Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-04-14 · Civilinė byla Nr. 2A-352-653/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-14
Bylos Nr.
2A-352-653/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04565-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
Atsakovas
UAB „Eurotestas“
Kategorijos
  • 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-352-653/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04565-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. balandžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Virginijaus Kairevičiaus rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovo UAB „Eurotestas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Eurotestas“ dėl įsiskolinimo už patalpų nuomą priteisimo bei UAB „Eurotestas“ priešieškinį UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl sutarties sąlygos pakeitimo ir skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo UAB „Eurotestas“ 10632 Lt skolą už 119,89 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą (nesumokėtą VKI), 1997,11 Lt delspinigių ir 8,05 proc. dydžio metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas prašė pripažinti negaliojančia kaip pasirašytą suklydimo įtakoje 2007 m. rugsėjo 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 07/09/28 6.3 punkto nuostatą ir ją pakeisti taip: nuomos mokesčiui indeksuoti dėl infliacijos ar defliacijos nuo 2008 m. liepos 1 d. taikyti mėnesinį individualų būsto nuomos mokesčių vartojimo kainų indeksą, už pirmąjį indeksuojamąjį mėnesį (2008 metų liepos mėnesį) indeksavimo koeficientui apskaičiuoti naudojant 2008-07 būsto nuomos VKI santykį su 2008-06 būsto nuomos VKI; priteisti iš atsakovo nuomos mokesčio 74721,70 Lt permoką ir procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodė, jog šalys 2007-09-28 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 07/09/28. Atsižvelgiant į Statistikos departamento pateiktą išvadą, ieškovo įsitikinimu, turėtų būti taikomas metinis VKI, todėl pateikė VKI nesumokėtos skolos perskaičiavimą. Ieškovas neneigia fakto, kad buvo iškilusios problemos dėl 2007-09-28 perdavimo – priėmimo akto pasirašymo. Tačiau UAB „Eurotestas“ aktą pasirašė būtent ta data, kuri nurodyta pačiame akte. UAB „Eurotestas“ pats savanoriškai apmokėjo sąskaitas už patalpų nuomą, kuri buvo skaičiuojama nuo 2007-09-28. Į sutarties tekstą buvo įrašytas iki pertvarkymų buvęs patalpų plotas 119,89 kv. m., numatant, kad mokėtinam nuomos mokesčio dydžiui ir paskaičiavimui jokios įtakos neturi nuomininko reikmėms ir pageidavimu įrengtų pertvarų užimamas plotas. Sutartimi šalys susitarė, kad pertvarų atsiradęs ploto sumažėjimas nebus vertinamas apskaičiuojant nuomos mokesčio dydį. Nors po atliktų pertvarkymų patalpų plotas sumažėjo iki 116,38 kv. m., tačiau šalys sutartyje nurodyto patalpų ploto, nuo kurio skaičiuojamas nuomos mokestis, netikslino. Atsakovas patvirtina, kad jam buvo žinoma apie pasikeitusį patalpų plotą, tačiau iki pat ieškinio pateikimo neteikė jokių pretenzijų ieškovui dėl netinkamo nuomos mokesčio dydžio, kiek tai susiję su patalpų plotu, ir savanoriškai mokėjo nuomos mokestį, paskaičiuotą pagal sutartyje nurodytą patalpų plotą. Atsakovas savo veiksmais patvirtino, kad nuomos mokestis turi būti skaičiuojamas nuo 119,89 kv. m. ploto.

Išvadą byloje teikianti institucija – Statistikos departamentas, pateikė išvadą bei nuomos mokesčio perskaičiavimus, atliktus taikant įvairių laikotarpių VKI (T. 5, b. l. 89-94). Teismo posėdžio metu paaiškino, kad komercinių patalpų nuomos kainos indeksų neskaičiuoja, tyrimų neatlieka. Labiausiai nuomos sutartį atitinkantis rodiklis – metinis VKI. Būsto kainų nuomos indeksas netinka, nes patalpos yra komercinės paskirties, skirtingos nuomos kainos ir skirtingi kainų pokyčiai (T. 5, b. l. 100-102, 148-149).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškimą dėl atsisakymo nuo dalies reikalaujamos priteisti sumos tenkino ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Eurotestas“ 3079,28 EUR skolos, 250 EUR delspinigių, 8,05 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2014-02-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 119,06 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Atsakovo UAB „Eurotestas“ priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1974,67 EUR skolos, 6 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos 1974,67 EUR sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2014-02-20 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 110,56 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Eurotestas“ naudai. Likusioje dalyje priešieškinį atmetė.

Dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinio nustatė, jog šalys sudarė negyvenamųjų patalpų 2007-09-28 nuomos sutartį Nr. 07/09/28 dėl 119,89 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų P(duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 6.1 p. patalpų nuomos mokestis už vieną kvadratinį metrą sudaro 30 Lt ir 3 596,70 Lt už visą 3.1 p. nurodytą plotą (119,89 kv. m. ) ir nuomininkas papildomai sumokėti tai sumai privalomą mokėtiną į biudžetą nustatyto dydžio PVM. Sutarties 6.3 p. šalys susitarė, kad patalpų nuomos mokestis dėl infliacijos ar defliacijos perskaičiuojamas kiekvienais metais nuo 2008-07-01 patalpų nuomos mokestį už einamąjį laikotarpį indeksuojant Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės apskaičiuotu VKI.

Lietuvos statistikos departamentas pateikė išvadą, į kurią atsižvelgiant, ieškovas perskaičiavo nuomos mokesčio dalies, taikant VKI, dydį, taikant metinį, o ne vidutinį metinį VKI, todėl sumažino prašomos priteisti skolos dydį iki 10 632,13 Lt.

Atsakovas neginčijo ieškovo pateiktų skaičiavimų, taikant metinį VKI, tačiau pateikė savo skaičiavimus, taikant vidutinį metinį būsto ir vidutinį metinį bendrą VKI.

Bylą nagrinėję teismai nustatė ir šalys to neginčija, kad sutartyje sutartas nuomos mokesčio indeksavimas turėtų būti atliekamas taikant vidutinį metinį vartotojų kainų indeksą.

Teismas atmetė atsakovo kaip neįrodytus argumentus, jog šalys buvo sutarusios taikyti būsto VKI bei siūlomo būsto VKI taikymas būtų pagrįstas nuomojant komercinės paskirties patalpas. Atsakovo pateikta atskirų asmenų nuomonė, vertino kaip subjektyvia nuomone dėl subindeksų taikymo tikslingumo. Kita vertus, paties atsakovo pateiktos atskirų asmenų nuomonės yra skirtingos. Šalys nereiškė prašymo dėl nuomos mokesčio dalies, taikant VKI, nustatymo bei prašymo paskirti nepriklausomus ekspertus nuomos mokesčio dydžiui nustatyti (CK 6.487 str. 2 d.).

Ieškovas perskaičiavo skolos dydį, taikydamas ne vidutinį metinį, bet metinį VKI. Iš Sutarties 6.3 p. turinio matyti, jog šalys aiškiai sutarė, kad nuomos mokestis bus indeksuojamas Statistikos departamento apskaičiuotu VKI, tačiau aiškiai nesutarė dėl VKI taikymo laikotarpio. Viena vertus, abi šalys iki bylos gražinimo nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, pasisakė dėl vidutinio metinio VKI naudojimo, kita vertus, gavus Lietuvos statistikos departamento išvadą dėl VKI taikymo skirtingai laikotarpiai, teismo vertinimu, vidutinio metinio VKI taikymas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, nes naudojant vidutinę metinę infliaciją ar defliaciją atspindintį VKI, jis parodytų dvylikos paskutinių mėnesių ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykinį pokytį. Atlikus nuomos mokesčio perskaičiavimą, taikant metinį VKĮ, mokėtina suma sumažėjo, todėl tai labiau atitinka aptariamą sąlygą priėmusios šalies (atsakovo) interesus (CK 6.193 str. 4 d.). Kita vertus, atsakovas nepateikė įrodymų, kurie iš esmės paneigtų išvadą teikiančios institucijos bei ieškovo pateiktus skaičiavimus, o iš esmės siūlė taikyti visai kitą nuomos mokesčio dalies apskaičiavimo metodiką, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, o tik paties atsakovo samprotavimais, juo labiau, kad pats atsakovas nurodė, jog Sutarties pasirašymo metu šalys buvo sutarusios, kad indeksavimui nebus taikomos praėjusių ir už praėjusių VKI (2008 m. perskaičiuojant patalpų nuomos mokestį lyginant 2006 m. ir 2007 m. VKI). Teismas sprendė, jog ieškovo atliktas nuomos mokesčio dalies, taikant metinį VKI, perskaičiavimas yra pagrįstas, o atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą (CPK 178 str.).

Teismas nepripažino Sutarties 6.3. punktą negaliojančiu CK 1.90 str. pagrindu. Atsakovas suklydimą iš esmės grindžia aplinkybėmis, jog šalys buvo sutarusios, kad indeksavimui nebus taikomas „praėjusių ir už praėjusių patalpų nuomos metų VKI (2008 metais perskaičiuojant Patalpų nuomos mokestį lyginami 2006 metų ir 2007 metų VKI)“, kaip, prieš pasirašant nuomos sutartį, pageidavo ieškovas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinį skundą, nurodė, kad ginčijamas sutarties 6.3 p. turi būti aiškinamas taip, kad indeksavimui būtų taikomas „praėjusių ir už praėjusių patalpų nuomos metų VKI (2008 metais perskaičiuojant Patalpų nuomos mokestį lyginami 2006 metų ir 2007 metų vidutinį metinį VKI)“. Viena ta aplinkybė, jog šalys sutartyje nebuvo aiškiai aptarusios VKI taikymo laikotarpio, nepaneigia Sutartyje numatytos pareigos indeksuoti nuomos mokestį. Atsakovo pateiktos nuomos sutartys, teismo vertinimu, neįrodo fakto, jog šalys buvo sutarusios mokėti 20 Lt nuomos mokestį už 1 kv. m. bei tai, kad padidinta iki 30 Lt/m2 nuomos kaina įvertinant tuo metu esamą ir iki 2008-07-01 būsimą infliaciją. Atsakovas yra verslininkas, jam taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai; prieš sudarydamas sandorį turėjo galimybę išsiaiškinti sutarties sąlygas, atsisakyti sutarties pasirašymo, pasiūlyti jai priimtiną sutarties sąlygą. Atsakovas nurodė, jog ieškovas sutiko pakeisti Sutarties 6.3. p. išbraukiant sąlygą, jog indeksavimui būtų taikomas praėjusių ir už praėjusių metų VKI, be to, jeigu atsakovas manė, jog indeksavimas turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2010 m. liepos 1 d., galėjo pasiūlyti tokią nuostatą įrašyti į Sutartį, tačiau to nepadarė, o tai leidžia daryti išvadą, jog pats atsakovas nebuvo pakankami atidus bei rūpestingas, todėl prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką.

Mažindamas prašomą priteisti delspinigių dydį teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra sumokėjęs dalį nuomos mokesčio, ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl Sutarties 6.3 p. aiškinimo ir taikymo, o tai, kad šalys aiškiai nenumatė nuomos mokesčio indeksavimo tvarkos (laikotarpio), sąlygojo tiek ieškovo, tiek atsakovo nepakankamas rūpestingumas ir atidumas, taip pat į tai, kad tik 2014-02-04 ieškovas galutinai suformulavo reikalavimą dėl skolos priteisimo, perskaičiuodamas mokėtino nuomos mokesčio dalį, taikant ne vidutinį metinį VKI, o metinį VKI.

Teismas konstatavo, kad prievolės įvykdymą geruoju apsunkino paties ieškovo faktinio pagrindo ir reikalavimų tikslinimas, todėl sprendė, jog procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo paskutinio pareiškimo dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų, priėmimo dienos – 2015-02-06, kuomet galutinai buvo aiškus ieškovo reikalaujamas priteisti skolos dydis bei jo apskaičiavimo pagrindimas.

Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl nuomos mokesčio skaičiavimo pradžios, nustatė, jog pagal Sutarties 6 punktą šalys sutarė, kad nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti ir nuomininkas jį privalo mokėti nuo sekančios dienos po sutarties sudarymo ir patalpų perdavimo priėmimo akto pasirašymo. Aplinkybės, kad patalpų perdavimo aktas buvo pasirašytas vėliau nei yra nurodyta jo pasirašymo data, ieškovas neginčijo. Aplinkybę, kad sutarties pasirašymo dieną nebuvo pasirašytas perdavimo – priėmimo aktas, patvirtina ir susirašinėjimas su ieškovu, kuriame ieškovas nurodė, jog šalims nepasirašius patalpų perdavimo – priėmimo akto nėra įsiteisėjęs patalpų nuomos sandoris. Ieškovas neginčijo aplinkybės, jog po sutarties pasirašymo iki perdavimo – priėmimo akto pasirašymo atsakovas neturėjo galimybės faktiškai naudotis nuomojamomis patalpomis. Ieškovas neginčijo fakto, kad atsakovas yra sumokėjęs už patalpų nuomą, išskyrus atsakovui tenkančią mokėti nuomos mokesčio dalį, pritaikius VKI. Vadovaujantis Sutarties 6 p., teismas sprendė, jog pareiga mokėti nuomos mokestį atsakovui atsirado nuo patalpų perdavimo – priėmimo akto, kuomet faktiškai buvo perimtos patalpos, pasirašymo dienos, t.y. nuo 2007-11-14.

Pasisakydamas dėl patalpų ploto, už kurį turėjo būti mokamas nuomos mokestis, teismas su atsakovo argumentais nesutiko. Atsakovui apie tai, kad patalpų plotas po atliktų remonto darbų sudarė 116,38 kv. m. turėjo būti žinoma 2007-10-26, kuomet pateiktas išrašas iš NTR, be to, aplinkybę, jog atsakovas 2007-11-05 buvo gavęs Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo kopiją, patvirtina paties atsakovo rengtas raštas ieškovui. Nustatyta, kad patalpų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo metu – 2007-11-14, atsakovui buvo žinoma, jog po atlikto patalpų remonto, faktiškai numojamų patalpų plotas sudarė 116,38 kv. m. ir atsakovas turėjo šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, tačiau perdavimo – priėmimo aktą pasirašė, jame nurodant 119,89 kv. m. plotą. Vien ta ieškovo nurodyta aplinkybė, jog sutarties projektiniame variante ieškovas buvo nurodęs, kad „Patalpos – reiškia nuomininko ir iš nuomotojo išsinuomoto pastato dalį, t.y. plotą, apibrėžtą sienomis arba kt. ribomis, kuris bus nuomojamas iš vidaus pusės prie išorinių ploto sienų arba ribų“ (1.6 p.), nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, nes sutarties projekte nurodytas visai kitas nuomotojas, be to, atsakovo nuoroda į sutarties projekto punktą neįrodo fakto, jog šalys derybų metu buvo sutarusios, kad atsakovas mokės už mažesnį patalpų plotą po atlikto remonto. Atsakovas yra verslininkas, derantis dėl nuomos sutarties sąlygų iš atsakovo pusės dalyvavo tiek teisininkas, tiek finansininkas, tad jeigu sutarties sąlygos atsakovo netenkino, turėjo galimybę pasiūlyti jai priimtinas sąlygas, juo labiau, kad mokėtino nuomos mokesčio dydis yra viena iš esminių sutarties sąlygų. Tačiau atsakovas tiek pasirašant patalpų perdavimo – priėmimo aktą, tiek ir vėliau, mokėdamas nuomos mokestį, šių klausimų nekėlė, o tai papildomai įrodo, jog atsakovas iš esmės sutiko su Sutarties 3.1 p. nuostatomis, kurios atitiko tikrąją šalių valią. Tik 2009-12-28, t.y. praėjus daugiau nei 2 metams po sutarties sudarymo, atsakovas iškėlė klausimą dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo pagal sumažėjusį patalpų plotą po atlikto remonto. Tačiau tai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, jog šalių tikrieji ketinimai buvo būtent tokie, kokie nurodyti Sutarties 3.1 p., o advokato rašte parengti argumentai vertintini kaip gynybinė taktika.

Dėl tariamo nekilnojamojo turto registro duomenų klastojimo, teismas nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o nagrinėjamu atveju tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismui konstatavus, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti nuomos mokesčio, perskaičiuoto pritaikius metinį VKI, dalį bei atmetus atsakovo reikalavimą dėl būsto VKI taikymo, taip pat konstatavus, jog nuomos mokestis turėjo būti mokamas už 119,89 kv. m., atmesti kaip nepagrįsti atsakovo reikalavimai su vėlesniais tikslinimais dėl tariamai permokėtų sumų priteisimo, išskyrus reikalavimą dėl nuomos mokesčio permokos priteisimo už laikotarpį nuo 2007-09-28 iki 2007-11-13.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą sprendimą, panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkintas UAB „ Eurotestas“ priešieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - UAB „Eurotestas“ priešieškinio reikalavimus šioje dalyje atmesti; prijungti 2007 m. lapkričio 10 d. tarp UAB „Eurotestas“ ir UAB „Vilniaus sveikatos namai“ sudarytos Patalpų panaudos sutarties kopiją. Šis įrodymas patvirtina faktą, kad patalpos pagal nuomos sutartį UAB „Eurotestas“ buvo perduotos iki 2007 m. lapkričio 14 d. Šis įrodymas į civilinę bylą teikiamas dėl to, kad skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas atsakovo UAB „Eurotestas“ priešieškinio reikalavimas, yra grindžiama tuo, kad po sutarties pasirašymo iki 2007 m. lapkričio 14 d. atsakovas neturėjo galimybės faktiškai naudotis nuomojamomis patalpomis, nors UAB „Eurotestas“ savo priešieškinio reikalavimo šia aplinkybė nesivadovavo, todėl ieškovas savo atsikirtimų į tai neteikė. Nurodo, jog nei priešieškinyje, nei 2014-07-28 Padidintame reikalavime prie 2014-02-04 priešieškinio, UAB „Eurotestas“ reikalavimo dėl nuomos mokesčio permokos už laikotarpį nuo 2007-09-28 iki 2007-11- 13 grąžinimo negrindė ta aplinkybe, kad nuomojamos patalpos UAB „Eurotestas“ nebuvo faktiškai perduotos sutarties pasirašymo dieną ir atsakovas neturėjo galimybės faktiškai naudotis nuomojamomis patalpomis. Savo reikalavimą dėl nuomos mokesčio permokos grąžinimo UAB „Eurotestas“ priešieškinyje grindė tuo, kad priėmimo aktas faktiškai buvo pasirašytas tik 2007-11-14 ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nebuvo pateikęs nuomojamų pagal sutartį patalpų dokumentų arba juos pateikdavo suklastotus, nenurodydamas, kokie dokumentai jam nebuvo pateikti.

UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nurodė, kad ieškovas, po pretenzijos iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ gavimo, aktą pasirašė būtent ta data, kuri nurodyta pačiame akte - 2007-09-28, UAB „Eurotestas“ ne tik pasirašė 2007-09-28 patalpų perdavimo - priėmimo aktą, bet ir savanoriškai apmokėjo sąskaitas už patalpų nuomą, kuri buvo skaičiuojama nuo 2007 m. rugsėjo 28 d.; iki pat priešieškinio pateikimo dienos UAB „Eurotestas“ neteikė jokių pretenzijų atsakovui dėl nuomos termino pradžios ir nereikalavo grąžinti nepagrįstai sumokėtą nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2007-09-28 iki 2007-11-13. Minėtais savo veiksmais UAB „Eurotestas“ pripažino tą aplinkybę, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pretenzija dėl perdavimo priėmimo akto nepasirašymo buvo pagrįsta ir UAB „Eurotestas“ nepagrįstai delsė pasirašyti patalpų perdavimo - priėmimo aktą. Nuomos mokesčio už visą ginčo laikotarpį sumokėjimas iš karto po to, kai ieškovas pateikė pretenziją atsakovui dėl nepagrįsto perdavimo - priėmimo akto nepasirašymo, ne tik, kad nepatvirtina atsakovo pareikšto priešieškinio reikalavimo pagrįstumo, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bet tik patvirtina šių reikalavimų nepagrįstumą.

Faktą, kad nuomojamos patalpos atsakovui buvo perduotos ir jis jomis galėjo tinkamai naudotis ir iki 2007 m. lapkričio 14 d. patvirtina įrodymai, kuriuos UAB „Eurotestas“ yra pateikęs kitoje civilinėje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismui UAB „Eurotestas“ yra pateikęs ieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad 2007-09-28 nuomos sutartis nutraukta dėl nuomotojo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kaltės nuo 2014 m. balandžio 8 d. ir priteisti iš atsakovo netesybas pagal sutarties 11.3. punktą – 6 634,54 Eur (civ. byla Nr. 2-11995-592/2015). Prie ieškinio UAB „Eurotestas“ pridėjo Patalpų panaudos sutartį, kurią UAB „Eurotestas“ sudarė 2007 m. lapkričio 10 d. su UAB „Vilniaus sveikatos namai“. Iš šios sutarties matosi, kad UAB „Eurotestas“ šia sutartimi perdavė UAB „Vilniaus sveikatos namai“ panaudai dalį patalpų, kurias iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuomojosi pagal 2007-09-28 nuomos sutartį. Akivaizdu, kad UAB „Eurotestas“ nebūtų galėjęs sudaryti panaudos sutarties dėl patalpų, kurios jam nėra perduotos pagal nuomos sutartį ir kuriomis jis pats negali naudotis.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Eurotestas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą sprendimą ir ieškinį atmesti, bei patenkinti atsakovo reikalavimą priteisti pagal nuomos sutartį permokėtas sumas dėl neteisingai nurodyto nuomojamų patalpų ploto ir neteisingai pritaikyto nuompinigių indeksavimo pagal 2014 m. liepos 28 d. padidintą reikalavimą bei atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog teismas neteisingai nustatė, kad šalys buvo susitarę skaičiuoti nuomos mokestį ne už faktiškai išsinuomotą plotą, kuris lygus 116,38 m², o už 119,89 m² plotą. Teismas netinkamai vertino suklastoto dokumento įrodomąją reikšmę (LR CPK 184 str. pažeidimas). Pasirašydamas nuomos sutartį apeliantas buvo suklaidintas dėl patalpų paskirties ir atitinkamai jų ploto: medicininės paskirties patalpos niekada nebuvo 119.89 m² ploto, o dėl parduotuvės nuomos šalys nevedė jokių derybų ir tokios sutarties apeliantas niekada nebūtų pasirašęs, nes tai neatitiktų jo veiklos tikslų. Nors sutartyje buvo numatyta galimybė perdavimo akte tikslinti plotą, tačiau UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ su tuo nesutiko, motyvuodamas tuo, kad sutartį UAB „Eurotestas” pasirašė 2007-09-28 pripažindamas 119,89m², kaip vėliau išaiškėjo, remiantis NTR suklastotu pažymėjimu. Šias ploto tikslinimo aplinkybes liudija įrašas patalpų perdavimo - priėmimo akte.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas neginčijo aplinkybės, jog patalpų plotas sumažėjo dėl paprastojo remonto, nes patalpų plotas sumažėjo ne dėl paprastojo remonto, bet dėl jų paskirties pakeitimo. Teismo teiginiai, kad UAB „Eurotestas” šių klausimų nekėlė, sutiko su 3.1 p. nuostatomis, nepagrįsti, nes teismas neįvertino šalių bendravimo reikšmės.

Teismas nepagrįstai atmetė UAB „Eurotestas” reikalavimą pripažinti sutarties 6.3 p. negaliojančiu dėl suklydimo ir nepasisakė dėl tokio reikalavimo ir jį pagrindžiančių įrodymų. Apeliantas šį reikalavimą grindė būtent tuo, kad, sutikdamas su nuompinigių indeksavimu, mintyje turėjo tokio indekso taikymą, kuris atspindėtų ne Lietuvos infliacijos ar defliacijos kitimus (bendrą pinigų nuvertėjimą Lietuvoje), bet nuomos kainų rinkos pokyčius. Teismui sprendime parinkus vieną iš VKI taikymo variantų, kuriuos pasiūlė Lietuvos statistikos departamento (toliau - LSD) specialistas, nebuvo atskleista ginčo esmė, o tai yra LR CPK 327 str. 1 d. 2 punkte nurodytas apeliacijos pagrindas: teismo pasiūlytas variantas nei vienos iš šalių nebuvo nagrinėjamas iki pat specialisto išvados, vadinasi, dėl to negalėjo būti tartasi šalims sutartį pasirašant.

Teismas neteisingai įvertino esminę apelianto išlygto 6.3 p. nuostatą, kad nuompinigių indeksavimas nukeliamas į sutartyje nustatytą datą - 2008 m. liepos 1 d., ir dėl to neteisingai sutartį išaiškino indeksavimą pradėti nuo sutarties pasirašymo datos (2007-09-28) ir vietoje abiejų šalių sutarto vidutinio metinio VKI taikyti metinio VKI metodiką.

Visą nuomos sutartį ir 6.3 punkto formuluotę inicijavo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, pasirašytoje nuomos sutartyje visos suderėtos sąlygos buvo aptartos, tuo metu šalims buvo aiškios ir suprantamos vienodai. Sutarties pasirašymo metu šalys sutarė, kad padidinta iki 30 Lt/m² nuomos kaina savyje jau įvertino rinkos kainą, t.y. tuo metu esamą ir iki 2008- 07-01 būsimą infliaciją.

Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tik UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ aiškinimais ir LSD atstovės nuomone, bet nesivadovavo Lietuvos Statistikos departamento generalinio direktoriaus 2007 m. ir 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. DĮ-169 „Vartotojų kainų indekso sudarymo metodika“, kurioje nurodomos VKI sudarymo ir taikymo taisyklės.

Teismas nepagrįstai keičia šalių suderintą ir sutartyje įrašytą indeksavimo pradžios datą. Teismas rėmėsi tik pažodiniu sutarties punkto aiškinimu.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad išrašas iš NTR yra suklastotas. Ši išrašą į civilinę bylą pateikė UAB „Eurotestas“, tačiau bylos nagrinėjimo metu neteikė pareiškimo, kad šis įrodymas yra suklastotas, nepaaiškino kaip UAB „Eurotestas“ šį dokumentą gavo. Teismui nepateiktas nei šio išrašo originalas, nei išrašo kopija, patvirtinta originaliais parašais bei antspaudu. Esant šioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 184 str.

Apeliacinio skundo teiginiai, kad sutarties pasirašymo UAB „Eurotestas“ nebuvo pateikta kadastrinių matavimų byla neatitinka tikrovės. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuomojamų patalpų kadastriniai matavimai buvo atlikti dar 2007-08-24. Iš kadastrinių matavimų bylos matyti, kad šių matavimo atlikimo metu patalpos jau buvo pritaikytos UAB „Eurotestas“ veiklai pagal nuomos sutartį. Taigi, nuomojamos patalpos dar iki sutarties pasirašymo buvo įrengiamos pagal UAB „Eurotestas“ pageidavimus ir poreikius. Apeliacinio skundo teiginys, kad patalpų remontas pagal sutarties 7.1 p. pirmiausia atliktas ne nuomininko reikmėms, o nuomotojo, kadangi nuomotojas galėjo išnuomoti tik medicinines patalpas, atmestinas. Nuomos sutartis buvo pasirašyta 2007-09-28, kai visi patalpų įrengimo darbai, įskaitant ir pertvarų pertvarkymą, jau buvo atlikti. Po nuomos sutarties pasirašymo jokių patalpų pertvarkymo darbų nuomotojui jau nereikėjo atlikti, nes patalpos jau įrengtos pagal nuomininko pageidavimus iki sutarties pasirašymo. Po sutarties pasirašymo NTR buvo pateiktas 2007-10-15 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kurio pagrindu ir buvo atliktas patalpų paskirties pakeitimas. Šis patalpų paskirties pakeitimas buvo reikalingas nuomininkui, o ne nuomotojui. Iš UAB „Eurotestas“ pateikto NTR 2007-10-26 išrašo matosi, kad pakeitus nuomojamų patalpų paskirtį patalpų išplanavimas atitiko 2007-08-24 atliktų kadastrinių matavimų duomenis.

Dėl nuomos mokesčio dydžio indeksavimo nurodo, jog jokia Metodikos norma komercinių santykių subjektams nedraudžia naudoti VKI tarpusavio santykiuose, kas ir buvo padaryta pasirašant 2007-09-28 nuomos sutartį. Metodikos 59 p. yra nurodyta, kad VKI yra naudojamas infliacijai išmatuoti, o sutarties 6.3. punkte šalys ir nurodė patalpų nuomos mokestis perskaičiuojamas dėl infliacijos ar defliacijos, taikant VKI.

Lietuvos statistikos departamentas rekomendacijas ar išvadas teikdavo, atsižvelgiant į teikiamo klausimo formuluotę, todėl ir pateikiamos rekomendacijos ar išvados būdavo skirtingos. Dėl indeksavimo atskaitos taško nurodo, jog nuomos sutarties 6.3. p., nuo 2008 m. liepos 1 d. nuomos mokestis turėjo būti perskaičiuojamas taikant Statistikos departamento apskaičiuotą VKI. Bylos nagrinėjimo metu ginčas galėjo kilti tik dėl to, koks VKI nuo 2008 m. liepos 1 d. turėtų būti taikomas. Lietuvos statistikos departamento išvadoje yra pasisakoma ne dėl indeksavimo pradžios, o dėl to, kokio laikotarpio kaina turi būti lyginama nustatant VKI.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Eurotestas“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas teisingai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad patalpų perdavimo priėmimo aktas buvo pasirašytas vėliau, o ne ta data, kuri nurodyta ant paties akto.

UAB „Eurotestas“ veiklai buvo būtina (tai nurodyta nuomos sutartyje), kad patalpos būtų įregistruotos kaip medicininės paskirties, kas buvo padaryta tik 2007-10-17.

UAB „Eurotestas“ ne kartą nurodė, jog nuomos sutarties pasirašymo metu buvo nepateikti visi joje išvardinti priedai, ir prašė apelianto įrodyti priešingai. Apeliantas nėra pateikęs teismui nei vieno nuomos sutarties priedo, datuoto Sutarties pasirašymo arba ankstesne data ir galiojusio sutarties pasirašymo dieną.

Šalies argumentai

Apelianto nurodomas faktas, kad UAB „Eurotestas“ buvo sudaręs sutartį dėl patalpų subnuomos su UAB „Vilniaus sveikatos namai“ nepaneigia fakto, kad medicininės paskirties patalpos, tapo tik po statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo ir šį faktą įregistravus NTR. Be to, 2007-11-10 panaudos sutartyje tarp UAB „Eurotestas“ ir Vilniaus sveikatos namų 3.1 p. nurodyta, kad Vilniaus sveikatos namai patalpas turi teisę naudoti tik sveikatos priežiūros veiklai – šios veiklos be higienos paso Vilniaus sveikatos namai patalpose vykdyti negalėjo. Vilniaus sveikatos namai galėjo pradėti naudotis patalpomis tik po to, kai buvo gauti visi reikiami leidimai, o UAB „Eurotestas“ – tik po to, kai buvo faktiškai pasirašytas patalpų priėmimo - perdavimo aktas – 2007-11-14.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinio skundo

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiga mokėti nuomos mokestį atsakovui atsirado nuo 2007-11-14, o ne nuo datos, nurodytos priėmimo-perdavimo akte (2007-09-28).

Byloje nustatyta, kad Sutarties 6 punktą šalys sutarė, kad nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti ir nuomininkas jį privalo mokėti nuo sekančios dienos po sutarties sudarymo ir patalpų perdavimo priėmimo akto pasirašymo. Taigi, šalys susitarė, kad nuomos mokesčio mokėjimo pradžia priklauso nuo dviejų faktų visumos (sutarties sudarymo – sutartis buvo sudaryta 2007-09-28 - ir priėmimo-perdavimo akto pasirašymo). Apeliantas neginčija teismo nustatytų aplinkybių, jog patalpų perdavimo aktas faktiškai buvo pasirašytas vėliau nei yra nurodyta jo pasirašymo data, nes nurodė, kad dėl minėto akto pasirašymo iškilo problemų ir jis buvo pasirašytas tik po ieškovo 2007-11-08 pretenzijos pateikimo atsakovui. Kaip matyti iš minėtos pretenzijos (3 t. b.l. 29) pats ieškovas pripažino, jog, nepasirašius patalpų priėmimo-perdavimo akto, nėra įsiteisėjęs patalpų nuomos sandoris. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog priėmimo-perdavimo aktas realiai buvo pasirašytas ne 2007-09-28, o 2007-11-14, dėl ko pareiga mokėti nuomos mokestį atsirado nuo faktinio priėmimo-perdavimo akto pasirašymo momento. Kaip teisingai motyvavo pirmosios instancijos teismas, šalys yra verslo subjektai, kurie laisva valia vykdomos komercinės veiklos srityje prisiėmė teises ir pareigas pagal sutartį. Sutarties 6 p. yra pakankamai aiškus ir vienareikšmis, todėl, esant aptartai paties ieškovo pozicijai pretenzijoje, bei nustačius faktą, kad priėmimo-perdavimo aktas faktiškai buvo pasirašytas 2007-11-14, nėra pagrindo pripažinti, jog pagal sutarties sąlygas atsakovas privalėjo mokėti nuomos mokestį nuo 2007-09-28. Tokiu atveju aplinkybės ar atsakovas turėjo galimybę naudotis ginčo patalpomis šioje byloje yra teisiškai nereikšmingos, sprendžiant kilusį ginčą dėl nuomos mokesčio mokėjimo pradžios pagal galiojusios sutarties sąlygas. Dėl to bei vadovaujantis CPK 180 str., 314 str. atsisakytina priimti apelianto naujus įrodymus. Vien tai, kad atsakovas apmokėjo sąskaitas už ginčo laikotarpį nepaneigia atsakovo teisės reikalauti grąžinti nepagrįstai sumokėtas lėšas.

Dėl atsakovo UAB „Eurotestas“ apeliacinio skundo

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad šalys buvo susitarę skaičiuoti nuomos mokestį ne už faktiškai išsinuomotą plotą, kuris lygus 116,38 m², o už 119,89 m² plotą. Pažymėtina, kad apeliantas neginčija fakto, jog 2007-10-26 iš jo gauto Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo atsakovas žinojo, kad po atliktų remonto darbų patalpų plotas sudarė 116,38 kv. m. Taigi, ši aplinkybė buvo aiškiai žinoma atsakovui priėmimo-perdavimo akto pasirašymo metu. Kaip buvo nustatyta ankščiau, šis aktas realiai buvo pasirašytas 2007-11-14 ir ši data buvo reikšminga šalims kaip prievolės mokėti nuomos mokestį atsiradimo momentas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo gautame išraše iš nekilnojamojo turto registro matyti, jog patalpų plotas sumažėjo būtent dėl paprastojo remonto, o ne dėl paskirties pakeitimo, kaip teigė apeliantas (3 t. b.l. 73-74). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas yra verslininkas, tuo labiau, derantis dėl nuomos sutarties sąlygų iš atsakovo pusės dalyvavo tiek teisininkas, tiek finansininkas, todėl, jeigu sutarties sąlygos jo netenkino, jis turėjo galimybę nepasirašyti bent priėmimo perdavimo akto, jeigu ieškovas, atsakovo teigimu, atsisakė tikslinti patalpų plotą sutarties 3.1 p. nustatyta tvarka, taip pat turėjo galimybę inicijuoti procesą dėl šios sąlygos pakeitimo. Tačiau šioje situacijoje atsakovas, žinodamas apie realią situaciją, t.y. apie nekilnojamojo turto registre užfiksuotą patalpų plotą, savo valia ir rizika sutiko perimti patalpas, turinčias 119,89 kv.m. ploto (3 t. b.l. 89), todėl prisiėmė prievolę mokėti nuomos mokestį už nurodytą plotą, be to, šią prievolę ir realiai vykdė. Dėl minėtų motyvų pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šalių tikrieji ketinimai buvo būtent tokie, kokie aiškiai nurodyti Sutarties 3.1 p. Kadangi teisingi nekilnojamojo turto duomenys, kuriuose užfiksuotas 116,38 kv.m. patalpų plotas, atsakovui buvo žinomos priėmimo-perdavimo akto pasirašymo metu, todėl apelianto nurodyta aplinkybė apie galimai suklastotą nekilnojamojo turto išrašą neturi teisinės reikšmės šio konkretaus ginčo išsprendimui.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl sutarties 6.3 p. pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo

Pažymėtina, jog CK 1.90 straipsnyje įtvirtinta galimybė sandorį pripažinti negaliojančiu iš esmės suklydus. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. c.b. Nr. 3K-3-23-248/2015).

Šiuo atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog, jeigu jis, sudarydamas sutartį, ir turėjo omenyje tam tikro indekso taikymą, jis buvo pakankamai rūpestingas ir tik dėl objektyvių valios trūkumų negalėjo to konkretizuoti sutartyje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas neturėjo galimybės aiškiai nurodyti sutartyje tam tikrą taikytiną indeksą arba kad dėl ginčijamos sąlygos formulavimo būtų inicijavęs derybas. Kita vertus, apelianto argumentus apie tai, kad neva mintyje turėjo tokio indekso taikymą, kuris atspindėtų ne Lietuvos infliacijos ar defliacijos kitimus (bendrą pinigų nuvertėjimą Lietuvoje), bet nuomos kainų rinkos pokyčius, paneigia pakankamai aiškus ir vienareikšmis sutarties 6.3 p. pirmas sakinys, t.y. kad šalys susitarė, kad patalpų nuomos mokestis dėl infliacijos ar defliacijos perskaičiuojamas kiekvienais metais. Dėl to bei atsižvelgus į tai, kad apeliantas, kaip verslininkas, sudarydamas sutartį veikė komercinės veiklos srityje, ir turėjo būti rūpestingas ir atidus, prisiimdamas savo rizika tam tikrus įsipareigojimus, pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė ginčo esmę ir neturėjo pagrindo apelianto neva klaidingą teisių ir pareigų įsivaizdavimą pripažinti suklydimu.

Byloje nėra duomenų apie šalių ikisutartinius santykius bei derybas dėl konkretaus vartotojų kainų indekso taikymo. Dėl to šiuo atveju, kuomet nėra galimybės objektyviai nustatyti tikruosius šalių ketinimus, šalių ginčas gali būti išspręstas tik per sutarčių aiškinimo taisykles, numatytas CK 6.193-195 str., kartu vadovaujantis sutarties laisvės ir sutartinių įsipareigojimų tinkamo vykdymo principais. Tarp šalių kilo ginčas dėl to koks VKI turėjo būti taikomas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo savo išvadas, pasisakė dėl byloje esančių įrodymų įrodomosios reikšmės, tame tarpe dėl apelianto pateiktų specialistų nuomonių. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, tačiau nepagrindė, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, t.y. iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės ir padarytos kitos išvados, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu, tuo labiau, kad, kaip buvo minėta, šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės objektyviai nustatyti tikrosios šalių valios sutarties sudarymo metu, šalys nebuvo susitarusios nei dėl konkretaus indekso taikymo, nei dėl jo konkrečios apskaičiavimo metodikos, todėl apelianto pasvarstymai bylos nagrinėjimo metu koks indeksas būtų labiau ekonomiškai pagrįstai ir pan. neturi esminės įrodomosios reikšmės ginčo teisingam išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, paremtomis visapusišku išsamiu įrodymų vertinimu, tuo labiau, kad taikant ne vidutinį metinį, o metinį VKĮ, teismas taikė palankesnį atsakovui indeksą, nes mokėtina suma sumažėjo, todėl iš naujo šių išvadų ir motyvų nekartoja.

Apeliantas deklaratyviai teigia, kad teismas neatsižvelgė į šalių skirtingus ketinimus, motyvus, įrašant į sutartį VKI taikymą, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas sutarties sudarymo metu analizavo šio punkto reikmę, kad tuo metu susiformavo konkretūs atsakovo ketinimai, kad šalys siekė susitarti būtent dėl rinkos nuomos kainų pasikeitimų, nepateikė. Be to, atsakovas nesiėmė iniciatyvos keisti sutarties sąlygas dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo metodikos.

Atmestini apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai pakeitė šalių suderintą ir sutartyje įrašytą indeksavimo pradžios datą. Šiuo atveju sutartyje šalys aiškiai susitarė, kad nuomos mokestis indeksuojamas nuo 2008-07-01 (6.3 p.), tuo tarpu apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nuomos mokestis buvo paskaičiuotas pažeidus šį terminą. Atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento išvadą, ieškovas perskaičiavo nuomos mokesčio dydį, jį sumažindamas. Nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme atsakovas nepateikė savo paskaičiavimų, taikant bendrą metinį VKI, nepaneigė byloje pateiktos Lietuvos statistikos departamento išvados, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pagrįstumo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisimos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jelena ŠiškinaTatjana ŽukauskienėVirginijus Kairevičius