- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-1767-643/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22033-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Laiva“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1358-1154/2022, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laiva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Laiva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Neris“ 1 554,95 Eur žalos ir 41 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. vasario 26 d. apie 15 val. jai priklausančios sandėlio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo užlietos vandeniu, kuris sunkėsi per lubas, bėgo per patalpų sienas, apsėmė grindis, patalpose dingo elektra. Ieškovei kreipusis į namo administratorę UAB „Mano Būstas Neris“, buvo iškviesta avarinė tarnyba, jos darbuotojas įvardijo, kad dėl nevalyto ir susikaupusio tirpstančio sniego netvarkingame ir neizoliuotame namo bendro naudojimo antro aukšto koridoriuje vanduo prasisunkė pro namo konstrukcijas ir užliejo patalpas. Pažymėjo, kad atsakovė žadėjo skubiai spręsti problemą, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi.
3. Paaiškino, kad dėl užpylimo padaryta žala patalpoms, elektros įrangai, kompiuteriams ir patalpose buvusioms prekėms, bendra žalos vertė – 1 554,95 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovė aplaidžiai vykdė savo funkcijas, neprižiūrėjo bendro naudojimo patalpų, nevalė sniego, bendro naudojimo patalpos nebuvo tinkamai hermetizuotos ir apsaugotos nuo vandens pratekėjimo, dėl to ieškovės patalpos buvo užlietos, todėl atsakovei kyla atsakomybė už atsiradusią žalą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Mano Būstas Neris“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindė tuo, kad ieškovė neįrodė nė vienos iš atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį patenkino: priteisė ieškovei UAB „Laiva“ iš atsakovės UAB „Mano Būstas Neris“ 1 554,95 Eur žalos atlyginimo ir 41 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Mano Būstas Neris“ 44,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sandėliavimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios ieškovei UAB „Laiva“, 2021 m. vasario 26 d. 15 val. buvo užlietos vandeniu. Pastato, kuriame yra ieškovės patalpos, bendro naudojimo objektų administratorė yra atsakovė UAB „Mano Būstas Neris“, kuri yra atsakinga už pastato bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą ir tinkamos jų būklės užtikrinimą. Nustatyta, kad ieškovei priklausančios patalpos yra pastato pirmame aukšte, virš ieškovės patalpų yra J. L. butas, kurio adresas – (duomenys neskelbtini), įėjimas į J. L. butą yra iš lauko – iš bendro naudojimo atviros laiptų aikštelės, einančios palei J. L. buto sieną, po laiptų aikštele yra atvira erdvė, ieškovės patalpos yra po J. L. butu ir ribojasi su juo per lubas, o per sienų ir lubų sandūrą (siūlę) viršuje taip pat ribojasi su išorinėmis namo konstrukcijomis – atvira laiptų aikštele.
7. Teismas vertino, kad ieškovė sąžiningai stengėsi pateikti visus turimus bylai reikšmingus įrodymus, prašė apklausti liudytojus, todėl jos kaltės nėra dėl to, kad byloje liudytoju nebuvo apklaustas įvykio dieną iškviestos avarinės tarnybos darbuotojas, nurodė, kad ji neatsako ir už tai, kad avarinės tarnybos aktas surašytas neaiškiai, nėra informatyvus. Pažymėjo, kad atsakovė elgėsi pasyviai tiek įvykio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu, nors turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą, kaip namo bendro naudojimo objektų administratorė, išsiaiškinti įvykio priežastis.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovės patalpų užliejimo šaltinis buvo ne J. L. bute. Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų, nesiėmė veiksmų ištirti įvykio priežastis, nedalyvavo avarinės tarnybos darbuotojui aiškinantis įvykio priežastis, kas reiškia, jog pati atsisakė savo teisės surinkti ir pateikti teismui įvykio priežastims nustatyti reikšmingus įrodymus. Remiantis tuo, teismas padarė išvadą, jog labiausiai tikėtina, kad buto užpylimo priežastis buvo būtent vandens patekimas per išorines pastato konstrukcijas – atvirą laiptų aikštelę. Pažymėjo, kad jokių kitų užpylimo priežasčių nenustatė ir ieškovės patalpas bei virš jų erzančius objektus įvykio dieną apžiūrėjęs avarinės tarnybos darbuotojas, todėl laikė minėtą aplinkybę nustatyta.
9. Teismas, iš byloje esančių statinio apžiūros aktų nustatęs, kad pastato laiptų ir laiptų aikštelių būklė nurodyta kaip patenkinama, tačiau kartu pažymėta, kad laiptai veikiami oro temperatūrų skirtumų, turi pažeidimų, vietomis trupa betonas, o skiltyje „Rekomenduojami darbai defektams šalinti“ nurodyta, kad reikalinga remontuoti išorinius laiptus su aikštele, toks poreikis buvo nustatytas dar 2019 m. spalio 5 d., padarė išvadą, jog reikiamų veiksmų minėtu klausimu nebuvo imtasi. Teismas vertino, kad pastato administratorei buvo žinoma, jog pastato būklė nėra gera, tačiau ši nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad ji tinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.
10. Teismas nurodė, kad atsakovė ne tik po įvykio, bet ir iki jo nedėjo reikiamų pastangų užtikrinti saugumo reikalavimus atitinkančią bendro naudojimo objektų būklę, o tai reiškia atsakovės veiksmų neteisėtumą kaip vieną iš sąlygų jos civilinei atsakomybei kilti. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius dėl žalos neįrodytumo, nurodydamas, kad ši turėjo realią galimybę atvykti ir apžiūrėti patalpas iš karto po įvykio ir įvertinti patalpų užliejimu padarytą žalą, tačiau to nedarė.
11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys, nurodė, kad atsakovė savo kaltės prezumpcijos nepaneigė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Atsakovė UAB „Mano Būstas Neris“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės UAB „Laiva“ atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
13. Atsakovė paaiškina, kad ant dalinai atviros laiptų aikštelės, kuri buvo naudojama ir ja vaikščiojo mažiausiai 4 butų gyventojai, negalėjo būti tokios sniego sankaupos, iš kurios būtų susidaręs toks vandens kiekis, jau net neatsižvelgiant į tai, kad esant tokiai temperatūrai ženklių sniego sankaupų negalėjo apskritai būti.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė konkrečios pratekėjimo vietos ir sprendė, jog tikėtina, kad vanduo bėga iš balkono, tačiau atsakovės pateiktame vėlesniame apžiūros akte nurodyta, kad trūkumų laiptų aikštelėje nenustatyta. Pažymi ir tai, kad tam, jog būtų įvykęs toks apliejimas, kokį įrodinėjo ieškovė, plyšys sienoje ar/ir laiptų aikštelėje turėjo būti ne šiaip įtrūkimas, o ženkli anga ar ertmė, o apie tokios ertmės egzistavimą byloje duomenų nėra.
Atsiliepimas
15. Atsakovė nurodo, kad ieškovė neįrodinėjo, jog jos patalpos buvo aplietos iš aukščiau esančio buto, priklausančio J. L., ir vien deklaratyviais teiginiais teigė, jog aplieta buvo iš laiptų aikštelės, nors privalėjo teikti įrodymus ir įrodyti, kad konkretaus įvykio sukėlusio žalą apliejimo šaltinis buvo laiptų aikštelė, o ne kiti šaltiniai.
16. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovei, nors atsakovė pateikė teismui paaiškinimą, jog A. Š. nebedirba pas atsakovę ir kitų duomenų apie jį neturi. Pažymi, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ne atsakovė, o ieškovė nesiėmė visų galimybių pakviesti liudytojo – nepateikė Gyventojų registro duomenų, todėl nepagrįstas teismo teiginys, jog liudytojas nebuvo apklaustas dėl atsakovės kaltės.
17. Atsakovė pažymi, kad vykdė daugiabučio namo techninę priežiūrą, aktavo apžiūros aktus, atliko kitus būtinuosius darbus, pvz. organizavo stogo remonto darbus, o laiptai ir laiptų aikštelės nebuvo pripažintos avarinės būklės, kas reiškia, jog natūralus laiptų ir laiptų aikštelių nusidėvėjimas nevertintinas kaip defektas, kurį namo priežiūrą organizuojanti atsakovė turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti, t. y. tai nebuvo privalomai atliktinas darbas, priskiriamas privalomiesiems reikalavimams. Papildomai nurodo, kad butų savininkai nesikreipė į atsakovę dėl laiptų aikštelės remonto ar konkrečių defektų.
18. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo susijusio su atsakovės neteisėtais veiksmais, o tiek paaiškinimuose, tiek procesiniuose dokumentuose visą dėmesį skyrė situacijai po užliejimo, kas reiškia, jog visi minėti argumentai yra nesusiję su bylos dalyku.
Atsiliepimas
19. Ieškovė UAB „Laiva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą ir atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
20. Nurodo, kad atsakovė neteisingai traktuoja staigų temperatūros skirtumą ir šilumos poveikį, nes būtent staigus temperatūros skirtumas, tai yra labai staigus atšilimas, lėmė greitą sniego tirpimą ir didelio vandens kiekio prasiskverbimą bei pratekėjimą į apačioje esančias patalpas.
Šalies argumentai
21. Ieškovė paaiškina, kad atsakovė hiperbolizuoja ir klaidingai nurodo pratekėjusio vandens kiekį, nes tiek ieškovės, tiek liudytojos J. L. teigimu, užlietose patalpose buvo apie 2 cm vandens, kadangi užlieta patalpa yra padalinta į dvi dalis, kurios yra atskirtos siena turinčia slenkstį, dėl kurio vanduo neišsiliejo visoje patalpoje, o buvo sulaikytas toje patalpos dalyje, kur sandėliuojamos prekės, bet ne įmonės dokumentai. Taip pat pažymi, kad pastatas, kuriame įvyko avarija yra senas, grindys nėra idealiai lygios, atsakovės apskaičiuotas ir nurodomas pratekėjusio vandens kiekis dešimteriopai padidintas ir neatitinka tikrovės.
22. Taip pat paaiškina, kad laiptų aikštelė, priešingai nei nurodo atsakovė, naudojama tik 1 buto gyventojos, būtent liudininkės J. L., kuri nurodė, kad aplinkiniai butai jau kelis metus yra apleisti ir negyvenami, o ši dėl savo amžiaus ir suprastėjusios sveikatos nebesugeba pati viena nukasti visos laiptų aikštelės aplink visus butus, todėl žiemos metu prasikasa tik praėjimą iki savo buto. Nurodo, kad liudininkė pažymėjo, jog prie vieno iš aikštelės butų buvo susikaupusio sniego, bei prie šio buto atvykęs atsakovės iškviestas avarinės tarnybos darbuotojas A. Š. rado 10 x 10 cm dydžio skylę, kurią ir įvardino kaip užliejimo šaltinį, kurį liudininkė pati, savo jėgomis, užcementavo, nes namo administratorė šių darbų atlikti nesiteikė.
Atsiliepimas
23. Atsiliepime pažymima, kad dar 2019 metais namo administratorė apžiūros aktuose akcentavo, kad reikalinga remontuoti išorinius laiptus su aikštele, 2021 metais pažymėjo tą patį, tačiau būdama atsakinga už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir išsaugojimą nesiėmė jokių veiksmų, ko pasekoje dėl nesuremontuotos ir įtrūkimų, skylių bei pažeidimų turinčios laiptų aikštelės įvyko vandens pratekėjimas ir buvo užpiltos UAB „Laiva“ priklausančios patalpos.
24. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė klaidina teismą, nurodydama laiptų aikštelės nuotrauką iš apačios. Paaiškina, kad nuotrauka yra daryta ieškovės, tai trečiojo aukšto laiptų aikštelė ir niekaip negali atspindėti antrojo aukšto laiptų aikštelės būklės, antrojo aukšto laiptų aikštelės nufotografuoti iš apačios nepavyko nei ieškovei, nei atsakovės atstovui, nes dėl nenurodomų priežasčių patekimas po antrojo aukšto laiptų aikštele namo administratorės yra blokuojamas, pakabinta spyna ant grotų, pro kurias patenkama į uždarą kiemelį ir po antrojo aukšto laiptų aikštele, rakto nuo uždėtų namo administratorės grotų nei liudininkė, nei aplinkinių butų gyventojai neturi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
27. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
28. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamo bendrojo naudojimo objekto priežiūros ir išsaugojimo, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
29. Byloje nustatyta, kad sandėliavimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios ieškovei UAB „Laiva“, 2021 m. vasario 26 d. 15 val. buvo užlietos vandeniu. Pastato, kuriame yra ieškovės patalpos, bendro naudojimo objektų administratorė yra atsakovė UAB „Mano Būstas Neris“, kuri yra atsakinga už pastato bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą ir tinkamos jų būklės užtikrinimą. Byloje nėra duomenų, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai nustatyta tvarka būtų įsteigę daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendriją ar sudarę jungtinės veiklos sutartį su namo administratore, kas reiškia, jog namo bendro naudojimo objektų valdymui, naudojimui, priežiūrai, remontui organizuoti ir užtikrinti atsakovė UAB „Mano Būstas Neris“ yra paskirta šio daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratore CK 4.84 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovės teigimu, jos patalpų užliejimas įvyko dėl neprižiūrimų bendro naudojimo patalpų – balkono, esančio virš ieškovės patalpų, todėl už atsiradusią žalą yra atsakinga atsakovė UAB „Mano Būstas Neris“.
30. Atsižvelgdama į tai, jog namo administratorė turėjo vykdyti daugiabučio namo priežiūrą, tačiau šią pareigą vykdė netinkamai, ieškovė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo nukreipė į atsakovę – ieškovė UAB „Laiva“ 2021 m. vasario 26 d. atsakovei pranešė apie patalpų užpylimą, byloje pateiktas 2021 m. vasario 25 d. (data nurodyta klaidingai, nes įvykis įvyko 2021 m. vasario 26 d., o tarnyba atvyko tą pačią dieną) avarinės tarnybos darbuotojo surašytas aktas, kuriame nurodyta, kad vanduo bėga iš antro aukšto, patikrinus viršuje esančios kaimynės butą Nr. 9 buvo nustatyta, kad minėtame bute visur sausa, ir kad tikėtina, jog vanduo bėga iš balkono (laiptų aikštelės). Byloje esantys įrodymai rodo, kad atsakovė, namo administratorė, aptariamo įvykio netyrė, nedalyvavo avarinės tarnybos darbuotojui aiškinantis įvykio priežastis.
Žemesnės instancijos teismas
31. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog labiausiai tikėtina, kad buto užpylimo priežastis buvo būtent vandens patekimas per išorines pastato konstrukcijas – atvirą laiptų aikštelę, nurodė, kad būtent atsakovė UAB „Mano Būstas Neris“ nedėjo reikiamų pastangų užtikrinti saugumo reikalavimams atitinkančią bendro naudojimo objektų būklę, kas sudarė pagrindą kilti jos civilinei atsakomybei, pabrėžė, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys.
32. Atsakovė UAB „Mano Būstas Neris“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neištyrė ir nenustatė visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei konstatuoti, savo sprendimą grindė prielaidomis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
33. Apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog buvo visos būtinosios sąlygos atsirasti deliktinei atsakomybei. Atsakovės nuomone, teismas netinkamai vertino įrodymus, nepagrindė kaip pasireiškė jos neteisėti veiksmai, todėl ir atlyginti ieškovei kilusios turtinės žalos atsakovė neturi.
34. CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.
35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju tekėjo vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas).
36. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
37. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).
38. Apeliaciniame skunde atsakovės nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovei, teigiama, kad ieškovė neįrodinėjo, jog jos patalpos buvo aplietos iš aukščiau esančio buto, priklausančio J. L., ir vien deklaratyviais teiginiais teigė, jog aplieta buvo iš laiptų aikštelės, nors privalėjo teikti įrodymus ir įrodyti, kad konkretaus įvykio sukėlusio žalą apliejimo šaltinis buvo laiptų aikštelė, o ne kiti šaltiniai. Su šiais atsakovės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
39. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovė dėjo pakankamas pastangas siekdama įrodyti, jog aptariamo įvykio sukėlusio žalą apliejimo šaltinis buvo laiptų aikštelė: iš karto po įvykio apie jį pranešė namo administratorei, atsakovei, pastarosios pranešimų sistemoje užregistruoti 2021 m. vasario 26 d., 2021 m. kovo 1 d., 2021 m. kovo 3 d., 2021 m. kovo 8 d. ieškovės kreipimaisi, ieškovė 2021 m. kovo 8 d. rašė skundą atsakovei ir tikėjosi šios aktyvaus dalyvavimo, pateikė visus bylai reikšmingus įrodymus, jos iniciatyva buvo apklausta liudytoja, iš karto po užliejimo buvo iškviesta avarinė tarnyba. Pažymėtina, jog iš avarinės tarnybos surašyto akto matyti, kad liudytojos butas incidento metu buvo sausas, kas reiškia, jog vandens nutekėjimo iš jos buto nebuvo, akte taip pat nurodyta, jog labiausiai tikėtina užliejimo priežastis – vandens patekimas iš balkono (laiptų aikštelės). Kadangi byloje nustatyta, jog ieškovės patalpos viršuje ribojasi ne tik su liudytojos butu, bet ir su bendromis konstrukcijomis, kurių priežiūra ir tinkamas būklės užtikrinimas priskirtinas namo administratorei, atsakovei UAB „Mano Būstas Neris“ – laiptų aikštele (per viršutinį sienų kampą), kur ir buvo nustatytas vandens pratekėjimas į ieškovės patalpas, laikytina, kad ieškovė įrodė buto užliejimo faktą iš aukščiau esančių patalpų, kurias administruoja atsakovė. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs jokių kitų galimų užpylimo priežasčių, padarė pagrįstą išvadą, jog labiausiai tikėtina, kad buto užpylimo priežastis buvo būtent vandens patekimas per išorines pastato konstrukcijas – atvirą laiptų aikštelę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Remiantis tuo, atmetami atsakovės UAB „Mano Būstas Neris“ argumentai, jog ieškovė neįrodė, kad jos patalpos buvo aplietos iš aukščiau esančio buto ir vien deklaratyviais teiginiais teigė, jog aplieta buvo iš laiptų aikštelės.
40. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė konkrečios pratekėjimo vietos, byloje nebuvo įrodyta, jog butas buvo užlietas iš atviros laiptų aikštelės. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais taip pat nesutinka.
41. Nors atsakovės teigimu, byloje nebuvo įrodyta, jog butas buvo užlietas iš atviros laiptų aikštelės ir joje negalėjo būti tokios sniego sankaupos, iš kurios būtų susidaręs toks vandens kiekis, tačiau, kaip jau buvo minėta, esant pakankamiems duomenims apie tai, kad užpylimas įvyko iš atsakovės administruojamos atviros laiptų aikštelės, ieškovė neprivalo įrodyti konkrečios tokio užpylimo priežasties, t. y. dėl ko vanduo pratekėjo į ieškovės butą. Ginčo dėl to, kad virš ieškovės buto yra atvira laiptų aikštelė, nėra, tai patvirtina byloje esantys įrodymai.
42. Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Šioje vietoje pažymėtina, kad CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra paskirta bendrojo naudojimo objektų administratore. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 (toliau – Nuostatai), 3 punkte apibrėžtas pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau – patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Be to, vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, rengia ilgalaikį namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, rengia namo priežiūros ūkinį planą, organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4 punktas). Šis teisinis reglamentavimas lemia, jog atsakovė turėjo užtikrinti bendrųjų patalpų tinkamą būklę, nes būtent ji buvo atsakinga už jų administravimą.
43. Taigi šiuo atveju ieškovei byloje įrodžius buto užliejimo iš aukščiau esančios atsakovės administruojamos aikštelės faktą, pareigą įrodyti (paneigti), kad atsakovė nėra atsakinga dėl užpylimo, kad jis negalėjo įvykti, nes ja vaikščiojo 4 butų gyventojai ir joje negalėjo būti tokios sniego sankaupos, iš kurios būtų susidaręs toks vandens kiekis, bei kad tam, jog būtų įvykęs toks apliejimas, plyšys sienoje ar/ir laiptų aukštelėje turėjo būti ne šiaip įtrūkimas, o ženkli anga ar ertmė, turėjo atsakovė, tačiau to nepadarė ir apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovės teiginiai, jog tą dieną, kurią įvyko aptariamas buto užliejimas, laiptų aikštelėje negalėjo būti tokios sniego sankaupos, nes Lietuvoje buvo užfiksuotas šilumos rekordas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad bute neįvyko užliejimas ir kad ieškovė neįrodė jai priklausančio buto užliejimo.
44. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.07.03:2017 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).
45. Nagrinėjamu atveju ieškovės butas buvo užlietas dėl netinkamai prižiūrimos laiptų aikštelės, kuri priskirtina daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo įrangai ir už jos priežiūrą yra atsakinga namo administratorė, todėl būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, pavyzdžiui, kad tam tikru periodiškumu atliko namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti laiptų aikštelę ir pan.
46. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, patenkinama laiptų aikštelės būklė buvo nustatyta dar 2019 m. spalio 5 d. statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 5 d. statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) pastato laiptų ir laiptų aikštelių būklė apibūdinta taip pat, nurodyta, kad laiptai veikiami oro temperatūrų skirtumų, turi pažeidimų, vietomis trupa betonas, taip pat nurodyta, kad reikalinga remontuoti išorinius laiptus su aikštele. Visos šios aplinkybės rodo, jog aikštelės būklė nebuvo gera, buvo kilęs poreikis ją remontuoti, tačiau byloje nėra duomenų, jog namo administratorė atlikusi statinio apžiūrą ir nustačiusi minėtus trūkumus, būtų ėmusis kokių nors veiksmų, kaip pavyzdžiui organizavusi laiptų aikštelės remonto darbus, nors ieškovė po įvykusio vandens užliejimo bute ne kartą kreipėsi į namo administratorę, tokių duomenų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, kad ji organizavo stogo remonto darbus, o laiptai ir laiptų aikštelės nebuvo pripažintos avarinės būklės ir dėl to ši neturėjo pareigos be bendraturčių sutikimo jos tvarkyti, nors žinojo apie jos techninei priežiūrai priskirto objekto defektus, yra visiškai nepagrįsti bylos duomenimis.
47. Minėta, kad laiptų aikštelės defektai buvo nustatyti 2019 m. bei 2021 m. apžiūrų metu, tačiau atsakovė gyventojų balsavimo ir sprendimo priėmimo dėl bendro naudojimo laiptų aikštelės sutvarkymo neorganizavo. Iš byloje esančių ieškovės atstovės ir liudytojos J. L. paaiškinimų matyti, kad laiptų aikštelės betoninė danga gyventojų asmeninėmis pastangomis buvo prižiūrima užtaisant atsivėrusius plyšius, bylos duomenys pagrindžia ir tai, jog prie namo atvykęs atsakovės iškviestas avarinės tarnybos darbuotojas A. Š. rado 10 x 10 cm dydžio skylę, dėl to visiškai nepagrįsti atsakovės argumentai, jog atlikus vėlesnį patalpų patikrinimą, laiptų aikštelėje nebuvo nustatyta jokių trūkumų, o aptariamas užliejimas buvo vienkartinis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų paneigiančių labiausiai tikėtinos patalpų užliejimo priežasties.
48. Niekuo nepagrįsti atsakovės argumentai, kad bendro naudojimo patalpos – laiptų aikštelės – sutvarkymas nebuvo privalomai atliktinas darbas, priskiriamas privalomiesiems reikalavimams, o butų savininkai nesikreipė į atsakovę dėl laiptų aikštelės remonto ar konkrečių defektų. Pažymėtina, kad atsakovė yra verslininkė ir jai taikomi didesni rūpestingumo standartai, atsakovė, remdamasi namo apžiūros aktais, turėjo žinoti ir suprasti, jog laiptų aikštelė yra netinkamos būklės ir ją reikia remontuoti, tačiau aktyvių veiksmų dėl jos sutvarkymo nesiėmė net ir po ieškovės buto užliejimo, byloje tokių duomenų nėra. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovė neįrodė, kad ji tinkamai vykdė pareigą rūpintis daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo laiptų aikštelės priežiūra.
49. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė vykdė daugiabučio namo techninę priežiūrą, aktavo apžiūros aktus, atliko kitus būtinuosius darbus, pvz. organizavo stogo remonto darbus. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų atsakovė nepateikia, todėl teismo vertinimu, tokie namo administratorės veiksmai, žinant apie laiptų aikštelės būklę, yra nepakankami.
50. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, tačiau abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumą civilinėje atsakomybėje gali sudaryti pareigos, kurios pagrindą sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (pvz., taikant profesinę civilinę atsakomybę). Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).
51. Nors kaip teigia apeliantė, ji vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, tačiau įvykęs buto užliejimas patvirtina, kad priežiūra buvo nepakankama. Apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad esant duomenų apie netinkamą laiptų aikštelės būklę, ėmėsi kokių nors veiksmų dėl jos remonto. Taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad tokius veiksmus apeliantei kaip namo administratorei atlikti neleido ar trukdė butų savininkai (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, apeliantė dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo neteisėtais veiksmais neužtikrino tinkamos pastato bendrųjų patalpų būklės. Remiantis tuo darytina išvada, kad namo bendrojo naudojimo objekto būklė įvykio dieną buvo netinkama, o tai turėjo tiesioginę įtaką kilti ieškovės buto užliejimui, todėl nesutiktina su atsakovės argumentais, kad ji veikė aktyviai ir atliko prisiimtus įsipareigojimus.
52. Apeliantė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal Statybos techninį reglamentą (STR) 1.07.03:2017, nevykdė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų ir CK 4.85 straipsnio reikalavimų, t. y. atliko neteisėtus veiksmus (neveikimo forma), kurie yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su padaryta žala. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nustačius, kad žala atsirado dėl atsakovės neteisėto neveikimo ir byloje nesant duomenų apie kitų asmenų veiksmus, galėjusius prisidėti prie žalos atsiradimo, ir sprendė, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys, t. y. dėl atsakovės neteisėto neveikimo įvyko ieškovės buto užpylimas ir buvo padaryta žala. Teismo nuomone, byloje nustatytos visos sąlygos, būtinos kilti atsakovės civilinei atsakomybei.
53. Pabrėžtina, jog CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Atsižvelgiant į tai laikytina, jog atsakovės argumentai, kad ieškovė neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nepagrindė jos neteisėtų veiksmų, yra nepagrįsti. Šiuo atveju, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė būtent rūpestingumo pažeidimu ir prisiimtų įsipareigojimų nevykdymu.
54. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovė savo neveikimu pažeidė pareigą elgtis rūpestingai, dėl to kilo žala, atsakovė privalo žalą atlyginti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Sąnaudos turi būti suskaičiuotos iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju turi atitikti sąnaudas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, t. y. apskaičiuojant, kokios sąnaudos būtų atkuriant iki sugadinimo buvusią objekto būklę; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
55. Ieškovė nurodė, jog žalos dydis 1 554,95 Eur. Turtinės žalos dydis grindžiamas šiais rašytiniais įrodymais: patikslintas 2021 m. lapkričio 16 d. žalos aktas, duomenys apie sugadintų daiktų vertę, buhalteriniai dokumentai, pagadintų prekių sąskaitos faktūros, būtinų remonto darbų kainos. Pabrėžtina, jog civiliniame procese vyrauja rungimosi procesas (CPK 12 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kuriais pagrindė turtinės žalos dydžio apskaičiavimą, atsakovė apeliaciniu skundu žalos dydžio neginčija, todėl teismas pritaria pirmosios instancijos teismui ir sprendžia, kad ieškovės reikalavimas atsakovei atlyginti žalą pagal nagrinėjamoje byloje nurodytą šio reikalavimo pagrindą yra pagrįstas.
Dėl bylos baigties.
56. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
57. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas)
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
58. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
59. Atsakovė UAB „Mano Būstas Neris“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės UAB „Mano Būstas Neris“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.