Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. T., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2022 m. rugpjūčio 6 d., apie 10.15 val. vairuodamas SIA „ER LINES“ priklausantį autobusą VAN HOOLS T915 ACRON, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) 102 kilometre, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 127 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. jo vairuojamas autobusas VAN HOOLS T915 ACRON, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekine dešine puse atsitrenkė į priekyje važiavusio, stabdžiusio ir kairįjį posūkio signalą rodžiusio S. Z. vairuojamo automobilio DACIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinę kairę pusę, dėl ko šis po susidūrimo nuslydo nuo važiuojamosios kelio dalies į dešinę, priekinio kairio kampo apatine dalimi atsitrenkė į kelio griovio šlaitą ir judėdamas sudėtingu erdviniu judesiu sustojo, dėl ko buvo apgadintas SIA „ER LINES“ priklausantis keleivinis autobusas VAN HOOLS T915 ACRON, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), UAB „Transporent“ valdytojo teise priklausantis automobilis DACIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o jo vairuotojai S. Z. dėl (duomenys neskelbtini), padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais M. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. T. teismo posėdyje kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino visiškai. Paaiškino, kad 2022-08-06 vairavo 56 vietų autobusą VAN HOOLS, valstybinio numerio neprisimena, važiavo iš Daugpilio į Kauno pusę. Važiuojant prisivijo priešais ta pačia eismo juosta važiuojantį lengvąjį automobilį. Automobilis važiavo ne greitai, gal kokių 70 km/val. greičiu. Gal pusę kilometro važiavo paskui šį automobilį, automobilio negalėjo lenkti, nes priešpriešinėje kelių eismo juostoje važiavo automobiliai, buvo posūkis. Kai pasitaikė galimybė lenkti, įjungė kairį posūkį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir pradėjo lenkti. Gavosi, kad tas automobilis važiavo jo dešinėje, o jis pasuko į kairę. Kai susilygino su lenkiama mašina, ji pradėjo važiuoti į kairę. Tuo metu nežinojo, kas vairavo tą automobilį, po to sužinojo, kad moteris vairavo. Jos lenkiamas automobilis jokio posūkio nerodė. Jo vairuojamo autobuso plotis 2 m, o aukštis – 4 m. Ji (lenkiamo automobilio vairuotoja) sugalvojo į kairę pasukti, o jam nebuvo kur dėtis. Taip mato šią situaciją, kaltės nepripažįsta, nes jo kaltės dėl eismo įvykio nėra. Priešais ta pačia eismo juosta nukentėjusiosios važiuojantį automobilį pamatė gal 800 m – 1 km atstumu iki jo. Prisivyto automobilio negalėjo lenkti, nes buvo posūkis, o kai posūkis baigėsi – pradėjo lenkti. Priekyje važiuojanti mašina posūkio į kairę nerodė. Pradėjus lenkti iš kairės pusės jokių ženklų ar keliukų nematė. Kai susilygino su tuo automobiliu, tas automobilis pasuko į kairę ir atsitrenkė į jo vairuojamą autobusą. Smūgis buvo į jo vairuojamo autobuso dešinę pusę, į priekinį dešinį sparną ir priekinį bamperį. Kai tas automobilis išvažiavo į kairę pusę, techniškai sustabdyti autobuso nebuvo galimybės. Prieš susidūrimą jis važiavo gal 80 km/val. greičiu, jau buvo išvystęs greitį. Kai autobusas susidūrė su automobiliu, autobusas buvo kairėje kelio pusėje, ta mašina truputį priekyje buvo. Po susidūrimo mašina nuvažiavo į griovį, o autobusas liko ant kelio. Iš karto po eismo įvykio paklausė nukentėjusiosios kaip sveikata, ji atsakė – „normaliai“, tada atvažiavo greitoji ir ją išvežė, daugiau su nukentėjusiąja nebendravo. Visą gyvenimą vairuoja, anksčiau buvo nutikę smulkūs eismo įvykiai, paskutinis – gal prieš 10 m. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, draudimo kompanija žalą atlygino.

Nukentėjusioji S. Z. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad buvo darbo diena. Ji vairavo lengvąjį automobilį, išsuko iš šalutinio kelio, matė, kad dideliu greičiu atvažiuoja autobusas. Iki autobuso buvo gana didelis atstumas, bet autobusas labai greitai priartėjo prie jos vairuojamo automobilio. Autobuso vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo tarp transporto priemonių. Važiuodama ji norėjo pasukti į šalutinį kelią esantį kairėje, tas kelias jai yra puikiai žinomas. Bandė „atsitraukti“ nuo autobuso, bet autobusas ją apie kilometrą „vijosi“, važiavo dideliu greičiu, ji neturėjo kur dėtis, pristabdė, parodė kairį posūkį ir pajuto smūgį. Bandė atsitraukti, bet autobusas „tiesiog lipo ant jos“, autobuso greitis buvo didelis. Autobusas tuo metu neketino jos lenkti, nes priešpriešais važiavo automobiliai. Ji matė autobusą per veidrodėlius. Kaltinamasis negalėjo lenkti, nes priešpriešais važiavo automobiliai, o ir jai priešpriešais važiuojantys automobiliai trukdė daryti posūkį, todėl stabdė savo vairuojamą automobilį. Parodė posūkį ir pradėjo stabdyti – reikėjo praleisti iš priekio važiuojančius automobilius. Smūgis buvo, kai važiavo dešine kelio puse. Savo vairuojamą automobilį stabdė ne staiga. Kai pradėjo stabdyti, pajuto smūgį į jos vairuojamą automobilį. Važiuojant rodė posūkį, bet mano, kad autobuso vairuotojas jos automobilio kairiojo posūkio negalėjo matyti, nes autobusas buvo labai arti jos vairuojamo automobilio, autobuso vairuotojas sėdi aukščiau. Po eismo įvykio buvo šokas ir negali pasakyti ar kalbėjo su vairuotoju. Civilinį ieškinį dėl 7887,10 € žalos atlyginimo palaiko. Žalą sudaro turtinė žala ir neturtinė žala. Ji nuolat (duomenys neskelbtini), vartoja medikamentus. Darbas susijęs su vairavimu, kai iš paskos važiuoja automobilis, turi sustoti ir automobilį praleisti. Po eismo įvykio gydėsi stacionare ir ambulatoriškai, patyrė kaltinamajame akte nurodytus sužalojimu. Draudimo kompanijas jis atlygino dalį žalos, ieškinyje viską nurodė, mano, kad draudimo kompanija atlygino per mažai ir turi būti priteista daugiau žalai atlyginti. Civilinį ieškinį pareiškė ir kompanijai, kuriai priklauso autobusas, ir kaltinamajam. Negali paaiškinti dėl ko priteisti žalą prašo ir iš kaltinamojo ir iš draudimo bendrovės. Dėl civilinio ieškinio pagrindimo negali atsakyti.

Iš 2022-08-06 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 17) matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta – automobilis „Dacia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis, žiūrint Kauno kryptimi, dešinės kelio pusės griovyje, priekiu į Kauno pusę, 4,6 m atstumu priekine ašimi ir 4,4 m galine ašimi nuo važiuojamosios kelio dalies krašto. Autobusas VAN HOOLS T915 ACRON, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovi ant važiuojamosios kelio dalies, dešinėje pusėje, priekiu į Kauno pusę, priekinė ir galinė ašis nuo kairio važiuojamosios dalies krašto yra 5,2 m atstumu.

Iš 2022-08-06 papildomų duomenų apie eismo įvykį (t. 1, b. l. 18-28) matyti, kad apžiūrėtos transporto priemonės: 1) autobusas VAN HOOLS T915 ACRON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuota: apgadintas priekinis bamperis, priekinis stiklas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas ir priekinis dešinės pusės posūkio žibintas; 2) automobilis „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu užfiksuota: apgadintas priekinis bamperis, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, galinis kairės pusės sparnas, galinis bamperis, galinis kairės pusės žibintas, bagažinės dangtis, galinis stiklas, šoninis priekinis kairės pusės stiklas, šoninis priekinis dešinės pusės stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, stogas, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. Transporto priemonės ir eismo įvykio vieta užfiksuotos nuotraukose.

Iš 2022-06-14 apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 140-143) matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kad 2022-08-06 į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams S. Z. nurodo eismo įvykio aplinkybes.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022-09-29 specialisto išvadoje Nr. G 1042/2022(05) (t. 1, b. l. 110) ir 2023-06-26 specialisto išvadoje Nr. pG 512/2023 (05) (t. 1, b. l. 131) nurodyta, kad S. Z. nustatyta (duomenys neskelbtini). S. Z. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl (duomenys neskelbtini) jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Papildomai nustatyta (duomenys neskelbtini) tiesioginio priežastinio ryšio su 2022-08-06 autotrauma neturėjo.

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2022-06-14 išvados Nr. 11-1225 (23) (t. 2, b. 1. 133-139) matyti, kad atlikus eismo įvykio tyrimą gauta išvada, kad: 1. Transporto priemonių susidūrimo mechanizmas buvo toks. M. T. vairuojamas autobusas „Van Hool T915 Acron“ iš dalies, kairės pusės ratais įvažiavęs į kelio važiuojamosios dalies kairę pusę iš paskos priartėjo prie lėčiau kelio važiuojamosios dalies dešine puse judėjusio automobilio „Dacia Sandero“, vairuojamo S. Z.. M. T. nemažino vairuojamo autobuso greičio, dėl to jo priekinio paviršiaus dešine puse trenkėsi į automobilio „Dacia Sandero“ užpakalinio paviršiaus kairę pusę. Transporto priemonės susidūrė persidengdamos per apie 0,8 m. Susidūrimo metu transporto priemonių išilginės simetrijos ašys buvo lygiagrečios arba artimos lygiagrečioms. Nuo smūgio „Dacia Sandero“ automobilis buvo bloškiamas autobuso judėjimo kryptimi ir į dešinę. Jis ėmė suktis laikrodžio rodyklių sukimosi kryptimi. Atsiskyręs nuo autobuso automobilis nuslydo nuo važiuojamosios dalies į dešinę. Vėliau automobilis priekinio kairio kampo apatine dalimi atsitrenkė į kelio griovio šlaitą. Toliau automobilis judėjo sudėtingu erdviniu judesiu iki sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje. Po susidūrimo autobusas vairuotojo buvo sustabdytas kelio dešinėje pusėje. 2. Negalima nustatyti, kokiais greičiais prieš pat susidūrimą judėjo autobusas „Van Hool T915 Acron“ ir automobilis „Dacia Sandero“. 3. Susidūrimo metu autobusas „Van Hool T915 Acron“ priekinio paviršiaus dešine puse turėjo kontaktą su automobilio „Dacia Sandero“ užpakalinio paviršiaus kairę pusę. Transporto priemonės susidūrė persidengdamos per apie 0,8 m. Susidūrimo metu transporto priemonių išilginės simetrijos ašys buvo lygiagrečios arba artimos lygiagrečioms. Nėra pagrindo teigti, kad prieš pat susidūrimą automobilis „Dacia Sandero“ judėjo posūkio į kairę kreive. 4. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurie įgalintų teigti, kad automobilio „Dacia Sandero“ vairuotojos S. Z. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini. 5. Autobuso „Van Hton“ vairuotojo M. T. veiksmai, - iš paskos artėdamas prie lėčiau važiavusio automobilio „Dacia Sandero“, vairuojamo S. Z., laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės, dėl to susidūrė su minimu automobiliu „Dacia Sandero“, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini. 6. Techniniu požiūriu pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo autobuso „Van Hool T915 Acron“ vairuotojo M. T. veiksmai, – iš paskos artėdamas prie lėčiau važiavusio automobilio „Dacia Sandero“, vairuojamo S. Z., laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės, dėl to susidūrė su minimu automobiliu „Dacia Sandero“. 7. Laiku stabdydamas variuojamą autobusą „Van Hool T915 Acron“ M. T. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su priekyje lėčiau važiavusiu automobiliu „Dacia Sandero“, vairuojamu S. Z..

Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertas Vitalij Matusevič, pateikęs Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2022-06-14 išvadą Nr. 11-1225 (23) (t. 2, b. 1. 133-139) teisiamajame posėdyje pateiktą išvadą palaikė. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo Ruslans Jerohovecs klausimą dėl transporto priemonių susidūrimo mechanizmo, o būtent kodėl susidūrimo mechanizmas negalėjo būti toks, kad M. T. vairuojamas autobusas, lenkdamas, pilnai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, o prieš jį važiavusi transporto priemonė taip pat išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrimas įvyko tada, kai autobusas pilnai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, o nukentėjusiosios vairuojamas automobilis dalinai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kodėl susidūrimas negalėjo įvykti priešpriešinėje eismo juostoje, o ne dešinėje eismo juostoje, atsakė, kad tikslią susidūrimo vietą nurodo įvykio vietoje susiformavę transporto priemonių pėdsakai. Specialisto išvados 7 paveikslėlyje geltonomis rodyklėmis parodytas pėdsakas, kurį paliko automobilio „Dacia Sandero“ kairės pusės ratai. Matyti, kad kairės pusės ratų slydimo pėdsakai yra ant važiuojamosios kelio dalies dešinės pusės, jeigu žiūrėti iš vienos ir kitos pusės. Nėra jokių pėdsakų ir požymių, kad automobilis „Dacia Sandero“ būtų įvažiavęs pilnai ar iš dalies į važiuojamosios dalies kairę pusę. Be to, nuo smūgio automobilis „Dacia Sandero“ nuslydo į dešinę pusę. Ši aplinkybė patvirtina, kad prieš autoįvykį automobilis „Dacia Sandero“ nebuvo pasisukęs į kairę, atliekant kairio posūkio manevrą. Dėl šių išvardintų aplinkybių buvo pateikta tokia išvada. Į klausimą kokie pėdsakai patvirtina, kad susidūrimas įvyko dešinėje, o ne kairėje kelio pusėje, atsakė, kad schemoje pėdsakai buvo pavaizduoti būtent dešinėje pusėje. Schemoje nebuvo nurodyta šių pėdsakų pradžia matmenimis, dėl to 7 paveikslėlyje papildomai buvo pateiktas vaizdas, kuriame matoma pėdsakų padėtis. Į klausimą, kokie galėtų būti pėdsakai, parodantys, kad nukentėjusioji išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, atsakė, kad šiuo atveju būtų slydimo pėdsakai. Šiuo nagrinėjamu atveju autobusas dešine puse trenkėsi į automobilio „Dacia Sandero“ užpakalinės dalies kairę pusę. Buvo tiesioginis poveikis į automobilio „Dacia Sandero“ kairį ratą. Dėl to ratas buvo užblokuotas ir susidarė sąlygos formuotis pėdsakui. Atsakydamas į prokuroro klausimą kokiu greičiu važiavo transporto priemonės, atsakė, kad nėra galimybės nustatyti kokiu greičiu važiavo transporto priemonės. Paaiškino, kad susidūrimo metu automobilio išilginės simetrijos ašys buvo lygiagrečios arba artimos lygiagrečioms, nėra požymių, kad prieš pat susidūrimą automobilis „Dacia Sandero“ būtų sukamas į kairę pusę, kaip nurodė autobuso vairuotojas. Nuo smūgio automobilis „Dacia Sandero“ nukrypo į dešinę, tai reiškia, kad susidūrimo metu automobilis nesuko į kairę.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Šiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018). Sprendžiant eismo įvykio priežasties klausimą, turi būti nustatomas ir įvertinamas ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytas KET pažeidimas, bet ir kiti veiksniai, taip pat galėję turėti reikšmės eismo įvykiui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-474/2011). Be to, pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnį, kaltinamo asmens veiksmuose turi būti nustatyti ne tik visi trys minėti objektyvieji požymiai, tačiau ir subjektyvusis požymis – kaltė, t. y. turi būti nustatyta, kad asmuo, vairuojantis transporto priemonę, suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalos kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti (nusikalstamas pasitikėjimas – BK 16 straipsnio 2 dalis), arba nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalos kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas – BK 16 straipsnio 3 dalis). Padaryto KET pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali būti laikomas tik vienu iš neatsargios kaltės turinio elementų, savaime nesuteikiančių pagrindo daryti išvadą dėl asmens kaltės padarius BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą. Nes, sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sąlygos ir temperatūra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat asmeninės jo savybės: fizinė būsena, profesinė ir gyvenimiška patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės. Todėl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada ir ar apskritai kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą ir numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus (ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti), kaltininko asmenines savybes (ar konkrečioje situacijoje iš vairuotojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, ar jo veiksmai buvo adekvatūs kilusiam pavojui, ar jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių) ir kitas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-375/2014, 2K-99-511/2017, 2K-7-1-693/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam M. T. inkriminuotas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530, aktuali teisės akto redakcija (nuo 2022-06-01 iki 2022-11-11)) 9 punkto, 126 punkto ir 127 punkto reikalavimų pažeidimas, sukėlęs pasekmes – kito asmens – S. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

KET 9 punkte nustatyta bendroji eismo dalyvių pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 126 punkte nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.

Pagal KET 127 punktą, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Kaltinamasis M. T. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino visiškai, neigia, kad pažeidė kelių eismo taisykles. Paaiškino, kad 2022-08-06 važiavo iš Daugpilio į Kauno pusę, vairavo autobusą VAN HOOLS. Važiuojant prisivijo priešais ta pačia eismo juosta važiuojantį lengvąjį automobilį, kuris važiavo gal apie 70 km/val. greičiu. Gal pusę kilometro važiavo paskui šį automobilį, automobilio negalėjo lenkti, nes priešpriešinėje eismo juostoje važiavo automobiliai, buvo posūkis. Kai pasitaikė galimybė lenkti, įjungė kairį posūkį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir pradėjo lenkti. Kai susilygino su lenkiama mašina, jo lenkiamas automobilis pradėjo važiuoti į kairę, posūkio į kairę šis automobilis nerodė.

M. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino (t. 3, b. l. 97-99), nurodė, kad 2022-08-06 važiavo kryptimi iš Daugpilio į Kauną, buvo pasirinkęs pastovų 80 km/val. greitį, ėmė artėti prie automobilio „Dacia“, kuris važiavo gal 60 km/val. greičiu, sulaukęs tinkamo momento lenkti, įsitikino, kad lenkimo manevrą atlikti saugu ir pradėjo automobilio „Dacia“ lenkimo manevrą – maždaug 20-25 m. atstumu iki automobilio „Dacia“ įjungė kairio posūkio signalą ir ėmė rikiuotis į priešingą eismo juostą ir tuo pačiu padidino greitį. Tuo momentu, kai jau praktiškai priartėjo prie automobilio „Dacia“, jo vairuotojas netikėtai pradėjo posūkio manevrą į kairę. Šis manevras buvo nelauktas, nespėjo nuspausti garso signalo, bet, siekdamas išvengti susidūrimo, nuspaudė stabdžio pedalą, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko – jo vairuojamo autobuso priekiniu dešiniuoju šonu atsitrenkė į automobilio „Dacia“ galinę kairę dalį.

Nukentėjusioji S. Z. paaiškino, kad įvykio dieną vairavo lengvąjį automobilį, išsuko iš šalutinio kelio, matė, kad dideliu greičiu atvažiuoja autobusas. Iki autobuso buvo gana didelis atstumas, bet autobusas labai greitai priartėjo prie jos vairuojamo automobilio. Autobuso vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo tarp transporto priemonių. Važiuodama norėjo pasukti į šalutinį kelią esantį kairėje, parodė posūkį ir pradėjo stabdyti – reikėjo praleisti iš priekio važiuojančius automobilius. Smūgis buvo, kai važiavo dešine kelio puse, savo vairuojamą automobilį stabdė ne staiga, kai pradėjo stabdyti, pajuto smūgį į jos vairuojamą automobilį. Nurodė, kad kaltinamasis, vairuodamas autobusą, negalėjo lenkti, nes priešpriešais važiavo automobiliai ir jai priešpriešais važiuojantys automobiliai trukdė daryti posūkį, todėl stabdė savo vairuojamą automobilį. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2022-10-12 (t. 1, b. l. 39-40) ir 2023-05-10 (t. 1, b. l. 41-42) nukentėjusioji S. Z. davė analogiškus parodymus teisme duotiems parodymams, nurodė, kad (duomenys neskelbtini), link Ukmergės m., važiavo 90 km/val. greičiu, paskui ją važiuojantis autobusas su Latvijos Respublikos valstybiniais numeriais, važiavo prie pat jos vairuojamo automobilio galinės dalies, nesilaikydamas jokio saugaus atstumo. Žinodama, kad jai reikės sukti į šalutinį kelią (keliuką), esantį kairėje kelio pusėje, būdama maždaug 100 m atstumu nuo keliuko, ėmė iš lėto stabdyti jos vairuojamą automobilį ir rodė kairės pusės posūkio signalą, greitį lėtino palengva ir pajuto smūgį į jos vairuojamą automobilį. Posūkio į kairę atlikti negalėjo, nes priešpriešais važiavo daug automobilių.

2022-08-06 eismo įvykio schema, sudaryta policijos pareigūnės Gritos Butkuvienės, pasirašyta eismo įvykio dalyvių M. T., S. Z. ir policijos pareigūnės Gritos Butkuvienės (t. 1, b. l. 17), nuotraukose užfiksuota (t. 1, b. l. 19-28) eismo įvykio vieta ir eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės – automobilis‚ Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir autobusas „VAN HOOL, valst Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyti transporto priemonių apgadinimai (t. 1, b. l. 18).

Nustatytas eismo įvykio mechanizmas (Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2022-06-14 išvados Nr. 11-1225 (23) (t. 2, b. 1. 133-139): M. T. vairuojamas autobusas „Van Hool T915 Acron“ iš dalies, kairės pusės ratais įvažiavęs į kelio važiuojamosios dalies kairę pusę iš paskos priartėjo prie lėčiau kelio važiuojamosios dalies dešine puse judėjusio automobilio „Dacia Sandero“, vairuojamo S. Z.. M. T. nemažino vairuojamo autobuso greičio, dėl to jo priekinio paviršiaus dešine puse trenkėsi į automobilio „Dacia Sandero“ užpakalinio paviršiaus kairę pusę. Transporto priemonės susidūrė persidengdamos per apie 0,8 m. Susidūrimo metu transporto priemonių išilginės simetrijos ašys buvo lygiagrečios arba artimos lygiagrečioms. Nuo smūgio „Dacia Sandero“ automobilis buvo bloškiamas autobuso judėjimo kryptimi ir į dešinę. Jis ėmė suktis laikrodžio rodyklių sukimosi kryptimi. Atsiskyręs nuo autobuso automobilis nuslydo nuo važiuojamosios dalies į dešinę. Vėliau automobilis priekinio kairio kampo apatine dalimi atsitrenkė į kelio griovio šlaitą. Toliau automobilis judėjo sudėtingu erdviniu judesiu iki sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje. Po susidūrimo autobusas vairuotojo buvo sustabdytas kelio dešinėje pusėje.

Minėtą ekspertinį tyrimą atlikęs teismo ekspertas V.Matusevič teisiamajame posėdyje duodamas paaiškinimus, patvirtino jo duotą išvadą dėl eismo įvykio susidarymo mechanizmo. Nurodė, kad įvykio vietoje susiformavę transporto priemonių pėdsakai – pėdsakas, kurį paliko automobilio „Dacia Sandero“ kairės pusės ratai (specialisto išvados 7 paveikslėlyje pavaizduota geltonomis rodyklėmis) rodo tikslią automobilių susidūrimo vietą. Matyti, kad kairės pusės ratų slydimo pėdsakai yra ant važiuojamosios kelio dalies dešinės pusės, jeigu žiūrėti iš vienos ir kitos pusės. Nėra jokių pėdsakų ir požymių, kad automobilis „Dacia Sandero“ būtų įvažiavęs pilnai ar iš dalies į važiuojamosios dalies kairę pusę. Be to, nuo smūgio automobilis „Dacia Sandero“ nuslydo į dešinę pusę, kas patvirtina, kad prieš autoįvykį automobilis „Dacia Sandero“ nebuvo pasisukęs į kairę, atliekant kairio posūkio manevrą. Įvykio vietos schemoje pėdsakai buvo pavaizduoti būtent dešinėje pusėje. Paaiškino, kad šiuo nagrinėjamu atveju, autobusas dešine puse trenkėsi į automobilio „Dacia Sandero“ užpakalinės dalies kairę pusę. Buvo tiesioginis poveikis į automobilio „Dacia Sandero“ kairį ratą, dėl to ratas buvo užblokuotas ir susidarė sąlygos formuotis pėdsakui. Susidūrimo metu automobilio išilginės simetrijos ašys buvo lygiagrečios arba artimos lygiagrečioms, nėra požymių, kad prieš pat susidūrimą automobilis „Dacia Sandero“ būtų sukamas į kairę pusę, kaip nurodė autobuso vairuotojas. Nuo smūgio automobilis „Dacia Sandero“ nukrypo į dešinę, tai reiškia, kad susidūrimo metu automobilis nesuko į kairę.

Minėtą ekspertinį tyrimą atliko tokius tyrimus atlikti akredituotos įstaigos – Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas Vitalij Matusevič, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, transporto inžinerijos mokslo magistro laipsnį, eismo įvykio teismo eksperto, transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją ir ekspertinio darbo stažą nuo 1997 m., įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių ekspertinių išvadų pagrįstumą, ir teismas neturi jokio pagrindo abejoti teismo eksperto V.Matusevič duotomis išvadomis ir teismo eksperto teisiamajame posėdyje dėl savo pateiktų išvadų duotais paaiškinimais.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios S. Z. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad autobusas važiavo dideliu greičiu, ji turėjo pasukti į kairę, parodė kairį posūkį ir pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį, nes buvo būtina praleisti priešpriešais kita eismo juosta važiuojančius automobilius, pristabdžiusi pajuto smūgį, autobusas tuo momentu neketino lenkti jos vairuojamo automobilio, nes priešpriešais važiavo automobiliai; nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 39-40, 41-42) duoti paaiškinimai; tiek nedelsiant po 2022-08-06 įvykusio eismo įvykio, į eismo įvykį atvykusiems policijos pareigūnams nurodytos aplinkybės apie eismo įvykį (t. 2, b. l. 140-143), kad autobuso vairuotojas važiavo labai arti jos vairuojamo automobilio, nesilaikė saugaus atstumo – „lipo ant automobilio“; specialisto išvada, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurie įgalintų teigti, jog automobilio „Dacia Sandero“ vairuotojos S. Z. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini (Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2022-06-14 išvados Nr. 11-1225, 4 punktas, t. 2, b. l. 133-138) bei teismo eksperto V.Matusevič teisiamajame posėdyje duoti paaiškinimai dėl jo pateiktos išvados, patvirtina, kad kaltinamasis M. T., vairuodamas autobusą „Van Hool T915 Acron“, nesilaikė KET 126 punkte nustatyto imperatyvaus reikalavimo vairuotojui, atsižvelgiant į greitį, laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma. Nors byloje negalima nustatyti kokiais greičiais prieš pat susidūrimą judėjo autobusas „Van Hool T915 Acron“ ir automobilis „Dacia Sandero“(Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2022-06-14 išvados Nr. 11-1225, 2 punktas, t. 2, b. l. 133-138), tačiau KET 127 punkte nustatyta, kad <...> pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Kaltinamojo M. T. pasirinktas važiavimo greitis vairuojant autobusą „Van Hool T915 Acron“ neužtikrino minėto KET 127 punkte nurodyto reikalavimo laikymąsi ir kaltinamojo 2022-08-06 vairavusio autobusą „Van Hool T915 Acron“ veiksmai, kai jis iš paskos artėdamas prie lėčiau važiavusio automobilio „Dacia Sandero“, vairuojamo S. Z., laiku nestabdė jo vairuojamo autobuso, dėl to susidūrė su automobiliu „Dacia Sandero“, techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Kaltinamasis M. T. KET 126 ir 127 punktuose nustatytų reikalavimų nesilaikė, tuo taip pat pažeidė bendrąją eismo dalyvių pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, numatytą KET 9 punkte, dėl šių kaltinamojo padarytų KET pažeidimų kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus – S. Z. sveikata.

Kaip jau minėta, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnį, kaltinamo asmens veiksmuose turi būti nustatyti ne tik visi trys objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymiai, tačiau ir subjektyvusis požymis – kaltė. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. T. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino. Sprendžiant dėl būtinojo subjektyvaus nusikalstamos veikos požymio – kaltės (ne)buvimo, pažymėtina, kad M. T., vairuodamas autobusą „Van Hool T915 Acron“, važiavo paskui lėčiau ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Dacia Sandero“, vairuojamą S. Z.. Automobilis „Dacia Sandero, kaip nurodė pats kaltinamasis, jam buvo matomas, kaltinamasis ne mažiau kaip 800 m – 1 km važiavo iš paskos šiam automobiliui, todėl laikydamasis saugaus atstumo nuo ta pačia kryptimi ta pačia eismo juosta važiavusio automobilio „Dacia Sandero“ ir laiku stabdydamas variuojamą autobusą „Van Hool T915 Acron“ M. T. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su priekyje lėčiau važiavusiu automobiliu „Dacia Sandero“, vairuojamu S. Z.. Kaltinamojo M. T. veiksmai, kai jis 2022-08-06 vairuodamas autobusą „Van Hool T915 Acron“ iš paskos artėdamas prie lėčiau važiavusio automobilio „Dacia Sandero“, vairuojamo S. Z., laiku nestabdė jo vairuojamos transporto priemonės, dėl to susidūrė su automobiliu „Dacia Sandero“, techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusi su 2022-08-06 eismo įvykio metu kilusiomis pasekmėmis – S. Z. nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.