- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-15
- Bylos Nr.
- 2S-497-390/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19849-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- G. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25572-800/2015 pagal pareiškėjo G. B. skundą dėl antstolės A. A. veiksmų, suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolės A. A. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0036/10/02397 vykdomas vykdomasis dokumentas – Šilalės r. apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.6.-336-439/2009 dėl 753,01 eurų baudos išieškojimo iš G. B. valstybės naudai. Pareiškėjas (skolininkas) G. B. 2015-09-28 pateikė antstolei A. A. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė nutraukti vykdomąją bylą suėjus vykdymo senaties terminui. Skunde nurodė, kad vykdymo senaties terminas byloje suėjo 2014-05-11 (Administracinės teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-336-439, Šilalės rajono apylinkes teismo 2009-05-11 nutarimas). 2015-09-22 pareiškėjas kreipėsi į antstolę, prašydamas informuoti apie vykdomosios bylos nutraukimą. Antstolė įstatyme nustatytos pareigos bylą nutraukti neatliko. Suinteresuotas asmuo antstolė A. A. 2015-10-02 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0036/10/02397 skolininko G. B. skundo netenkino, vykdomąją bylą kartu su skundu persiuntė Kauno apylinkės teismui. Antstolė patvarkyme nurodė, jog iš skolininko vykdo išieškojimą taip pat ir vykdomojoje byloje Nr. 0036/09/01230 pagal Kauno m. apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. L2-19723-657/2008 dėl 137,17 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“ naudai. Vykdomojoje byloje Nr. 0036/10/02397 2010-05-28 skolininkui išsiųstas siūlymas susimokėti skolą gera valia. Nesumokėjus baudos gera valia, pradėtos taikyti priverstinio vykdymo priemonės, t. y. patikrinta skolininko turtinė padėtis, areštuotos skolininko sąskaitos AB Swedbank, apribota disponavimo teisė transporto priemonei, tačiau nenustačius jos buvimo vietos nebuvo galimybės jos įvertinti ir realizuoti. Skolininkui nebemokant jam paskirtų baudų/skolų gera valia, buvo nuolat tikrinama skolininko turtinė padėtis, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytais protingumo, ekonomiškumo, sąžiningumo principais užklausimai buvo atliekami vykdomojoje byloje Nr. 0036/10/02397 arba vykdomojoje byloje Nr. 0036/09/01230 siekiant nepagrįstai nedidinti skolininkui papildomų vykdymo išlaidų, kas pasunkintų jo finansinę padėtį. Nustačius, kad skolininkas atlieka įkalinimo bausmę ir gauna pajamas prilyginamas darbo užmokesčiui, išieškojimas nukreiptas į jo pajamas. Nuo 2015-07-01 įsigaliojus Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) naujai redakcijai, ATPK 308 straipsnyje numatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas - penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Tačiau įstatymo leidėjas taip pat numatė, kad vadovaujantis 2013-11-19 įstatymu Nr. XII-601 nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Atsižvelgiant į tai Šilalės r. apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.6.-336-439/2009 yra vykdytinas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjo G. B. skundą dėl antstolės A. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0036/10/02397 atmetė. Teismas sprendė, kad nuo 2015-07-01 įsigaliojusi Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnio redakcija, numatanti, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra penkeri metai nuo ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, šiuo atveju netaikytina ir paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Pagal ATPK 312 straipsnio nuostatas nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009), taip pat ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Teismas iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0036/10/02397 nustatė, kad antstolės A. A. kontoroje vykdomas Šilalės r. apylinkės teismo nutarimas Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.6.-336-439/2009 dėl 753,01 eurų baudos išieškojimo iš G. B. valstybės naudai. 2010-05-28 skolininkui išsiųstas siūlymas susimokėti skolą gera valia. Nesumokėjus baudos gera valia pradėtos taikyti priverstinio vykdymo priemonės, t. y. patikrinta skolininko turtinė padėtis, areštuotos skolininko sąskaitos AB Swedbank, apribota disponavimo teisė transporto priemonei, tačiau nenustačius jos buvimo vietos nebuvo galimybės jos įvertinti ir realizuoti. Skolininkui nebemokant jam paskirtų baudų/skolų gera valia, buvo nuolat tikrinama skolininko turtinė padėtis – 2013-11-06, 2014-09-26, 2015-06-25. Teismas, įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, sprendė, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog skola per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo nebuvo išieškota dėl antstolės aplaidumo. Vykdymo veiksmai dėl baudos išieškojimo iš skolininko buvo atliekami nuolat, periodiškai pateikiant užklausimus, ir tikrinama skolininko turtinė padėtis. Skolininko neveikimą, kai jis, būdamas darbingo amžiaus, per penkis metus nesugebėjo sumokėti baudos, teismas prilygino vengimui vykdyti nutarimą dėl baudos paskyrimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas G. B. atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti, nutraukti vykdomąją bylą suėjus vykdymo senaties terminui, skirti antstoliui baudą už neteisėtą vykdymo išlaidų reikalavimą.
Atskirasis skundas grindžiamas sekančiais motyvais:
Yra suėjęs vykdomosios bylos dvejų metų vykdymo senaties terminas, todėl vykdymo procesas turi būti nutrauktas. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų vengęs baudos mokėjimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 611 straipsnio 5 dalį už neteisėtą vykdymo išlaidų reikalavimą antstoliui turi būti skiriama bauda.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 nurodė, jog, kadangi nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, tai turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų.
Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).
Nors nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013-11-19 Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme Nr. XII - 601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo atžvilgiu priimto nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra dveji metai.
Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad 3 mėnesių vykdomojo dokumento padavimo terminas, numatytas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje pažeistas nebuvo.
Apelianto teigimu, nagrinėjamuoju atveju yra suėjęs vykdomosios bylos dvejų metų vykdymo senaties terminas, todėl vykdymo procesas turi būti nutrauktas. Apelianto nuomone, vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų vengęs baudos mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokie apelianto skundo argumentai nepagrįsti.
Akcentuotina, jog sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti konstatuoti ne tik skolininko veiksmai, kuriais jis nesiekė išvengti baudos mokėjimo, tačiau taip pat konstatuota ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Vykdomojoje byloje Nr. 0036/10/02397 vykdomieji veiksmai (priimti Patvarkymai bei atlikti užklausimai) atlikti laikotarpiu nuo 2010-07-27 iki 2015-08-10 periodiškai ir nenustatytas 2 metų laikotarpis, kuriuo antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų. Nustatyta, kad pareiškėjas pajamų negavo, nedirbo, todėl realiai antstolė neturėjo galimybės išieškoti baudų. Antstolei vykdomojoje byloje Nr. 0036/10/02397 2015-07-23 nustačius, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, o vėliau Marijampolės pataisos namuose, buvo priimti 2015-07-23, 2015-07-30 Patvarkymai vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų atlikęs veiksmus, rodančius siekį sumokėti paskirtą baudą. Priešingai, bylos aplinkybės rodo, kad pareiškėjas savo veiksmais ( neveikimu) siekė išvengti baudos mokėjimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog būtent dėl pareiškėjo veiksmų užsitęsė baudos išieškojimas, nes pareiškėjas, būdamas darbingo amžiaus per penkis metus nesugebėjo sumokėti baudos. Esant nustatytoms aplinkybėms pripažintina, jog vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti antstolei nepraleidus įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino, todėl nėra pagrindo nutraukti vykdomosios bylos Nr. 0036/10/02397 dėl vykdymo senaties termino suėjimo. Netenkinus pareiškėjo skundo nutraukti vykdomąją bylą esant vykdymo senačiai, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo atskirojo skundo argumentas dėl baudos antstolei skyrimo už neteisėtą vykdymo išlaidų reikalavimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl administracinės nuobaudos – baudos vykdymo, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomosios bylos nutraukimą (CPK 584 straipsnis, 629 straipsnis), dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.