Kauno apygardos teismo nutartis

2017-07-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1598-264/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-04
Bylos Nr.
2S-1598-264/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-22053-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Atsakovas
UAB „Mono status“
Ieškovas
UAB saugos tarnybos „Argus“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1598-264/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22053-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.14; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 4 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Mono status“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-27875-1043/2016 pagal ieškovės UAB saugos tarnybos „Argus“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal UAB saugos tarnybos „Argus“ ieškinį atsakovei UAB „Mono status“ dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-27875-1043/2016 patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės UAB Saugos tarnyba „Argus“ ir atsakovės UAB „Mono status“.Ieškovė pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, kad nuo 2016 m. gruodžio 30 d. nėra vykdoma Kauno apylinkės teismo patvirtinta taikos sutartis tarp UAB Saugos tarnyba „Argus“ ir UAB „Mono status“.Atsakovė UAB „Mono status“ atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi prašymą tenkino. Išdavė ieškovei UAB Saugos tarnyba „Argus“ vykdomąjį raštą išieškoti iš atsakovės UAB „Mono status“ 2 815,78 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos įsiskolinimo dalies (2 815,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-11-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 71,04 Eur bylinėjimosi išlaidas.Teismas nurodė, kad atsakovei nevykdant mokėjimų pagal šalių aptartą grafiką ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (Taikos sutarties 4 p.). Teismas nenustatė duomenų, jog taikos sutartis būtų pilnai įvykdyta.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskirajame skunde atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo - kreditorės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti; kreditorės naudai iš skolininkės priteistinos 2 815,78 Eur skolos vykdymą išdėstyti 12 mėnesių, įpareigojant skolininkę sumokėti kreditorei po 234,65 Eur kas mėnesį, pirmąją įmoką sumokant kito mėnesio (nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo) 15 dieną, o visas likusias įmokas mokant kas mėnesį, iki einamojo mėnesio 15 dienos; priteisti skolininkės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Vykdomasis raštas išduotas neatsižvelgus į skolininkės pasunkėjusią finansinę padėtį ir faktinį galimybės išmokėti tokio dydžio sumą nebuvimu taip pat - į tai, kad dalį skolos atsakovė yra padengusi, ją pripažįsta ir ruošiasi padengti likusią dalį kai tik turės objektyvią galimybę tai padaryti. Atsakovė UAB „Mono status" sutinka su prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodoma 2815,78 Eur dydžio skola, tačiau dėl susidariusios itin sunkios finansinės padėties skolininkė neturi jokių galimybių iš karto atsiskaityti su ieškove. Tokios sumos išmokėjimas įmonei šiuo metu per daug žalingas ir neleistų vykdyti įprastos ūkinės veiklos, galėtų privesti prie bankroto. Skolos vykdymą tikslinga išdėstyti konkrečiam laiko tarpui. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovės UAB „Mono status“ atskirąjį skundą atmesti ir ieškovei UAB saugos tarnybai „Argus“ iš atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai: Kauno apylinkės teismas pagrįstai tenkino ieškovės UAB saugos tarnybos „Argus“ pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Be to, ir pati atsakovė atskirajame skunde sutinka ir pripažįsta, jog nuo 2016 m. gruodžio 30 d. nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties tarp ieškovės ir atsakovės. Atsakovės reikalavimas pakeisti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintas taikos sutarties sąlygas - skolos vykdymą išdėstant 12 mėnesių laikotarpi yra neteisėtas, nes teismas tokio reikalavimo tenkinti ir keisti taikos sutarties sąlygų negali, priešingu atveju būtų pažeista ne tik ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyra, atsakovės teisėtų lūkesčių principas, bet ir liktų neįvertinta įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) res judicata reikšmė, reiškianti tokiu sprendimu (nutartimi) nustatytų aplinkybių prejudicialumą, nes tik abipusiu susitarimu šalys galėtų pakeisti sudarytą taikos sutartį.Atsakovės elgesys patvirtina jos siekį vilkinti procesą dėl skolos grąžinimo ieškovei. Iš pateikiamo www.cr.lt išrašo matyti, kad atsakovės turtinė padėtis iš esmės nesikeičia. Tenkinus atsakovės atskirąjį skundą būtų iškreipta ir paneigta taikos sutarties esmė ir principai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei išduotas vykdomasis raštas dėl išieškojimo iš atsakovės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB Saugos tarnyba „Argus“ ieškinį atsakovei UAB „Mono status“ dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, delspinigių ir palūkanų priteisimo, 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtino 2016 m. gruodžio 8 d. tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Teismo patvirtintos taikos sutarties 2 punkte nurodyta, kad atsakovė UAB „Mono status“ pripažįsta 4750,46 Eur skolą ieškovei ir 65,32 Eur delspinigių, iš viso skola su delspinigiais yra 4815,78 Eur. Skolos ir delspinigių sumą atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei dalimis: iki 2016-12-09 imtinai sumokant 2000 Eur (t.y. iki šios taikos sutarties patvirtinimo teisme), iki 2017-01-30 sumokant 938,59 Eur, iki 2017-02-28 sumokant 938,59 Eur ir iki 2017-03-30 sumokant 938,60 Eur. Taikos sutarties 3 punkte nurodyta, kad atsakovė iki 2016-12-30 įsipareigoja sumokėti ieškovei 35,04 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 36 Eur žyminio mokesčio (25 proc. nuo 144 Eur žyminio mokesčio sumos). Taikos sutarties 3 punkte nurodyta, kad ieškovė atsisako reikalavimo dėl 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovės UAB „Mono status“, jeigu Atsakovė tinkamai įvykdo visus šios Taikos sutarties 2 ir 3 p. reikalavimus. Atsakovei nevykdant arba nepilnai vykdant bent vieną iš įsipareigojimų, numatytų šios Taikos sutarties 2 ir 3 punktuose, Ieškovė įgyja teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą, kad įsipareigojimai būtų įvykdyti priverstinai, įskaitant ir reikalavimui dėl 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, sutarties 7 punktu šalys patvirtino, kad šalims žinoma ir suprantama, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, ir, kad teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str., CPK 584 str. 1 d. 4 p.). Ieškovė UAB Saugos tarnyba „Argus“ 2017 m. kovo 27 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas nurodė, kad neįvykdyta skolos suma sudaro 2 815,78 Eur (4 815,78 Eur - 2 000 Eur) ir 71,04 Eur bylinėjimosi išlaidos. Nustatęs, kad atsakovė UAB „Mono status“ praleidusi taikos sutartyje numatytą mokėjimo terminą, teismas 2017 m. balandžio 12 d. priėmė nutartį, kuria ieškovei išdavė vykdomąjį rašą išieškoti iš atsakovės 2 815,78 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos įsiskolinimo dalies (2 815,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-11-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 71,04 Eur bylinėjimosi išlaidas.Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 str. 1 d., CPK 584 str. 4 p.). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 str. 3 d.). Taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Taigi vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytas prievoles (CPK 646 str. 3 d.).Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad Vykdomasis raštas išduotas neatsižvelgus į skolininkės pasunkėjusią finansinę padėtį ir faktinį galimybės išmokėti tokio dydžio sumą nebuvimu taip pat - į tai, kad dalį skolos atsakovė yra padengusi, ją pripažįsta ir ruošiasi padengti likusią dalį kai tik turės objektyvią galimybę tai padaryti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodyti apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.Nagrinėjamu atveju visų pirma pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas gavęs ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi atsakovei pasiūlė iki 2017 m. balandžio 11 d. pateikti poziciją dėl taikos sutarties vykdymo. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė šia teise nepasinaudojo, todėl pirmosios instancijos teismas dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės įvertinti atsakovės finansinės padėties ir jos galimybių vykdyti taikos sutartį. Be to, šalys bendru sutarimu, abipusių nuolaidų būdu baigė civilinės bylos nagrinėjimą pasirašydamos ir pateikdamos teismui patvirtinti taikos sutartį. Teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, šalys neskundė. Tai reiškia, kad nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo yra įsiteisėjusi ir taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 str. 1, 2 dalys), kurio pagrindu teismas, esant taikos sutartyje nustatytoms sąlygoms, turėjo teisę spręsti dėl vykdomojo rašto išdavimo, o nustatęs, kad atsakovė yra praleidusi taikos sutartyje numatytus mokėjimo terminus, pagrįstai išdavė vykdomąjį rašą. Aplinkybė, kad apeliantė iš dalies yra įvykdžiusi taikos sutarties sąlygas, nepaneigia apeliantės pareigos tinkamai įvykdyti visus taikos sutartimi tarp šalių sulygtus įsipareigojimus. Nors apeliantė ir nurodo, kad taikos sutarties visa apimtimi negali įvykdyti dėl blogos finansinės padėties, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė dar prieš pasirašydama taikos sutartį turėjo įvertinti savo galimybes ateityje vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.Apeliacinės instancijos teismo iniciatyva (CPK 179 str.) Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teisme 2017 m. gegužės 26 d. gautas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Mono status“ (civ. b. Nr.eB2-2235-390/2017). Tačiau iki šio atskirojo skundo nagrinėjimo dienos bankroto byla atsakovei nėra iškelta. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK reglamentuotas vykdymo procesas yra savarankiškas nuo bankroto proceso, o ĮBĮ nustatyta išbaigta, funkcionuojanti savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema, kurioje šio įstatymo priskiriamas funkcijas atlieka įmonės administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2009, 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-259/2009). Taigi vykdomųjų dokumentų išdavimas nėra siejamas su ĮBĮ nustatytomis procedūromis.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimas spręstinas atsižvelgiant į tai, kad šalių ginčas dėl teisės yra užbaigtas ir ieškovo teisė patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kitaip tariant, įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o atsisakius sprendimą įvykdyti geruoju, gali būti vykdomas priverstinai (CPK 18 str., 588 str.). Taigi pati įsiteisėjusio teismo sprendimo paskirtis suponuoja teismo sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymo išimtinę galimybę, kuri suteiktina tik tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių (skolininkui labai nepalankių) aplinkybių.Dėl apeliantės prašymo dėl priteistos skolos vykdymo išdėstymo apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jis nebuvo pareikštas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 284 straipsnį teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas galimas tik materialinio teisinio reikalavimo dalyje ir tokiu būdu skolininkui gali būti suteikiamas lengvatinis terminas tarp šalių prievolės įvykdyme. Apeliantei išaiškintina, kad ji su prašymu dėl priteistinos skolos vykdymo išdėstymo turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad pridedama patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Tačiau jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė. Dėl to nėra pagrindo tenkinti šio ieškovės prašymo.LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, iš jos į valstybės biudžetą priteisiamos 4,04 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.)

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mono status“, į. k. 301672662 4,04 Eur (keturis Eur ir 4 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė