Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. G. prašymas dėl teistumų skaičiaus nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas nuteistasis A. G. prašymas nustatyti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendis, Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendis, Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendis ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendis, jo atžvilgiu sudaro vieną teistumą.Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi nuteistojo A. G. prašymą atmetė. Teismas konstatavo, jog tokios galimybės, kad pagal kelis nuosprendžius būtų galima pripažinti vieną teistumą, kaip prašo nuteistasis, baudžiamasis įstatymas nenumato. Skunde nuteistasis A. G. prašo panaikinti deliktą sudarančią Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą arba jį grąžinti nagrinėti iš naujo kitos sudėties pirmosios instancijos teismui.Skunde nurodo, kad teismui priimant skundžiamą nutartį buvo žinoma, kad jis 1999 m. lapkričio 11 d. nebuvo teisiamas ar nuteistas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4010-821/2016, konstatavo, kad jo ypatingųjų asmens duomenų tvarkytojas Informatikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos aplaidžiai atliko savo pareigas – netinkamai tvarkė jo asmens duomenis. Anot apelianto, žinomai melagingų teiginių įrašymas į baigiamąjį teismo aktą pažeidžia teisę į teisingą teismą ir sudaro absoliutų pagrindą tokį aktą pripažinti neteisėtu ir panaikinti.Skunde apeliantas pažymi, kad teismui buvo pateikta aktuali teismų praktika bei baudžiamosios teisės teorija, kuri yra privaloma pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas tai ignoravo. Skundo autoriaus nuomone, apylinkės teismo nutartis priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio nuostatas, todėl negali būti keičia, ji turi būti panaikinta. Nuteistojo A. G. skundas atmetamas.Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad A. G. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 7 mėnesiams. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. 2013-05-13 nutartimi bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 7 mėnesiams. Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas subendrinta galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams. Šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme, prie griežtesnės bausmės – laisvės atėmimo 5 metams 7 mėnesiams, pridėjus dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 7 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 25 d., 22.22 val. veika) – 6 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 27 d., 10.33 val. veika) – 6 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 27 d., 13.14 val. veika) – 8 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 27 d., 20.11 val. veika) – 10 mėnesių laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 27 d., 10.33 val. veika) – 6 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 27 d., 13.14 val. veika) – 8 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 27 d., 20.11 val. veika) – 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2013 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės teismo paskirta subendrinta 6 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, A. G. paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. 2016 m. gruodžio 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu minėtas 2015 m. balandžio 16 d. apylinkės teismo nuosprendis pakeistas: A. G. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); A. G. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį182 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuota kaip viena tęstinė nusikalstama veika į BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrintus apėmimo būdu, A. G. paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams. Nuteistasis A. G. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas nustatyti, kad aukščiau minėti nuosprendžiai sudaro vieną teistumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad toks nuteistojo prašymas yra nepagrįstas, nes tokios galimybės nenumato nei baudžiamojo proceso įstatymas, nei baudžiamasis įstatymas, ką pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje.Nors nuteistasis A. G. skunde akcentuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra negaliojanti, nes joje nepagrįstai nurodoma, jog jis buvo nuteistas 1999 m. lapkričio 11 d., tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien ši aplinkybė neduoda pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Iš nutarties aprašomosios dalies matyti, kad apylinkės teismas nagrinėdamas nuteistojo prašymą nutarties aprašomojoje dalyje išdėstė visus A. G. atžvilgiu priimtus nuosprendžius. Nors minėtas teistumas yra išnykęs, tačiau pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas. Dėl to, A. G. teistumų, taip pat ir išnykusių, išvardijimas nutarties aprašomojoje dalyje Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų normoms neprieštarauja. Šių aplinkybių nepaneigia ir nuteistojo A. G. skunde minimas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimas priimtas byloje Nr. I-4010-821/2016. BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu.Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis visi aukščiau paminėti apkaltinamieji nuosprendžiai yra įsiteisėję ir vykdomi. Tuo tarpu nei BK 97 straipsnyje, nei kitame baudžiamajame įstatyme nėra numatyta galimybė, kad pagal kelis nuosprendžius būtų galima pripažinti vieną teistumą. To nenumato ir nuteistojo A. G. skunde minima baudžiamosios teisės teorija bei teismų praktika. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo A. G. prašymą netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nuteistojo A. G. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.