- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- e2-796-585/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01134-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Suinteresuotas asmuo
- D. R.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2001-864/2019, kuria teismas pripažino bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tauruslita“ bankrotą tyčiniu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. BUAB „Tauruslita“ bankroto administratorė UAB „Bankroto administravimo partneriai“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti BUAB „Tauruslita“ bankrotą tyčiniu.
2. Nurodė, kad UAB „Tauruslita“ nesiėmė jokių veiksmų dėl 361 418 Eur skolos iš BUDMAR Uslugi Ogolnobudowlane Dominika atgavimo. Nuo 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „Tauruslita“ buvo nemoki, tačiau buvęs bendrovės vadovas nevykdė įstatyme jam numatytos pareigos – kreiptis į teismą dėl bankroto bylos BUAB „Tauruslita“ iškėlimo; priešingai, prašė teismo pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Tauruslita“ iškėlimo netenkinti. Toks buvusio bendrovės vadovo neveikimas neatitinka protingos verslo rizikos, prieštarauja geriems verslo standartams bei lemia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą.
3. Paties buvusio bendrovės vadovo negrąžintos BUAB „Tauruslita“ skolos suma sudaro net 14 993,87 Eur sumą, nepaisant to dėl tolimesnio skolos grąžinimo buvęs bendrovės vadovas su bankroto administratore nesusisiekia ir savo įsipareigojimų nevykdo.
4. Bankroto administratorė pažymėjo, kad, tikrindama bendrovės sandorius, be kita ko, nustatė ir sandorius, kurie yra priešingi bendrovės veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais: BUAB „Tauruslita“ pardavė visas turimas transporto priemones; buvęs bendrovės vadovas, būdamas BUAB „Tauruslita“ debitoriumi (turėjęs 16 793,87 Eur įsiskolinimą bendrovei), 2016 m. birželio 1 d. per kasą išmokėjo sau 41 480 Eur dividendus (dividendai buvo išmokėti likus dviems savaitėms iki pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pateikimo); buvusiam bendrovės vadovui pagal avansines apyskaitas iš kasos 2016 m. balandžio 12 d. buvo išmokėta 10 000 Eur suma. Bankroto administratorės nuomone, nesąžiningi buvusio bendrovės vadovo veiksmai, valdant bendrovę, pagrindžia tiesioginį priežastinį ryšį dėl BUAB „Tauruslita“ finansinės padėties pabloginimo ir kilusių padarinių. Buvęs bendrovės vadovas neturėjo teisės priimti sprendimo išmokėti dividendus bei išsimokėti dividendų, kadangi tuo metu BUAB „Tauruslita“ turėjo neįvykdytų prievolių – pradelstų įsiskolinimų savo kreditoriams, apie kuriuos buvęs bendrovės vadovas negalėjo nežinoti (privalėjo žinoti pagal įstatymą). Buvęs bendrovės vadovas pažeidė imperatyvias teisės normas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotasis asmuo D. R. atsiliepimu pareiškimą dėl BUAB „Tauruslita“ bankroto pripažinimo tyčiniu prašė atmesti.
6. Nurodė, kad pagal 2016 m. bendrovės balansą BUAB „Tauruslita“ buvo moki. BUAB „Tauruslita“ kasos knygos bei avansinės apyskaitos patvirtina, kad buvęs bendrovės vadovas reguliariai į BUAB „Tauruslita“ įnešdavo grynuosius pinigus pagal kasos pajamų orderius.
7. BUAB „Tauruslita“ buhalterijoje yra sąskaita faktūra, patvirtinanti BUDMAR 361 418,76 Eur skolos BUAB „Tauruslita“ realumą. Pagrindinis bendrovės kreditorius BRANDPOL ir pagrindinis skolininkas BUDMAR yra glaudžiai susijusios įmonės, įsipareigojusios viena kitai ir BUAB „Tauruslita“ trišale sutartimi. Pažymėjo, kad jis, kaip buvęs bendrovės vadovas, sąžiningai tikėjosi, kad tiek BUDMAR, tiek BRANDPOL, kurios veikė kartu viena sutartimi su BUAB „Tauruslita“, bus sąžiningos, atliks darbus kokybiškai ir BUAB „Tauruslita“ gaus apmokėjimą už kokybiškai atliktą darbą.
8. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius dėl BUAB „Tauruslita“ bankroto pripažinimo tyčiniu prašė spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi pripažino BUAB „Tauruslita“ bankrotą tyčiniu.
10. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3592-936/2018 konstatuota, jog BUAB „Tauruslita“ 2016 m. balandžio 29 d. vienintelio akcininko sprendimo dėl dividendų skyrimo priėmimo metu, t. y. 2016 m. balandžio 29 d., BUAB „Tauruslita“ jau turėjo 143 222,01 Eur dydžio pradelstų įsipareigojimų savo kreditoriams, kurių mokėjimo terminai buvo suėję dar iki 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo priėmimo ir iki dividendų išmokėjimo; 2016 m. birželio 1 d., atliekant mokėjimus, BUAB „Tauruslita“ neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti; buvęs bendrovės vadovas, turėdamas laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo, jo nesilaikė, suteikė sau, kaip kreditoriui, pirmenybę kitų kreditorių atžvilgiu. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju įrodyta aplinkybė, jog 41 480 Eur dydžio dividendai buvusiam bendrovės vadovui išmokėti pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką; tokiu būdu (t. y. išmokėjus dividendus) taip pat buvo žymiai pabloginta bendrovės finansinė padėtis.
11. Teismo vertinimu, aplinkybė, kuomet bendrovei esant nemokiai buvęs jos vadovas suteikia sau, kaip kreditoriui, pirmenybę kitų kreditorių atžvilgiu, išmokėdamas sau ženklią pinigų sumą, pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką, patvirtina siekį sumažinti jau nemokios bendrovės turimą turtą ir apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į jos turtą (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
12. Spręsdamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio (ne)buvimo, teismas konstatavo, kad jau 2015 m. pabaigoje – 2016 m. pradžioje bendrovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas sprendė, kad buvęs bendrovės vadovas sąmoningai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o, išmokėdamas sau pačiam ženklaus dydžio dividendus (41 480 Eur), jau tuo metu, kai bendrovė buvo nemoki, siekė tokiu būdu išvengti atsakomybės prieš kreditorius, apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, tokiu būdu pažeisdamas ir bendrovės kreditorių interesus (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
13. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju taip pat egzistuoja teisinis pagrindas prezumpcijos, įtvirtintos ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte, taikymui. Pažymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog buvęs bendrovės vadovas pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką bei laiku neiniciavo bankroto bylos bendrovei iškėlimo, o byloje yra patvirtinti bendrovės darbuotojų finansiniai reikalavimai, kurie susidarė jau nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio, bendrovei neišmokėjus jiems darbo užmokesčio dalies.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Suinteresuotas asmuo D. R. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškimą dėl BUAB „Tauruslita“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti; priteisti D. R. naudai iš BUAB „Tauruslita“ bankroto administravimui skirtų lėšų jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Vien tik aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimu buvo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais BUAB „Tauruslita“ 2016 m. birželio 1 d. atlikti mokėjimai, o buvusiam bendrovės vadovui taikyta restitucija, nereiškia, jog egzistuoja aplinkybės pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Teismas turėjo pareigą nustatyti, ar atitinkami mokėjimai iš esmės pablogino bendrovės veiklą, sudarė reikšmingą bendrovės turto dalį. Nagrinėjamu atveju pagrindo spręsti, kad dividendų išmokėjimas iš esmės pablogino bendrovės veiklą, nėra, kadangi bendrovė toliau tęsė mokėjimus, atlikinėjo įprastus veiklai sandorius. Bendrovės akivaizdų pelningumą 2015 m. pagrindžia tai, kad VMI grąžino 35 000 Eur PVM permoką. Jeigu BUDMAR Uslugi Ogolnobuwlane Dominika Wilk-Lala būtų grąžinęs skolą, bendrovė toliau tęstų savo veiklą. Remiantis 2016 m. UAB „Tauruslita“ balansų duomenimis, bendrovė buvo moki. Nenagrinėjant bendrovės finansinės veiklos, nebuvo pagrindo spręsti, kad dividendų išmokėjimas galėjo lemti reikšmingą bendrovės finansinės būklės pabloginimą, kuris lėmė jos bankrotą.
14.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad visą laiką iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Tauruslita“ pelningai tęsė bei plėtojo savo veiklą, tęsė einamuosius atsiskaitymus su kreditoriais, bendrovei buvo grąžinta PVM permoka, įmonė toliau plėtojo veiklą. Bendrovės debitoriniai reikalavimai du kartus viršijo kreditorinius reikalavimus, todėl vadovas neturėjo pareigos kelti bendrovei bankroto bylą, ar sąmoningai suprasti, kad bendrovės veikla yra bloginama nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Net ir pripažinus, kad bendrovė buvo nemoki, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad bendrovės valdymo organai, nesikreipdami laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, sąmoningai blogino bendrovės turtinę padėtį, sudarinėdami jai nenaudingus, kreditorių teises ir interesus pažeidžiančius, sandorius. Byloje nenustatytas sąmoningas D. R. siekis pažeisti kreditorių teises ir interesus. Priešingai, D. R. veiksmai, atliekant įprastus mokėjimus, patvirtina jo pastangas tęsti bendrovės veiklą.
14.3. Visiems bendrovės darbuotojams darbo užmokestis buvo išmokėtas, liko neišmokėtos tik sumos antstoliams. Teismas netinkamai darė išvadas dėl darbuotojų finansinių reikalavimų, nenustatinėjo, ar tokie reikalavimai buvo sudarę už daugiau kaip tris mėnesius iš eilės.
Atsiliepimas
15. BUAB „Tauruslita“ bankroto administratorė UAB „Bankroto administravimo partneriai“ atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Skundžiamoje teismo nutartyje yra pateikti ne tik faktai, bet ir teismo motyvus pagrindžiantys paskaičiavimai dėl trečiojo asmens savo naudai neteisėtai atliktų mokėjimų neigiamos įtakos bendrovės mokumui. Bendrovės vadovo atliktas 41 480 Eur dividendų sau išmokėjimas, bendrovei esant nemokiai bei turint pirmesnės eilės kreditorių, yra nesąžiningas veiksmas, sumažinęs bendrovės kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą. Buvęs bendrovės vadovas D. R. taip pat liko skolingas UAB „Taursulita“ 14 993,87 Eur sumą; manytina, kad D. R. minėtas lėšas pasisavino.
15.2. Bendrovės pelningumas nustatomas remiantis finansinės atskaitomybės duomenimis, o ne PVM grąžinimo faktu ir / ar dydžiu. PVM permokos grąžinimas reiškia tik tai, kad bendrovė įsigijo daugiau PVM apmokestinamų vertybių, nei jų realizavo per ataskaitinį laikotarpį.
15.3. UAB „Tauruslita“ nemokumas 2016 m. konstatuotas įsiteisėjusiu teisino procesiniu sprendimu – Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartimi, kuria bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Buvęs UAB „Tauruslita“ vadovas mokėjimo pavedimų atlikimą nepagrįstai vertina kaip pastangas tęsti bendrovės veiklą.
Žemesnės instancijos teismas
15.4. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. c2-3592-936/2018 konstatuota, kad, atliekant dividendų mokėjimus suinteresuotam asmeniui, UAB „Tauruslita“ neturėjo pakankamai lėšų visiems finansiniams reikalavimams patenkinti; buvęs bendrovės vadovas, turėdamas laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo, jo nesilaikė.
15.5. UAB „Tauruslita“ darbuotojai iš bendrovės negavo darbo santykių pagrindu priskaičiuotos darbo užmokesčio dalies.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacijos objektu yra teismo nutarties, kuria teismas pripažino BUAB „Tauruslita“ bankrotą tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų. Pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis).
Dėl tyčinio bankroto instituto esmės ir bankroto pripažinimo tyčiniu kriterijų
17. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu.
18. Kasacinis teismas, plėtodamas tyčinį bankrotą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemokia tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).
19. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
20. Nors ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodomi penki atskiri tyčinio bankroto požymiai, tam, kad įmonės bankrotas būtų pripažintas tyčiniu, teismui pakanka nustatyti bent vieną jų. Nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisinė galia ir šios nutarties sukeliamos teisinės pasekmės nesiskiria priklausomai nuo to, kiek ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių (vieną ar daugiau) nustatė šį klausimą nagrinėjantis teismas.
21. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi BUAB „Tauruslita“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu konstatavus tokias aplinkybes: 1) bendrovei esant nemokiai, jos vadovas nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, vietoje to, išmokėjo sau ženklaus dydžio dividendus, apribodamas kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) bendrovei esant nemokiai, jos vadovas suteikė sau, kaip bendrovės kreditoriui, pirmenybę kitų kreditorių atžvilgiu – išmokėjo sau ženklią pinigų sumą, tokiu būdu pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymų eiliškumo tvarką (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas); 3) bendrovė ilgiau kaip tris mėnesius nemokėjo darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų darbuotojams – bankroto byloje patvirtinti darbuotojų finansiniai reikalavimai, susidarę jau nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Atskiruoju skundu nesutinkama tiek su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvada dėl tyčinio bendrovės bankroto, tiek su minėtomis, teismo konstatuotomis, aplinkybėmis, nulėmusiomis pastarąją teismo išvadą.
Dėl BUAB „Tauruslita“ nemokumo, jos vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo atsiradimo momento bei ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio
22. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Vien šios prievolės pažeidimo konstatavimas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti. Tačiau tuo atveju, jei nustatoma, kad, neinicijavus bankroto bylos, didinamos įmonės skolos ir didėja kreditorių įsipareigojimai, pažeidžiamas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumas, tokia įmonės vadovų veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
23. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, pirmiausia būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti. Bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014 ir šioje nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika).
24. Bylos duomenimis BUAB „Tauruslita“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartimi bendrovės kreditorės – Lenkijos įmonės ANDRZEJ BRYKAJLO BRANDPOL, pareiškimo pagrindu, teismui įvertinus 2016 m. duomenis (tarp jų 2016 m. birželio 14 d. bendrovės balanso duomenis) apie bendrovės turimą turtą, jo pokytį, sudėtį, pradelstus įsipareigojimus kreditoriams bei konstatavus bendrovės nemokumą.
25. Sprendžiant dėl BUAB „Tauruslita“ vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo atsiradimo momento, pažymėtina, kad BUAB „Tauruslita“ 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis bendrovė turėjo turto už 213 965 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 2 834 Eur, trumpalaikis turtas – 211 131 Eur (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 5 063 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 184 277 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 21 791 Eur), o jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 161 548 Eur. Remiantis BUAB „Tauruslita“ į bankroto bylą pateiktais duomenimis apie jos pradelstų įsipareigojimų kreditoriams atsiradimo momentą, matyti, kad jau 2016 m. pradžioje (sausio mėnesį), bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo 100 000 Eur, tuo tarpu remiantis bankroto administratorės pateiktais duomenimis, bendrovės pradelsti įsipareigojimai 2016 m. pradžioje viršijo net 140 000 Eur, t. y. viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto jos turimo (realaus) turto vertės, o jos vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.
26. Lyginant aptartuosius duomenis apie BUAB „Tauruslita“ turimą turtą bei įsipareigojimus su bendrovės 2016 m. birželio 14 d. balanso duomenimis (duomenys, kuriais remiantis buvo konstatuotas BUAB „Tauruslita“ nemokumas, teismui keliant šiai bendrovei bankroto bylą), matyti, kad bendrovėje iš esmės nebeliko ilgalaikio turto, jis 2016 m. birželio 14 d. sudarė vos 59 Eur, taip pat ženkliai – iki 2 286 Eur sumos, sumažėjo ir bendrovės turimi pinigai bei pinigų ekvivalentai; iš esmės visą bendrovės turto masę (daugiau nei 98 procentus) sudarė bendrovės per vienerius metus gautinos sumos.
27. Minėta, kad jau 2016 m. pradžioje bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršijo 100 000 Eur (140 000 Eur) sumą. Nepaisant to, likus aštuonioms dienoms iki bendrovės kreditorės – Lenkijos įmonės ANDRZEJ BRYKAJLO BRANDPOL, pareiškimo dėl bankroto bylos BUAB „Tauruslita“ iškėlimo pateikimo teismui dienos (2016 m. birželio 1 d. kasos išlaidų orderiais) bendrovė – jos vadovas D. R., pagal 2016 m. balandžio 29 d. vienintelio akcininko sprendimą, išmokėjo sau, kaip bendrovės akcininkui, 41 480 Eur dividendus už 2013 – 2015 metus. Kaip patvirtina beveik iš karto po minėtų mokėjimų sudarytas, šioje nutartyje jau aptartas, 2016 m. birželio 14 d. bendrovės balansas, bendrovėje iš esmės nebeliko realaus turto. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, vertinant įmonės trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Pažymėtina, kad tiek įsiteisėjusioje teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartyje, kuria BUAB „Tauruslita“ iškelta bankroto byla, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartyje, kuria teismo nutartis dėl bankroto bylos BUAB „Tauruslita“ iškėlimo palikta nepakeista, konstatuota, kad, iš esmės visą į bendrovės balansą įrašytą turtą sudarantis, įmonės BUDMAR 361 418,76 Eur dydžio debitorinis įsiskolinimas nevertintas kaip realus bendrovės turtas.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartosios, bei 2016 m. liepos 27 d. nutartyje, kuria BUAB „Tauruslita“ iškelta bankroto byla, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3592-936/2018 nustatytos, aplinkybės paneigia deklaratyvius apelianto atskirojo skundo teiginius dėl bendrovės mokumo 2016 m., jos vadovo pastangų tęsti bendrovės veiklą, bei suponuoja išvadą, kad iš esmės visas realus bendrovės turėtas turtas prieš bankroto bylos iškėlimą buvo panaudotas dividendų bendrovės akcininkui (vadovui) išmokėjimui, tokiu būdu eliminuojant kitų kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus iš bendrovės turto. Tokie bendrovės vadovo veiksmai, rūpestingumo pareigos pažeidimas yra pakankami ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio (įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu) konstatavimui bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atitinkamos dalies išvadų pagrįstumui patvirtinti.
Dėl atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimo ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio
29. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jei įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Šios teisės normos taikymas yra siejamas su sąlyga, kad turi būti žinoma, jog kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-219-196/2016).
30. Aplinkybė, kad UAB „Tauruslita“, neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, jau yra konstatuota įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3592-936/2018, kuriuo buvo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais UAB „Tauruslita“ 2016 m. birželio 1 d. atlikti dividendų mokėjimai D. R.. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir BUAB „Tauruslita“ bankroto bylos medžiaga, kurioje yra duomenys apie BUAB „Tauruslita“ bankroto byloje patvirtintus pirmos, trečios eilės kreditorius su reikalavimais, atsiradusiais dar 2014, 2015 m., t. y. ženkliai anksčiau, nei buvo priimtas 2016 m. balandžio 29 d. vienintelio akcininko sprendimas dėl dividendų akcininkui išmokėjimo; bei šioje nutartyje jau aptarta bendrovės finansinė padėtis, tiek dividendų išmokėjimo akcininkui momentu, tiek po jų (dividendų) išmokėjimo – bendrovės nemokumas bei realaus turto, kuris galėtų būti panaudotas atsiskaitymui su bendrovės kreditoriais, nebeturėjimas – kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą apribojimas (panaikinimas).
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio egzistavimą – UAB „Tauruslita“, būdama sudėtingoje finansinėje padėtyje (nemoki), turėdama ženklius įsipareigojimus kreditoriams, atsiskaitymus vykdė su bendrovės akcininku (vadovu). Šie veiksmai buvo atliekami žinant, kad bendrovės kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes bendrovė nebeturės pakankamai turto. Tokiais veiksmais kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą (gauti jų reikalavimų patenkinimą) buvo apribotos / panaikintos – tą patvirtina vien jau tai, kad, kaip minėta, BUAB „Tauruslita“ bankroto byloje yra patvirtinti kreditorių reikalavimai, atsiradę dar 2014, 2015 m.. Priežastinis ryšys tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo bei nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo nagrinėjamu atveju nustatytinas.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintos tyčinio bankroto prezumpcijos
32. Teismas BUAB „Tauruslita“ bankrotą pripažinimo tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kuomet preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.
33. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs, kad BUAB „Tauruslita“ atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei BUAB „Tauruslita“ vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nevykdymą, dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintos tyčinio bankroto prezumpcijos sprendė, be kita ko, nustatęs aplinkybę, kad BUAB „Tauruslita“ bankroto byloje yra patvirtinti bendrovės darbuotojų finansiniai reikalavimai, susidarę dar nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio, bendrovei neišmokėjus jiems darbo užmokesčio dalies. Pastaroji aplinkybė, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad bendrovės darbuotojams ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.
34. Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su minėta teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, kad visiems bendrovės darbuotojams darbo užmokestis buvo išmokėtas, liko neišmokėtos tik sumos antstoliams. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus – apeliantas ne tik nepateikė, bet ir nenurodė, kokie įrodymai patvirtina bendrovės visišką atsiskaitymą su darbuotojais (CPK 178 straipsnis); tuo tarpu BUAB „Tauruslita“ bankroto bylos duomenys patvirtina priešingas, nei nurodo apeliantas, aplinkybes – bankroto byloje, įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, patvirtinti ne išieškojimus vykdžiusių antstolių, o bendrovės darbuotojų pirmos eilės finansiniai reikalavimai.
35. Nepaisant aptarto, egzistuoja pagrindas iš dalies pritarti aptariamai apelianto atskirojo skundo argumentų grupei, susijusiai su pirmosios instancijos teismo nepakankamai išsamiu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintos tyčinio bankroto prezumpcijos konstatavimui reikšmingų aplinkybių vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik teismo nustatyta bendrovės įsiskolinimų darbuotojams egzistavimo aplinkybė bei šių įsiskolinimų susidarymo pradžios momentas nėra pakankami konstatuoti, kad bendrovės darbuotojams ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, o tuo pačiu ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą preziumuoti bendrovės bankrotą buvus tyčiniu.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Pagal CPK 328 straipsnį iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo procesinis sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais. Kadangi įmonės bankrotui pripažinti tyčiniu, kaip minėta, pakanka nustatyti bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių, vien aplinkybė, kad ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta tyčinio bankroto prezumpcija pirmosios instancijos teismo buvo konstatuotas galimai nepagrįstai, nenustačius visų šios prezumpcijos konstatavimui reikšmingų faktinių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismui sprendus, kad BUAB „Tauruslita“ bankrotas pagrįstai buvo pripažintas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktus, nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį.
37. Atskirojo skundo argumentais nepaneigus teisėtų bei pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.