakomybės pagrindas, tačiau tai savaime neužkerta kelio civilinėje byloje tvirtinti pateiktą taikos sutartį. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas, įsigydamas reikalavimo teisę iš pradinio kreditoriaus, galėjo įsitikinti atsakovės Zurich Investments Ltd. Co. turtine padėtimi, dėti pastangas ištirti skolininko įsipareigojimų apimtį, nes duomenys apie patvirtintą taikos sutartį yra viešai prieinami. Dėl to teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4869-866/2017 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Pareiškėjas S. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Jeigu pareiškėjas ir praleido 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, jis tai padarė ne dėl savo kaltės, todėl terminas turi būti atnaujintas ir pareiškėjo prašymas priimtinas. Jeigu Vilniaus apygardos teismas iš karto būtų tinkamai ir teisingai įvertinęs situaciją ir daugiau nei metus nevilkinęs bylos nagrinėjimo bei iš karto atsisakęs priimti pareiškėjo pateiktą ieškinį, pareiškėjas būtų turėjęs galimybę jau tuo metu kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo ir termino nebūtų praleidęs. Įvertinus pareiškėjo aktyvius veiksmus ir Vilniaus apygardos teismo, nagrinėjusio ieškinį, veiksmus, pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis ir terminas atnaujintinas. Nepagrįstu laikytinas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad esą naujasis kreditorius (pareiškėjas) negali įgyti daugiau teisių nei turėjo pradinis kreditorius V. B..
18.2. Antrajame proceso etape, pirmosios instancijos teismas turėjo tik nuspręsti, ar yra pagrįstas pagrindas teigti, kad buvo nuspręsta dėl asmens materialiųjų teisių ir pareigų, nesudarant tokiam asmeniui galimybės dėl to pasisakyti teismo procese, o jau trečiajame etape spręsti – ar tokio asmens nurodomi argumentai sudaro pagrindą priimtą teismo sprendimą naikinti.
18.3. Teismai, tvirtindami taikos sutartis, ypač supaprastinto proceso tvarka, negali žinoti visų suinteresuotų asmenų, kurie turi būti įtraukti į tokį procesą, todėl tokio pobūdžio bylose vienintelė galimybė neįtrauktam į procesą asmeniui apginti savo teises ir teisėtus interesus yra proceso atnaujinimas. Į šiuos aspektus būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas šiuos aspektus ignoravo.
18.4. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, neatsižvelgė į tai, kad į bylą nebuvo įtraukti ir neturėjo galimybės pasisakyti kiti atsakovės Zurich Investments Co. Ltd. kreditoriai, tarp jų ir V. B., iš kurio reikalavimo teisę į atsakovę įgijo pareiškėjas. Kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikti įrodymai patvirtina, kad priimtas sprendimas patvirtinti taikos sutartį, akivaizdžiai pažeidė kitų atsakovės kreditorių interesus. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
18.5. Jeigu pareiškėjas būtų įtrauktas į civilinės bylos Nr. e2-4869-866/2017 nagrinėjimą, jis būtų turėjęs galimybę byloje iškelti klausimą dėl atsakovės Zurich Investments Co Ltd. mokumo, pateikdamas konkrečius įrodymus apie jau nuo 2011 metų pradėtą ir nesėkmingai vykusį skolos iš šios bendrovės išieškojimą.
18.6. Lietuvos A. T. 2010 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2010 nurodyta, kad pagal įstatymą teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą turi šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas (nutartis) pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis), tačiau šie asmenys gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu tik tada, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis), dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju procesas pasibaigė pirmosios instancijos teisme ir ši byla apeliacine tvarka peržiūrėta nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo ir privalėjo vertinti ir tirti pareiškėjo nurodomus argumentus dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
19. Ieškovas V. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Pagal Lietuvos A. T. praktiką analogiškose bylose netinkamai pasirinktas teisių gynimo būdas nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pareiškėjas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-556-392/2022, kuria buvo nutraukta pareiškėjo inicijuota byla dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia, skundo Lietuvos apeliaciniam teismui neteikė.
19.2. Neįtrauktiems į bylos nagrinėjimą asmenims nėra suteikta teisė prašyti atnaujinti procesą kitais CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, įskaitant ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą pagrindą. Pareiškėjo nurodomoje Lietuvos A. T. nutartyje buvo pasisakyta dėl generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, teisės teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, esant bylai išnagrinėtai apeliacine tvarka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.
Šalies argumentai
19.3. Pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų ir nurodęs jokių materialiosiomis normomis pagrįstų pradinio kreditoriaus interesų, dėl kurių būtų buvę nuspręsta neįtraukus pradinio kreditoriaus. Joks teisės aktas neįpareigoja tvirtinant taikos sutartį įtraukti į bylą visus galimus kreditorius ir, jei jie nebuvo įtraukti, laikyti, kad taikos sutartis yra negaliojanti ir (ar) patvirtinta pažeidžiant teisės aktus, o ypač spręsti, jog teismo procesiniu sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
21. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos A. T. 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
22. Pirmiausia pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir atnaujini jį nėra pagrindo.
23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui (Lietuvos A. T. 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020).
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 18 d. reikalavimo teisių perdavimo sutartimi išieškotojas V. B. perleido reikalavimo teises į atsakovę Zurich Investments Ltd. Co. naujajam kreditoriui – pareiškėjui, todėl pareiškėjas įgijo teisę reikalauti, kad Zurich Investments Ltd. Co. sumokėtų jam 218 827,82 Eur skolą. Pareiškėjas, perėmęs reikalavimo teises į atsakovę iš V. B., į išieškojimo (vykdymo) procesą įstojo jau po to, kai priverstinio išieškojimo procesas buvo prasidėjęs ir įvyko turto varžytynės. Pareiškėjas su ieškiniu atsakovams V. D., Zurich Investments Ltd. Co. ir V. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo į teismą kreipėsi 2020 m. gruodžio 4 d. (civilinė byla Nr. e2-556-392/2022).
25. Be to, pirminiam kreditoriui V. B., kuris reikalavimo teises perleido pareiškėjui, buvo žinoma apie šioje byloje priimtą 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis. Antstolio D. B. 2017 m. lapkričio 14 d. patvarkyme dėl prisijungimo prie išieškojimo nurodyta, kad išieškotojas V. D., skolininkė Zurich Investments Ltd. Co., išieškoma 88 506 Eur skola ir 5 proc. metinės palūkanos, pagal 2017 m. lapkričio 3 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-4869-866/2017, patvarkymas pateiktas antstolei D. M.. V. B. atstovė advokatė R. T. 2017 m. lapkričio 28 d. civilinėje byloje Nr. e2-4869-866/2017 pateikė prašymą susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, kuriame nurodė, kad staiga į varžytynių pabaigą atsirado naujas kreditorius V. D., bei manoma, kad skola yra menama, todėl norima įsitikinti, pagal kokį dokumentą buvo pateiktas ieškinys, kuris teisėjos rezoliucija patenkintas 2017 m. lapkričio 30 d. Taigi, jau po 2017 m. lapkričio 30 d. pirminiam kreditoriui buvo žinomos taikos sutarties sudarymo aplinkybės, tačiau jis neginčijo taikos sutarties, nereiškė prašymo atnaujinti procesą byloje.
26. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas negali įgyti daugiau teisių nei turėjo pradinis kreditorius (V. B.). Tai reiškia, kad naujojo kreditoriaus teisės ir pareigos yra išvestinės iš pirminio kreditoriaus turėtų teisių ir pareigų, todėl naujasis kreditorius, perimdamas reikalavimo teisę, perima pagal reikalavimo perleidimo sutartį tiek pat teisių ir pareigų, kiek turėjo pirminis kreditorius (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo laikyti, kad apie byloje patvirtintą taikos sutartį, pareiškėjui tapo žinoma ne 2020 m. gruodžio 4 d., kai jis kreipėsi į teismą dėl sandorio negaliojimo, tačiau dar 2017 m. lapkričio 30 d., kai pirminio pareiškėjo atstovei buvo leista susipažinti su šioje byloje patvirtinta taikos sutartimi. Pareiškimas dėl proceso atnaujinimo pateiktas 2022 m. rugpjūčio 24 d., taigi, terminas tokiam pareiškimui praleistas daugiau nei 4 metus.
27. Sprendžiant dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, lėmusių termino praleidimą svarbos, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreipimasis į teismą su 2020 m. gruodžio 4 d. ieškiniu nebuvo kliūtis laiku ir tinkamai pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinių teisių gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektas gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos A. T. 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasirinko savo galbūt pažeistas teises ginti, kreipdamasis į teismas dėl taikos sutarties negaliojimo, tačiau toks kreipimasis nebuvo kliūtis laiku ir tinkamai pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje, ypač, kai minėtoje byloje buvo atsakovų ne kartą pažymėta, jog pareiškėjas yra pasirinkęs netinkamą civilinių teisių gynimo būdą.
28. Spręsdamas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto pagrindo atnaujinti procesą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas buvo byloje nedalyvaujantis asmuo, todėl šiuo pagrindu nurodyti pareiškėjo argumentai nenagrinėtini, kaip neturintys įtakos nagrinėjamo klausimo baigčiai. Nesutikdamas su teismo išvada, pareiškėjas nurodo, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu tada, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis), dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
29. Pažymėtina, kad pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, numatančiu, kad procesas civilinėje byloje gali būti atnaujinamas, jeigu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą atnaujinti procesą, grindžiant CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
30. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos A. T. 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2010. Pirmiau minėta CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostata, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, įsigaliojo tik nuo 2011 m. spalio 1 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymas Nr. XI-1480). Taigi, pareiškėjo nurodytoje kasacinio teismo nutartyje, kuri priimta 2010 metais, yra cituojama CPK 365 straipsnio 1 dalies redakcija iki jos pakeitimų 2011 metais.
31. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šis pareiškėjo pagrindas atnaujinti procesą taip pat neegzistuoja.
32. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo tik nuspręsti, ar yra pagrįstas pagrindas teigti, jog buvo nuspręsta dėl asmens materialiųjų teisių ir pareigų, nesudarant tokiam asmeniui galimybės dėl to pasisakyti teismo procese, o jau trečiajame etape spręsti – ar tokio asmens nurodomi argumentai nesudaro pagrindo priimtą teismo sprendimą panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo dėstomais teiginiai, nes jie atitinka kasacinio teismo išaiškinimus, tačiau pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, būtent ir aiškinosi, ar pareiškėjas laikytinas suinteresuotu asmeniu, kuris turėjo būti teismo įtrauktas dalyvaujančiu asmeniu į prašomą atnaujinti bylą, o ne tai, ar jo argumentai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą (nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis).
33. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos A. T. 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).
34. Lietuvos A. T. jurisprudencijoje išaiškinti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų. Kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos A. T. 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2005; 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007).
35. Taigi, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, yra būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos A. T. 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018).
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog pareiškėjas (ar pirminis kreditorius) buvo atsakovės Zurich Investments Ltd. Co. kreditoriumi, nesukuria jam teisės įstoti į bet kurią nagrinėjamą civilinę bylą, kurioje dalyvauja tas pats skolininkas. Taikos sutarties tvirtinimo metu (ir šio prašymo nagrinėjimo metu) teismui nebuvo pateikta įrodymų apie atsakovės nemokumo procedūrų vykdymą ar faktinį nemokumą pagal atsakovei Zurich Investments Ltd. Co. taikytiną teisę (kas galimai patvirtintų kitų asmenų teisių ir interesų pažeidimą), taip pat nenustatytos kitos aplinkybės. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju taikos sutartimi nebuvo išspręsta dėl atsakovei priklausančio turto nuosavybės ar pakeista išieškojimo vykdymo tvarka, kas galimai apsunkintų išieškojimą iš konkretaus atsakovės turto. Kaip pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad vienam iš atsakovės kreditorių galimai buvo sudaryta palankesnė situacija dėl skolos padengimo atsakovei esant mokiai, gali būti atsakovės valdymo organų civilinės atsakomybės pagrindas, tačiau tai savaime neužkerta kelio civilinėje byloje tvirtinti pateiktos taikos sutarties ir į tokią bylą įtraukti visus skolininko kreditorius.
37. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.