Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo S. R. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui S. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (asmeniškai atsakovui)(Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovo rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkinamas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“ ir atsakovas S. R. sudarė lizingo sutartį Nr. L26032016/0039, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis bei išsipirkti automobilį CHRYSLER GRAND VOYAGER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas įsipareigojo mokėti sutartas lizingo įmokas. Kadangi atsakovas nemokėjo įmokų sutartyje numatyta tvarka, pradinis kreditorius 2017 m. kovo 6 d. vienašališkai nutraukė sutartį ir informavo apie tai atsakovą pranešimu. Automobilis CHRYSLER GRAND VOYAGER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo grąžintas pradiniam kreditoriui.

Pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė ,,mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimą į atsakovo skolą naujam kreditoriui ,,Risk Management Service“ OU. ,,Risk Management Service“ OU 2018 m. sausio 12 d. Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu reikalavimą į atsakovo skolą perleido PlusPlus Capital AS, ką patvirtinta 2018 m. sausio 12 d. išrašas iš sutarties.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovė nurodo, kad atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas registruotu laišku, bet minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tačiau, įteikus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Pagal lizingo sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.567 straipsnio 1 dalis). CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta, kad kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas nemokėjo periodinių įmokų, dėl ko sutartis su atsakovu 2017 m. kovo 6 d. buvo nutraukta. Kadangi lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Automobilis CHRYSLER GRAND VOYAGER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo grąžintas pradiniam kreditoriui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį, t. y. lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad jie padengtų lizingo davėjo išlaidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktą finansavimą, atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014; kt.). Lizingo sutarties esmė – lizingo davėjo lizingo gavėjui teikiamas finansavimas, kurio forma yra ne piniginė, bet suteikta galimybė lizingo gavėjui valdyti ir naudotis jo verslui reikalingu daiktu, specialiai tam įsigytu lizingo davėjo, mokant už tai lizingo davėjui periodines įmokas, kurių dydis priklauso nuo konkrečios sutarties sąlygų, bet kurios visais atvejais skirtos kompensuoti lizingo davėjo praradimus įsigyjant daiktą (įvertinami sutarties administravimo kaštai, daikto amortizacija jo naudojimo procese ir kt.) bei atlyginti jam už suteiktas finansavimo paslaugas (mokant palūkanas).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 168,12 Eur likusios nesumokėtos finansavimo sumos, 200,80 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 6 d. (sutarties nutraukimo) iki 2020 m. sausio 8 d. (kreipimosi į teismą dienos) ir 42 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 168,12 Eur nuo 2020 m. sausio 8 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Savo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo ieškovė kildina iš pradinio kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „mogo LT“ ir atsakovo lizingo sutarties 7.1 punkto, kuriame numatyta lizingo gavėjo prievolė mokėti palūkanas nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos, įskaitant transporto priemonės likutinę (išperkamąją) vertę per visą lizingo terminą. Sutarties 7 punktas reglamentuoja lizingo terminą bei Lizingo (išperkamosios nuomos) įmokų dydį, tačiau minėta sutarties sąlyga nereglamentuoja lizingo gavėjo atsakomybės dėl netinkamo sutarties vykdymo.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyką atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkciją: lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius galėtų padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015, išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu lizingo objektu buvusio turto vertė viršija lizingo davėjo dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius, skirtumas turi būti grąžinamas lizingo gavėjui, nes priešingu atveju lizingo davėjas nepagrįstai praturtėtų. Be to, nors lizingo davėjas yra laisvas pasirinkti, ar turtą parduoti, kitaip perleisti, ar laikyti savo nuosavybe, tačiau tai neatleidžia jo nuo pirmiau nurodytos pareigos – grąžinti skirtumą lizingo gavėjui.

Taigi pagal aukščiau nurodytus teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.574 straipsnį) ir kasacinio teismo praktiką, lizingo davėjui pasinaudojus teise nutraukti lizingo sutartį prieš terminą lizingo davėjas neturi teisės reikalauti lizingo davėją toliau vykdyti sutartį, t. y. mokėti palūkanas, skaičiuojamas nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos. Lizingo davėjui nutraukus sutartį prieš terminą, jis įgyja teisę reikalauti lizingo gavėją sumokėti prieš terminą visas lizingo įmokas, į kurias yra įskaičiuotos ir palūkanos už visą lizingo sutarties laikotarpį bei kurios įskaičiuojamos į lizingo davėjo nuostolius, patirtus dėl netinkamo sutarties vykdymo, įskaitant ir negautas pajamas palūkanų forma. Finansinio lizingo instituto pagrindinis tikslas yra daikto įsigijimo finansavimas lizingo gavėjui, todėl lizingo davėjas patirtas išlaidas įsigyjant lizingo dalyką išieško per tam tikrą laiką (priklausomai nuo sutarties trukmės), gaudamas periodines mėnesines įmokas, kurios paprastai padengia lizingo davėjo dalykui įsigyti ir finansuoti patirtas išlaidas. Šių išlaidų samprata apima lizingo dalyko kainą, lizingo davėjo pelną, administracines išlaidas ir kt. Nagrinėjamu atveju iš lizingo sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad transporto priemonės pirkimo kaina – 650 Eur, lizingo suma 775 Eur, sutarties mokestis 125 Eur (lizingo gavėjui išmokėta suma sumažinta sutarties mokesčio suma). Pagal bendrąsias lizingo sutarties nuostatas lizingo suma – lizingo gavėjui suteikta lizingo suma, kuri atitinka transporto priemonės pirkimo kainą, atėmus iš jos pradinį įnašą. Lizingo įmokos – lizingo gavėjo mokamos įmokos už naudojimąsi transporto priemone, o kartu ir už mogo suteiktą finansavimą, t.y. įmoka susideda iš grąžinamos finansavimo sumos bei palūkanų. Iš 2017 m. vasario 23 d. pradinio kreditoriaus įspėjimo dėl sutarties nutraukimo matyti, kad pradinis kreditorius reikalauja padengti atsakovą 35,09 Eur skolą, kurią sudaro 24,74 Eur nesumokėta įmokos dalis, 0,35 Eur delspinigiai ir 10 Eur išieškojimo išlaidos, arba sutartis su atsakovu bus nutraukta. Iš 2017 m. kovo 6 d. sutarties nutraukimo pranešimo matyti, kad pradinis kreditorius pareikalavo atsakovo visų įmokų prieš terminą ir sutarties nutraukimo dienai atsakovo skola sudarė 509,16 Eur: 478,24 Eur nesumokėta finansavimo dalis, 20,23 Eur palūkanos pagal sutarties mokėjimo grafiką, 0,69 Eur delspinigiai ir 5,00 Eur išieškojimo išlaidos. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius ieškovei perleido reikalavimą į 168,12 Eur skolą, nedetalizuojant, kokią dalį sudaro negrąžinta finansavimo suma, palūkanos ir kiti mokėjimai. Taip pat nėra numatyta, kurios nuostolių dalies dengimui įskaičiuota lizingo davėjo gauta nauda: lizingo gavėjo sumokėtos įmokos (po sutarties nutraukimo). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pradinis kreditorius į skolos sumą įskaičiavo pelno palūkanas, skolos išieškojimo išlaidas ir kitas įmokas. Dalį sumos atsakovas apmokėjo (341,04 Eur), likusi nesumokėta suma 168,12 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju lizingo davėjo nuostolius sudaro 168,12 Eur likusi negrąžinta suma, į kurią įskaičiuotos pelno palūkanos, paskaičiuotos iki lizingo termino pabaigos, skolos išieškojimo išlaidos ir kitos mokėtinos įmokos, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 168,12 Eur.

Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, nutraukus lizingo sutartį prieš terminą, lizingo gavėjo prievolė mokėti palūkanas pasibaigia, todėl ieškovės reikalavimas dėl 200,80 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 6 d. (sutarties nutraukimo) iki 2020 m. sausio 8 d. (kreipimosi į teismą dienos) ir 42 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 168,12 Eur nuo 2020 m. sausio 8 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo, atmetamas. Teismo vertinimu pelno palūkanų, paskaičiuotų po sutarties nutraukimo iki visiško prievolės įvykdymo, priteisimas reikštų, kad sutarties nutraukimo atveju lizingo davėjas gautų daugiau, nei būtų gavęs sutarties tinkamo vykdymo metu.

Asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Lizingo gavėjo mokėtinų netesybų dydį, nutraukus lizingo sutartį prieš terminą dėl lizingo gavėjo kaltės, reglamentuoja Sutarties bendrųjų sąlygų 13.5 punktas, kuris numato, kad jei sutartis nutraukiama dėl lizingo gavėjo kaltės, lizingo gavėjas privalo mokėti 5 proc. dydžio netesybas nuo transporto priemonės pirkimo kainos. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja Sutarties bendrųjų sąlygų 13.2. punkte numatytų netesybų, kurios taikytinos lizingo gavėjui laiku nesumokėjus Sutartyje numatytų mokėjimų - 0,05 proc. dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 15,13 Eur delspinigių (168,12 Eur x 0,05 proc. x 180 d., už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2020 m. sausio 8 d.). Kadangi ieškovo reikalaujamos netesybos neviršija Sutarties bendrųjų sąlygų 13.5 punkte numatytų netesybų, taikytinų nutraukus prieš terminą lizingo sutartį dėl lizingo gavėjo kaltės, dydžio, ieškovės reikalavimas dėl netesybų priteisimo tenkinamas visiškai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovės reikalavimai yra patenkinti iš dalies, todėl ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis; 93 straipsnio 2 dalis). Patenkinta ieškovės reikalavimų dalis – 47,72 proc., atitinkamai iš atsakovo ieškovei priteisiama 7,16 Eur žyminio mokesčio.

Byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

priimti atsakovo S. R. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. R. ieškovės PlusPlus Capital AS naudai 168,12 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus dvylika euro centų) skolos, 15,13 Eur (penkiolika eurų trylika euro centų) delspinigių, iš viso 183,25 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus dvidešimt penkis euro centus).

Priteisti iš atsakovo S. R. ieškovės PlusPlus Capital AS naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą 183,25 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo S. R. ieškovės PlusPlus Capital AS naudai bylinėjimosi išlaidas – 7,16 Eur (septynis eurus šešiolika euro centų) žyminio mokesčio.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.