Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. G., asmens kodas, (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje;

S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadovu, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. G. 2014 m. sausio 30 d. laikotarpyje nuo 5.44 val. iki 6.30 val., dirbdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotoje (duomenys neskelbtini), miškovežio vairuotojo pareigose, veikdamas bendrininkų grupėje su toje pačioje bendrovėje transporto vadovo pareigose dirbančiu S. Ž., iš VĮ Prienų urėdijos Meškapievio girininkijos Prienų šilo 30 kv. miško sandėlio, (duomenys neskelbtini) priklausančiu auT.biliu MAN 26.402 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagrobė ir išvežė 6 metrų ilgio pušies rąstų, iš viso 23,94 kietmetrius medienos, kurio vieno kietmetrio vertė 69,22 Eur (239 litai), bendroje sumoje 1654,30 Eur (5712 litų), kurią jis, surašęs (duomenys neskelbtini) vardu 2014 m. sausio 30 d. krovinio važtaraštyje Nr. ST 121, tikrovės neatitinkančią informaciją, šį važtaraštį pasirašė, kuo patvirtino disponavimo mediena teisėtumą, žinodamas, kad dokumentas yra suklastotas, jį pateikė B. M., kuri už pristatytą ir perduotą medieną jam sumokėjo apie 1158,48 Eur (4000 litų), tiksli suma ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, tokiu būdu VĮ Prienų miškų urėdijai padarė 1654,30 Eur turtinę žalą. Tokias veiksmais R. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. Ž. 2014 m. sausio 30 d. laikotarpyje nuo 5.44 val. iki 6.30 val., dirbdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotoje (duomenys neskelbtini), transporto vadovo pareigose, veikdamas bendrininkų grupėje su toje pačioje bendrovėje miškovežio vairuotojo pareigose dirbančiu R. G., iš VĮ Prienų urėdijos Meškapievio girininkijos Prienų šilo 30 kv. miško sandėlio, (duomenys neskelbtini) priklausančiu auT.biliu MAN 26.402, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagrobė ir išvežė 6 metrų ilgio pušies rąstų, iš viso 23,94 kietmetrius medienos, kurio vieno kietmetrio vertė 69,22 Eur (239 litai), bendroje sumoje 1654,30 Eur (5712 litų), kuri buvo parduota B. M., tuo VĮ Prienų miškų urėdijai padarė 1654,30 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais kaltinamasis S. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. G. kaltu neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė (VII t., b. l. 181 – 184), kad prieš 3 – 4 metus, jis dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju. 2014 m. sausio 30 d. medienos iš tos vietos, kur kaltina nevežė, toje vietoje nėra anksčiau dirbęs ir krovęsis. Tą dieną medieną jis vežė iš Baravų k., Kauno r. į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), savo reikmėms, nes buvo prašęs direktorės tos medienos ir ji jam buvo duota. Mediena buvo nestandartinė, statybinė, šakota, 6 metrų pušiniai rąstai. Jis parsivežė apie 15,50 m³, bet paskui sugalvojo ir pardavė B. M.. Pardavęs gavo gal 3000 Lt, pinigus grąžino direktorei. Pinigus, kuriuos gavo, padavė turbūt Ž.. Ar į apskaitą šiuos pinigus įtraukė jis nežino, nes būna, kad klientai duoda pinigus, tai jis juos atiduoda, bet dalį pasilieka kurui, sau arba atlyginimui. Važtaraštį išrašo arba direktorė, arba S. Ž.. Jeigu Ž. būna, tai jis išrašo važtaraštį, o jeigu jo nebūna, tai pats išsirašo. Šiuo atveju iš vakaro važtaraštį išrašė S. Ž., o kadangi buvo sugedęs cilindras, negalėjo krauti ir data pasikeitė, tai kitą dieną antrą važtaraštį jis pats išsirašė. Pirmą važtaraštį pasirašė abu, o antrą dieną, kai data pasikeitė, tai jis pats išsirašė važtaraštį ir už Ž. jis pats pasirašė. Jis pats užpildė reikiamas grafas, nurodė automobilio numerį. Iš vakaro išrašytą važtaraštį išmetė, o antrą važtaraštį, kur pats surašė, atidavė ten, kur nuvežė medieną. Buvo išrašytas vienas egzempliorius, bet jis nežino ar šis važtaraštis buvo įtrauktas į buhalterinę apskaitą. Taip pat ten atidavė miško leidimą iš kur buvo mediena. Vairavo MAN automobilį, kurio valstybinio numerio neatsimena. Tas pats automobilio numeris buvo įrašytas ir važtaraštyje, kadangi kitaip negali būti. Tuo metu S. Ž. naudojosi SUBARU automobiliu. Tuo metu buvusio savo darbo telefono numerio, Ž. ir S. telefonų numerių jis neatsimena, tačiau juos nurodė apklausose. Prieš dieną nėra buvęs tame kvartale kur yra kaltinamas. Štokas sugedo iš vakaro kraunantis sau medieną. Remontuota buvo iš vakaro, sutemus. Krovėsi vakare, valandos nežino, buvo šviesu. Krovėsi Baravų k., iki 1 valandos laiko, pasikrovė apie 15 m³. Tą kiekį pasikrovęs paliko pamiškėje ir pranešė Ž., kad neįmanoma krautis. Važiuoti buvo galima, nes tepalai bėgo kraunant. Su krautuvu negali krauti ir iškrauti. Neatsimena, kurioje tiksliai vietoje išėmė cilindrą. Buvo išvažiavęs iš Baravų k. miško ir sustojo pakelėje. Iš Baravų k. jis važiavo link Marijampolės ir nakvojo degalinėje. Cilindrą išėmė abu su Ž., nes vienas jo neišimsi, užtruko apie 30 min. Neatsimena kiek tuo metu buvo valandų, bet buvo šviesu. Cilindrą išėmus Ž. jį išvežė remontuoti. Ž. štoką atvežė anksti ryte. Degalinėje nenorėjo keisti, laistyti tepalų, todėl pavažiavo į šoną link Skriaudžių k., nuo sankryžos pavažiavus apie 2 km link Prienų, tačiau to kaimo pavadinimo neprisimena ir ten keitė cilindrą. Miškovežį susiremontavo apie 7 – 8 val. ir pajudėjo link Marijampolės. Ž. su juo nevažiavo, jis gal važiavo į Kauną. Su juo bendravo telefonu apie 5 – 6 val. dėl cilindro remonto, nes po to palikęs priekabą jis turėjo krautis medieną ir važiuoti gal link Raseinių. Kai remontavo detalę, tai automobilis buvo prie jo. Neatsimena kodėl 2014 m. gegužės 28 d. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją sakė, kad ir automobilis, ir detalė buvo remontuojami Kaune. Štoką remontavo Kaune, Domeikavoje. Keitė strėlės cilindrą, kuris yra pagrindinis ir be kurio dirbti negali. Strėlėje yra viso trys cilindrai. Medieną žymi Ž. raudonais dažais galuose. (duomenys neskelbtini) mediena buvo visą laiką žymima. Žalia spalva mediena nebuvo žymima. Buvo žymima mėlyna, raudona spalva ir buvo juodos spalvos kleimai. Iš Baravų k. vežė medieną pažymėtą raudonais dažais. Išpjovus medieną dažai matosi. Medieną, pažymėtą raudonai, nuvežė B. M.. Apie tai, kad B. M. reikia medienos, tai su ja apie tai buvo anksčiau kalbėta. Ji užsiminė, kad reikia namo statybai ir jis sugalvojo jai parduoti. Ji jam gal paskambino. Ji yra žmonos pusseserė. Iš Baravų k. nuvežęs M. medieną jis grįžo atgal, nes turėjo krautis kitą krovinį. Kitą krovinį krovėsi iš ten pat. Ten buvo likusi jo priekaba. Jis neatsimena, kurią valandą nuvežė medieną M.. Jai neskambino, kad jo lauktų. Antrą kartą medieną krovėsi apie 10 val. ir vežė turbūt į Raseinius, kadangi ten buvo jų sandėlis ir visa mediena. Tą dieną vieną kartą krovėsi. Jis nežino kur yra Žemaitkiemio k. Nuvežęs rąstelius į Raseinių r. jis gal atgal grįžo. Dokumentus grąžina į buhalteriją. (duomenys neskelbtini) turi vieną miškovežį. Parodymų patikrinimo vietoje metu jo klausė kur iškrovė medieną. 2016 m. gruodžio 12 d. parodymų patikrinimo vietoje metu jis rodė pats. Dėl medienos, tai jį nusivežė Juodsnukis ir liepė rodyti pirštu iš kur paėmė medieną. Kaip miške rodė medieną, tai ji buvo pažymėta žaliais dažais ir buvo egliniai rąstai. Vežė pušinius rąstus. Juodsnukis tuo keliu pats nuvažiavo, tačiau prieš tai klausė ar kada kur vežęs medieną. Pirmiausiai jam buvo pateiktas įtarimas, o paskui Juodsnukis vežė į įvykio vietą. Parodymų jis pats neperskaitė, nes jam nedavė. Jis apklausose nepasirašė, jokių žodžių nerašė. T. jis nežino ir jo nepažįsta, nežino kodėl apklausose taip parašyta. Prienų tyrėjai į klausimą kur veža pasakė, kad į mišką ant skruzdėlyno, tačiau policija jo nemušė.

Kaltinamasis S. Ž. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė (VII t., b. l. 184 – 188), kad tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) transporto vadovu, skirstydavo krovinius kur turi važiuoti pasikrauti, kur nuvežti, apskaitydavo medieną, kur kokie likučiai, sandėliai, rašydavo važtaraščius. Važtaraščius, kur yra tikslesnė apskaita, tai jis rašo, o kur malkos, kaip minėjo G., kad išsimatuoja aukštį, plotį, ilgį, tai buvo suteikta teisė G. pačiam rašytis važtaraščius. Jeigu nuvažiavo ir nespėjo išsikrauti, tai kitą dieną jis turi persirašyti važtaraštį. Važtaraščiai perrašinėjami, kad nekiltų policijai klausimai, kodėl pas asmenį prieš parą rašytas važtaraštis. Šunskų k. nebuvo nurodytas važtaraštyje, o buvo nurodyta Marijampolė, nes 2014 m. sausio pabaigoje buvo organizuojamas medienos transportavimas į Marijampolę, o ne į Šunskų k. (duomenys neskelbtini) turėjo vieną miškovežį. Dėl nurodytų skirtingų vilkiko numerių važtaraštyje, tai gruodžio mėnesį buvo miškovežio avarija ir pamesti numeriai, todėl jie buvo pakeisti. Važtaraštyje galėjo būti numeriai (duomenys neskelbtini) o po pakeitimo, kai policija darė tyrimą jau galėjo būti kiti numeriai. Važtaraščiai yra laisvos formos, kuriuos pasikraunant medieną pildo ranka ir įrašinėja automobilio numerius, medienos tūrį. Važtaraštis yra negriežtos atskaitomybės. G. perrašydamas važtaraštį nieko nesuklastojo, nepažeidė jokios važtaraščio rašymo tvarkos. Važtaraštyje buvo įrašyti tuo metu galiojantys miškovežio numeriai. Ekspertizės išvadą jis skaitė ir ten nurodyta, kad padėtas vienas parašas ties S. Ž.. Ten yra G. parašas, bet jis tiesiog pasirašė, kadangi jo parašas didelis, tai bakstelėjo per vidurį, galbūt ne visiškai pataikė į tą vietą ir vizualiai žiūrint jis yra ties jo (Ž.) vardu. Antrajame važtaraštyje pasirašė tik G., tačiau jis pasirašė ne už jį. Jis pasirašė prie savo pavardės, galbūt ne visiškai pataikė į tą vietą. G. turi teisę važtaraštį persirašyti, tačiau už jį pasirašinėti negali ir prie jo pavardės G. negali pasirašinėti. Apie tą važtaraštį apie kurį prokurorė kalba, tai ji mato parašą prie Ž., o jis prie - G.. Rimas paskambino ir pasakė, kad jam bėga tepalai. Davė jam nurodymą, kad pasikrautų, nes bus pigiau ir tegul išbėga 2 – 3 litrai tepalų negu parvažiuoti, susitvarkyti ir vėl grįžti atgal, kadangi miškovežis naudoja labai daug kuro, todėl stengiasi išvengti tuščių važinėjimų. Jie susitiko Žemaitkiemyje. Žemaitkiemis yra pusiaukelėje tarp Kauno ir Baravų k. Tuo momentu ten taip pat turėjo sandėlį. Jie ten susitiko, išsiėmė cilindrą apie pietus, po pietų, sausio 29 d. Cilindrą nuvežė remontuoti į Hidraulines sistemas, Domeikavoje. Kadangi kai išėmė cilindrą nežinojo kiek laiko remontuos, tai G. pajudėjo namo, o jis nuvežė cilindrą priduoti ir laukė skambučio. Cilindrą pasiėmė tą pačią 29 dieną vakare ir suremontuotą atvežė jau ryte apie 6 val. Cilindro taisymo sąskaita buvo išrašyta 30 d., tačiau cilindrą pasiėmė 29 d., nes su Hidraulinėmis sistemomis buvo sudaryta sutartis, sąskaitas atsiunčia elektroniniu paštu. Tuomet, kai susitvarkė, jis nuvažiavo link Kauno, o Rimas išvažiavo išsikrauti. Sausio 30 d. turbūt buvo kartu su G., kai jis krovėsi medieną, nes rąstus stengiasi pats matuoti. Rąstus kleimuoja ne matavimo momentu, o prieš tai. Dėl dažymo kada būna didesni sandėliai, kad matytų pirminį judėjimą, tai perdažo per viršų štabelio, paskui ant kiekvieno rąsto yra rašomas diametras. Tuomet kada apsiskaičiuoja sandėlį vėl su dažais dažo kiekvieną rąstą ir taškuoja į lentelę. Po to susiskaičiuoja bendrą kiekį. Kada krauna miškovežį šių visų veiksmų jau nedaro, užsitaškuoja ir vėliau susiskaičiuoja bendrą tūrį. Į važtaraštį perrašo galutinį skaičių iš juodraščio, todėl tą dieną galėjo būti apie 15 m³. Kada viską veža miškovežis tuomet jau nedažo, kadangi jau būna viskas suženklinta ir sužymėta. Galėjo būti sužymėta raudonais arba morkiniais dažais. 2014 m. sausio 29 – 30 d. Prienų r., Ilgakiemio sen., Šilo 30 kvartale nebuvo, o Prienų r. tai galėjo būti. 30 kvartalą jis žino, tačiau jame nebuvo. Tuo metu naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Bokštas, esantis 30 Šilo kvartale, aptarnauja ir Via Baltica. Jeigu jie keitė cilindrą Via Balticoje, šalia to bokšto, tai jis fiksavo G. ir jo pokalbius. Nepasakys kada tą dieną, pradėjo bendrauti su G.. Dėl G. darbo drausmės pažeidimų reikėtų klausti direktorės, galėjo būti žodiniai įspėjimai. Negali paaiškinti kodėl 2015 m. sausio 16 d. apklausoje atsisakė nurodyti savo telefono numerį. Direktorė E. naudojosi telefono numeriu, kurio galas yra (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Pirminis važtaraštis yra surašytas jo, o tas, kurį jam parodė policijoje, kurį G. perrašė ir kurio jis prieš tai nematė, yra ne jo surašytas. Jeigu krauna rąstus dažniausiai jis dalyvauja. Be jo žinios G. nelabai galėjo pervežti medieną, nes jis skaičiuoja laiką kiek jis maždaug kur užtruks ir tas papildomas pervežimas atimtų apie 2 – 3 val., kurias jis tikrai pastebėtų. Nežinojo, kad G. vežė medieną parduoti M.. G. mediena buvo duota kaip kompensavimas už viršvalandžius, kadangi jis dirbdavo vakarais, tvarkydavo pats miškovežį ir jo nereikėdavo varyti į servisą. Tikrojoje buhalterijoje tai neatsispindėdavo, tačiau vesdavo savo vidinį žurnalą, kuriame žymėdavo kiek, kam ir kada būdavo duota. Dėl važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) pristatymo buhalterijai jis negali pasakyti, tačiau greičiausiai jis buvo neįtrauktas į buhalteriją, nes už jį pajamos negautos. 3000 Lt buvo G. asmeninės pajamos. G. nesakė, kad grąžino būtent šiuos pinigus. Tuos pinigus, kuriuos gauna už medį, G. grąžina, o vėliau internetu persiunčiami kvitai. Negali patvirtinti ar už jam duotą ir paskui jo parduotą medieną jis jam davė pinigus. Mediena, kurią davė G. iš Baravų k., buvo žymėta, nes ten bendras sandėlis. Galėjo būti raudona ar oranžinė. Žalių dažų jie nenaudoja, nes jie nesimato. Baravų k. mediena buvo pakrauta apie pietus, diena prieš tai. 15 m³ medienos krovimas G. vidutiniškai užtrunka apie 20 iki 40 min. 23 m³ gali krauti nuo 23 min. iki 1 val. Taisė cilindrą nuo strėlės. Pagal Prienų miškų urėdijos pateiktus du dokumentus: 2014 m. sausio 28 d. Nr. 711 nurodoma, kad vagystė galimai galėjo būti iš 30 kvartalo, o 2014 m. sausio 30 d. Nr. 711 nurodomas kvartalas 41. Prienų urėdija nepateikė 30 kvartalo jokios apskaitos, tai neaišku apie ką šioje byloje yra šnekama, nes įrodinėjama, kad buvo pavogta mediena, kurios Prienų miškų urėdijos apskaitos dokumentuose nėra. Girininkas minėjo, kad galbūt pervežinėjo tą medieną. Nors girininkas tris paras miške nebuvęs, bet žino, kad medieną pervežinėjo traktorius. Visa tai, jeigu traktorius pervežė, atsispindi judėjime, tai yra pildomos pervežimo kortelės iš tokio kvartalo, tokio numerio į tam tikro kvartalo, tam tikrą numerį, nes kiekvienas kvartalas turi atskirą apskaitą. Vėliau, apskaita sumuojama į krūvą, ką ir pateikė urėdija po to, kad tos medienos pas juos kaip ir netrūksta, tai rodo, kad 30 kvartale netrūksta tos medienos. Parodymų patikrinimo metu pareigūnai spaudimo jam nedarė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji R. G. ir S. Ž. savo kaltės dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino, tačiau jų kaltė yra įrodyta kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Liudytoja R. I. teisiamojo posėdžio metu patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. V, b. l. 95 – 98), kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2014 m. pavasarį, šiai dienai datų tiksliai nurodyti negali, nes praėjęs ilgas laiko tarpas, jai buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00055-14 dėl VĮ Prienų urėdijai priklausančios medienos iš miško sandėlio pagrobimo. Pas ją į kabinetą atėjo tuo metu tyrėju dirbęs V. J. ir pasakė, kad yra aiški byla bei yra žmogus, kaip vėliau paaiškėjo, tai R. G.. Ji susipažino su jai pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pagal medžiagą pasiruošė pranešimą apie įtarimą. R. G. parodymus davė savanoriškai, jokio smurto jo atžvilgiu naudota nebuvo, kabinete buvo tik ji ir įtariamasis R. G.. Prieš įtarimo pateikimą ir apklausą bei po to parodymų patikrinimo vietoje R. G. buvo išaiškinta teisė į gynybą, tačiau jis gynėjo paslaugų buvo atsisakęs. Visus R. G. parodymus ji užfiksavo apklausos protokole. Tokių aplinkybių, kokias R. G. nurodė apklausos metu, ji pati nebūtų sugebėjusi sugalvoti, kadangi medžiaga jai buvo pateikta tą pačią dieną ir ji paskubomis pasiruošė tik pirminį įtarimą ir atliko apklausą. Aplinkybės dėl akinių naudojimo, tai yra ar R. G. turėjo akinius, jai neišlikusios atmintyje, bet kiek vėliau teko bendrauti su R. G., jam akinių pasirašant protokolus nereikėdavo. Kadangi R. G. nurodė visas įvykio aplinkybes, iš karto buvo vykstama atlikti parodymų patikrinimo vietoje. Nuo pat komisariato R. G. jai, ir juos vežančiam pareigūnui V. J., kelią nurodė pats. Pradžioje dar teigė, kad gal tiksliai neprisimins, tačiau važiuojant aiškino, kad važiavo pro šią vietą, kad važiavo pro karjerą. R. G. prieš atliekant parodymų patikrinimą vietoje užsiminė, kad gal tiksliai įvykio vietos neprisimins, tačiau kur buvo pristatyta mediena jis gali parodyti tiksliai. Kadangi važiuojant pats R. G. parodė įvykio vietą, tai pagal jo parodymus ir buvo pildomas parodymų patikrinimo vietoje protokolas. Protokolą ji pradėjo pildyti kai R. G. nurodė įvykio vietą ir jiems reikėjo pravažiuoti šiek tiek toliau, tačiau kelias buvo užtvertas miškovežio, į kurį buvo kraunama mediena. R. G. pats savanoriškai parodė vietą miške kur pasikrovė medieną, dar parodydamas ją paaiškino, kad „tiksliai prisimena, kad iš šios krūvos, nes dar liko keli rąstai“. Užfiksavus R. G. parodytą vietą, jis bendraujant aiškino, kad medieną vežė miško keliukais ir dar kažkur buvo „priklimpęs“ ir išvažiavo į VIA Baltica kelią. Tačiau kiek prisimena, tai jie miško keliukais nevažiavo, o važiavo tiesiai link Marijampolės. Jie važiavo toliau pagal R. G. rodomą kryptį. Kiek prisimena sodyba yra nuošalioje vietoje, todėl vietą reikia žinoti. Jiems atvažiavus ji pastebėjo, kad kiemas tuščias. Pats R. G. liepė eiti pažiūrėti už tvarto, kadangi jis medieną iškrovė būtent už tvarto. Jiems nuėjus už R. G. nurodyto pastato, rado medieną, tačiau ji jau buvo supjauta į įvairaus dydžio statybinę medieną. Dar vietoje buvo kalba, kad gal čia ne ta mediena, bet R. G. tvirtai teigė, kad tai būtent ta mediena. Ji pati asmeniškai neatkreipė dėmesio ar supjautos medienos galuose buvo kokių nors dažų likučių. Užfiksavus šioje vietoje aplinkybes jie vyko į R. G. namus, nes jis būtent nurodė, kad toje vietoje yra automobilis, kuriuo buvo vežama vogta mediena. Kiek prisimena, tai atvyko į Mokolų kaimą, kur R. G. parodė automobilį ir baigus fiksuoti parodymų patikrinimo vietoje aplinkybes, ji paaiškino, kad reikės palaukti kol bus baigtas pildyti protokolas. R. G. sutiko palaukti ir sėdėdama automobilyje ji baigė pildyti parodymų patikrinimo protokolą. R. G. buvo pasiūlyta susipažinti su surašytu protokolu, taip pat paaiškino, kad bus pridėtos fotonuotraukos, bet R. G. pasakė „nėra ką čia skaityti“ ir protokole pasirašė įrašydamas parašą bei savo vardą ir pavardę. R. G. parodymų patikrinimo vietoje protokole R. G. vardu nepasirašė nei ji, nei automobilyje buvęs pareigūnas V. J., tai padarė pats R. G.. Nori paminėti, kad tiek pranešimas apie įtarimą, tiek R. G. apklausa, tiek parodymų patikrinimas buvo atliekami tą pačią dieną, o apklausos metu pažiūrėjusi parodymų patikrinimo vietoje protokolą pastebėjo padarytą klaidą, tai yra pirmajame parodymų patikrinimo vietoje protokolo lape parašyta 2014-05-14, o kituose puslapiuose 2014-05-13, todėl nori patikslinti šią klaidą, nes procesinis veiksmas buvo atliekamas iš karto po įtariamojo apklausos - tai yra 2014-05-13. Minėta liudytoja teisiamojo posėdžio metu papildomai parodė (t. VII, b. l. 86 – 88), kad tą pačią dieną, kai buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, žmogus prisipažino padaręs ją ir labai išsamiai bei detaliai nurodė savo veiksmus, kuriuos jis atliko. Asmuo sakė, kad dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), miškovežio vairuotoju, kad jis miške pasikrovė medieną, kur krautis medieną jam nurodė kitas asmuo Ž.. Tą medieną nuvežė savo pažįstamam asmeniui Šunskų kaime. Ši aplinkybė jiems nebuvo žinoma, nebuvo žinomas asmuo, kuriam mediena buvo nuvežta, kokiam kaime, rajone tas asmuo gyveno. Žmogus apie tai viską pats pasakė, o vėliau, parodymų patikrinimo metu parodė to žmogaus gyvenamąją vietą. Po to su šiuo asmeniu buvo atliekamas parodymų patikrinimas vietoje. Jis pats savanoriškai parodė iš kur paėmė medieną, kur ją nuvežė, kur iškrovė. Tuo pačiu parodė kelią pas asmenį Šunskų kaime kur išsikrovė medieną. Mediena buvo rasta, tačiau jau supjauta. Pats įtariamasis paaiškino, kad tai galimai ta pati mediena, kadangi buvo ta pati rūšis, maždaug tokio paties ilgio. Vėliau atliekant ikiteisminį tyrimą asmuo pradėjo neigti, kad buvo padaryta nusikalstama veika arba visiškai atsisakė duoti parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta nemažai skundų. Ji pati buvo kaltinama atliekanti netinkamus veiksmus ir buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate dėl poveikio jai. Toje byloje buvo dar vienas įtariamasis Ž.. Jis nepripažino nusikalstamos veikos, savo poziciją išdėstė apklausose. Kai apklausinėjo R. G., tai apklausoje dalyvavo ji ir pats įtariamasis. Pirmoje apklausoje advokato nebuvo, kadangi jis jo atsisakė. Fizinio ir psichologinio smurto įtariamojo atžvilgiu nenaudojo. Visus protokolus R. G. skaitė, pastabų neturėjo, su viskuo sutiko, net gi klausimų reikėjo užduoti mažai, kadangi pats viską nuosekliai pasakojo. Parodymų patikrinimo vietoje metu pas R. G. buvo paklausta ar parodys vietą iš kur paėmė medieną, kur ją vežė. Jis pasakė, kad parodys. Tuo metu važiavo kartu dar vienas pareigūnas V. J.. R. G. pats viską rodė, jo rodomu keliu jie važiavo. Miške atvažiavo prie medienos sandėlio, kur buvo sukrauti rąstai, ir jis nurodė konkrečią rastų krūvą iš kurios paėmė medieną. Pasakė, kad ne visus rąstus paėmė, dalis dar liko. Paskui pasakė, kad kelio, kuriuo važiavo į Šunskus, Marijampolės rajone, jis tiksliai neprisimena. Tuomet jie nuvažiavo iki Marijampolės, į Šunskus jis pats rodė kelią, kadangi jiems tai buvo apskritai nežinoma vietovė. Po to rodė kelią iki sodybos, nes adreso neprisiminė, kur išsikrovė medieną. Pasakė, kad gyvena asmuo vardu Tomas, kuriam jis iškrovė medieną ir parodė vietą kur medieną išsikrovė. Nuėjo už ūkinių pastatų ir rado sukrautą medieną. Jis tuo metu paaiškino, kad mediena labai panaši ir tikėtina, kad tai ta pati mediena, nes buvo ta pati rūšis, toks pats rąstų storis, ilgis. Matėsi neseniai supjauto medžio drožlės. Aplinkybės kur medieną jis nuvežė jiems apkritai nebuvo žinomos, o vietą miške važiuojant jis atsimindavo tam tikrus objektus pagal kuriuos orientavosi. Kelią parodymų patikrinimo metu rodė pats įtariamasis. Ji pati prieš tai įvykio vietoje nebuvo. Įvykio vietos ji nežinojo, kadangi gavo ikiteisminio tyrimo bylą su pirmine medžiaga. Įtariamasis parodymų patikrinimo vietoje pats parodė įvykio vietą. Parodymų patikrinimo protokolą ji surašė. Kiek prisimena įtariamasis G. šio protokolo atidžiai neskaitė. Jis tuo metu labai skubėjo, jam nuolat skambino telefonu ir jis sakė, kad skambina viršininkė, o jis vis padėdavo telefono ragelį. Dabar tiksliai neprisimena, bet jis protokolą pasirašė prie automobilio, parašė savo vardą ir pavardę. Tą protokolą pasirašė ji ir V. J.. Parodymų patikrinimo vietoje buvo fotografuojama ką rodė įtariamasis savo iniciatyva, be paskatinimo. Protokole buvo sumaišyta diena, tai techninė klaida, kuri pačio procesinio veiksmo turinio tikrai nekeičia. Apklausos metu ar apie važtaraščius buvo kalbama su G. ji negali prisiminti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad važtaraščio vienas egzempliorius buvo pas tą žmogų, kuriam buvo nuvežta mediena. Po to su važtaraščiu kilo klausimų, nes apklausinėjant Ž. jis įvairiai teigė, kad gali rašyti ir išrašyti, tačiau tas važtaraštis neatsispindėjo kituose buhalteriniuose dokumentuose. Pirmos apklausos metu G. apie hidraulinio cilindro gedimus nieko neminėjo. Ikiteisminio tyrimo metu kažkuris iš asmenų apie gedimus minėjo, bet jau po G. apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje. R. G. gynėjos advokatės Razvickienės iniciatyva buvo organizuojama R. G. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Ikiteisminio tyrimo metu buvo analizuojamos telefonų išklotinės. Buvo analizuojami Ž., G. ir (duomenys neskelbtini) vadovės telefonai vagystės padarymo laikotarpiu. Laikotarpį ėmė ir prieš nusikalstamos veikos padarymą, kad matytųsi telefonų judėjimas. Matėsi iš kur atvyko telefonas, kiek laiko užtruko Prienų r., būtent toje teritorijoje kur buvo padaryta medienos vagystė. Ten jungėsi du analizuojami telefonai į kuriuos buvo atkreiptas dėmesys, tai G. ir Ž.. Matėsi kaip telefonai jungėsi prie bokštų, esančių kelyje link Marijampolės, ties Via Baltica. Ž. telefonas jungėsi prie bokšto arčiau Kauno, o G. prie Marijampolės. Pagal surinktus ikiteisminio tyrimo duomenis nustatytos aplinkybės, analizuojant telefonų išklotines, atitiko, kad tą dieną, tuo metu G. pasikrovė medieną tam tikroje teritorijoje ir ją pristatė į kitą teritoriją. G. pirminius parodymus patvirtino telefonų analizės ir ganėtinai tiksliai. (duomenys neskelbtini) vadovės S. telefonas visą laiką buvo Kaune. Smulkios aplinkybės analizuojant telefonus yra nurodytos tarnybiniuose pranešimuose. Parodymų patikrinimo protokolas buvo rašomas atliekant patį procesinį veiksmą, rašomas miške. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausa buvo vykdoma praėjus gana ilgam laiko tarpui. Po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją G. apskritai atsisakė duoti parodymus. Pirminiai veiksmai, kuriuos ji atliko su G., tai buvo aiškinamasi esminės aplinkybės iš kur jis paėmė, kur nuvežė ir kur pristatė medieną. Ji medienos kiekio neskaičiavo, vadovavosi pirmine informacija. Žalos patikslinimas atliekamas ikiteisminio tyrimo eigoje. Ji matė, kad parašą ant protokolo padėjo G.. Motyvų dėl ko G. pakeitė parodymus ji negirdėjo, tačiau įdomi aplinkybė yra ta, kad atliekant parodymų patikrinimą vietoje G. intensyviai ieškojo vadovė, o jis ją necenzūriniais žodžiais pavadino ir pasakė, kad nenori bendrauti, o dėl ko jis savo motyvų nesakė. R. G. su S. Ž. dirbo vienoje įmonėje ir jis sakė, kad Ž. nurodė kur pasikrauti medieną.

Liudytojas V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė (t. VIII, b. l. 15 – 17), kad 2014 m. sausio mėn. buvo baudžiama byla dėl miško vagystės, jis tuo metu dirbo Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju ir tyrė šią bylą. Jo kolegė pateikė įtarimus. Analizuojant telefoninių pokalbių išklotines buvo nustatyti trys mobilaus ryšio numeriai, kurie bendravo tarpusavyje vagystės metu įvykio vietoje. Nustačius tuos numerius buvo nustatyta, kad numeriai priklauso įmonei, kuri užsiima miško pardavimu, t. y. viskuo kas susiję su mišku. Buvo išsiaiškinta kam priklauso numeriai. Po to buvo duotas užklausimas Marijampolės policijai, kad sulaikytų vieną iš galimai įtariamų asmenų, kaip buvo žinoma jis buvo miškovežio vairuotojas. Gavo skambutį, kad jis yra pristatytas į Marijampolės komisariatą ir liepta atvažiuoti pasiimti. Bendraujant su juo kabinete asmuo prisipažino, kad važiavo, krovėsi, galimai žinojo, kad miškas yra vagiamas, nes minėjo, kad tai yra ne pirmas atvejis, kad kituose rajonuose yra analogiškų bylų. Asmuo apie savo viršininkę atsiliepė neigiamai, sakė, kad viskas ir tai paskutinis atvejis, rytoj važiuoja ir išeina iš darbo, kad atsibodo visos šios nesąmonės. Kadangi geranoriškai viską sutarė, jis viską paaiškino ir pasiūlius važiuoti parodyti į įvykio vietą aplinkybes jis sutiko vykti ir nieko neprieštaravo, todėl nebuvo poreikio jį uždaryti. Jie nuvažiavo į įvykio vietą ir ten viskas buvo parodyta, parodyta kur nugabeno medieną. Kelią iki įvykio vietos rodė įtariamasis, o jis vairavo automobilį. Įvykio vietoje buvo daromos nuotraukos. Asmuo viską savanoriškai rodė. Prievartos priemonių niekas jam netaikė. Jeigu būtų savanoriškai nieko nedaręs, tai būtų buvęs uždarytas į areštinę, kadangi nebuvo uždarytas, tai reiškia viskas vyko sklandžiai. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pavartota jokių procesinių prievartos priemonių. Jis viską miške parodė pats. Taip pat rodė kelią, kad važiavo per kaimus, mėtė pėdas, kažkur sniege buvo užklimpęs, Marijampolės rajone parodė sodybą į kur vežė. Prieš įvykį jam nebuvo žinoma aplinkybė kur parduota mediena. Jis pats tai parodė, nuvykę gale sodybos rado supjautos medienos, kurią parodė įtariamasis. Medieną atvežė rąstais, o ten jau buvo sutvarkyta, supjauta ir sudėta mediena. Parodymų patikrinimo vietoje protokolą rašė tyrėja. Važiavo trise, t. y. jis, tyrėja ir įtariamasis. Įtariamasis protokolą matė, kadangi visi jį pasirašinėjo. Protokolą G. skaitė ir pasirašė. Nenaudojo nei psichologinio, nei fizinio smurto. Įtariamasis minėjo, kad buvo tam tikros medienos užsakymas ir tuo metu jie neturėjo reikiamos medienos užsakovui. Po to atsirado ta mediena. Vadybininkas paskambino, kad yra mediena ir jam pasakė laiką kur atvažiuoti, o jis nuvažiavo ir sukrovė. Po to sakė, kad vadybininkas jam išmokėjo grynų pinigų, kuris nebuvo jo darbo atlyginimas. Sakė, kad kartais taip būna, kad turi panašių bylų kituose rajonuose. Sakė, kad įtarė, jog tai nešvarūs darbai, tačiau paskui turbūt direktorė davė jam pinigų ir sekančią dieną viskas pasikeitė. Vadybininko vardą minėjo, bet jo neprisimena. Užsakymą gavo iš vadybininko. Pirmoje apklausoje vairuotojas R. G. buvo labai nuoširdus, jie geranoriškai bendravo. Jis nieko nebijojo, o buvo piktas ant savo vadovybės. Po pirmos apklausos susidarė pilnas nusikaltimo vaizdas. Nusprendė, kad (duomenys neskelbtini) pavogė medieną, nes numeriai buvo registruoti (duomenys neskelbtini) vardu, nebuvo nei vieno telefono numerio sąraše, kuris būtų susijęs su miškų įmone, tik buvo trys tos pačios įmonės numeriai, kurie vagystės metu įvykio vietoje tarpusavyje kalbėjo. Vagystės vietą apžiūrėjo 2014 m. sausio mėn., kai buvo gautas pranešimas iš VĮ „Miškų urėdija“. Negali pasakyti, kuriame kvartale jis buvo. Protokole patvirtino, kad tai 30 kvartalas, kadangi tuo metu žinojo, kuriame buvo kvartale, o šiandien jis nepamena praėjus 4 metams po įvykio.

Liudytojas R. T. teisiamojo posėdžio metu parodė (t. VII, b. l. 89 – 91), kad 2014 m. sausio 30 d. jis važiavo pro 30 kvartalą ir pastebėjo, kad yra nuimta medienos iš vieno iš sandėlių, matėsi krovimo žymės, buvo prikritę žievių nuo krovimo, buvo likę automobilio pėdsakai, nors buvo prisnigta, tačiau ant likusių rastų nebuvo pasnigę, matėsi, kad vidurys visas išimtas. Grįžo į urėdiją ir surašė tarnybinį pranešimą apie esamą situaciją. Urėdas sudarė komisiją susidedančią iš vyr. inžinieriaus J. P., inžinieriaus A. L. ir jo paties bei liepė nuvažiuoti į tą vietą ir sumatuoti likusią medieną, kadangi sausio 28 d. jis buvo susimatavęs to sandėlio medienos likutį. Nuvykus į vietą matėsi akivaizdžios krovimo žymės, susimatavo likusį medienos kiekį bei palygino tai ką jis turėjo. Gavo skirtumą apie 23 m³. Tą pačią dieną jie su pavaduotoju važinėjo ir paklausinėjo vietinių žmonių ir jie pasakė, kad girdėjo apie 6 val. ryto pravažiuojančią mašiną ir davė tokią užuominą, kad buvo pavogta galimai tos dienos rytą. Dar buvo nuvažiavę iki lentpjūvės „Naujas medis“, tačiau ten savo medienos nerado. Po pietų urėdas parašė kreipimąsi į policiją dėl dingusios medienos. Dėl medienos kaip ją pažymėti konkrečių nuostatų nėra, todėl ją žymi dėl savęs. Tuo metu mediena buvo pažymėta žalios spalvos dažais. Taip pat galėjo papulti ir kitos spalvos dažų, kadangi tuo metu buvo priimta medžių stiebai, todėl suskersavus gavosi kiti asortimentai, rąstai buvo trumpesni. Darbai vyko visą mėnesį, todėl mediena buvo ten sudėta gal prieš savaitę laiko. Mediena buvo sudėta traktoriaus pagalba, rąstų galu į kelią. Rąstai buvo išimti iš vidaus iki pat apačios ir tai akivaizdžiai matėsi, nes buvo likusi tik viena eilė, o aukštis buvo virš 2 metrų. Į miškovežį galima sukrauti nuo 18 m³ iki 36 m³. Pats krovimas užtrunka iki 20 min. Vedama medienos apskaita kompiuterine pagalba. Kiekvienai eiguvai yra priskirti kvartalai, o juose pagaminta mediena skaitoma, kad laikoma viename sandėlyje. Sausio 28 dieną jis susimatavo rąstus, buvo apie 40 - 45,36 m³ rąstų, tiksliai neatsimena. Rąstai buvo 22 cm iki 45 cm skersmens. Automobilio pėdsaką atsekė iki Žarstos sankryžos, buvo važiuota link Ingavangio, tačiau buvo užklimpę ir išsistūmę bei tuo keliu nepravažiavę. Be specialios transporto priemonės negalėjo tos medienos pakrauti. Buvo ir žaliai, ir raudonai žymėta mediena. Ant laibgalių žymi viena spalva, ant kamblių žymi kita spalva. Po kiekvieno medienos pasikeitimo ją permatuoja. Pagrindinės spalvos, kurias naudoja, tai žalia, raudona, oranžinė. Dėl apvaliosios medienos apskaitos registro kur trūkstama mediena yra perkelta į medžiagas, tai buhalterijoje jam buvo patarta taip padaryti. Sausio 28 d. buvo surašytas tik vienas taškavimo lapas. Kitas taškavimo lapas buvo surašytas likučiui. Atėmus gautą sumą iš pirmo taškavimo lapo, kuris buvo atliktas sausio 28 d., gavo medienos likutį ir dar vieną taškavimo lapą. Sausio 31 d. trūkstamą medienos kiekį perkėlė į medžiagas, tuomet buhalterė visa tai įkainavo. Medieną sumatuoti ir apskaičiuoti reikia iki mėnesio pabaigos. Tai reglamentuoja „Apvalios medienos priėmimo tvarkos aprašas“, kuriuo vadovaujantis jie tai daro. Jie kleimuoja tik nekirstų miškų medieną, apskaitos vedimui nėra reikalingas kleimas. Dingusi mediena stovėjo 30 kvartale. Teismui pateikė dokumentus iš 41 kvartalo, kadangi apskaita vykdoma bendra ir sandėlis buvo sukurtas tai eiguvai, kurioje yra tas kvartalas, todėl 30 kvartalo dingusi mediena buvo apskaityta 41 kvartale, kuris yra visos tos eiguvos sandėlio pavadinimas. Medieną užpajamuoja miške ir traukia į 41 kvartalą. Jis pajamuoja miške ir supildo 30 kvartalo dokumentus, o vidaus važtaraščiu perveža į 41. Į miškovežį be priekabos galima pakrauti iki 20 m³ medienos. Mediena urėdijoje tikrai neatsirado ir ji buvo nurašyta, o kadangi nustatytos formos blanke nėra grafos, kurioje galima įrašyti, kad tai mediena dėl vagystės fakto, tai buhalterija patarė pavogtą medieną įrašyti į perkeltas medžiagas. Buhalterijoje matosi visas medienos kelias ir matyti, kad ji yra pagrobta, o ne kažkur sunaudota.

Liudytojas R. T. teisiamojo posėdžio metu patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. vasario 3 d. liudytojas R. T. parodė (t. I, b. l. 30), kad 2014 m. sausio 30 d., apie 11.00 val. važiavo Prienų šile, teritorijoje, kurią aptarnauja. 30 šilo kvartale yra pušies medienos sandėlis. 2013 metų spalio – lapkričio mėnesiais buvo vykdomas 30 kvartalo, 16 sklypo, kirtimas. Pravažiuojant pro sandėlį pastebėjo, kad iš vienos rietuvės pagrobta 32 vienetai, 6 metrų ilgio, pušies rąstų. Bendroje sumoje 23,94 ktm medienos. Prieš parą važiuodamas pro sandėlį matė medieną vietoje. Vagystė galėjo būti įvykdyta 2014 m. sausio 30 d., tarp 04.00 – 06.00 valandos. Visų rąstų diametras yra nuo 0,28 iki 0,45 metro, kai kurie rąstai iš galo buvo sužymėti ryškiai žalios spalvos dažais. Mediena buvo išvežta Ingavangio kaimo kryptimi, bet dėl blogo pravažiavimo miškovežis važiavo link Žarstos sankryžos.

Liudytojas R. T. 2015 m. balandžio 14 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė (t. III, b. l. 53 – 57), kad dirbo miškų urėdijoje girininku, sausio 28 d. minėtam 30 kvartalo 16 sklype sumatavo skersuotą medieną. Išėjo 40,74 kubų pušinių rąstų ir 4,62 kubai plokščių medienos. Viso 45,36 kubai. Pasižymėjo tos krūvos viršų raudonais dažais. Sausio 30 d. važiavo užbaigti kleimuoti ir pamatė, kad nuimta mediena iš rąstų krūvos. Rado miškovežio pėdsaką. Pranešė urėdui, sudarė komisiją ir atvažiavę likutį sumatavo. Buvo likę 16,80 kubų. Vagystė įvykdyta 30 kvartale, 16 sklype. Medienos be specialaus krautuvo negalima pakrauti. Pamatė, kad vienoje vietoje buvo užklimpta. Vienos transporto priemonės vėžes pastebėjo. Buvo vidutiniška klasė – c klasė. Ši mediena buvo tinkama statyboms. Atitinka rinkos kainą paskaičiavimas. Pravažiuoja urėdijos pareigūnai kas dvi dienos, dažniau, rečiau. Kiekį užfiksavo taškavimo lape, nebuvo padaręs klasifikavimo kortelės. Neturėjo kleimo, pažymėjo viršutinę dalį. Kokius turi dažus, tokiais žymi. Kleimavimas įmušamas gale. Pažymėjo storuose galuose. Rąstų skersmuo nuo 26 iki 30 intervale. Yra taškavimo lape užfiksuota. Spalvos jie nefiksuoja. Neprivalu fiksuoti spalvą. Į miškovežį galima pakrauti tokį kiekį iki 20 minučių. Apskaitą surašo medienos gabenimo važtaraščiuose. 2013 m. gruodžio 31 d. buvo užpajamuoti pušiniai stiebai. Privataus asmens krūva buvo toli. Kainą buhalterija nustatė pagal vidutinę medienos kainą. Po kelių dienų vyko su pareigūnais parodyti įvykio vietą. Buvo vienas pareigūnas – V. B., apžiūrėjo vagystės vietą. Medžių neskaičiavo, jis nufotografavo pėdsakus, tą vietą, kur užklimpę buvo. Buvo automobilio pėdsakai. Žmogaus pėdsakų nesimatė. Mediena buvo suvežta traktoriaus. Ankstesnį vežimą buvo užsnigę, buvo prieš savaitę dirbta. Buvo šviežios žymės. Nedaug ant medienos buvo apsnigta. Buvo įspauda sniego. Prieš naujus metus buvo stiebais nupjauta, o sausį rūšiavo. Komisija iš jo, Petkevičius ir Lekavičius, sudaryta tam, kad nustatyti kas liko po vagystės. Kleimą būtina įmušti vežant miškovežiui. Kleimais sužymi prieš parduodant. Neatsimena, kokios spalvos dažais sužymėjo. Mėlyni dažai nebuvo naudojami. Minėta vieta yra nuošalioje vietoje. Iki Ingavangio nuo miško krūvos yra apie 10 km. Jis tik įtarė, kad į tą pusę vežta, važiavo iki Žarstos sankryžos, tariamai sukta link Ingavangio. B. iki tos sankryžos nevažiavo. Kai B. atvažiavo, nebuvo traktoriaus žymių.

Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. kovo 2 d. liudytojas R. T. parodė (t. V, b. l. 38 – 39), kad nėra reglamentuojančių dokumentų, kokia spalva turi būti sužymėta sandėliuojama mediena. Žymėjimas atliekamas dėl to, kad būtų žinoma, kad atliktas šios medienos matavimas. Jam atrodo, kad pagrobtoji mediena buvo pažymėta žalia spalva, bet neatmeta galimybės, kad galėjo būti ir raudonos spalvos dažai, kadangi žymi tokiais dažais, kuriuos tuo momentu turi. Visos sandėlyje esančios medienos rąstų diametrai buvo dar iki įvykio apskaityti apvaliosios medienos taškavimo lape Nr. 711, kur buvo nustatyti rąstų diametrai nuo 22 cm iki 45 cm skersmens. Šio sandėlio taškavimą jis atliko 2014 m. sausio 28 d. Tuo metu visa mediena buvo vietoje. 2014 m. sausio 30 d. atvykęs prie minėto rąstų sandėlio jis pamatė, kad dalis medienos pagrobta. Grįžęs į urėdiją apie įvykį pranešė - surašydamas tarnybinį pranešimą urėdui R. J., tuo pagrindu buvo sudaryta komisija susidedanti iš jo, vyr. inžinieriaus J. P. ir miško naudojimo inžinieriaus A. L.. Jų komisija nuvyko į įvykio vietą ir buvo atliktas likusių medžių taškavimas ir sulyginus, su taškavimo lapu, kuriame buvo atliktas viso sandėlio taškavimas, surašytas trūkstamos medienos taškavimo lapas, kuriame nustatytas 23,94 kubų medienos trūkumas, kurių rąstų diametrai nuo 28 cm iki 45 cm bei surašytas aktas. Taškavimo lapuose pasirašė jis pats, kadangi taškavimą atliko pats, o akte pasirašė visi komisijos nariai. Pabendravus su vietoje buvusiais žmonėmis, kurie savęs neįvardino, buvo sužinota, kad būtent 2014 m. sausio 30 d. rytą jie girdėjo mašinos ūžimą ir buvo tuo pagrindu nuspręsta, kad vagystė įvykdyta būtent iš sausio 29 d. į 30 d., be to įvykio vietoje matėsi palikti švieži miškovežio pėdsakai, tai yra ant kelio mėtėsi pribirę šviežiai medžio žievės nuolaužų, kurios nebuvo suvažinėtos. Jis pats atvyko į įvykio vietą tą rytą apie 10 val. ar 11 val. Kalbant apie medienos rąstų taškavimą, taškavimas atliekamas rąsto plongalyje, tai yra ploniausioje vietoje, o storasis rąsto galas netaškuojamas, todėl palyginus su plongalio, storasis rąsto galas yra didesnio diametro. Taip pat nori paminėti, kad pagal LR aplinkos ministro patvirtintą „Apvalios medienos apskaitos tvarką“, taškavimo lapas surašomas vieno darbuotojo ir jis šį lapą pasirašo, jis pats atsako už šio taškavimo lapo duomenų teisingumą. Nustačius vagystės faktą, į Prienų policijos komisariatą buvo pateiktas trumpas pranešimas apie patį įvykį, kurį pasirašė Miškų urėdas R. J., vėliau, pagal tyrėjos reikalavimą, buvo pateikta visa išsami medžiaga apie atlikto sandėlio matavimus iki vagystės bei po vagystės. Pagal jam parodytą „Apvalios medienos judėjimo ir apskaitos registrą“ 2014-01-01 iki 2014-01-31, kuriame užfiksuota, kad 23,94 kubo medienos perkelta į medžiagas, gali paaiškinti, kad tai duomenys, pagal nustatytą vagystė faktą. Kadangi nustatytos formos blanke nėra grafos, kurioje būtų galima įrašyti, kad tai mediena dėl vagystės fakto, jam buhalterija nurodė įrašyti į grafą „Perkelta į medžiagas“, o jos toliau viską buhalteriniuose dokumentuose sutvarkė pažymint, kad tai vagystės metu prarastas kiekis. 2014 m. sausio 30 d., pagal rastas važiavimo vėžias, nustatė maždaug kryptį, kuria buvo judama su pakrauta mediena link Prienų r. Žarstos k., taip pat buvo rastas užklimpimas išvažiavus iš miško, kokių 300 metrų atstumu. Nuo sankryžos Jiestrakis-Vartai-Igliauka, jie važiavimo vėžias pametė. Tą pačią dieną jie apvažiavo daugumą įmonių, kurios verčiasi miško pjovimu, tame tarpe ir UAB „Naujasis medis“ sandėlius, tačiau pavogtosios medienos nerado. UAB „Naujasis medis“ vykdė darbus privačiame miške, kuris nuo urėdijai priklausančio miško yra apie 300 metrų atstumu, tačiau šioje įmonėje jų įmonės medienos nerado.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. kovo 13 d. liudytojas R. T. parodė (t. V, b. l. 43 – 45), kad jo parodymai, kuriuos jis yra davęs šioje ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje yra teisingi, jų nekeičia ir prašo jais vadovautis. Nurodė, kad asmenys, su kuriais kalbėjosi, ir kurie nurodė, kad būtent 2014 m. sausio 30 d. apie 6 val. jie išgirdo didelio automobilio skubų pravažiavimą, griežtai atsisakė nurodyti savo anketinius duomenis bei dalyvauti byloje kaip liudytojai. Įvykio vietoje rasti pėdsakai liudijo apie tai, kad jie palikti būtent tos sausio 30 d. rytą, nes pačioje vietoje pagal pobūdį matėsi, kad likę automobilio pėdsakai bei medžio žievės atplaišų, kurios lieka kraunant medieną į automobilį, taip pat buvo rasta vieta, kur išvažiuodamas automobilis buvo užklimpęs ir klimpimo žymės taip pat akivaizdžiai matėsi, kad paliktos tą rytą. Dėl klausimo apie tai, kodėl skiriasi pateiktuose dokumentuose kvartalų numeriai, jis jau yra aiškinęs ir dar kartą gali paminėti, kad mediena buvo pagrobta iš 30 kvartalo, o apskaitos dokumentuose fiksuojama kaip bendras Eiguvos sandėlys ir jo numeracija yra 41 kvartalas.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojo A. L. 2015 m. balandžio 22 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (t. III, b. l. 114 – 117, t. VII, b. l. 117), kad jis dirba Birštono miškų urėdijoje girininku. Pernai, sausio pabaigoje urėdas išsikvietė ir davė nurodymus pamatuoti rąstų likučius. Nepamena, bet galėjo būti 30 kvartale. Kartu su juo, matuojant rastus, dar buvo J. P. ir Meškapievio girininkas. Ant rastų rietuvės matėsi, kad buvo nuimta rąstų. Rietuvės šonai buvo likę, o vidurys nuimtas iš viršaus. Matėsi grobimo žymės, nes buvo prikritę spyglių, smulkių medienos drožlių, t. y. pribirę to, ko neturėtų būti. Girininkas suskaičiavo medieną, o saugos inžinierius tuos skaičiavimus užsirašė kabinete. Apie 24 kubai buvo likę, t. y. virš 20 kubų buvo likę medienos. Prieš tai girininkas sakė, kad jis sau buvo susiskaičiavęs medieną, kurios buvę apie 30 kubų. Mediena vietomis buvo žaliu dažu pažymėta. Kai jie matavo, tai rašė numerius ir jis braukė su juoda kreida – laibgalyje, kelme. Žali dažai irgi buvo matomi laibgalyje, ant medienos galo. Rankiniu būdu tos medienos nepakrausi, nes ten rąstai. Tik su technika galima buvo pakrauti medieną. Ten visur yra valstybinis miškas šalia. Prieš aktą sustatant buvo taškavimo aktai. Taškavimo lapai buvo rašomi, nes girininkui be taškavimo lapų neįmanoma suskaičiuoti medienos tūrio. Girininkas R. T. rašė taškavimo lapą. Taškavimo lape jo parašas tiesiog nereikalingas, pakanka ir vieno asmens parašo. Šalia jo girininkas darė taškavimo lapą. Jie neprivalo kleimuoti biržėse, nes tai yra valstybinis miškas. Dėl medienos apsaugos patruliuoja eiguliai ir girininkai, mediena žymima dažais. Žaliomis ar raudonomis spalvomis apipurškia medieną. Šiuo atveju mediena buvo apipurkšta žalia spalva. Raudona spalva buvo žymimos biržės ribos. Spalvų stengiasi nemaišyti. Žalia spalva žymima nukirsta mediena, o raudona – biržės ribos. Dėl medienos nukirtimo atitinkamame kvartale (30 kvartalas, 16 sklypas). Vežiojimo atstumai iš kitur į tokią vietą, kur susigalvoja, o ne kur ekonomiškai tikslinga, nebūdingi. Paprastai ekonomiškai tikslinga sukrauti kuo arčiau kirtavietės. Nemano, kad girininkas be urėdo žinios ryžtųsi leisti medieną kirsti vienur, o patalpinti kitur. Artimiausiai nesiriboja tas sklypas su privačiais miškais.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojo J. P. 2015 m. balandžio 22 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (t. III, b. l. 117 – 119; t. VII, b. l. 117), kad dirba Prienų miškų urėdijoje vyr. inžinieriumi. Sausio pabaigoje jį pasikvietė urėdas ir pasakė, kad yra gautas Meškapievio girininko – R. T. pranešimas, jog iš rietuvės, esančios jo girininkijoje, šalia Senavaičio kelio, yra pavogta pušinių rastų. Urėdas pasakė jam, inžinieriui A. L. ir girininkui nuvažiuoti prie rietuvės bei sumatuoti ten esančią medieną. Girininkas teigė, kad prieš įvykį jis turėjo ten esančios medienos pirminius duomenis. Ta mediena buvo prie intensyviai važinėjamo kelio į kaimą. Ties ta vieta buvo pabirų, žievių. Aplinkinės rietuvės buvo apsnigtos, o ta rietuvė, kurią matavo, buvo be sniego. Jie sumatavo rietuvėje likusius rastus. Medienos dingimas buvo ženklus. Turėdami duomenis, grįžo į urėdiją palyginti sumatuotų ir girininko turėtų pirminių duomenų apie minėtą rietuvę, o skirtumą įvardino kaip dingusią medieną. Rietuvėje rąstai buvo pažymėti juodos kreidos skaičiumi, nurodant matmenų paskutinį skaičių. Dar pavieniai rąstai buvo pažymėti žaliu tašku medienos luomgalyje. Rąstai buvo purkšti žaliais dažais, bet ne visi. Purškiama ta spalva, kurią turi po ranka miško apsaugos darbuotojai. Būna ir raudona, ir morkinė spalva. Medieną matavo A. L., o duomenis rašė girininkas, šalia kurio jis buvo. Girininkas taškavo. Tiksliai nežino, kiek pastarasis surašė lapų, bet atrodo, kad viskas tilpo į vieną lapą. Vienetų, kietmetrių nežino ir neatsimena. Skirtumas tarp tų duomenų, kuriuos turėjo girininkas ir kas buvo sumatuota pagal jam pagarsintus duomenis, buvo apie 24 kubai. Girininkas turėjo jau prieš tai sutaškuotą lapą, nes jam privalu pirmadieniais turėti medienos faktinius duomenis. Matė kaip buvo lyginami duomenys. Akte pasirašė tie asmenys, kurie buvo pasiųsti matuoti medienos, t. y. jis, A. L. ir girininkas. Nėra numatyta rastus ženklinti spaudu, kleimu. Dėl 2014 m. sausio mėn. 30 d. likusios medienos kleimavimo. Buvo parašytas tik matmens skaitmuo ir ant kai kurių rastų buvo žalios spalvos taškas. Juoda kreida buvo parašyta plongalio matmens paskutinis skaitmuo ant visų rastų rąstų.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. V, b. l. 101 – 103), kad jam buvo pateikta patikslinti aplinkybes dėl VĮ Prienų miškų urėdijos 2014 m. sausio 30 d. rašto, kuriame nurodoma, kad iš 2014 m. sausio 29 d. į 30 d. pagrobta VĮ Prienų urėdijai priklausančio Miškapievio girininkijos, Prienų šilo 30 kv., miško sandėlio 23,94 ktm medienos. Jis tuo metu dirbo Prienų r. PK operatyvinės grupės sudėtyje. Jis nuvyko į įvykio vietą, kurią apžiūrint taip pat dalyvavo ir VĮ Prienų miškų urėdijos girininkas. Įvykio vietoje jis atliko pačios įvykio vietos apžiūrą, kurios duomenis užfiksavo įvykio vietos apžiūros protokole. Įvykio vietoje matėsi šviežios plačios vėžės, galimai galėjo būti miškovežio, matėsi, kad automobiliu pasišalinta Ingavangio kryptimi, nes matėsi transporto priemonės slydimo - ratų kasimosi žymės. Kiek prisimena, medienos rąstai buvo pažymėti dažais, bet dabar tiksliai spalvos pasakyti negali, kiek prisimena buvo ryški spalva, likučiai spalvų buvo iš vieno medienos sandėlio krašto ir kito krašto. Įvykio vietoje jis apklausė Prienų miškų urėdijos darbuotoją. Atlikęs būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei pradėjęs tarnybiniu pranešimu ikiteisminį tyrimą, surašė pranešimą prokurorui taip pat pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Prienų miškų urėdijos urėdui. Šioje byloje jis daugiau jokių procesinių veiksmų neatlikinėjo, ji tolimesniam tyrimui buvo perduota Kriminalinės policijos pareigūnams.

Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė (t. VII, b. l. 119), kad įvykio vietoje atliko pirminius veiksmus dėl iš sandėlio buvo pagrobto tam tikro medienos kiekio. Apžiūros metu įvykio vietoje rado galimai miškovežio ratų pėdsakus. Miškovežis buvo pasukęs viena kryptimi, tačiau ten lyg buvo jis užklimpęs, todėl paskui buvo nuvažiuota Ingavangio kryptimi. Mano, kad tai buvo miškovežio pėdsakai, kadangi buvo platūs ratai, gilus protektoriaus raštas, kuris žemėje išlieka. Tą dieną žemė buvo atleista ir matėsi geri ratų įspaudai, o tai atitiko, kadangi įvykio vietoje dalyvavo ir girininkijos atstovai, teigę, kad tai buvo miškovežis. Ratų pėdsakus fotografavo. Nebuvo sąlygų daryti įspaudų atliejom, kadangi ratai buvo labai platūs ir tuo momentu neturėjo techninių priemonių atlieti. Pėdsakai buvo gana švieži, galėjo būti 3 – 4 dienų. Sprendė, kad padaryta vagystė pagal pareiškėjo pranešimą, kad sandėlyje buvo sukrauta ir paruošta mediena išgabenimui ir jos atvykę pranešėjai nerado. Atvykus į vietą buvo matyti, kad rietuvė nukrauta, nes viena dalis rietuvės aukšta, o kita žemesnė. Pagal ratų sukimosi kryptį buvo matyti į kurią pusę važiuota. Jie bandė pėdsakais sekti ir jeigu neklysta, tai pirmiausiai buvo pavažiuota nuo sandėlio apie 500 metrų ir sukta į dešinę, kadangi ten yra įkalnė, bet be dangos, ir ten matyt buvo užklimpta, nes matėsi ratų prasisukimo vėžės. Paskui buvo leistasi atgal ir pasukta kitu keliu link Ingavangio. Toliau jie pametė pėdsakus. Visa mediena buvo paženklinta ryškiais dažais, tačiau spalvos nepasakys. Įvykio vietoje nebuvo identifikuoti įtariamieji. Galėjo nustatyti tik važiavimo kryptį. Tai ką matė užfiksavo įvykio vietos apžiūros protokole. Oro sąlygų neprisimena, bet buvo ne pats rytas kada būna labiausiai sušalusi žemė, o jis atvyko apie 09.00 val. – 09.30 val. kada buvo jau atleistas kelias.

Liudytojas A. R. teisiamojo posėdžio metu patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. VII, b. l. 120), kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad (t. V, b. l. 52 – 53, 59 – 60) jis yra (duomenys neskelbtini) įmonės direktorius, įmonė užsiima medžių pjovimu ir apdirbtos medienos pardavimu. Jo įmonei buvo išduotas leidimas kirsti mišką, darbus vykdė visus 2013 metus, 2013 metų pabaigoje buvo likę miško sandėlyje sudėta pušinės ir eglinės medienos rąstai, kurių buvo gal apie 30 kubinių metrų. 2014 m. sausio mėnesį, bet dienos tiksliai pasakyti negali, tuo metu į jo įmonę atvažiavo Prienų urėdijos girininkas, kuris apžiūrėjo įmonės teritoriją, kadangi kaip jam paaiškino, pagrobta iš miško sandėlio mediena, kurio miško sklypo ribos ribojasi su jo įmonei priklausančiu mišku. Apvažiavęs girininkas jo įmonės teritoriją, kaip suprato nieko neradęs išvyko. Kaip suprato urėdijos darbuotojai į jo įmonės teritoriją atvyko iš karto kaip pastebėjo medienos vagystę. Jo įmonėje (duomenys neskelbtini) miškovežio nėra, rastinę medieną vežasi traktoriumi. Traktorius Lipecko TG T-40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jau senai nebenaudojamas, jis yra išardytas gal apie kokius septynis metus, tik jis jo nėra išregistravęs. Antrasis traktorius MTZ Belarus – 82, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra naudojamas, tačiau jis naudojamas žemės ūkyje. Taip pat jam asmeniškai priklauso krovininis automobilis MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra su priekaba, jis nėra savivartis ir nėra prie jo krautuvo, tai nėra miškovežis. Jis juo veža įmonėje pagamintą medieną – lentas. Nei jo įmonė nei jis miškovežio neturi, niekada ir neturėjo, neturi atskirai ir krautuvo. Kai sužinojo apie įvykdytą vagystę, jis iš karto ir pats nuvyko pažiūrėti prie jo įmonei priklausančio sandėlio, kuris nuo urėdijai priklausančio miško sandėlio buvo gal apie 300 metrų atstumu. Jis prie savo miško sandėlio važiuodavo iš kitos pusės, tai yra iki urėdijai priklausančio miško sandėlio neprivažiuodavo ir pro jį nepravažiuodavo. Atvykęs apžiūrėti savo miško sandėlį, pamatė, kad jo medienos rąstai nepagrobti, visa susandėliuota mediena buvo vietoje. Apžiūrėjęs savo miško sandėlį jis išvažiavo, prie urėdijos medienos sandėlio nevažiavo. Jis tą dieną buvo atvažiavęs lengvuoju automobiliu. Liudytojas A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė (t. VII, b. l. 120), kad nei R. G., nei S. Ž. nepažįsta. Šalia jo buvo sudėtas medis. Po įvykio pas jį buvo atvažiavę patikrinti miškų ūkio darbuotojai. Jie apvažiavo ir paskambinę pasakė, kad ne ta mediena, nes tuo metu buvo apsnigta ir matyti, kad niekas nejudinta. Neįmanoma sumaišyti jo ir Miškų urėdijos rietuvių, kadangi važiuodavo visai iš kitos pusės, t. y. nuo Žemaitkiemio pusės. Miškų urėdijos rąstų neėmė. Jo mediena nuo girininkijos medienos sudėta apie 300 – 400 metrų atstumu. Savo medieną vežė su MTZ ir MAN automobiliais. MAN automobilis yra 14 tonų ir ant jo uždėti ne miškovežio ratai. Miške miškovežis gali užklimpti kaip ir visi automobiliai.

Liudytoja R. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė (t. VII, b. l. 170 – 171), kad R. G. yra jos mamos pusseserės vyras, S. Ž. nepažįsta. Ji su tėvais negyvena, gyvena šalia jų, apie jokią medieną nežino. Mama sakė, kad medieną buvo pirkusi seniai, nes mediena po to buvo išpjauta ir padarytas stogas. Suradusi medienos pirkimo lapą nuvežė policijai. Jai atrodo, kad į policiją vežė vieną lapą. Nežino iš ko mama medieną buvo įsigijusi. Tas lapas – tai buvo kvitas, galėjo būti važtaraštis, buvo užrašyti kūbai ir mamos parašas. Apskritai atvykusi policija ieškojo žmogaus vardu Tomas, tačiau ten joks Tomas niekada negyveno. Apie tai kaip įsigijo medieną su mama nekalbėjo. Manė, kad gal internetu, tačiau tiksliai pasakyti negali. Medieną matė už ūkinio pastato, nes samdėsi žmones, kad išpjautų buomus. Nežino kokia tai mediena. Mama nesakė kiek kūbų buvo medienos. Su mama nekalbėjo apie tai, kas atvežė medieną. Ji nesakė, kad medieną atvežė G.. Mama apie medieną nieko nepasakojo daugiau, nežino kaip jie mokėjo už medieną. Mokėjo turbūt litais. Jos esminiai parodymai duoti teisme atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (I t., b. l. 90).

Liudytojas G. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu (t. V, b. l. 108), kad 2014 m. sausio mėnesį, tikslios datos neprisimena (duomenys neskelbtini) į UAB „Hidraulinės sistemos“ pristatė miškovežio hidromanipuliatoriaus cilindrą. Koks asmuo pristatė nežino. Kokiam miškovežiui priklausė hidromanipuliatoriaus cilindras nežino. 2014-01-30 už cilindro remontą buvo išrašyta sąskaita – faktūra, kurią pasirašė S. Ž.. Joks automobilis iš (duomenys neskelbtini) remontui į UAB „Hidraulinės sistemos“ pristatytas nebuvo. Hidraulinio cilindro įmontavimas į automobilį namų sąlygomis gali įstatyti du asmenys per keletą valandų. Po 2014 m. sausio mėnesio (duomenys neskelbtini) buvo remontuojami UAB „Hidraulinės sistemos“. Liudytojas G. G. teisiamojo posėdžio metu papildomai parodė (t. VII, b. l. 171 – 172, 189 – 190), kad hidromanipuliatoriaus cilindras tvarkomas nuo kelių valandų iki kelių dienų. Miškovežis gali važiuoti be hidromanipuliatoriaus cilindro. Tai yra tiesiog krano detalė, kuri nesusijusi su mašinos važiavimu. Ji yra susijusi su kėlimu, krovimu. Nežino, kuris tai manipuliatorius, tačiau ir nesant šios detalės iš esmės krovimo darbai yra įmanomi. Jeigu cilindras kojos atramos, tai per vieną pusę galima krauti, o per kitą pusę negali. Koks tai cilindras jis neatsimena, tačiau jeigu, tai buvo pagrindinis cilindras, tai tuomet krauti negali. Remonto sąskaitoje nerašo koks tai cilindras. Jo 2017 m. lapkričio 7 d. pateiktame teismui rašte nurodyta, kad buvo pakeistas cilindro strypas, tai yra štokas. Jis yra 50 mm diametro. Iš tokio diametro negalima nuspręsti koks tai cilindras. Keliamasis cilindras sprendžiamas ne pagal štoką, o pagal gilzės vidinį diametrą. Pagrindiniam cilindrui štokas yra per plonas. Be cilindro galima dirbti, tačiau nežinodamas koks čia cilindras negali tiksliai pasakyti. Iš esmės darbą gali daryti, tačiau priklauso koks cilindras. Jeigu būtų klausimas ar pagrindinis, tai mano, jog ne pagrindinis, kad būtų pagrindinis jo diametras turėtų būti 100 mm – 125 mm, tačiau yra niuansų, kad jie gali stovėti du ir gali būti plonesni, t. y. tokie kaip nurodyta čia. Stovi du atskiri cilindrai ir jie kelia strėlę, arba stovi vienas didelis cilindras. Jeigu strėlės cilindras - gali pakelti ir atlikti kėlimo darbus, bet gali neleisti sulenkti strėlės. Dirba nuo 8 – 17 val. Ilgiau nedirba. Važtaraščiai gali būti išrašomi prieš tai, kai atiduoda detalę, jeigu klientas nori sumokėti iš anksto už atliktą darbą ir tuomet sąskaita išrašoma iš anksto. Dažniausiai sąskaita išrašoma tą dieną, kai pasiima prekes arba atliekamos paslaugos. Parodžius byloje esančias vilkiko nuotraukas nurodė, jog du ploni cilindrai nesimato. 50 mm cilindras atlieka lenkimo funkciją (parodo ant pateiktų nuotraukų). Be jo nepasikrausi. Jis viduje stovi ir ištiesia strėlę tolyn. Ten būna dar plonesni cilindrai. Pagrindinis cilindras, kuris pakelia abi dalis būna stambus, storas cilindras, nes jam reikia daugiausiai jėgos. Kaip kėlimo cilindro, 50 mm diametro, negali būti, jeigu jis vienas būna. Galima sakyti, kad remontuotas ne pagrindinis cilindras. Tokių plonų kėlimo cilindrų nebūna. Jeigu neremontavus šio cilindro dirbant nebūtinai matytųsi tepalų dėmės. Šiuo atveju, kadangi buvo keistas štokas, tai mano, kad matėsi tepalų dėmės. Jis remonto darbų pats neatlieka, yra įmonės direktorius, vidurinio išsilavinimo. Iki įmonei pasiekiant tam tikrą lygį pats remontuodavo ir konkrečiai su tuo susidurdavo. 2014 m. buvo įmonės direktorius.

Liudytoja B. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė ( I t., b. l. 94 – 95), kad 2014 metų pradžioje internete rado skelbimą, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)" gali parduoti medienos. Telefonu susisiekė su minėtos bendrovės atstovu, tiksliai neprisimena su kokiu asmeniu bendravo, ar su vyru, ar su moterimi. Telefono numerio išsaugojusi neturi. Užsisakė apie 15-16 m³ pušinių rąstų, 6 m ilgio. Konkrečios datos kada atveš, nenurodė. Ji prašė, kad atvežtų kai pašals. Neprisimena, ar jai pranešė prieš atvežant. Medieną atvežė 2014 m sausio 30 d. R. G., kuris yra pusseserės vyras. Neprisimena automobilio markės, modelio, valstybinio numerio, žino, kad tai buvo miškovežis su krautuvu (pats pasikraunantis). Kiek prisimena buvo be priekabos. Atvažiavo anksti ryte apie 7-8 val. Jos vyras M. C. R. G. parodė, kur iškrauti medieną. Iškrovė už ūkinio pastato. R. G. jai padavė krovinio važtaraštį ir leidimą kirsti mišką Šiuos dokumentus ji pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. R. G. ji padavė apie 4000 litų, tikslios sumos neprisimena. Jai jokio dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą nedavė. Atvežtus rąstus susipjovė į lentas ir balkelius. Pastebėjo, kad rąstų galai buvo pažymėti raudonai (gali klysti), medieną panaudojo. Po to buvo susisiekusi su R. G. ir klausė, kas yra negerai su mediena, kodėl ja domisi policija. Jis patikino, kad viskas gerai.

Liudytoja B. M., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino savo duotus parodymus ir parodė (I t., b. l. 107 – 108), kad medienos pušies ieškojo internete, pagal skambutį užsisakė ir atvežė. Atvežė jos pusseserės vyras R. G.. Atvežė 2014-01-30, anksti ryte, apie 7-8 val., buvo šalta. Mediena buvo 6 m., gražūs pušiniai rąstai 15 kubų. Atvežė miškovežiu. Spalva žalia, gal geltona, neatsimena. Jos draugas išėjo ir parodė, kur iškrauti, atidavė jam pinigus. Jie buvo įsitikinę, kad mediena iš firmos (duomenys neskelbtini). Sumokėjo apie 4000 Lt, virš 4000 Lt. Atvežė adresu (duomenys neskelbtini), ten jos namai. Atvežė vienas asmuo, telefonu dėl medienos pirkimo kalbėjo ne su tuo pačiu asmeniu, kuris atvežė. Iškraunant medieną draugas dalyvavo, sukrautus rąstus matė. Buvo žymėjimas, uždažyti ružava juosta kiekvienas rąstas. Medieną išpjovė ir uždengė. Dėl kainos buvo susitarusi su asmeniu telefonu.

Liudytojas M. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė (I t., b. l. 96 – 97), kad jis gyvena kartu su B. M., adresu (duomenys neskelbtini). 2014 m. pradžioje internete pagal skelbimus ieškojo, kas galėtų parduoti ir atvežti 6 m ilgio pušinių rąstų. Pagal skelbimą susisiekė su (duomenys neskelbtini) atstovu, kalbėjo B.. Sutarė, kad jie parduos ir pristatys apie 15-16 kubinių metrų pušinių rąstų. 2014-01-30 ryte, apie 7-8 val. atvežė sutartą medieną B. pusseserės vyras. Medieną atvežė miškovežis. Prisimena, kad buvo be priekabos tik su krautuvu. Iškrovęs medieną vairuotojas padavė krovinio dokumentus B.. Ji padavė vairuotojui apie 4000 litų.

Liudytojas M. C., apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir parodė (I t., b. l. 110 – 111), kad reikėjo medienos, norėjo pušies, ieškojo internete ir rado daug numerių, skambino vieniems, kitiems. Konkreti diena nebuvo sutarta, prieš pusę valandos paskambino, tą patį rytą. Iš anksto nežinojo kada atveš, sakė, kai turėsim, tada atvešim. Rąstų ilgis buvo 6 m, apie 50-70 cm. Atvežė pušį, jis vairuotojo nepažinojo, ten buvo M. pusseserės vyras R. G.. Sausio pabaigoje atvežė, tikslios datos neatsimena, buvo anksti, 7-8 val., buvo šalta, parodė kur iškrauti, jis iškrovė, virš 4000 Lt sumokėjo. Vairuotojas atvažiavo vienas. Automobilis miškovežis buvo su kranu, su strėle, vairuotojas pats iškrovė, visą iškrovė. Mediena ant rąstų buvo žymėta, šviečiančiais rausvais dažais. Ant kiekvieno rąsto galo pažymėta. Vairuotojas paliko du lapus: leidimas iš miško medžius vežti ir važtaraštis iš firmos. Kvito, kad sumokėjo pinigus nebuvo. Tuos rąstus po 2-3 mėn. atvažiavo, kur pjauna medieną ir supjovė. Supjovė jų kieme, toje vietoje, kur buvo iškrauta. Toliau uždengė ir stovėjo. Stogą terasai statė, tai dalį sunaudojo.

Liudytoja E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė (t. VII, b. l. 91 – 94), kad 2011 – 2016 m. buvo (duomenys neskelbtini) direktorė, o R. G. ir S. Ž. - jos darbuotojai, su kuriais palaiko draugiškus santykius. R. G. buvo miškovežio vairuotojas, S. Ž. buvo transporto vadovas. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo žinoma dėl ko kaltinami R. G. ir S. Ž., kad dingo iš girininkijos mediena ir neva ją pavogė, kai jų miškovežis buvo pakrautas jų pačių mediena iš Burbinės k. jų sandėlio. Savo medieną žymėjo ryškiai raudonais dažais, sukleimuodavo Ž. asmeniniu kleimu. Mediena buvo nekondicinė ir duota R. G. prašymu, pavėsinei. Tyrėjui liepus patikrinti dokumentus fiziniam asmeniui užsakymo neturėjo. Tuo metu naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), S. Ž. telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini), o R. G. telefono nepamena, kažkas su nuliukais. Miškovežio maršrutai atsispindėdavo kelionės lapuose. Miškovežis buvo laikomas pas R. G., nes turėjo tik vieną vairuotoją. Kas išrašė važtaraštį Nr. 711 negali pasakyti. Nekondicinė mediena, kuri buvo duota R. G., buvo vežta iš Baravų k. Medienos vežimas R. G. buvo užfiksuotas medienos davimo vidiniame žurnale, kad R. atiduota 15 m³ nekondicinės medienos. 2014 m. sausio 30 d. nuo 5 val. iki 6 val. 30 min. su Ž. ir G. galėjo bendrauti. Štoko remontu rūpinosi S. ir R.. Miškovežis išsikraudinėjo Bizone, Kazlų Rūdoje ir jam sugedo štokas. Tuomet nuvažiavo iki Baravų k. kur krovėsi medieną ir S. pasakė, kad bėga labai tepalai ir reikia būtinai taisyti. Šiuo atveju važtaraštis dėl Baravų k. medienos davimo R. fiksuotas medienos išdavimo registracijos žurnale. Tai galima vadinti buhalterine apskaita, nes tas žurnalas yra apskaitos žurnalas. Važtaraščiai yra griežtos apskaitos, kurie yra buhalteriškai svarbūs yra registruojami ir tam yra atskiras žurnalas, o čia yra įmonės vidaus žurnalas kiek medienos kam išduota, todėl minėtas vidinis važtaraštis buvo ne griežtos apskaitos.

Liudytoja E. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu (t. I, b. l. 166 – 167), kad ji yra (duomenys neskelbtini) direktorė nuo 2011-07-13. Bendrovė užsiima miškininkyste. Į jų veiklą įeina medienos transportavimas. Medieną transportuoja tik juridinių asmenų užsakymu. Bendrovėje dirba R. G. ir S. Ž.. R. G. vairuoja miškovežį. S. Ž. bendrovėje rūpinasi ir yra atsakingas bendrovės už technikos/transporto būklę, suranda užsakovus, organizuoja transportavimo darbus. Apie tai, kad jos vadovaujamos bendrovės transportas galėjo būti panaudotas galimai nusikalstamai veikai įvykdyti (grobti medienai) ir apie tai, kad toje veikoje galimai dalyvavo jos vadovaujamos bendrovės darbuotojai ji sužinojo iš Alytaus apskrities VPK Prienų r. PK tyrėjo V. J. (apie 2014 m. kovo vidurį) ir iš vairuotojo R. G. po jo apklausos (2014-05-13) policijoje. Komisariate jai pranešė, kad bendrovei priklausantys trys telefonai dalyvavo vagystėje. Tyrėjas jai sakė, kad pagal palydovus nustatė, kad minėti trys telefonai buvo Prienuose, vagystės vietoje. Kadangi vienas iš tyrėjo minėtų telefonų (juo naudojasi ji pati) buvo nurodytu laiku su ja, Kaune (taigi ne vagystės vietoje kaip pasakė tyrėjas) ji suabejojo tyrėjo pateikiamos informacijos tikrumu, manė, kad jis jai meluoja. Jis taip pat konkrečiai pasakė apie tai, kad medienos vagystėje dalyvavo jos darbuotojai. Tyrėjas konkrečiai pasakė, kad vagystėje dalyvavo trise: ji, R. G. ir S. Ž.. Vėliau jis pasakė, kad vagystėje galėjo dalyvauti tik R. G. ir S. Ž.. Grįžusi į bendrovę tikrino dokumentus: krovinių važtaraščius, kelionės lapus, kitus. Patikrinus jos minėtus dokumentus, matė, kad medienos sandėlio Prienų rajone jie neturėjo, dokumentuose nerado užfiksuoto kokio nors fizinio asmens užsakymo. Taigi dokumentuose nėra užfiksuotas nei toks užsakymas apie kurį kalbama ikiteisminiam tyrime (fizinio asmens, pušiniai 6 metrų ilgio rąstai, 23,945 ktm) nei toks maršrutas: Prienų rajonas Miškapievio k., - Marijampolės rajonas, Šunskų k. Kelionės dokumentuose neatsispindi realus maršrutas, kuriuo yra gabenama mediena iš taško A į tašką B. Ji nieko negali paaiškinti apie medienos (6 m ilgio pušinių rąstų 23,94 ktm ) transportavimą iš Prienų r. į (duomenys neskelbtini) pagal fizinio asmens užsakymą, apie kurį pati nieko nežino ir bendrovės dokumentuose jis neužfiksuotas. Darbo užmokestis vairuotojui (šiuo atveju R. G.) yra fiksuotas ir dar jam yra mokama kilnojamojo darbo pobūdžio kompensacija. Po jo apklausos bendraujant jis pasakė, kad jam darė psichologinį spaudimą, kad jis pasakojo tai ką norėjo išgirsti tyrėjai ir pan. Mobiliojo telefono numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) visada naudojasi ji, telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi S. Ž.. Mobiliuoju telefono numeriu pastaruoju metu naudojosi R. G.. Ž. naudojasi savo asmeniniu automobiliu Subaru, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Liudytoja E. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino parodymus, duotus 2015 m. balandžio 14 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu (t. III, b. l. 57 – 61), kurių davimo metu ji papildomai nurodė, turi vieną miškovežį 1995 m. „Man“. Jį vairuoja G.. Buvo miškovežio remonto sąskaita. Medieną sužymi raudonais dažais arba S. Ž. asmeniniu kleimu. Suženklinama iš priekinės pusės viršaus, ant širdies, žymi daug. Krovinio važtaraštį surašo vairuotojas, arba tas kas pakrauna, arba Ž.. Ji surenka duomenis. Sąrašas atkeliauja savaitės pabaigoje. Sąskaitos išrašomos per mėnesį. G. pasilieka miškovežį prie savo namų, pasiskambina, kur važiuoti ir važiuoja krautis medieną. Kontaktas vyksta telefonu ir susitinka dažnai. Miškovežio vairuotojų darbą organizuoja S. Ž.. Vairuotojas pildo kelionės lapus, renka važtaraščius. Važtaraštis turi numerį. 4000 Lt nėra įnešti už medieną. G. buvo pažadėjusi 14 – 15 kubų rąstų, nes norėjo pasidaryti pavėsinę. Buvo Baravuose susandėliuota. G. pasiėmė rąstus su įmonės miškovežiu. Yra žurnalas savoms reikmėms. Į Šunskų kaimą nebuvo vežama mediena. G. turėjo vežti savo reikmėms medieną iš Baravų kaimo, kuris yra Kauno rajone, Vilkijos apskrityje, į Marijampolę. R. G. (duomenys neskelbtini), S. telefono numerio pabaiga (duomenys neskelbtini), jos telefono numerio pabaiga (duomenys neskelbtini). Pokalbiai naktį yra įprastinė darbo specifika. Sausio 29 d. išsikraunant veikė hidraulinis prietaisas. R. važiavo į Baravus pasikrauti medienos ir bekraunant S. paskambino, kad teka tepalai. Buvo sugedęs hidraulinis prietaisas. Atvežė S. „štoką“ (hidraulinį prietaisą) ir pajudėjo, kur buvo skirta. Sąskaita – faktūra išrašyta už hidraulinio prietaiso remontą. Neįsivaizduoja, kur tas Ingavangio kaimas. Šioje Prienų rajono teritorijoje nevykdė veiklos.

Liudytoja K. B. teisiamojo posėdžio metu parodė (t. VII, b. l. 95), kad ji tvarkydavo buhalterinę apskaitą nuotoliniu būdu, kokius jai dokumentus (duomenys neskelbtini) direktorė E. S. atveždavo, tokius dokumentus ji sutvarkydavo. Ji dirbo pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini), o darbo vieta buvo namuose. Ji nesigilindavo kokios sąskaitos atvežtos, juos tik sutvarkydavo. Važtaraščių jai tikrai neatveždavo, nes juos tvarkė pati S.. Jokių dokumentų netrūkdavo. Atveždavo sąskaitas, darbo užmokesčio žiniaraščius.

Liudytojas G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė (t. VII, b. l. 173), kad tikslios datos negali pasakyti, nes neatsimena, tačiau tą kart jie išvažiavo už miesto ribų link karjero pasibūti, alaus atsigerti. Jie sustojo šalikelėje ir pro juos staiga pravažiavo pareigūnų ekipažas. Gal jiems kažkas pasirodė įtartino, kadangi jie apsisuko ir grįžę patikrino juos. Patikrinę nieko nerado ir paleido, tik paklausė dėl ko išvažiavę iš miesto. Jie paaiškino situaciją, kad miesto ribose vartoti alkoholį viešoje vietoje negalima, todėl jie čia. J. V., jo draugas, tą naktį buvo kartu, jie kartu šventė. Buvo miške, ten yra įvažiavimas, netoli pagrindinio kelio. Žemiau nesileido, kadangi bijojo užklimpti. Vietovės tiksliai negali pasakyti, kadangi buvo tamsu, o jis sėdėjo gale automobilio. Ten buvo jis, R. G., A. M., J. V.. Apklausos metu nurodė, kad tai buvo karjeras, kuris randasi važiuojant 2 – 3 km link Šilavoto, išvažiavus iš Prienų miesto, miške pasukus į kairę. Tuo metu buvo stipriai sutemę, buvo apie 22 – 23 val. ir užtruko apie 1,5 val. Iš ten visi kartu išvažiavo. Neatsimena J. V. tuo metu naudoto telefono numerio. Automobilį vairavo A. M.. Jo telefono numeris (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo J. V. parodymai (t. V, b. l. 78 – 79), kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini) jis naudojasi gal apie tris metus. Kiek prisimena, tai 2014 metų sausio mėnesį, jis su draugais važiavo į karjerą, esantį nuo Prienų miesto link Šilavoto, tai yra pavažiavus gal apie 2 ar 3 km miške pasukus į kairę ir mišku dar reikia pavažiuoti, tačiau kiek kilometrų pasakyti negali. Tame karjere jis su draugais garsiai klausėsi muzikos, kadangi to daryti miesto ribose negalima bei išgėrė alaus, gal dėl šios priežasties jo telefonas ir buvo prisijungęs prie minimo retransliacinio bokšto. Daugiau nieko dėl šio įvykio paaiškinti negali.

Iš 2014 m. gegužės 14 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti (t. II., b. l. 5 – 12), kad R. G. parodė vietą, iš kur 2014 m. sausio 30 d. Prienų rajone, miške dalyvaujant S. Ž., į (duomenys neskelbtini) miškovežį MAN pasikrovė 6 m ilgio pušinių rąstų ir vežė į Šunskų kaimą T.; parodė vietą adresu (duomenys neskelbtini), kur rąstus iškrovė bei paaiškino, kad rąstus atvežė asmeniui vardu T., kuris jam sumokėjo apie 3400 litų, kuriuos jis vėliau perdavė S. Ž.; parodė vietą už ūkinio pastato vietinėje pietrytinėje pastato pusėje ir paaiškino, kad šioje vietoje iškrovė rąstus; parodė prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), stovintį (duomenys neskelbtini) priklausantį miškovežį MAN 26.402, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo jis 2014 m. sausio 30 d. iš Prienų rajono vežė rąstus į Šunskų kaimą T..

Iš 2016 m. gruodžio 13 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti (t. VI, b. l. 176 – 180), kad R. G. parodė UAB „Kvistija“ degalinę, esančią Prienų r., Veiverių sen., Grigaliūnų k. ir paaiškino, kad šioje degalinėje jis liko iš vakaro ir 2014 m. sausio 30 d. apie 5.00 val. joje susitiko su S. Ž. ir jo vairuojamu miškovežiu iš šios degalinės pavažiavo į šoninį kelią, kad įdėti hidraulinį cilindrą. Taip pat parodė sankryžą kelių Via Baltica-Prienai-Skriaudžiai, kur šioje sankryžoje pasuko link Prienų pusės ir sustoję šalikelėje įdėjo hidraulinį cilindrą bei parodė vietą kelyje nuo Via Baltica kelio link Prienų r., Veiverių sen., Leskavos k., kur galimai buvo sustoję tvarkyti miškovežį.

Iš 2016 m. gruodžio 13 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti (t. VI, b. l. 137 – 141), kad įtariamasis S. Ž. parodė UAB „Kvistija“ degalinę, esančią Prienų r., Veiverių sen., Grigaliūnų k. ir paaiškino, kad 2014 m. sausio 30 d., apie 5.00 val. šioje degalinėje susitiko su R. G. ir R. G. vairuojamu miškovežiu iš šios degalinės pavažiavo į šoninį kelią, kad įdėti hidraulinį cilindrą. Taip pat parodė sankryžą kelių Via Baltica-Prienai-Skriaudžiai, kur šioje sankryžoje pasuko link Prienų pusės ir sustoję šalikelėje įdėjo hidraulinį cilindrą bei parodė vietą kelyje nuo Via Baltica kelio link Prienų r., Veiverių sen., Leskavos k., kur galimai buvo sustoję tvarkyti miškovežį.

Iš 2014 m. sausio 30 d. VĮ „Prienų miškų urėdijos“ miškų urėdo R. J. pranešimo matyti (t. I, b. l. 6), kad jame nurodyta, jog 2014 metų iš sausio 29 d. į 30 d. iš VĮ Prienų miškų urėdijos Meškapievio girininkijos Prienų šilo 30 kvartalo miško sandėlio pavogta pušies rąstų/6m ilgio/23,94 ktm medienos. Nuostoliai sudaro 5712 Lt. Prašo atlikti tyrimą dėl vagystės.

Iš apvalios medienos taškavimo lapo Nr. 711 matyti (t. I, b. l. 19), jog Prienų miškų urėdijos Meškapievio girininkijos kvartalo Nr. 30, sandėlyje Nr. T3016 buvusios medienos sortimentų duomenys, užfiksuoti 2014 m. sausio 28 d. (prieš vagystę). Iš viso minėtame sandėlyje užfiksuota 40,74 m³ medienos.

Iš apvalios medienos taškavimo lapo Nr. 14-1 matyti (t. I, b. l. 20), kad 2014 m. sausio 30 d. Prienų miškų urėdijos Meškapievio girininkijos kvartalo Nr. 30, sandėlyje Nr. T3016 užfiksuota likusios (rastos po įvykio) medienos sortimento duomenys - rasta iš viso 16,80 m³ medienos.

Iš apvalios medienos taškavimo lapo Nr. 14-2 matyti (t. I., b. l. 21), kad Prienų miškų urėdijos Meškapievio girininkijos kvartalo Nr. 30, sandėlyje Nr. T3016 trūksta 23,94 m³ medienos (pateikti duomenys trūkstamos medienos kiekio lyginant su duomenimis užfiksuotais 2014-01-28).

Iš 2014 m. sausio 30 d. akto matyti (t. I, b. l. 22), kad komisija susidedanti iš urėdijos vyriausiojo inžinieriaus J. P., miškotvarkos inžinieriaus A. L., (duomenys neskelbtini) girininkijos girininko R. T. nustatė, kad (duomenys neskelbtini) girininkijos Prienų Šilo 30 kv. iš miško sandėlio pavogta pušies rąstų 6 m ilgio, 23,94 ktm medienos (aktą pasirašę visi komisijos nariai).

Iš 2014 m. sausio 31 d. VĮ Prienų miškų urėdijos pavogtos medienos įkainavimo akto - buhalterinės pažymos matyti (t. I, b. l. 23), kad pavogti pušies rąstai 23,94 m apskaitoje įkainojami 2013 m. gruodžio 10 d. vykusio 2014 m. I pusm. Apvalios medienos aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti svertinėmis kainomis, pušiniai rąstai 23,94 m³ x 238,60 Lt = 5712,08 Lt.

Iš 2015 m. gegužės 4 d. VĮ Prienų miškų urėdijos rašto dėl duomenų pateikimo matyti (t. III, b. l. 134), kad kito apvalios medienos taškavimo lapo pažymėto Nr. 711 Meškapievio girinkijoje 30 kvartalui nėra fiksuota. Stiebai buvo ištraukti į miško sandėlį Nr. 17-49 R., juos suskersavus į atitinkamus sortimentus išvežti prie visais metų laikais pravažiuojamo kelio kvart. 30, iš kurio ir buvo pavogti pušiniai 6 m. ilgio rąstai.

Iš 2014 m. lapkričio 10 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti (t. I, b. l. 113 - 115), kad liudytoja R. Č. pateikė krovinio važtaraštį Nr. ST 121, originalą, kuriame užfiksuota, kad 2014-01-30 siuntėjas - (duomenys neskelbtini), vežėjas - (duomenys neskelbtini), transporto priemone MAN (duomenys neskelbtini) priekaba (duomenys neskelbtini), su vairuotoju R. G., Baravų k., Kauno r. 6 val. pasikrovė 15,01 m³ 6 m ilgio pušinių rąstų, kuriuos turėjo pristatyti į Šunskus, važtaraštyje nurodyta, kad medieną perdavė S. Ž. (yra parašas), medieną pervežti priėmė R. G. (yra parašas).

Iš PVM sąskaitos faktūros, serija HS Nr. (duomenys neskelbtini) matyti (t. V, b. l. 109, 191), kad ji išrašyta 2014 m. sausio 30 d., pardavėjas UAB „Hidraulinės sistemos“, adresas Vandžiogalos pl. 106 P, Domeikava, Kauno r.; pirkėjas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); prekė - Hidrocilindro remontas; prekes išdavė M. K.; prekes priėmė: S. Ž..

Iš 2014 m. liepos 4 d. Alytaus apskrities VPK Prienų r. PK KPS vyresniosios tyrėjos R. I. tarnybinio pranešimo matyti (t. I, b. l. 34 – 35, 45, 58 – 63), kad ikiteisminio tyrimo metu 2014-02-11 gautas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro J. G. nutarimas susipažinti su dokumentais ir informacija. Tuo pagrindu gauta informacija iš ūkio subjektų teikiančių telekomunikacijų tinklus bei paslaugas apie retransliaciniuose bokštuose užfiksuotus telefoninių pokalbių sujungimus Prienų r., Meškapievio girininkijos, Prienų Šilo 30 kv., laikotarpiu nuo 2014-01-30, 00.00 val. iki 2014-01-30, 6.00 val. Analizuojant minėto nutarimo pagrindu gautą informaciją nustatyta, kad telefonai iš minėtos vietos (įvykio vietos) jungiasi prie UAB „Bite“ telekomunikacinių ryšio antenų (retransliacinių bokštų/celių) esančių adresais Prienų r., Šilavoto sen., Ingavangio k., ir Prienų r., Būdininkų k. Analizuojant gautą informaciją, nustatyta, kad galimos nusikalstamos veikos padarymo (medienos vagystės įvykdymo) metu įvykio vietoje veikė ir prie telekomunikacinių antenų jungėsi judriojo ryšio numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad minėti numeriai veikia UAB „Bite“ tinkle ir priklauso (duomenys neskelbtini), jais realiai naudojasi miškovežio vairuotojas R. G. (Nr. (duomenys neskelbtini)), transporto vadovas S. Ž. (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir direktorė E. S. (Nr. (duomenys neskelbtini)). Atkreiptinas dėmesys, kad 2014-01-30 laikotarpiu nuo 5.44 val. iki 06.32 val. (pagal R. G. pirmos apklausos bei parodymų patikrinimo vietoje duomenis, laikas, kai buvo kraunama mediena) R. G. ir S. Ž. mobiliojo ryšio telefonai jungėsi būtent prie šių telekomunikacinių antenų. 2014-03-26 gautas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro J. G. nutarimas susipažinti su dokumentais ir informacija. Analizuojant minėto nutarimo pagrindu gautas R. G., S. Ž. ir E. S. įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS suvestines nustatyta, kad 2014-01-30 R. G. ir S. Ž. bendrauti pradėjo 4.07 val. R. G. (miškovežio vairuotojo) ir S. Ž. (transporto vadovo) judriojo ryšio telefonai jungėsi prie skirtingose vietose esančių telekomunikacinių ryšių antenų. 4.07 val. R. G. telefonas jungėsi prie antenos esančios Marijampolės r., Dižiosiose Zariškėse. Tuo pačiu metu, S. Ž. telefonas jungėsi prie antenos esančios Prienų r., Skriaudžiuose. Sekančio pokalbio metu 5.19 val., R. G. telefonas jungėsi prie antenos esančios Prienų r. Skriaudžiuose. Tuo pat metu S. Ž. telefonas jungėsi prie antenos esančios Prienų r., Šilavoto sen., Ingavangio k., (įvykio vietoje veikia ta pati telekomunikacinė antena). 5.32 val. R. G. judriojo ryšio telefonas taip pat jungėsi prie tos pačios antenos Prienų r., Šilavoto sen., Ingavangio kaime. Pagal analizuojamus išklotinių duomenis laikotarpiu nuo 5.34 val. iki 5.43 val. minėti asmenys jungėsi prie tos pačios antenos, esančios adresu Prienų r., Ignacavos k., o laikotarpiu nuo 5.44 val. iki 06.32 val. jungėsi prie antenos, esančios Prienų r., Šilavoto sen., Ingavangio k., t. y. šioje vietoje R. G. išbuvo apie 48 min. Tuo pačiu laikotarpiu S. Ž. telefonas jungėsi taip pat prie tos pačios antenos ir kitos toje pačioje vietoje veikiančios antenos, esančios Prienų r., Būdninkų k. 06.52 val. R. G. telefonas jungėsi prie antenos esančios Prienų r., Skriaudžiuose, 9.39 val. prie antenos esančios Marijampolėje, R. J. gatvėje, 9.53 val. prie antenos esančios Marijampolėje, Kauno gatvėje, 10.28 val. prie antenos esančios Prienų r., Skriaudžiuose, ir nuo 10.33 val. jungėsi prie antenų esančių Kauno rajone ir Kaune. Tuo tarpu S. Ž. telefonas 7.01 val. jungėsi prie antenos esančios adresu Prienų r., Skriaudžiuose, nuo 9.44 val. jungėsi prie antenų esančių Kauno mieste, (atkreiptinas dėmesys, kad pirmoje apklausoje R. G. parodė, kad 2014-01-29 (įvykio išvakarėse) S. Ž. jam buvo sakęs, kad 2014-01-30 apie 5.30 val. reikės žmogui į Marijampolę iš Prienų parvežti medieną, kadangi R. G. kelio nežinojo, tai 2014-01-30 kartu važiavo ir S. Ž., pasikrovus medieną S. Ž. į Marijampolę nevažiavo, R. G. važiavo vienas, t. y. informacija atsispindinti išklotinėse atitinka R. G. duotus parodymus. Išklotinėse taip pat užfiksuota, kad 2014-01-30 4.46 val. (tą dieną pirmą kartą) su S. Ž. bandė susisiekti (duomenys neskelbtini) direktorė E. S.. Vėliau ji bendravo ir su S. Ž. ir su R. G.. Jos telefonas visada jungėsi prie antenų esančių Kaune. Analizuojant anksčiau minėto nutarimo pagrindu gautą informaciją apie R. G. ir S. Ž. naudojamų judriojo ryšio telefonų sujungimus telekomunikacinėse antenose, darytina pagrįsta išvada, kad 2014-01-30 laikotarpiu nuo 5.44 val. iki 6.32 val. R. G. galėjo būti Prienų r., Meškapievio girininkijoj, Prienų šilo teritorijoje, dalyvaujant S. Ž. ten krautis medieną, vėliau išvažiuoti į kelią Prienai -Skriaudžiai, važiuoti link Skriaudžių, kelyje Mauručiai - Vincai - Puskelniai pasukti pietvakarių kryptimi, link Marijampolės ir galimai važiuoti į Šunskus. Tuo metu S. Ž. galėjo iki Skriaudžių važiuoti tuo pačiu Prienai - Skriaudžiai keliu kaip ir R. G., tačiau skirtingai nei R. G. pasuko Šiaurės rytų kryptimi, link Kauno. (Beje toks R. G. ir S. Ž. judėjimo kelias galimos nusikalstamos veikos metu atitinka ir R. G. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu iš karto pateikus pranešimą apie įtarimą bei paaiškinimus duotus parodymų patikrinimo vietoje metu).

Iš 2014 m. gegužės 16 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti (t. I, b. l. 128), kad (duomenys neskelbtini) direktorė E. S. pateikė (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, segtuvus: „2014-01-01 kasa“, „Apyvartos žiniaraščiai 2014-01-01 2014-03-31, „Banko išrašai 2014-01-01 - 2014-03-31“, „2014 kelionės lapai, kuro nurašymo aktai“, „2014-01-01 iki 2014-02-28 pirkimo dokumentai“, „Pirkimo dokumentai 2014-03 mėn.“, „Darbo užmokestis ir išmokos fiziniams asmenims 2014-01-01 iki 2014-03-31“, darbo laiko apskaitos grafikai“, „Pajamos, pardavimai ir krovinių važtaraščiai 2014-01-01 - 2014-03-31“, „važtaraščių registras 2014-01-01 - 2014-03-31, įmonės pažymėjimą.

Iš 2014 m. spalio 22 d. Alytaus apskrities VPK Prienų r. PK KPS vyresniosios tyrėjos R. I. tarnybinio pranešimo matyti (t. I, b. l. 70 – 83), kad išanalizavus (duomenys neskelbtini) pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad 2014 m. sausio mėnesį Bendrovė Prienų rajone medienos nepasikrovė ir neiškrovė. Nei sausio, nei vasario mėnesiais nėra krovinio važtaraščių patvirtinančių, kad buvo krautasi ar iškrauta mediena Prienų r. Be to, įvykio vieta, kurioje 2014-01-30 buvo užfiksuoti G. ir Ž. veikiantys telefonai, nėra nė vieno maršruto, kuriuo sausio- vasario mėnesiais buvo vežama mediena, kelyje. Be to, 2014-01-30 pirmas tą dieną medienos krovimas užfiksuotas 14 val. 10 min. Žemaitkiemio k., Kauno r., o iškrovimas - Kauno r., D. Lapėse, t.y. tiek pakrovimo, tiek iškrovimo vieta yra į Šiaurę nuo Kauno miesto, t.y. visiškai priešingoje Kauno pusėje nei yra Prienų rajonas (tiriamos vagystės vieta) Kauno atžvilgiu. Kito pakrovimo vieta užfiksuota tą pačią 2014-01-30 dieną 16 val. 45 mm. buvo taip pat Kauno r., Žemaitkiemyje, pristatymo vieta -Puskelniai. (Nei 2014-01-29 nei 2014-01-30 R. G. važiuodamas su mediena dokumentuose užfiksuotais maršrutais, negalėjo jungtis nė prie vienos judriojo ryšio antenos (celės) kurios veikia vagystės vietoje (celių vagystės vietoje adresai: Prienų r., Šilavoto sen. (Ingavangio k., ir Prienų r., Būdininkų k. ). Iš (duomenys neskelbtini) direktorės E. S. pateiktų krovinių važtaraščių matyti, kad 2014-01-30, 14 val. 10 min. Žemaitkiemio k., Kauno r., (duomenys neskelbtini) į automobilį MAN (duomenys neskelbtini) buvo kraunami 3 m ilgio ąžuolo rąstai, kurių skersmuo nuo 20 cm iki 30 ir daugiau (iš viso 18, 77 m³ medienos)- važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) (skaičius taisytas). 16 val. 45 min. į tą patį automobilį buvo pakrauta 3,6 m ilgio rąstai (iš viso 21,85 m³) - važtaraščio Nr. ST195M. 2014 m. važtaraščių registre įtraukti važtaraščiai Nr. ST195M ir ST388 išrašyti 2014-01-30 pirkėjams MEDLENAS adresu Kaunas Lapės, ir AUMINGA adresu Puskelniai, Marijampolė. Atkreiptinas dėmesys, kad registre grafoje siunčiamo krovinio kiekis neatitinka tais pačiais numeriais pažymėtuose krovinio važtaraščiuose užfiksuotų krovinių kiekių. Automobilio MAN (dokumente nurodytas neteisingas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. G. kelionės lape Nr. 01/D (2014 m. sausio mėn.) nurodyta, kad 2014-01-30 automobilis išvyko iš Žemaitkiemio, paskyrimo vietos - Lapės, Žemaitkiemis, Puskelniai, važiavimo tikslas nurodytas - medienos pakrovimas. Taigi automobilis nestovėjo ir nebuvo taisomas Kaune kaip, kad apklausoje teisme nurodė R. G.. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) vienintelis turimas miškovežis MAN 26.402 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-01-30 dėl gedimo nebuvo eksploatuojamas, negauta jokių objektyvių duomenų. Dokumentai, kuriuos pateikė (duomenys neskelbtini) E. S. taip pat paneigia šį teiginį. Tarp pateiktų dokumentų nėra dokumentų/duomenų patvirtinančių, kad 2014-10-30 buvo atliekamas minėto automobilio remontas. E. S. pateiktuose dokumentuose neužfiksuotas nė vienas rąstų vežimas į Šunskus, Marijampolės rajone. (R. G. apklausoje teisme parodė, kad 2014 m. vieną kartą vežė rąstus T. į Šunskus miškovežiu MAN (duomenys neskelbtini), iš viso 9 kubus medienos). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Č. daiktų, dokumentų protokolu pateikė 2014-01-30 (duomenys neskelbtini) krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad Vežėjas (duomenys neskelbtini) transporto priemone MAN (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini), kuria vairavo R. G. Baravų k., Kauno r., 2014-01-30 6 val. pasikrovė rąstų, kuriuos turėjo pristatyti į Šunskus, grafoje medžių rūšis ranka įrašyta „P", grafoje ilgis, m ranka įrašyta „6" (tikėtina -pušis), grafoje siunčiamas kiekis, m³ yra rankraštinis įrašas „15,01", grafoje medieną perdavė yra rankraštinis įrašas „S. Ž." (parašas), grafoje medieną pervežti priėmė yra rankraštinis įrašas „R. G." (parašas). Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis apie S. Ž. ir R. G. telefonų veikimo zonas, 2014-01-30 laikotarpiu nuo 5.44 val. iki 06.32 val. jų telefonai jungėsi prie antenos esančios Prienų r., Šilavoto sen., Ingavangio k., Prienų r., Būdninkų k. Taigi tikėtina, kad minėti asmenys negalėjo krautis medienos Kauno r., Baravų k., Vilkijos girininkijoje 2014-01-30-6 val. kaip nurodyta važtaraštyje. Važtaraštyje siuntėjo, gavėjo, vežėjo grafoje nurodyti (duomenys neskelbtini) duomenys. Nors iš liudytojos R. Č. apklausos matyti, kad medienos gavėjas buvo B. M. arba M. C.. Minėta liudytoja taip pat parodė, kad už minėtą medieną buvo sumokėta grynaisiais pinigais - 4000 litų. Atkreiptinas dėmesys, kad krovinio važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo tarp tos pačios rūšies atitinkamo laikotarpio dokumentų, kuriuos pateikė (duomenys neskelbtini) direktorė E. S.. Jis nėra įtrauktas į važtaraščių registrą, maršrutas nėra užfiksuotas kelionės lapuose, Kasos knygos Nr.4 (sausio mėnesio) registre nėra užfiksuotas grynųjų pinigų - 4000 litų įnešimas į bendrovės kasą. Apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir juose užfiksuotus duomenis sulyginus su ikiteisminio tyrimo gautais duomenimis (liudytojos apklausa, pateiktu krovinio važtaraščiu), darytina pagrįsta išvada, kad 4000 litų už 6 m ilgio pušinius rąstus 2014-01-30 pristatytus į Šunskų kaimą nebuvo surašytas pinigų priėmimo kvitas, kasos pajamų orderis, pinigai nebuvo įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą, kaip to reikalauja buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai.

Iš 2017 m. kovo 10 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. I. tarnybinio pranešimo matyti (t. V, b. l. 110 – 152), kad jame nurodyta, jog įvykio vietos spalvotos foto nuotraukos įkeltos į kompaktinį diską kartu su R. G. parodymų patikrinimo vietoje spalvotomis foto nuotraukomis. Atkreiptas dėmesys, kad įvykio vietoje esančių rąstų galai pažymėti žalios spalvos dažais ir parodymų patikrinimo vietoje su R. G. metu B. M. ir M. C. sodyboje rastos išpjautos medienos galai taip pat pažymėti žalios spalvos dažais, dėl ko neatmetama galimybė, kad tai gali būti tos pačios rūšies dažai ir statybinės medžiagos išpjautos galimai iš pagrobtosios medienos. Atliekant R. G. ir S. Ž. telefonų išklotinių analizę, nustatyta, kad pagal 2016-08-18 jų duotus parodymus ir 2016-12-14 atliktus parodymų patikrinimus vietoje, kad jie 2014-01-30 ryte susitiko degalinėje „Kvistija“, esančioje Prienų r., Grigaliūnų k., o po to remontavo miškovežį kelio atkarpoje nuo kelių sankryžos Via Baltica su keliu Prienai-Skriaudžiai, k., iki Prienų r., Veiverių sen., Leskavos k., būnant šiose jų nurodytose vietose jungiamasi prie UAB „Bitė Lietuva“ retransliacinio bokšto degalinėje „Kvistija“ - PRI08B, bei sankryžoje ir atkarpoje iki Prienų r., Veiverių sen., Leskavos k., prie retransliacinių bokštų - PRI08B (vieta – Prienų r., Veiverių sen., Skriaudžių k.); KN501C (vieta – Kauno r., Garliavos sen., Juragių k.); PRI16C (vieta – Prienų r., Šilavoto sen., Ingavangio k.), todėl jiems esant jų nurodytose vietose jungtis prie retransliacinių bokštų – PRI16A (vieta – Prienų r., Šilavoto sen., Ingavangio k.); PRI15B (Prienų r., Veiverių sen., Mažųjų Zariškių k.); PRI08A (vieta – Prienų r., Veiverių sen., Skriaudžių k.) bei PRIENC (PRI01)(vieta – Prienų r., Ašmintos sen., Ignacavos k.), nebūtų galimybės, tai yra jie turėjo būti arčiau įvykio vietos, tai yra Prienų miškų urėdijos Miškapievio girininkijos 30-ojo kvartalo, kur įvykdyta medžių vagystė. Tais atvejais, kai jungiamasi prie to paties retransliacinio bokšto PRI08 arba PRI16, neatitinka jungimosi prie bokšto kryptis, tai yra esant degalinėje ir sankryžoje jungiamasi prie bokšto PRI08 kryptimi B, o būnant įvykio vietoje – Prienų r., Miškapievio girininkijoje, 30-ame kvartale, jungiamasi prie to paties bokšto PRI08, tačiau jungimosi kryptis yra A, be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek S. Ž., tiek R. G. mobiliojo ryšio telefonų jungimasis prie retransliacinių bokštų PRI16 (kryptys A ir B); PRI15B; PRI08 (kryptys A ir B) bei PRIENC buvo ir 2014 m. sausio 29 d. vakare apie 16.00 – 17.00 val., dėl ko darytina išvada, kad šioje vietoje jie galimai lankėsi dieną prieš vagystės faktą. Detali R. G., S. Ž. ir E. S. telefonų išklotinių analizė atlikta Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos, tuo metu ėjusios to paties komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos pareigas R. I. 2014-07-04 tarnybiniame pranešime, esančiame I T. 58-63 lapuose. Taip pat pareigūnės 2014-10-22 tarnybiniu pranešimu atlikta (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų analizė ir nustatyta, kad 2014 m. sausio 30 d. medienos vežimas buvo fiksuotas tik Kauno rajone (konkrečiai Baravų k. 2014-01-21 15.30 val.), o tyrimo metu pateikti parodymai, kad į Šunskus buvo vežama mediena iš Kauno r., Baravų k., kuri 2014-01-30 6.00 val. buvo pakrauta į R. G. vairuojamą miškovežį (duomenys iš važtaraščio), prieštarauja įtariamųjų pačių, tolimesniame ikiteisminiame tyrime surinktiems parodymams, kad jie 2014 m. sausio 30 d. nuo maždaug 5 val. ryto buvo degalinėje „Kvistija“ bei atkarpoje nuo kelių sankryžos Via Baltica-Prienai-Skriaudžiai iki Prienų r., Veiverių sen., Leskavos k.

Iš 2014 m. rugpjūčio 5 d. UAB „BALTIC PETROLEUM“ rašto matyti (t. I., b. l. 117 – 119), kad (duomenys neskelbtini) yra jų klientas ir naudojasi jam suteikta kuro kortele, 2014-01-29 d. 16 val. 11 min. pylėsi 223,380 litro dyzelino jų degalinėje, esančioje Prienų r., Veiverių k.

Iš 2016 m. balandžio 20 d. UAB „TELE 2“ rašto dėl informacijos pateikimo matyti (t. V., b. l. 178), kad Celės Nr. 258B adresas Ingavangio kaimas, Prienų rajonas. Praneša, kad mobilaus ryšio telefonas, esantis toje pačioje vietoje, keičiantis bazinių stočių veikimo stiprumui, kokybiškumui, taip pat gamtos reiškiniams, reljefo ypatumams ir pan., gali jungtis prie skirtingų tą teritoriją aptarnaujančių celių. Tai priklauso nuo to, kuri bazinė stotis tuo metu veikia stipriausiai/kokybiškiausiai. Taip pat praneša, kad miestuose celės veikimo spindulys dažniausiai yra 2,2-1 km. antenos spinduliavimo kryptimi. Užmiestyje - 5-20 km.

Iš 2016 m. balandžio 27 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos D. I. tarnybinio pranešimo matyti (t. V., b. l. 179), kad 2016-04-20 Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK gautas pranešimas iš UAB „TELE2“, kuriame nurodoma, kad celė 258B yra Ingavangio kaime, Prienų rajone, taip pat pažymima, kad miestuose celės veikimo spindulys yra 0,2 – 1 km antenos spinduliavimo kryptimi, užmiestyje 5-20 km. Įvertinus rašte nurodytą informaciją, Internetiniame tinklapyje maps.lt patikrinta atstumai nuo Prienų r., Šilavoto sen., Ingavangio k., iki S. Ž. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatytas atstumas - 43,7 km, taip pat nuo minimo kaimo iki R. G. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini) ir nustatytas atstumas yra - 38,8 km. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad įtariamiesiems S. Ž. ir R. G. būnant namuose, jų mobilieji telefonai negalėjo jungtis prie celės Nr. 258B, nes viršija maksimalų 20 kilometrų atstumą.

Iš 2016 m. gegužės 11 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos D. I. tarnybinio pranešimo matyti (t. V., b. l. 182), kad 2016-04-20 Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK gautas pranešimas iš UAB „TELE2“, kuriame nurodoma, kad celė 258B yra Ingavangio kaime, Prienų rajone, taip pat pažymima, kad miestuose celės veikimo spindulys yra 0,2 – 1 km antenos spinduliavimo kryptimi, užmiestyje 5-20 km. Įvertinus rašte nurodytą informaciją, internetiniame tinklapyje maps.lt patikrinta atstumas nuo Prienų r., Šilavoto sen., Ingavangio k., iki Prienų r., Šilavoto sen., Miškapievės k., kur yra karjeras, kuriame J. V., G. B., T. L., R. G. ir A. M., atvažiavę gėrė alų ir klausėsi muzikos, šis atstumas yra 9,5 km. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad neatmetama galimybė, kad minėtiems asmenims būnant šioje vietoje ir naudojantis mobiliojo ryšio telefonais, jie galėjo jungtis prie celės Nr. 258B, nes yra iki TELE2 operatoriaus nurodyto maksimalaus 20 kilometrų atstumo.

Iš 2015 m. balandžio 7 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti (t. V., b. l. 188), kad Kontrolės departamento Operatyvinės kontrolės skyriaus specialistai pagal Prienų rajono PK raštą atliko (duomenys neskelbtini) operatyvinį patikrinimą dėl galimai daromų buhalterinės apskaitos pažeidimų. Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonės atskaitingi asmenys iš klientų priima grynus pinigus, tačiau jiems laiku nėra išrašomi pinigų priėmimo kvitai gauti pinigai nėra apskaitomi įmonės kasoje, tačiau naudojami įmonės reikmėms. Pinigų priėmimo kvitus, gautoms pinigų sumoms nesavalaikiai išrašo įmonės buveinėje direktorė E. S.. Dėl patikrinimo metu nustatytų pažeidimų įmonės direktorei taikyta administracinė atsakomybė pagal (duomenys neskelbtini)5 str. 1 d., 173-1 str. 2 d.

Iš 2014 m. lapkričio 10 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti (t. I., b. l. 13), kad liudytoja R. Č. pateikė krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) (originalą) ir leidimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš krovinio važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti (I t., b. l. 114), kad jis išrašytas 2014 (data taisyta) m. sausio 30 d. Baravų k., Kauno r., nurodytas gavėjas ir vežėjas - (duomenys neskelbtini), transporto priemonė - MAN (duomenys neskelbtini) priekaba (duomenys neskelbtini), vairuotojas - R. G., medienos pakrovimo vieta - Baravų k., Kauno r., data - 2014-01-30, laikas: 6 val., medienos pristatymo vieta – Šunskai, sortimento pavadinimas - rąstai, medžių rūšis - p, ilgis 6 m, siunčiamas kiekis - 15,01 m³, medieną perdavė S. Ž. (parašas), medieną pervežti priėmė R. G. (parašas).

Iš 2016 m. liepos 12 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti (V t., b. l. 198 – 200), kad joje patektos šios išvados: 1) 2014 m. sausio 30 d. krovinio važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys rankraštiniai įrašai ir eilutėje „Medieną perdavė:", šalia įrašo „ S. Ž.", esantis parašas yra tinkami identifikavimui; 2) 2014 m. sausio 30 d. krovinio važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) rankraštinius įrašus parašė ir eilutėje „Medieną perdavė:", šalia įrašo „S. Ž.", pasirašė vienas asmuo - R. G.; 3) Nustatyti, ar 2014 m. sausio 30 d. kovinio važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „Mediena pervežti priėmė:", šalia įrašo „R. G.“, pasirašė R. G., ar S. Ž., ar kitas asmuo, negalima, kadangi parašas yra netinkamas identifikavimui dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje (įrašas trumpas, sudarytas tik iš mažai informatyvaus neraidinio elemento. Tokie parašai yra nepakankamai grafiškai informatyvūs ir netinkami pasirašiusio asmens identifikacijai).

Iš 2017 m. vasario 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti (VI t., , b. l. 21 – 24), kad joje nurodyta, jog 1) 2014 m. gegužės 14 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole, paskutiniame lape, eilutėje „Įtariamasis", parašas ir įrašas „R. G.“ yra tinkami identifikavimui. Rankraštinį įrašą „R. G.“ parašė R. G.; 2) Nustatyti, ar 2014 m. gegužės 14 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole, paskutiniame lape, eilutėje „Įtariamasis“, šalia rankraštinio įrašo „R. G.“ pasirašė R. G., nebuvo galima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (tiriamojo parašas trumpas, paprastos sandaros, o R. G. parašai gana variantiški); 3) Nustatyti, ar 2014 m. gegužės 14 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole, paskutiniame lape, eilutėje „Įtariamasis", R. G. vardu pasirašė R. I., ar V. J., ar kitas asmuo, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (parašas trumpas, paprastos sandaros).

Dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymo

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, teik atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir gali su juo elgtis savo nuožiūra. Vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis, teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Vertindamas kaltinimo S. Ž. ir R. G. pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamieji neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jų neprisipažinimas padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką vertintinas kaip gynybos būdas. Tik esanti byloje kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro jų nusikalstamos veikos įrodomąjį pagrindą ir patvirtina padarius nusikaltimą. Pažymėtina, kad abu kaltinamieji viso proceso metu davė iš esmės skirtingus parodymus, juos derindami prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir nurodydami vis skirtingas aplinkybes ir versijas. Be to, kai kurie toliau aptariami kaltinamųjų parodymai buvo prieštaringi tarpusavyje ir visiškai neatitiko byloje nustatytoms toliau aptariamoms faktinėms aplinkybėms.

Kaltinamųjų keltą gynybos versiją, kad medienos, kurios vagyste jie kaltinami, iš viso nebuvo, teismas pripažįsta nepasitvirtinusia ir prieštaraujančia byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nuosekliems ir išsamiems liudytojų R. T., J. P., A. L., V. B. parodymams, byloje esantiems rašytiniams įrodymams (VĮ Prienų miškų urėdijos pateiktiems dokumentams: apvaliosios medienos taškavimo lapams, surašytiems prieš ir po vagystės, 2014 m. sausio 30 d. komisijos aktui, buhalterinei pažymai – pavogtos medienos įkainavimo aktui, 2014 m. gruodžio 30 d. pažymai dėl vagystės metu patirtų nuostolių įrašymo į abejotinų skolų sąnaudas, VĮ Prienų miškų urėdijos urėdo įsakymui Nr. K – 137 dėl pavogtos medienos nurašymo į sąnaudas, Meškapievio girininkijos apvaliosios medienos judėjimo ir apskaitos registrų duomenims) (I t., b. l. 18 – 23, III t., b. l. 80 – 89, V. t. b. l. 47, 48) (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalis). Liudytojas R. T. teisminės apklausos metu patvirtino, kad paskutinį kartą medieną matė 2014 m. sausio 28 d., o vagystę pastebėjo sausio 30 d., nes būtent tą dieną pastebėjo, kad yra nuimta medienos iš vieno iš sandėlių 30 kvartale, matėsi krovimo žymės, buvo prikritę žievių nuo krovimo, buvo likę automobilio pėdsakai, nors buvo prisnigta, tačiau ant likusių rastų nebuvo pasnigę, matėsi, kad vidurys visas išimtas, rasta vieta, kur išvažiuodamas automobilis buvo užklimpęs ir klimpimo žymės taip pat akivaizdžiai matėsi, kad paliktos tą 30 d. rytą, komisija, susidedanti iš jo, J. P. ir A. L. nuvyko į įvykio vietą, atliko likusių medžių taškavimą, sulygino, su taškavimo lapu, kuriame buvo atliktas viso sandėlio taškavimas, ir surašė trūkstamos medienos taškavimo lapą, kuriame nustatytas 23,94 m³ medienos trūkumas. Minėtas liudytojas paaiškino, kad tai duomenys, pagal nustatytą vagystės faktą, įrašyti šioje grafoje todėl, kad nustatytos formos blanke nėra grafos, kurioje būtų galima įrašyti, kad tai mediena dėl vagystės fakto, todėl jam buhalterija nurodė įrašyti į grafą „Perkelta į medžiagas“, o toliau buhalterija viską buhalteriniuose dokumentuose sutvarkė pažymint, kad tai vagystės metu prarastas kiekis. Atsižvelgiant į tai ir į VĮ Prienų miškų urėdijos urėdo 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. K-108 paskirtus konkrečius asmenis atsakingus už konkrečią girininkiją, joje atliekamą medienos krovimą, apskaitos vedimą, vien ta aplinkybė, kad apvalios medienos judėjimo ir apskaitos registre 2014-01-01 iki 2014-01-31 užfiksuota, jog 23,94 m³ medienos perkelta į medžiagas, nors pagal Apvalios medienos apskaitos tvarkos aprašo 7 priedą minėta suma turėtų būti įrašyta prie kitų išlaidų, nepaneigia to fakto, kad VĮ Prienų miškų urėdijos dokumentuose, kaip pagrįstai nurodė liudytojas R. T., nurodyta, jog 23,94 m³ medienos yra būtent pavogta mediena ir kad dėl to patirti nuostoliai nurašomi į abejotinų skolų sąnaudas. Be to, minėtas liudytojas nurodė, kad mediena pagrobta iš 30 kvartalo, o apskaitos dokumentuose fiksuojama kaip bendras eiguvos sandėlis ir jo numeracija yra 41 kvartalas. Šią liudytojo nurodytą aplinkybę dėl 30 kvartalo fiksavimo apskaitoje patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – Meškapievio girininkijos eiguvų išdėstymo schema, Meškapievio girininkijos eiguvų pasiskirstymas kvartalais, VĮ Prienų miškų urėdijos raštas (III t., b. l. 134 – 136). Liudytojai A. L. ir J. P. vieningai nurodė, kad dalyvavo matuojant medienos likutį Šilo 30 kvartale kartu su R. T., kas atitiko ir liudytojo R. T. parodymus. Liudytojas A. L. parodė, kad nuvykęs į 30 kvartalą matė likusius rietuvės šonus, vidurys buvo nuimtas iš viršaus, buvo prikritę spyglių, smulkių medienos drožlių, matėsi transporto priemonės vėžės, pribirusios žievės, šakos, suplūkta žemė, sniegas, provėžos. Liudytojas J. P. parodė, kad medienos dingimas buvo ženklus, aplinkinės rietuvės buvo apsnigtos, o ta rietuvė, kurią matavo, buvo be sniego, ties ta vieta buvo pabirų, žievių. Be to, liudytojas policijos pareigūnas V. B. patvirtino, kad apžiūros metu įvykio vietoje rado galimai miškovežio ratų pėdsakus, kadangi buvo platūs ratai, gilus protektoriaus raštas, kuris žemėje išlieka, pėdsakai buvo gana švieži, galėjo būti 3 – 4 dienų; atvykus į įvykio vietą buvo matyti, kad rietuvė nukrauta, nes viena dalis rietuvės aukšta, o kita žemesnė; pagal ratų sukimosi kryptį buvo matyti į kurią pusę važiuota, jie bandė pėdsakais sekti, tai pirmiausiai buvo pavažiuota nuo sandėlio apie 500 metrų ir sukta į dešinę, kadangi ten yra įkalnė, bet be dangos ir ten tikriausiai buvo užklimpta, nes matėsi ratų prasisukimo vėžės, paskui buvo leistasi atgal ir pasukta kitu keliu link Ingavangio. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų liudytojų parodymai sutapo dėl esminių aplinkybių, buvo nuoseklūs ir vieni kitus papildantys, bei kuriuos patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į tai, kad liudytojai davė parodymus prisiekę dėl melagingų parodymų, nesant prieštaravimų tarp minėtų parodymų ir juos paneigiančių bylos duomenų, teismas neturi pagrindo jais netikėti, todėl iš visų aukščiau aptartų aplinkybių galima pagrįstai daryti išvadą, kad Prienų urėdijos, Meškapievio sen., Prienų Šilo 30 kvartale buvo pušies medienos sandėlis, iš kurio 2014 m. sausio 30 d. anksti ryte buvo pagrobta 23,94 kietmetriai medienos.

Neginčijamai byloje nustatyta, kad veikos padarymo metu R. G. buvo (duomenys neskelbtini) darbuotojas, einantis miškovežio vairuotojo pareigas, o S. Ž. – (duomenys neskelbtini) transporto vadovas (I t., b. l. 143 – 146, 152 – 157). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pačių kaltinamųjų R. G. ir S. Ž. paaiškinimų nustatyta, kad tuo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) turėjo vieną miškovežį valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (seni valstybiniai numeriai iki 2013 m. gruodžio 12 d. - (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 73, 124, VIII t., b. l. 6 – 9). Pažymėtina, kad viso proceso metu kaltinamųjų parodymai dėl esminių aplinkybių keitėsi, jiems derinant juos prie tyrimo eigos. Tik pirmieji kaltinamojo R. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis vėliau kardinaliai pakeitė, atitiko bylos medžiagą. Pažymėtina, kad pirmos apklausos įtariamuoju metu R. G. nurodė visas esmines aplinkybes susijusias su šios nusikalstamos veikos padarymu, kad 2014 m. sausio pabaigoje kartu su S. Ž., kuris tiksliai žinojo Prienų rajone esančią pasikrovimo vietą, pasikrovė Prienų rajono miške ne pilną miškovežį, apie 27 kubus medienos – 6 m ilgio pušų rąstų, S. Ž. išrašė važtaraštį, medieną nuvežė į Šunskų kaimą privačiam asmeniui, kartu paliko ir važtaraštį, gavo apie 3400 Lt, kuriuos perdavė S. Ž., nurodė tuo metu turėtą darbinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), S. Ž. telefono numerį (duomenys neskelbtini), darbdavio-direktorės telefono numerį (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 4). Šiuos pirminius R. G. parodymus visiškai patvirtino ir papildė aukščiau ištirti liudytojų R. I., V. B., V. J., V. B., R. T., A. L., J. P., B. M., M. C. parodymai. Be to, šiuo pirminius R. G. parodymus patvirtino ir kiti bylos duomenys: po minėtos pirminės įtariamojo R. G. apklausos 2014 m. gegužės 13 d. atliktas parodymų patikrinimas vietoje ir jo metu surašytas protokolas (II t., b. l. 5 – 12), 2014 m. sausio 30 d. VĮ „Prienų miškų urėdijos“ miškų urėdo R. J. pranešimas (t. I, b. l. 6), apvalios medienos taškavimo lapai (t. I, b. l. 19 – 21), 2014 m. sausio 30 d. komisijos aktas (t. I, b. l. 22), 2015 m. gegužės 4 d. VĮ Prienų miškų urėdijos raštas dėl duomenų pateikimo (t. III, b. l. 134), 2014 m. lapkričio 10 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo pateiktas krovinio važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I., b. l. 113, 114), 2014 m. liepos 4 d. Alytaus apskrities VPK Prienų r. PK KPS vyresniosios tyrėjos R. I. tarnybinis pranešimas, kuriuo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 5.34 val. iki 5.43 val. R. G. ir S. Ž. telefonai jungėsi prie tos pačios antenos, esančios adresu Prienų r., Ignacavos k., o laikotarpiu nuo 5.44 val. iki 06.32 val. jungėsi prie antenos, esančios Prienų r., Šilavoto sen., Ingavangio k. (t. I, b. l. 34 – 35, 45, 58 – 63), 2014 m. spalio 22 d. Alytaus apskrities VPK Prienų r. PK KPS vyresniosios tyrėjos R. I. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad išanalizavus (duomenys neskelbtini) pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, jog 2014 m. sausio mėnesį minėta bendrovė Prienų rajone medienos nepasikrovė ir neiškrovė, nei sausio, nei vasario mėnesiais nėra krovinio važtaraščių patvirtinančių, kad buvo krautasi ar iškrauta mediena Prienų r.; įvykio vietoje, kurioje 2014-01-30 buvo užfiksuoti G. ir Ž. veikiantys telefonai, nėra nė vieno maršruto, kuriuo sausio - vasario mėnesiais buvo vežama mediena, kelyje; S. Ž. ir R. G. telefonai 2014-01-30 laikotarpiu nuo 5.44 val. iki 06.32 val. jungėsi prie antenos esančios Prienų r., Šilavoto sen., Ingavangio k., todėl minėti asmenys negalėjo krautis medienos Kauno r., Baravų k., Vilkijos girininkijoje 2014-01-30 6 val. kaip nurodyta krovinio važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini), o minėtas važtaraštis nebuvo tarp tos pačios rūšies atitinkamo laikotarpio dokumentų, kuriuos pateikė (duomenys neskelbtini) direktorė E. S., minėtas važtaraštis nėra įtrauktas į važtaraščių registrą, maršrutas nėra užfiksuotas kelionės lapuose; nei 2014 m. sausio 29 d., nei 2014 m. sausio 30 d. R. G. važiuodamas su mediena, dokumentuose užfiksuotais maršrutais, negalėjo jungtis nė prie vienos judriojo ryšio antenos (celės), kurios veikia vagystės vietoje - Prienų r., Šilavoto sen. Ingavangio k. ir Prienų r., Būdininkų k.; Kasos knygos Nr.4 (sausio mėnesio) registre nėra užfiksuotas grynųjų pinigų - 4000 litų įnešimas į bendrovės kasą (t. I, b. l. 70 – 83). Atsižvelgiant į tai, kad šiuos pirminius R. G. duotus parodymus patvirtino minėta bylos medžiaga, o vėlesni jo parodymai, kurie nuolat kito ir prieštaravo tarpusavyje, buvo paneigti kita toliau aptariama bylos medžiaga, teismas vadovaujasi pirminiais 2014 m. gegužės 13 d. R. G. duotais parodymais.

Po pirminės apklausos vykusiose vėlesnėse apklausose R. G. davė prieštaringus parodymus, t. y. neigė 2014 m. sausio 30 d. vežęs medieną iš Šilo 30 kvartalo, nurodydamas, kad tą dieną vežė iš Baravų kaimo, tačiau ši kaltinamojo versija atmestina kaip nepagrįsta, kurią paneigia byloje esantys rašytiniai duomenys. Visų pirma, pagal (duomenys neskelbtini) buhalterinius duomenis, važtaraščius 2014 m. sausio 29 – 30 dienomis medienos krovimo iš Baravų kaimo nebuvo (I t., b. l. 71). Be to, tai, kad mediena 2014 m. sausio 30 d. 6 val. negalėjo būti pakrauta ir vežta iš Baravų kaimo, kaip kad nurodyta krovinio važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina R. G., S. Ž. telefonų įeinančių, išeinančių skambučių ir SMS suvestinių duomenys, pagal kuriuos laikotarpiu nuo 5.34 val. iki 5.43 val. minėti abu asmenys jungėsi prie tos pačios antenos, esančios adresu Prienų r., Ignacavos k., o laikotarpiu nuo 5.44 val. iki 06.32 val. jungėsi prie antenos esančios Prienų r., Šilavoto sen., Ingavangio k., Prienų r., Būdininkų k., (I t., b. l. 48 – 65). Minėti asmenys teisminio nagrinėjimo metu patvirtino tuo metu naudotų darbo telefonų numerius, todėl tai, kad jų numeriai 2014 m. sausio 30 d. anksti ryte nuo 5.34 val. iki 06.32 val. jungėsi visai priešingoje, geografiškai nutolusioje nuo Baravų kaimo Vilkijos rajone vietovėje – Prienų r., Ignacavos k., Ingavangio k., Būdininkų k. tik patvirtina, kad tuo metu jie fiziškai negalėjo būti jų nurodytoje vietoje – Baravų kaime, Kauno rajone. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo išanalizuoti aktualaus vagystės laikotarpio (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai, iš kurių nustatyta (t. I, b. l. 70 – 83), jog 2014 m. sausio mėnesį minėta bendrovė Prienų rajone medienos nekrovė, nei sausio, nei vasario mėnesiais nėra krovinio važtaraščių patvirtinančių, kad buvo krautasi ar iškrauta mediena Prienų r.; įvykio vietoje, kurioje 2014-01-30 buvo užfiksuoti G. ir Ž. veikiantys telefonai, nėra nė vieno maršruto, kuriuo sausio - vasario mėnesiais buvo vežama mediena, kelyje; maršrutas nėra užfiksuotas kelionės lapuose; nei 2014 m. sausio 29 d., nei 2014 m. sausio 30 d. R. G. važiuodamas su mediena, dokumentuose užfiksuotais maršrutais, negalėjo jungtis nė prie vienos judriojo ryšio antenos (celės), kurios veikia vagystės vietoje - Prienų r., Šilavoto sen. Ingavangio k. ir Prienų r., Būdininkų k.; krovinio važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo tarp tos pačios rūšies atitinkamo laikotarpio dokumentų, jis neįtrauktas į važtaraščių registrą, nors visi prekių judėjimo dokumentai privalo būti apskaitoje, gauti pinigai neįnešti į kasą, kas rodo buhalterinės apskaitos pažeidimus ir leidžia daryti išvadą, kad tokiu būdu buvo specialiai siekiama minėtos pavogtos medienos judėjimo, apskaitos nevesti.

Kaltinamasis R. G., siekdamas paneigti pirminius aukščiau aptartus jo parodymus, duotus 2014 m. gegužės 13 d., iškėlė gynybos versiją, jog policijos pareigūnai liepė jam prisipažinti vagyste, sakydami, kad nuveš į mišką ant skruzdėlyno, liepė rodyti pirštu į 3 – 4 pagalius, nuvežę į Šunskų kaimą liepė parodyti, kur jis sukrovė medieną, jis neperskaitė parodymų patikrinimo vietoje protokolo, jo nepasirašė, jam nedavė jo pasirašyti. Tačiau šių kaltinamojo R. G. parodymų niekas nepatvirtino. Priešingai, teisme apklausti liudytojais ir prisiekę dėl melagingų parodymų davimo, tyrimą atlikę pareigūnai R. I., V. J. patvirtino, kad jokio spaudimo R. G. nedarė, nei fizinio nei psichologinio smurto nenaudojo. Teismas pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais neturi, juolab tiek R. G. teisme patvirtino, kad prieš jį smurtas nebuvo naudotas, jo niekas nemušė, tiek S. Ž. teisme patvirtino, kad pareigūnai spaudimo nedarė. Liudytoja R. I. parodė, kad R. G., kai buvo jam pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, prisipažino padaręs ją ir labai išsamiai bei detaliai nurodė savo veiksmus, kuriuos jis atliko: sakė, kad dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) miškovežio vairuotoju, kad jis miške pasikrovė medieną, kur krautis medieną jam nurodė kitas asmuo S. Ž., tą medieną nuvežė savo pažįstamam asmeniui Šunskų kaime, vėliau parodymų patikrinimo metu pats rodė kelią, pats savanoriškai parodė kur pasikrovė, kur iškrovė medieną; parodymų patikrinimo protokolo nors įtariamasis R. G. atidžiai neperskaitė, tačiau jis protokolą pats pasirašė, parašė savo vardą ir pavardę. Be to, liudytojas V. J. irgi parodė, kad R. G. savanoriškai papasakojo aplinkybes dėl medienos vagystės, savanoriškai parodė parodymų patikrinimo vietoje vietą miške ir parodė kur medieną pardavė; parodymų patikrinimo vietoje pasirašė pats R. G. ir jis jokio psichologinio ir fizinio smurto jo atžvilgiu nenaudojo. Taip pat, kad minimame parodymų patikrinimo vietos protokole pasirašė pats R. G. patvirtina ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad „2014 m. gegužės 14 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole, paskutiniame lape, eilutėje „Įtariamasis“ rankraštinį įrašą „R. G.“ parašė R. G.. Minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad nustatyti ar šalia rankraštinio įrašo „R. G.“ pasirašė R. G. nėra galimybės, nes tiriamojo parašas trumpas, paprastos sandaros, o R. G. parašai gana variantiški, tačiau esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į minėtų liudytojų, kurių akivaizdoje R. G. pasirašinėjo, parodymus, darytina išvada, kad jei R. G. parašė rankraštinį įrašą „R. G.“, tuomet ir šalia jo esantis parašas, logiška, kad yra R. G., o ne kitų asmenų, nes tie kiti du dalyvavę parodymų patikrinimo vietoje asmenys protokole pasirašė patys už save. Pastebėtina, kad prieš įteikiant pranešimą apie įtarimą bei prieš pirminę apklausą R. G. buvo išaiškintos teisės, tame tarpe ir teisė turėti gynėją, tačiau jis gynėjo atsisakė, ką patvirtina teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolas ir kas rodo pagal jo parodymus pirminėje apklausoje ir pagal liudytojų tyrėjų V. J. ir R. I. parodymus, jog R. G. pirminėje apklausoje laisvai ir savanoriškai papasakojo įvykio aplinkybes, nebuvo poreikio taikyti jokių procesinių prievartos priemonių, išskyrus rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o iš nurodytų aplinkybių buvo pilnai matyti visa nusikalstama veika (II t., b. l. 1 – 12, 27).

Pažymėtina, kad R. G. viso ikiteisminio tyrimo metu keitė esminius parodymus. Pirmos apklausos metu ir per apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis nurodė, kad vežė medieną į Šunskus, asmeniui vardu T.. Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad vežė B. M. į Šunskų k., tačiau kodėl anksčiau sakė, kad T., paaiškinti negalėjo. Liudytojai B. M. ir M. C. patvirtino, kad 2014 m. sausio pabaigoje, anksti ryte, apie 7 – 8 val. R. G. atvežė pušies rąstus, 6 m ilgio, apie 15 kubų bei paliko važtaraštį ir leidimą. Kaltinamasis R. G. negalėjo nurodyti jokios objektyviai pagrįstos versijos kaip jis susikontaktavo su B. M. dėl medienos, nurodydamas, kad apie tai, jog B. M. reikia medienos, tai su ja buvo anksčiau kalbėta, tai jis sugalvojo jai parduoti, tačiau tai nelogiška ir neįtikėtina, nes potencialus pirkėjas nesant konkretaus susitarimo savo valią gali ir pakeisti. Tuo tarpu liudytoja B. M. parodė, kad rado internete skelbimą apie parduodamą medieną, pagal skambutį užsisakė ir jai atvežė jos pusseserės vyras R. G.. Taip pat apie jokį štoko gedimą pirmos apklausos metu R. G. neminėjo ir apie šį gedimą pradėjo pasakoti tik per apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tačiau pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad tiek ta detalė – štokas buvo išimta ir išvežta į Kauną, tiek ir pats miškovežis buvo Kaune. Vėlesnėse apklausose abu kaltinamieji nurodė, kad tik detalė – štokas buvo remontuojama Kaune, o miškovežis liko degalinėje „Kvistija“, iš kurios išvažiavę, iš Via Baltica kelio pasukus į kairę pusę įdėjo suremontuotą cilindrą į miškovežį. Abu kaltinamieji teigė, kad be šio štoko – cilindro krovimas nebuvo įmanomas, tačiau teisminės apklausos metu liudytojas G. G. parodė, kad nors ir nežino, kuris tai manipuliatorius, tačiau ir nesant šios detalės iš esmės krovimo darbai yra įmanomi, o pagal išrašytą 2014-01-30 UAB „Hidraulinių sistemų“ PVM sąskaitą - faktūrą ir atliktų darbų kvitą matyti, kad buvo remontuojamas ne pagrindinis cilindras, jis pagal diametrą yra per mažas, per plonas būti pagrindiniu, jei tai būtų strėlės cilindras - tai krovimo, kėlimo darbai iš esmės galimi. Netikėti šio liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, nenustatyta, kad liudytojas būtų suinteresuotas savo parodymais pakenkti kaltinamiesiems, priešingai, jis kaip įmonės vadovas kaip tik būtų suinteresuotas išlaikyti klientus, palaikyti gerus bendradarbiavimo ryšius. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta PVM sąskaita - faktūra išrašyta 2014 m. sausio 30 d., o liudytojas G. G. parodė, kad jų įmonė dirba nuo 8 val. iki 17 val., toks remontas pagal išrašytą sąskaitą galėjo užtrukti nuo 2 val. iki 2 dienų, sąskaita dažniausiai išrašoma tą pačią dieną, nebent klientas nori išankstinės sąskaitos, todėl jokių objektyvių duomenų, kad hidraulinis cilindras sugedo ne 2014 m. sausio 30 d. po vagystės, o būtent 2014 m. sausio 29 d. ir, kad dėl to negalėjo miškovežis būti naudojamas būtent vagystės metu, byloje nėra.

Dėl kaltinamųjų versijos, kad štokas - cilindras buvo išimtas pakelėje tarp Kauno ir Baravų k., o įdėtas išvažiavus iš degalinės „Kvistija“ jų nurodytoje parodymų patikrinimo vietoje – kelio atkarpoje nuo kelių sankryžos Via Baltica su keliu Prienai-Skriaudžių k. iki Prienų r., Veiverių sen., Leskavos k. Iš telefonų išklotinių analizių, tarnybinių pranešimų (I t., b. l. 48 – 62, 70 – 83, V t., b. l. 110 – 152) matyti, kad būnant šiose kaltinamųjų nurodytose vietose jungiamasi prie UAB „Bitė Lietuva“ retransliacinio bokšto: degalinėje „Kvistija“ – PRI08B, sankryžoje ir atkarpoje iki Prienų r., Veiverių sen., Leskavos k. - PRI08B (vieta – Prienų r., Veiverių sen., Skriaudžių k.), KN501C (vieta – Kauno r., Garliavos sen., Juragių k.), PRI16C (vieta – Prienų r., Šilavoto sen., Ingavangio k.), todėl jiems esant jų nurodytose vietose jungtis prie retransliacinių bokštų: PRI16A (vieta – Prienų r., Šilavoto sen., Ingavangio k.), PRI15B (vieta – Prienų r., Veiverių sen., Mažųjų Zariškių k.), PRI08A (vieta – Prienų r., Veiverių sen., Skriaudžių k) bei PRIENC (PRI01) (vieta – Prienų r., Ašmintos sen., Ignacavos k.), nebūtų galimybės, kadangi jie turėjo būti arčiau įvykio vietos - Prienų miškų urėdijos Meškapievio girininkijos 30 – ojo kvartalo, kur įvykdyta medžių vagystė. Kaip teisingai pažymėta Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. I. tarnybiniame pranešime (V t., b. l. 110 – 152) tais atvejais, kai jungiamasi prie to paties retransliacinio bokšto PRI08 arba PRI16 neatitinka jungimosi prie bokšto kryptis, tai yra esant degalinėje ir sankryžoje jungiamasi prie bokšto PRI08 kryptimi B, o būtent įvykio vietoje – Prienų r., Meškapievio girininkijoje, 30 kvartale, jungiamasi prie to paties bokšto PRI08, tačiau jungimosi kryptis yra A. Be to, minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tiek S. Ž., tiek R. G. mobiliojo ryšio telefonų jungimasis prie retransliacinių bokštų: PRI16 – kryptys A ir B, PRI15B, PRI08 – kryptys A ir B, bei PRIENC, buvo ir 2014 m. sausio 29 d. vakare apie 16.00 – 17.00 val., dėl ko darytina išvada, kad šioje vietoje jie lankėsi dieną prieš vagystės faktą, nors abu kaltinamieji neigė buvę prieš dieną Prienų Šilo 30 kvartale, tačiau patvirtino, kad nurodyti telefonų numeriai, kurie jungėsi prie retransliacinių minėtų bokštų, yra jų. Įvertinus visas šias aplinkybes dėl S. Ž. ir R. G. telefonų jungimosi prie minėtų retransliacinių bokštų, kaltinamųjų versija, kad jie 2014 m. sausio 30 d. anksti ryte, kaip nurodė S. Ž. apie 6 val., buvo degalinėje „Kvistija“ bei kelio atkarpoje nuo kelių sankryžos Via Baltica su keliu Prienai-Skriaudžių k. iki Prienų r., Veiverių sen., Leskavos k., prieštarauja kaltinamųjų versijai ir pateiktam 2014 m. sausio 30 d. krovinio važtaraščiui Nr. (duomenys neskelbtini), kad jie medieną 2014 m. sausio 30 d. pasikrovė 6 val. ir vežė iš Baravų km., Kauno r. Teismas tokias pasirinktas kaltinamųjų gynybines taktikas vertina siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Pastebėtina, kad kaltinamųjų parodymai buvo ne tik nenuoseklūs ir kito viso tyrimo metu, tačiau buvo ir prieštaringi tarpusavyje. R. G. nurodė, kad štokas sugedo iš vakaro Baravų kaime, Kauno r. kraunantis sau medieną, vėliau patikslino, kad krovėsi vakare, valandos nežino, bet buvo šviesu, kas laikytina nelogiška, nes sausio mėnesį greit temsta, dienos yra itin trumpos, tad vakare logiška, kad bus jau tamsu. R. G. nurodė, kad tą dieną – 2014 m. sausio 30 d. jis medieną krovėsi vieną kartą, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2014 m. sausio 30 d. buvo krautasi du kartus (važtaraščiai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) (I t., b. l. 70 – 83). Minėti du krovimai vyko Žemaitkiemyje, Kauno r., todėl neaišku, kodėl R. G. teisme negalėjo atsakyti kur yra Žemaitkiemis. Nors R. G. nurodė, kad išėmus cilindrą, jis liko nakvoti degalinėje, tačiau S. Ž. nurodė, kad jis išvažiavo namo. Nors R. G. sakė, kad gautus iš B. M. pinigus jis grąžino, tačiau tiek pats kaltinamasis S. Ž. patvirtino, kad važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įtrauktas į buhalteriją ir už jį pajamos negautos, tiek ir byloje atlikta 2014 m. sausio – kovo mėnesių (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų analizė patvirtino, kad dėl gautų iš B. M. pinigų nebuvo surašytas pinigų priėmimo kvitas, kasos pajamų orderis, pinigai nebuvo įtraukti į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą (I t., b. l. 70 – 83). Be to, nors R. G. nurodė iš pradžių, kad gautus pinigus grąžino direktorei, o vėliau nurodė, kad perdavė S. Ž., tačiau S. Ž. teisme nepatvirtino, kad šiuo pinigus gavo, nurodydamas, kad tai buvo asmeninės R. G. pajamos, tačiau pažymėtina, kad visos pajamos turi būti apskaitytos, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Nors S. Ž. teigė, kad važtaraštis visas pildomas rankraštiniu būdu ir įrašomi tuo metu galiojantys miškovežio numeriai, tačiau dalis 2014 m. sausio 30 d. važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) yra užpildyta spausdintiniu tekstu ir miškovežio numeriai įrašyti ne tokie, kokie iš tikrųjų tuo metu buvo, nors miškovežiui numeriai buvo pakeisti gerokai iki važtaraščio išrašymo (2013 m. gruodžio 12 d.). Tai, kad kaltinamieji nusikaltimo metu negalėjo būti namuose (R. G.- , o S. Ž. - (duomenys neskelbtini)) patvirtina UAB „TELE 2“ raštas, kuriame nurodyta, kad Celės Nr. 258B adresas Ingavangio k., Prienų r., miestuose celės veikimo spindulys dažniausiai yra 2,21 km antenos spinduliavimo kryptimi, užmiestyje – 5 – 20 km. Įvertinus minėtame rašte nurodytą informaciją ir internetinio tinklapio maps.lt atstumus nuo Prienų r., Šilavoto sen., Ingavangio k., iki kaltinamųjų gyvenamųjų vietų (iki S. Ž. - 43,7 km, iki R. G. - 38,8 km) darytina išvada, kad S. Ž. ir R. G. būnant namuose jų mobilieji telefonai negalėjo jungtis prie celės Nr. 258B, nes viršija maksimalų 20 kilometrų atstumą.

Nors viso proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir įrodymų tyrimo teisme metu) abu kaltinamieji vienareikšmiškai teigė, kad jų mediena žymima raudona ar oranžine – morkine ryškia spalva, žalia spalva nebuvo niekada žymima, tačiau jų versija, kad B. M. buvo pristatyta raudonais dažais žymėta mediena nepasitvirtino. Pažymėtina, kad liudytoja B. M. nurodė, kad atvežė galimai raudona spalva dažytą medieną, tačiau ji dėl to nebuvo tikra, o liudytojas M. C., gyvenantis ir vedantis bendrą ūkį su B. M., parodė, kad mediena žymėta buvo šviečiančiais rausvais dažais. Kadangi kaltinamąjį R. G. ir liudytoją B. M. sieja giminystės ryšys, todėl minėtų liudytojų parodymai vertintini kritiškai kitų įrodymų kontekste. Liudytojai R. T., A. L. ir J. P. nurodė, kad jų mediena dažniausiai buvo žymima žalia spalva, o pavogta mediena buvo pažymėta ryškiai žalia spalva, žali dažai matėsi laibgalyje. R. G. parodymų patikrinimo vietoje metu darytose spalvotose fotonuotraukose akivaizdžiai matyti, kad ant supjautos medienos, esančios B. M. namų valdoje už ūkinio pastato, galų matosi žalia spalva, o ne raudona ar oranžinė, kaip teigė kaltinamieji. Tai, kad tai ta pati 2014 m. sausio 30 d. R. G. atvežta mediena patvirtino liudytojai B. M., M. C. nurodę, jog už ūkinio pastato R. G. atvežta ir iškrauta mediena, o vėliau supjauta ir uždengta, buvo pirmą kartą jiems R. G. atvežta, anksčiau jis nėra jiems medienos vežęs. Be to, šį faktą dėl tos pačios medienos patvirtina ir tai, kad vizualiai palyginus įvykio vietos fotonuotraukose ir parodymų patikrinimo vietoje fotonuotraukas matyti, kad ir įvykio vietoje likusios medienos galuose ir pas B. M. supjautos medienos galuose yra žalia spalva ir jų žalios spalvos dažų atspalvis vienodas (V t., b. l. 152).

Dėl asmenų 2014 m. sausio 30 d. buvusių nusikaltimo vietoje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo išanalizuoti retransliaciniuose bokštuose užfiksuoti telefoninių pokalbių sujungimai Prienų r., Meškapievio girininkijos, Prienų Šilo 30 kvartale laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 30 d., 00.00 val. iki 2014 m. sausio 30 d., 06.00 val., ir nustatyta, kad telefonai iš minėtos vietos (įvykio vietos) jungiasi prie UAB „Bitė“ telekomunikacinių ryšio antenų (retransliacinių bokštų/celių), esančių adresais Prienų r., Šilavoto sen., Ingavangio k. ir Prienų r., Būdininkų k. Nusikaltimo padarymo metu įvykio vietoje veikė ir prie minėtų telekomunikacinių antenų jungėsi judriojo ryšio numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie priklausė (duomenys neskelbtini) darbuotojams: miškovežio vairuotojui R. G., kurio Nr. (duomenys neskelbtini), transporto vadovui S. Ž., kurio Nr. (duomenys neskelbtini) ir direktorei E. S., kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad tais telefonais naudojosi kaltinamieji, jie patys pripažino ir teisminio nagrinėjimo metu. Taip pat nusikaltimo vietoje veikė dar trys kiti telefonai: J. V., G. B., T. L., tačiau apklausus minėtus asmenis paaiškėjo, kad tą kartą jie kaip draugai kartu važiavo į karjerą, esantį nuo Prienų link Šilavoto k. miške, ten garsiai klausėsi muzikos, išgėrė alaus. Netikėti anksčiau aptartais liudytojų parodymais, kurie yra tarpusavyje visiškai sutampantys, bei kuriuos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai teismas neturi pagrindo. Byloje esantis raštas iš UAB „TELE 2“ patvirtina, kad pastarųjų asmenų, buvusių karjere, kaip ir Šilo 30 kvartale buvusių asmenų telefonų sujunginius fiksuoja tas pats bokštas.

Liudytojos E. S. detaliais kaltinamųjų versiją patvirtinančiais parodymais, keliančiais abejonių, teismas netiki ir nesivadovauja, laiko juos šališkais, duotais, siekiant padėti kaltinamiesiems išvengti atsakomybės, prieštaringais tarpusavyje, kitai bylos medžiagai, juolab kad minėtą liudytoją su kaltinamaisiais sieja itin draugiški ryšiai.

Pats kaltinamasis S. Ž. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jeigu krauna rąstus, tai dažniausiai jis dalyvauja kartu su R. G., o be jo žinios G. negalėjo pervežti medieną, nes jis skaičiuoja laiką kiek jis maždaug kur užtruks ir tas papildomas pervežimas atimtų 2 – 3 valandas, kurias jis tikrai pastebėtų. Taip pat kaltinamasis S. Ž. įrodymų tyrime teisme metu nurodė, kad jis skirstydavo krovinius kur turi važiuoti pasikrauti, kur nuvežti, apskaitydavo medieną, kur kokie likučiai, sandėliai, rašydavo važtaraščius. R. G. pirminėje apklausoje, kurios parodymais teismas dėl aukščiau išvardintų priežasčių vadovaujasi, nurodė, kad jam 2014 m. sausio pabaigoje, anksti ryte paskambino S. Ž. ir nurodė, kad reikės pervežti medieną. Iš byloje esančių darbo sutarčių ir pareiginių instrukcijų matyti, kad S. Ž. atsakomybėje buvo užsakymų priėmimas, sutarčių su rangovais sudarymas, darbo organizavimas ir užtikrinimas, kad bendrovės objektai būtų savalaikiai aprūpinti transportu, vairuotojų darbo kontroliavimas, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju fizinio asmens (B. M.) užsakymo priėmimas taip pat buvo atliktas S. Ž., jo vykdymas buvo kontroliuojamas taip pat pačio S. Ž. (I t., b. l. 146 – 147, 152 – 154). Tai, kad įvykio vietoje veikė abu kaltinamieji neginčijamai patvirtina retransliaciniuose bokštuose užfiksuotų telefoninių pokalbių sujungimai Prienų r., Meškapievio girininkijos, Prienų Šilo 30 kvartale laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 30 d., 5:34 val. iki 2014 m. sausio 30 d., 6:32 val., iš kurių nustatyta, kad abiejų kaltinamųjų telefonai, kurių numerius jie patvirtino ir įrodymų teisme metu, iš minėtos įvykio vietos nurodytu laiku jungiasi prie UAB „Bitė“ telekomunikacinių ryšio antenų (retransliacinių bokštų/celių), esančių adresais Prienų r., Šilavoto sen., Ingavangio k. ir Prienų r., Būdininkų k. Esant šiems duomenims daroma išvada, kad abu kaltinamieji buvo vagystės vietoje, abu jie yra bendravykdytojai, atitinkantys įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) požymius, kaltinamieji veikė bendra tyčia ir abu atliko dalį objektyviosios pusės veiksmų, abu suvokė, kad kėsinasi į tą patį objektą – svetimą medieną, suprato ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius, abu realizavo nusikalstamą sumanymą ir abu bendromis pastangomis įvykdė nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad abejoti aukščiau ištirtais ir įvertintais liudytojų parodymais, telefonų išklotinėmis, specialisto išvadomis ir kitais rašytiniais bylos duomenimis nėra pagrindo, jie sutampa dėl esminių aplinkybių, papildo vieni kitus ir visiškai patvirtina R. G. ir S. Ž. kaltę. Ištyrus ir įvertinus aptartų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad, kaltinimai dėl BK 178 straipsnio 1 dalies nusikaltimo padarymo tiek R. G., tiek S. Ž. pasitvirtino. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymo

BK 300 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dokumentą suklastojo ar disponavo suklastotu dokumentu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą teismų praktiką yra nurodęs, kad dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Dokumento pagrindinė funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-118/2007) yra visuomenei ar jos atskiriems nariams svarbių, teisinę reikšmę turinčių, aplinkybių ar faktų įvertinimas, įvairių teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo fiksavimas bei visų kitų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įtvirtinimas. Nustatant baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą yra apsaugomi ne tik konkrečių fizinių ar juridinių asmenų interesai, išreikšti dokumentine forma (sudarant sutartis ir pan.), bet ir visos visuomenės narių teisinio tikrumo ir patikimumo interesai, ir taip valstybė įgyvendina savo pareigą užtikrinti įvairaus lygmens visuomeninių santykių stabilumą. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyviosios pusės požymis yra kaltė, kuri turi pasireikšti tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-321/2007). BK 300 straipsnyje įtvirtintas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, jis neteisėtai suklastojo tikrą dokumentą ir norėjo taip veikti, motyvas ar tikslas kvalifikavimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys Nr. 2K-407/2008, Nr. 2K-426/2010). Taigi, subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio dalykas yra dokumentas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu.

Nors kaltinamasis R. G. kaltu neprisipažino dėl kaltinimo dėl dokumento klastojimo ir jo panaudojimo, tačiau teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad tą antrąjį byloje esantį važtaraštį jis išrašė, užpildė reikiamas grafas, nurodė automobilio numerį, jis pats jį pasirašė ir atidavė ten, kur nuvežė medieną. Šiuos kaltinamojo R. G. parodymus patvirtino ir papildė kito kaltinamojo S. Ž. paaiškinimas, kad R. G. perrašė važtaraštį dėl datos pasikeitimo, perrašė tikslu, kad nekiltų policijai klausimai, kodėl pas asmenį prieš parą rašytas važtaraštis, važtaraštyje buvo įrašyti tuo metu galiojantys miškovežio numeriai, jame nebuvo nurodytas Šunskų k., o buvo nurodyta Marijampolė, važtaraštį pasirašė tik G., kuris pasirašė ne visiškai pataikydamas į tą vietą, ekspertizės išvadoje irgi nurodyta, kad padėtas vienas parašas ties S. Ž., tačiau jis pasirašė ne už jį, o už save, nes už jį pasirašinėti negali. Be to, tai patvirtino ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta (V t., b. l. 198 – 200): 1) 2014 m. sausio 30 d. krovinio važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys rankraštiniai įrašai ir eilutėje „Medieną perdavė:“, šalia įrašo „ S. Ž.“, esantis parašas yra tinkami identifikavimui; 2) 2014 m. sausio 30 d. krovinio važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) rankraštinius įrašus parašė ir eilutėje „Medieną perdavė:“, šalia įrašo „S. Ž.“, pasirašė vienas asmuo - R. G.; 3) Nustatyti, ar 2014 m. sausio 30 d. kovinio važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „Mediena pervežti priėmė:“, šalia įrašo „R. G.“, pasirašė R. G., ar S. Ž., ar kitas asmuo, negalima, kadangi parašas yra netinkamas identifikavimui dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje (įrašas trumpas, sudarytas tik iš mažai informatyvaus neraidinio elemento. Tokie parašai yra nepakankamai grafiškai informatyvūs ir netinkami pasirašiusio asmens identifikacijai).

Teisminio nagrinėjimo metu buvo iškelta versija, kad įmonėje (duomenys neskelbtini) buvo vidiniai negriežtos atskaitomybės ir griežtos atskaitomybės važtaraščiai, dėl ko byloje esantis 2014 m. sausio 30 d. krovinio važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip vidinis įmonės dokumentas nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, o jis pats surašytas pagal visus reikalavimus, dėl ko jis negali būti BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas. Pažymėtina, kad važtaraštis, nesvarbu ar tai būtų griežtos atskaitomybės dokumentas ar ne, jis dokumentu apskritai tampa tada, kai jis įgyja visus dokumento rekvizitus, t. y. kai jame įrašomos žinios, įrodančios teisinį faktą - kad asmuo, pateikęs šį važtaraštį, turi teisę vežti turtą – medieną ir kad jis tą medieną įgijo teisėtu būdu. Vienas iš kaltinamųjų S. Ž. būtent pats ir nurodė, jog perrašinėjami važtaraščiai tam, kad pateiktų juos tikrinančiai policijai, stabdančiai tikrinti gabenamo krovinio. Taigi, perrašydamas važtaraštį kaltinamasis suvokė, kad jis į dokumentą įrašė neatitinkančias tikrovės žinias tam, kad dokumentą galėtų esant reikalui panaudoti. Kaltinamasis R. G. suklastojo dokumentą- 2014 m. sausio 30 d. važtaraštį, nes jis į jį įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją: nurodė, kad medienos pakrovimo vieta – Baravų km., Kauno r., nors nustatyta, kad krovėsi VĮ Prienų urėdijos Meškapievio girininkijoje; nurodė negaliojančius miškovežio numerius, nors nustatyta, kad miškovežiui numeriai buvo pakeisti daugiau kaip prieš mėnesį (2013 m. gruodžio 12 d.) iki važtaraščio surašymo (2014 m. sausio 30 d.); nurodė, kad gavėjas (duomenys neskelbtini), nors pristatė medieną B. M.; nurodė, kad medieną perdavė S. Ž. ir už jį pats pasirašė, ką pats pripažino teisiamojo posėdžio metu ir ką vienareikšmiškai patvirtino specialisto išvada bei kaltinamojo S. Ž. patvirtinimas teismo posėdžio metu, kad tą važtaraštį pasirašė tik R. G.. Kaltinamojo S. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodymas, kad R. G. važtaraštyje pasirašė už save, nes už jį jis neturėjo teisės pasirašyti, objektyviai leidžia teigti, jog S. Ž. nebuvo davęs sutikimo, įgaliojimo už jį pasirašinėti dokumentus, juolab S. Ž. nurodė, kad R. G. neperdavė jam to važtaraščio pagrindu gautos materialinės naudos – pinigų, taigi tarp jų nebuvo susiformavę atstovavimo santykių (CK 2.136 – 2.138 straipsniai, 2.178 straipsnis). Atmestinas kaip nepagrįstas kaltinamojo S. Ž. argumentas, kad minėtame važtaraštyje yra tik vienas R. G. parašas, kad R. G. pasirašė tik už save, kadangi „... jo parašas didelis, tai bakstelėjo per vidurį, galbūt ne visiškai pataikė į tą vietą ir vizualiai žiūrint jis yra ties jo (Ž.) vardu“. Priešingai šiems kaltinamojo nepagrįstiems pasvarstymams, specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, kad rankraštinius įrašus parašė ir eilutėje „Medieną perdavė“ šalia „S. Ž.“ pasirašė vienas asmuo – R. G., o nustatyti, ar eilutėje „Mediena pervežti priėmė“ šalia įrašo „R. G.“ pasirašė R. G. ar S. Ž. ar kitas asmuo negalima dėl parašo netinkavo identifikavimui, kas reiškia, kad iš esmės važtaraštyje buvo du parašai, tačiau tik vienas jų specialistams buvo tinkamas identifikavimui (V t., b. l. 200). R. G. suvokė, kad pasirašo dokumente, kuris konstatuoja juridinį faktą ir gali sukelti teisines pasekmes, suvokė, kad pasirašo vietoje kito asmens, neturėdamas teisės to daryti ir to norėjo, todėl jo veikoje yra tiesioginė tyčia. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, įrodyta, kad R. G. suklastojo tikrą dokumentą - 2014 m. sausio 30 d. krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį panaudojo, t. y. patalpino į teisinę apyvartą jį perduodamas kartu su pagrobta mediena, siekdamas patvirtinti disponavimo mediena teisėtumą, tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). R. G. atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta bendrininkų grupės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo R. G. padaryti nusikaltimai, numatyti BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, priskirti nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikos tyčinės, nusikaltimai baigti. Kaltinamasis R. G. ankščiau neteistas (VI t., b. l. 144 – 145), baustas administracine tvarka (VI t., b. l. 146 – 162), Prienų r. Psichikos sveikatos centro narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (I t., b. l. 185), dirba (VI t., b. l. 163), vedęs, nepilnamečių vaikų neturi (VI t., b. l. 143), byloje nėra jokių kaltinamąjį neigiamai apibūdinančių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie didesnį asmens pavojingumą visuomenei. Išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam R. G., pirmą kartą teisiamam už nesunkius nusikaltimus skirtinos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės - švelniausia savo rūšimi iš visų BK 178 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių - bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis (BK 3 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1, 2 dalys, 3 dalies 5 punktas, 5 dalis, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai). Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintinos. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą (neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, išskyrus, kad nėra duomenų apie paskutinės administracinės baudos sumokėjimą, dirbantis, tačiau pagal turtinę padėtį jam buvo suteikta nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, auginantis 2 vaikus ir kt.), R. G. nustatytinas ilgesnis skirtinos baudos sumokėjimo terminas – 5 mėnesiai (Lietuvos Respublikos BPK 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos BVK 22 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo S. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). S. Ž. atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta bendrininkų grupės, o jis buvo nusikaltimo iniciatorius, jo vaidmuo pagrobiant svetimą turtą buvo dominuojantis dėl jo darbinių funkcijų – transporto vadovas, atsakingas už medienos užsakymus, jų įvykdymus, darbo organizavimą, vairuotojų darbo kontrolę ir transporto priemones, todėl jo kaip vadovo nurodymu R. G. atliko veikos antraeilį vaidmenį (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo S. Ž. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, priskirtas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis S. Ž. ankščiau neteistas (VI t., b. l. 119 – 120), baustas administracine tvarka (VI t., b. l. 121 – 123), Prienų r. Psichikos sveikatos centro narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (II t., b. l. 63, 66), dirba (VI t., b. l. 129), turi penkis vaikus, iš kurių du nepilnamečiai, byloje nėra jokių kaltinamąjį neigiamai apibūdinančių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie didesnį asmens pavojingumą visuomenei. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas aukščiau aptartas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, tai, kad jis nėra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, sunkinančią aplinkybę – veikos padarymą bendrininkų grupėje ir kaltinamojo dominuojantį vaidmenį nusikaltimo daryme, teismas mano, kad siekiant tinkamai nubausti tokį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalis), įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, taip pat remiantis Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnio nuostatomis (kad, asmeniui pirmą kartą teisiamam už neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai yra skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė) skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis (BK 3 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1, 2 dalys, 3 dalies 5 punktas, 5 dalis, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai). Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą (neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, dirbantis, tačiau pagal turtinę padėtį jam buvo suteikta nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, auginantis 5 vaikus, iš kurių du nepilnamečiai ir kt.), S. Ž. nustatytinas ilgesnis skirtinos baudos sumokėjimo terminas – 5 mėnesiai (Lietuvos Respublikos BPK 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos BVK 22 straipsnio 2 dalis).

Civilinis ieškovas VĮ Prienų miškų urėdija pateikė civilinį ieškinį, prašydami priteisti 1654,30 Eur solidariai iš kaltinamųjų S. Ž. ir R. G. VĮ Prienų miškų urėdijos naudai (I t., b. l. 26 – 28).

Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 1 ir 2 d.).

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos, pagrobus svetimą turtą – VĮ Prienų miškų urėdijai priklausančią medieną, civilinis ieškovas patyrė žalą, tarp nusikalstamos veikos ir pasekmių – patirtos žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 – 6.249 straipsniai, 6.251 straipsnis). Prašomos priteisti žalos dydžio kaltinamieji neginčijo, jis pagrįstas byloje esančiais rašytiniais duomenimis – pareiškimu dėl vagystės ir patirtų nuostolių, apvaliosios medienos taškavimo lapais, surašytais prieš ir po vagystės, 2014 m. sausio 30 d. komisijos aktu, buhalterine pažyma – pavogtos medienos įkainavimo aktu, 2014 m. gruodžio 30 d. pažyma dėl vagystės metu patirtų nuostolių įrašymo į abejotinų skolų sąnaudas, VĮ Prienų miškų urėdijos urėdo įsakymu Nr. K – 137 dėl pavogtos medienos nurašymo į sąnaudas, Meškapievio girininkijos apvaliosios medienos judėjimo ir apskaitos registrų duomenims, Miškų urėdo įsakymu Nr. K-2 „Apvalios medienos mažmeninio pardavimo kainininkas Nr. 1“ (CPK 178 straipsnis) (I t., b. l. 6, 18 – 23, III t., b. l. 80 – 89, IV t., b. l. 59 – 60, V. t. b. l. 47, 48). Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad žalą padarytą turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, o bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam atsako solidariai, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti pilnoje apimtyje ir VĮ Prienų miškų urėdijos naudai priteisti solidariai iš kaltinamųjų R. G. ir S. Ž. 1654,30 Eur turtinei žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso išlaidų atlyginimo, procesinių prievartos priemonių

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

Civilinis ieškovas ieškiniu prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (I t., b. l. 27). Teisminio nagrinėjimo metu civilinio ieškovo atstovas prašė priteisti advokato išlaidas, sumoje – 1300 Eur, pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus (VII t., b. l. 76 – 79, 85).

Teismas įvertinęs bylos ir civilinio ieškinio sudėtingumus, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, kad atstovas civilinį ieškovą atstovavo ir ikiteisminiame tyrime, ruošė skundą, dalyvavo atnaujintame ikiteisminiame tyrime ir teisminiame nagrinėjime, atsižvelgdamas į nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, teisinei pagalbai skirtą darbo laiką, į tai, kad kaltinamiesiems buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (VII t., b. l. 45, 67), kas savaime rodo, jog jų turtinė padėtis nėra gera ir kad iš jų priteistina turtinė žala jų turtinę padėtį dar labiau apsunkins, tuo tarpu civilinį ieškovą gynė privatus advokatas, todėl sprendžia, kad civilinio ieškovo turėtų išlaidų suma teisinėms paslaugoms yra per didelė, todėl mažintina ir iš kaltinamųjų lygiomis dalimis priteistina 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų VĮ Prienų miškų urėdija naudai.

Kitų duomenų apie proceso išlaidas byloje nepateikta.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, R. G. ir S. Ž. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II tomas, b. l. 27, 28, 77, 78).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 30 MGL dydžio baudą.

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 20 MGL dydžio baudą

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, subendrinti iš dalies sudedant, ir už nurodytas nusikalstamas veikas R. G. paskirti subendrintą bausmę – 40 MGL dydžio (1506,40 Eur) baudą, ją sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 35 MGL (1318,10 Eur) dydžio baudą, ją sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir solidariai priteisti iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1654,30 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 30 ct) turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo VĮ Prienų miškų urėdija, juridinio asmens kodas 191803586, naudai.

Priteisti iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų VĮ Prienų miškų urėdija, juridinio asmens kodas 191803586, naudai.

Priteisti iš S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų VĮ Prienų miškų urėdija, juridinio asmens kodas 191803586, naudai.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, R. G. ir S. Ž. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.