- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-26
- Bylos Nr.
- e2S-1052-856/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16811-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- I. J.
- Atsakovas
- E. J.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė SEB bankas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-36629-451/2025 pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui E. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. I. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Swedbank“, AB SEB bankas, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
2. Pareikšdama ieškinį ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo E. J. priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis 350 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo; iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus A. J. gyvenamąją vietą su jo motina – ieškove I. J..
3. Ieškovė nurodė, kad ieškinio pateikimo teismui dieną, siekiant apsaugoti nepilnamečio sūnaus interesus bei užtikrinti reguliarų išlaikymo teikimą, šioje proceso stadijoje būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Sūnus gyvena su ieškove, ji betarpiškai juo rūpinasi, aprūpina maistu, vežioja ir parsiveža iš ugdymo įstaigos, užtikrina laisvalaikį, taip pat užtikrina visų, ne tik būtinųjų, poreikių patenkinimą.
4. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas visiškai neprisideda prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo nuo tada, kai ieškovė kreipėsi dėl privalomosios mediacijos vykdymo. Ieškovės nuomone, prašomos laikinosios apsaugos priemonės leis užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir išvengti žalos ieškovės bei sūnaus interesams, kadangi atsakovas visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo, juo nesidomi ir nesirūpina. Atsakovas neperka maisto produktų, neprisideda prie sūnaus laisvalaikio, neprisidėjo prie kanceliarinių priemonių, uniformos įsigijimo. Be to, prasidėjus mokslo metams, bus renkamos piniginės lėšos pratyboms, klasės fondui, bus reikalingos lėšos maitinimui, kurio kaina mėnesiui yra 48 Eur. Siekiant užtikrinti interesų pusiausvyrą ir nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių patenkinimą, iš atsakovo priteistinas laikinas išlaikymas vaikui kas mėnesį mokamomis 350 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
5. Ieškovė nurodė, jog taip pat prašo iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su jo motina. Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi turi itin artimą ir glaudų ryšį, ieškovė nuo pat sūnaus gimimo nuolat juo rūpinasi, užtikrina visus jo poreikius, kartu leidžia laiką, sūnūs yra pripratęs prie namų aplinkos, turi savo rutiną, o jos keisti nėra poreikio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. spalio 1 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies - iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-36629-451/2025 įsiteisėjimo nustatė laikiną nepilnamečio vaiko A. J. gyvenamąją vietą su motina I. J. pagal jos gyvenamąją vietą; priteisė iš atsakovo E. J. laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. J. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2025 m. rugsėjo 29 d.) iki byloje įsiteisės galutinis sprendimas (nutartis), priteisto laikino išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskyrė laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę I. J.; likusioje dalyje prašymą atmetė.
7. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad vaikas faktiškai gyvena su motina, o byloje nėra duomenų, jog ieškovė neužtikrina vaikui būtinų gyvenimo sąlygų ir jo poreikių, yra tikslinga nustatyti bylos šalių nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškove.
8. Teismas sprendė, kad protingiems minimaliems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti ieškovės prašoma laikino išlaikymo suma (350 Eur) yra per didelė šioje proceso stadijoje.
9. Teismas vertino, kad 250 Eur suma leis užtikrinti nepilnamečio vaiko minimalių poreikių patenkinimą bylos nagrinėjimo metu.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu dėl pirmosios instancijos teismo nutarties ieškovė (apeliantė) I. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 1 d. nutartį iš dalies (dalyje dėl priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui) ir priimti naują procesinį sprendimą – tenkinti ieškovės prašymą ir iš atsakovo E. J. priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. J. kas mėnesį mokamomis 350 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nuo ieškinio teismui padavimo dienos nepilnamečio sūnaus išlaikymui 380 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, o prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė prašė priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį mokamomis 350 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Ieškovė, nei prašydama priteisti laikiną išlaikymą, nei prašydama priteisti išlaikymo dydį, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos ir neprašė priteisti didesnį nei minimalus išlaikymo dydį.
10.2. Ieškovė, prašydama teismo priteisti laikiną išlaikymą, detalizavo vaiko poreikius, pateikė išsaugotus kvitus, pateikė ir dvi darbo sutartis bei kitus dokumentus apie gaunamas pajamas. Ieškovė ne tik nurodė, jog atsakovas prie vaiko poreikių patenkinimo visiškai neprisideda, tačiau ir pagrindė, kad tam, jog būtų visiškai patenkinti vaiko poreikiai, ji dirba dviejose darbovietėse. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes ir atsakovui, nevykdančiam pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, suteikė pranašumą. Atsakovui visiškai neprisidedant prie sūnaus išlaikymo, ieškovei tenka visa vaiko poreikių patenkinimo našta.
10.3. Teismas nesivadovavo aktualia kasacinio teismo praktika, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, ir svarbiausia – neatsižvelgė į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais neperžengdamas jo ribų.
Dėl ieškovės (apeliantės) atskirojo skundo argumentų
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies, taikant laikinąsias apsaugos priemones ir priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki byloje įsiteisės galutinis sprendimas (nutartis), pagrįstumo ir teisėtumo.
14. Atskirajame skunde ieškovė iš esmės akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia kasacinio teismo praktika, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, ir svarbiausia – neatsižvelgė į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
17. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.
18. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaikų poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus.
19. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai ir pan. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
20. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui iš atsakovo būtina skirti 380 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė prašė priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį mokamomis 350 Eur dydžio periodinėmis išmokomis.
21. Ieškovė pažymėjo, kad dėl privalomosios mediacijos vykdymo kreipėsi 2024 m. lapkričio mėnesį, nuo tada, kai ieškovė kreipėsi dėl privalomosios mediacijos vykdymo, atsakovas prie sūnaus išlaikymo nėra prisidėjęs jokia apimtimi (nei pinigais, nei daiktais). Atsakovas ne tik nesidomėjo vaiku, bet ir neprisidėjo prie maisto išlaidų, t. y. atsakovas visiškai nesirūpina šalių nepilnamečiu sūnumi. Ieškovė detalizavo, kad per mėnesį maistui išleidžia ne mažiau kaip 350 Eur; kurui reikalinga ne mažiau kaip 100 Eur; vaiko mokykloje renkamas klasės fondas, perkamos pratybos (ne mažiau kaip 111 Eur), uniformos (60 Eur kainavo ieškovės pirktas bliuzonas), kanceliarinės prekės; vaikas du kartus per mėnesį lankosi kirpykloje (vizito kaina 25 Eur); sūnui galimai bus reikalingas ortodontinis gydymas; sūnus nori įvairių pramogų, kurios taip pat kainuoja; ieškovė kaupia banke vaiko fondą (kiekvieną mėnesį įmokos sudaro 50 Eur); papildomai sūnui perkami drabužiai, avalynė, sportinė apranga (tam reikalinga ne mažesnė nei 70 Eur suma); sūnui perkami higienos reikmenys, vaistai, vitaminai; sūnaus poreikius sudaro ir nenumatytos išlaidos.
22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
23. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – ir Išmokų vaikams įstatymas) 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau iki sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 122,50 Eur. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
24. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius (ieškovės pateiktą vaiko poreikių detalizaciją), vaiko amžių, ieškovės pateiktus įrodymus dėl jos galimybės teikti prašomo išlaikymo dydį (darbo sutartis, gaunamą darbo užmokestį, turimą turtą), atsižvelgdamas į tai, kad prašytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje duomenų apie atsakovo galimybes teikti atitinkamo dydžio išlaikymą byloje iš esmės nepateikta, taip pat vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo praktika bei Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, konstatuoja, jog šiuo atveju iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį nesiekia minimalaus dydžio (777 Eur (1 MMA dydis „į rankas“ nuo 2025 m. sausio 1 d.) – 122,50 Eur (savivaldybės mokama išmoka vaikui)/2 = 327,25 Eur), todėl keistinas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo priteista išlaikymo suma didintina iki 327 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio dydžio iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui užtikrins minimalius jo poreikius. Kaip jau minėta, teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, neturi galimybės detaliai įvertinti tikrosios šalių turtinės padėties bei galimybių teikti atitinkamo dydžio išlaikymą, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju vadovaujasi minimalios mėnesinės algos kriterijumi. Teismo vertinimu, išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis po 327 Eur per mėnesį, tenkančiomis kiekvienam iš tėvų, yra protingo ir racionalaus dydžio, pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų nepilnamečio vaiko poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai.
25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos duomenis ir įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 1 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo ir nutarties rezoliucinę dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo išdėstyti taip:
„Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 327 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2025 m. rugsėjo 29 d.) iki byloje įsiteisės galutinis sprendimas (nutartis)“.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.