Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą dėl antstolės veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Ginčo esmė

Antstolė 2016 m. balandžio 18 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad skolininko skundas analogiškas skolininko 2015 m. rugsėjo 28 d. skundui. Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-497-390/2016 paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-25572-800/2015, kuria skolininko skundą dėl vykdomosios bylos Nr. 0036/10/02397 nutraukimo atmetė. Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarimas vykdytinas. Vykdymo išlaidų dydžio teisėtumą gali nustatyti teismas, todėl prašymo paskirti antstolei baudą nevertino.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas neatsižvelgė, kad šiuo atveju skundo dalykas naujas ir naujas senaties terminas nuo 2013 m. birželio 30 d. iki 2015 m. birželio 30 d. Pateikė Marijampolės pataisos namų 2016 m. kovo 31 d. pažymą Nr. 53/09-1314, dėl kurios Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartyje nebuvo ginčo.

Suinteresuotas asmuo antstolė A. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Skolininko skundas analogiškas 2015 m. rugsėjo 22 d. skundui vykdomojoje byloje Nr. 0036/10/02397. Pareiškėjas vengia sumokėti paskirtą baudą.Skolininkas nenurodo, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. prašymu prašė nukreipti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0036/09/01230 ir 0036/10/02397 į jo darbo užmokestį, gaunamą įkalinimo įstaigoje. Nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojus Administracinių teisės pažeidimo kodekso naujai redakcijai, ATPK 308 straipsnyje numatyta nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Tačiau vadovaujantis 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. XII- 601, iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Atsižvelgiant į tai Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarimas Nr. A2.6.-336- 439/yra vykdytinas. Skolininkas gauna darbo užmokestį įkalinimo įstaigoje. Išieškojimas nukreiptas į skolininko darbo užmokestį vadovaujantis CPK 733 str. – 736 str. nustatyta tvarka ir dydžiais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atsisakymo priimti skundą

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, nustatęs, kad yra išnagrinėtas analogiškas pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 28 d. skundas įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi.Iš vykdomosios bylos Nr. 0036/10/02397 matyti, kad antstolė A. A. vykdo Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.6.-336-439/2009 dėl 2600 Lt (753,01 Eur) baudos išieškojimo iš G. B. (apelianto) valstybės naudai. Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 28 d. antstolei pateikė skundą, kuriuo prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0036/10/02397 suėjus vykdymo senaties terminui. Skunde nurodė, kad vykdymo senaties terminas suėjo 2014 m. gegužės 11 d. Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-25572-800/2015 skolininko skundą dėl vykdomosios bylos nutraukimo atmetė. Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-497-390/2016 Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 8 d. skundu prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0036/10/02397 suėjus vykdymo senaties terminui, nes vykdymo senaties terminas suėjo 2015 m. birželio 30 d.Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad 2016 m. balandžio 8 d. skunde pateikė naują skundo dalyką ir senaties terminą, nes antstolė, būdama pakankamai neaktyvi, praleido 2 metų senaties terminą (nuo 2013 m. birželio 30 d. iki 2015 m. birželio 30 d.). CPK 18 straipsnis įtvirtinta teismo sprendimo privalomumo principą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 182 straipsnio 2 punktas įtvirtina galimybę neįrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Įstatymas taip pat numato, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-497-390/2016 išnagrinėjo apelianto skundą dėl ginčo, kilusio tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir nagrinėjamoje byloje. Teismas konstatavo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0036/10/02397 vykdomieji veiksmai (priimti patvarkymai bei atlikti užklausimai) atlikti laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 27 d. iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. periodiškai ir nenustatytas 2 metų laikotarpis, kuriuo antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų. Vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti antstolei nepraleidus įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino, todėl nebuvo pagrindo nutraukti vykdomosios bylos Nr. 0036/10/02397 dėl vykdymo senaties termino suėjimo. Taigi, teismas įvertino antstolės procesinį aktyvumą laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 27 d. iki 2015 m. rugpjūčio 10 d., kuris patenka į apelianto skundžiamą laikotarpį nuo 2013 m. birželio 30 d. iki 2015 m. birželio 30 d. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad apeliantas nurodė naują (nevertinto laikotarpio) skundo dalyką (senaties terminą), dėl kurio teismas nebūtų pasisakęs įsiteisėjusia teismo nutartimi (CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas, 185 straipsnis). Tuo vadovaujantis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atsisakė priimti dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų (senaties termino skaičiavimo; antstolės veiksmų, vykdant priverstinį išieškojimą; Marijampolės pataisos namų 2016 m. kovo 31 d. pažymos Nr. 53/09-1314), nes jie nėra susiję su apeliacijos dalyku, sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, nes jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Remiantis išdėstytais motyvais, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.