Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2025-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-201-617/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-12-11
Bylos Nr.
1-201-617/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38136-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Kaltinamasis
M. T.
Civilinis ieškovas
S. Z.
Advokatai
Vida Leonovienė, Rimutė Giruckienė, Ruslans Jerohovecs
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-201-617/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38136-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.7.2.2; 1.2.25.4.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 11 d.Švenčionys
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse teisėjas Anatolij Januševskij,sekretoriaujant Birutei Godliauskienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Miečiui,

kaltinamajam M. T., jo gynėjams advokatei Rimutei Giruckienei, Latvijos Respublikos advokatui Ruslans Jerohovecs,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. Z.,vertėjoms Danutei Šabanovai, Valentinai Žverėlienei,teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), turintis negalią (2 grupė), Lietuvos Respublikoje neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. T., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2022 m. rugpjūčio 6 d., apie 10.15 val. vairuodamas SIA „ER LINES“ priklausantį autobusą VAN HOOLS T915 ACRON, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) 102 kilometre, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 127 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. jo vairuojamas autobusas VAN HOOLS T915 ACRON, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekine dešine puse atsitrenkė į priekyje važiavusio, stabdžiusio ir kairįjį posūkio signalą rodžiusio S. Z. vairuojamo automobilio DACIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinę kairę pusę, dėl ko šis po susidūrimo nuslydo nuo važiuojamosios kelio dalies į dešinę, priekinio kairio kampo apatine dalimi atsitrenkė į kelio griovio šlaitą ir judėdamas sudėtingu erdviniu judesiu sustojo, dėl ko buvo apgadintas SIA „ER LINES“ priklausantis keleivinis autobusas VAN HOOLS T915 ACRON, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), UAB „Transporent“ valdytojo teise priklausantis automobilis DACIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o jo vairuotojai S. Z. dėl (duomenys neskelbtini), padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais M. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. T. teismo posėdyje kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino visiškai. Paaiškino, kad 2022-08-06 vairavo 56 vietų autobusą VAN HOOLS, valstybinio numerio neprisimena, važiavo iš Daugpilio į Kauno pusę. Važiuojant prisivijo priešais ta pačia eismo juosta važiuojantį lengvąjį automobilį. Automobilis važiavo ne greitai, gal kokių 70 km/val. greičiu. Gal pusę kilometro važiavo paskui šį automobilį, automobilio negalėjo lenkti, nes priešpriešinėje kelių eismo juostoje važiavo automobiliai, buvo posūkis. Kai pasitaikė galimybė lenkti, įjungė kairį posūkį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir pradėjo lenkti. Gavosi, kad tas automobilis važiavo jo dešinėje, o jis pasuko į kairę. Kai susilygino su lenkiama mašina, ji pradėjo važiuoti į kairę. Tuo metu nežinojo, kas vairavo tą automobilį, po to sužinojo, kad moteris vairavo. Jos lenkiamas automobilis jokio posūkio nerodė. Jo vairuojamo autobuso plotis 2 m, o aukštis – 4 m. Ji (lenkiamo automobilio vairuotoja) sugalvojo į kairę pasukti, o jam nebuvo kur dėtis. Taip mato šią situaciją, kaltės nepripažįsta, nes jo kaltės dėl eismo įvykio nėra. Priešais ta pačia eismo juosta nukentėjusiosios važiuojantį automobilį pamatė gal 800 m – 1 km atstumu iki jo. Prisivyto automobilio negalėjo lenkti, nes buvo posūkis, o kai posūkis baigėsi – pradėjo lenkti. Priekyje važiuojanti mašina posūkio į kairę nerodė. Pradėjus lenkti iš kairės pusės jokių ženklų ar keliukų nematė. Kai susilygino su tuo automobiliu, tas automobilis pasuko į kairę ir atsitrenkė į jo vairuojamą autobusą. Smūgis buvo į jo vairuojamo autobuso dešinę pusę, į priekinį dešinį sparną ir priekinį bamperį. Kai tas automobilis išvažiavo į kairę pusę, techniškai sustabdyti autobuso nebuvo galimybės. Prieš susidūrimą jis važiavo gal 80 km/val. greičiu, jau buvo išvystęs greitį. Kai autobusas susidūrė su automobiliu, autobusas buvo kairėje kelio pusėje, ta mašina truputį priekyje buvo. Po susidūrimo mašina nuvažiavo į griovį, o autobusas liko ant kelio. Iš karto po eismo įvykio paklausė nukentėjusiosios kaip sveikata, ji atsakė – „normaliai“, tada atvažiavo greitoji ir ją išvežė, daugiau su nukentėjusiąja nebendravo. Visą gyvenimą vairuoja, anksčiau buvo nutikę smulkūs eismo įvykiai, paskutinis – gal prieš 10 m. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, draudimo kompanija žalą atlygino.

Nukentėjusioji S. Z. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad buvo darbo diena. Ji vairavo lengvąjį automobilį, išsuko iš šalutinio kelio, matė, kad dideliu greičiu atvažiuoja autobusas. Iki autobuso buvo gana didelis atstumas, bet autobusas labai greitai priartėjo prie jos vairuojamo automobilio. Autobuso vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo tarp transporto priemonių. Važiuodama ji norėjo pasukti į šalutinį kelią esantį kairėje, tas kelias jai yra puikiai žinomas. Bandė „atsitraukti“ nuo autobuso, bet autobusas ją apie kilometrą „vijosi“, važiavo dideliu greičiu, ji neturėjo kur dėtis, pristabdė, parodė kairį posūkį ir pajuto smūgį. Bandė atsitraukti, bet autobusas „tiesiog lipo ant jos“, autobuso greitis buvo didelis. Autobusas tuo metu neketino jos lenkti, nes priešpriešais važiavo automobiliai. Ji matė autobusą per veidrodėlius. Kaltinamasis negalėjo lenkti, nes priešpriešais važiavo automobiliai, o ir jai priešpriešais važiuojantys automobiliai trukdė daryti posūkį, todėl stabdė savo vairuojamą automobilį. Parodė posūkį ir pradėjo stabdyti – reikėjo praleisti iš priekio važiuojančius automobilius. Smūgis buvo, kai važiavo dešine kelio puse. Savo vairuojamą automobilį stabdė ne staiga. Kai pradėjo stabdyti, pajuto smūgį į jos vairuojamą automobilį. Važiuojant rodė posūkį, bet mano, kad autobuso vairuotojas jos automobilio kairiojo posūkio negalėjo matyti, nes autobusas buvo labai arti jos vairuojamo automobilio, autobuso vairuotojas sėdi aukščiau. Po eismo įvykio buvo šokas ir negali pasakyti ar kalbėjo su vairuotoju. Civilinį ieškinį dėl 7887,10 € žalos atlyginimo palaiko. Žalą sudaro turtinė žala ir neturtinė žala. Ji nuolat (duomenys neskelbtini), vartoja medikamentus. Darbas susijęs su vairavimu, kai iš paskos važiuoja automobilis, turi sustoti ir automobilį praleisti. Po eismo įvykio gydėsi stacionare ir ambulatoriškai, patyrė kaltinamajame akte nurodytus sužalojimu. Draudimo kompanijas jis atlygino dalį žalos, ieškinyje viską nurodė, mano, kad draudimo kompanija atlygino per mažai ir turi būti priteista daugiau žalai atlyginti. Civilinį ieškinį pareiškė ir kompanijai, kuriai priklauso autobusas, ir kaltinamajam. Negali paaiškinti dėl ko priteisti žalą prašo ir iš kaltinamojo ir iš draudimo bendrovės. Dėl civilinio ieškinio pagrindimo negali atsakyti.

Iš 2022-08-06 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 17) matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta – automobilis „Dacia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis, žiūrint Kauno kryptimi, dešinės kelio pusės griovyje, priekiu į Kauno pusę, 4,6 m atstumu priekine ašimi ir 4,4 m galine ašimi nuo važiuojamosios kelio dalies krašto. Autobusas VAN HOOLS T915 ACRON, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovi ant važiuojamosios kelio dalies, dešinėje pusėje, priekiu į Kauno pusę, priekinė ir galinė ašis nuo kairio važiuojamosios dalies krašto yra 5,2 m atstumu.

Iš 2022-08-06 papildomų duomenų apie eismo įvykį (t. 1, b. l. 18-28) matyti, kad apžiūrėtos transporto priemonės: 1) autobusas VAN HOOLS T915 ACRON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuota: apgadintas priekinis bamperis, priekinis stiklas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas ir priekinis dešinės pusės posūkio žibintas; 2) automobilis „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu užfiksuota: apgadintas priekinis bamperis, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, galinis kairės pusės sparnas, galinis bamperis, galinis kairės pusės žibintas, bagažinės dangtis, galinis stiklas, šoninis priekinis kairės pusės stiklas, šoninis priekinis dešinės pusės stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, stogas, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. Transporto priemonės ir eismo įvykio vieta užfiksuotos nuotraukose.

Iš 2022-06-14 apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 140-143) matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kad 2022-08-06 į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams S. Z. nurodo eismo įvykio aplinkybes.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022-09-29 specialisto išvadoje Nr. G 1042/2022(05) (t. 1, b. l. 110) ir 2023-06-26 specialisto išvadoje Nr. pG 512/2023 (05) (t. 1, b. l. 131) nurodyta, kad S. Z. nustatyta (duomenys neskelbtini). S. Z. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl (duomenys neskelbtini) jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Papildomai nustatyta (duomenys neskelbtini) tiesioginio priežastinio ryšio su 2022-08-06 autotrauma neturėjo.

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2022-06-14 išvados Nr. 11-1225 (23) (t. 2, b. 1. 133-139) matyti, kad atlikus eismo įvykio tyrimą gauta išvada, kad: 1. Transporto priemonių susidūrimo mechanizmas buvo toks. M. T. vairuojamas autobusas „Van Hool T915 Acron“ iš dalies, kairės pusės ratais įvažiavęs į kelio važiuojamosios dalies kairę pusę iš paskos priartėjo prie lėčiau kelio važiuojamosios dalies dešine puse judėjusio automobilio „Dacia Sandero“, vairuojamo S. Z.. M. T. nemažino vairuojamo autobuso greičio, dėl to jo priekinio paviršiaus dešine puse trenkėsi į automobilio „Dacia Sandero“ užpakalinio paviršiaus kairę pusę. Transporto priemonės susidūrė persidengdamos per apie 0,8 m. Susidūrimo metu transporto priemonių išilginės simetrijos ašys buvo lygiagrečios arba artimos lygiagrečioms. Nuo smūgio „Dacia Sandero“ automobilis buvo bloškiamas autobuso judėjimo kryptimi ir į dešinę. Jis ėmė suktis laikrodžio rodyklių sukimosi kryptimi. Atsiskyręs nuo autobuso automobilis nuslydo nuo važiuojamosios dalies į dešinę. Vėliau automobilis priekinio kairio kampo apatine dalimi atsitrenkė į kelio griovio šlaitą. Toliau automobilis judėjo sudėtingu erdviniu judesiu iki sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje. Po susidūrimo autobusas vairuotojo buvo sustabdytas kelio dešinėje pusėje. 2. Negalima nustatyti, kokiais greičiais prieš pat susidūrimą judėjo autobusas „Van Hool T915 Acron“ ir automobilis „Dacia Sandero“. 3. Susidūrimo metu autobusas „Van Hool T915 Acron“ priekinio paviršiaus dešine puse turėjo kontaktą su automobilio „Dacia Sandero“ užpakalinio paviršiaus kairę pusę. Transporto priemonės susidūrė persidengdamos per apie 0,8 m. Susidūrimo metu transporto priemonių išilginės simetrijos ašys buvo lygiagrečios arba artimos lygiagrečioms. Nėra pagrindo teigti, kad prieš pat susidūrimą automobilis „Dacia Sandero“ judėjo posūkio į kairę kreive. 4. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurie įgalintų teigti, kad automobilio „Dacia Sandero“ vairuotojos S. Z. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini. 5. Autobuso „Van Hton“ vairuotojo M. T. veiksmai, - iš paskos artėdamas prie lėčiau važiavusio automobilio „Dacia Sandero“, vairuojamo S. Z., laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės, dėl to susidūrė su minimu automobiliu „Dacia Sandero“, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini. 6. Techniniu požiūriu pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo autobuso „Van Hool T915 Acron“ vairuotojo M. T. veiksmai, – iš paskos artėdamas prie lėčiau važiavusio automobilio „Dacia Sandero“, vairuojamo S. Z., laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės, dėl to susidūrė su minimu automobiliu „Dacia Sandero“. 7. Laiku stabdydamas variuojamą autobusą „Van Hool T915 Acron“ M. T. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su priekyje lėčiau važiavusiu automobiliu „Dacia Sandero“, vairuojamu S. Z..

Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertas Vitalij Matusevič, pateikęs Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2022-06-14 išvadą Nr. 11-1225 (23) (t. 2, b. 1. 133-139) teisiamajame posėdyje pateiktą išvadą palaikė. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo Ruslans Jerohovecs klausimą dėl transporto priemonių susidūrimo mechanizmo, o būtent kodėl susidūrimo mechanizmas negalėjo būti toks, kad M. T. vairuojamas autobusas, lenkdamas, pilnai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, o prieš jį važiavusi transporto priemonė taip pat išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrimas įvyko tada, kai autobusas pilnai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, o nukentėjusiosios vairuojamas automobilis dalinai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kodėl susidūrimas negalėjo įvykti priešpriešinėje eismo juostoje, o ne dešinėje eismo juostoje, atsakė, kad tikslią susidūrimo vietą nurodo įvykio vietoje susiformavę transporto priemonių pėdsakai. Specialisto išvados 7 paveikslėlyje geltonomis rodyklėmis parodytas pėdsakas, kurį paliko automobilio „Dacia Sandero“ kairės pusės ratai. Matyti, kad kairės pusės ratų slydimo pėdsakai yra ant važiuojamosios kelio dalies dešinės pusės, jeigu žiūrėti iš vienos ir kitos pusės. Nėra jokių pėdsakų ir požymių, kad automobilis „Dacia Sandero“ būtų įvažiavęs pilnai ar iš dalies į važiuojamosios dalies kairę pusę. Be to, nuo smūgio automobilis „Dacia Sandero“ nuslydo į dešinę pusę. Ši aplinkybė patvirtina, kad prieš autoįvykį automobilis „Dacia Sandero“ nebuvo pasisukęs į kairę, atliekant kairio posūkio manevrą. Dėl šių išvardintų aplinkybių buvo pateikta tokia išvada. Į klausimą kokie pėdsakai patvirtina, kad susidūrimas įvyko dešinėje, o ne kairėje kelio pusėje, atsakė, kad schemoje pėdsakai buvo pavaizduoti būtent dešinėje pusėje. Schemoje nebuvo nurodyta šių pėdsakų pradžia matmenimis, dėl to 7 paveikslėlyje papildomai buvo pateiktas vaizdas, kuriame matoma pėdsakų padėtis. Į klausimą, kokie galėtų būti pėdsakai, parodantys, kad nukentėjusioji išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, atsakė, kad šiuo atveju būtų slydimo pėdsakai. Šiuo nagrinėjamu atveju autobusas dešine puse trenkėsi į automobilio „Dacia Sandero“ užpakalinės dalies kairę pusę. Buvo tiesioginis poveikis į automobilio „Dacia Sandero“ kairį ratą. Dėl to ratas buvo užblokuotas ir susidarė sąlygos formuotis pėdsakui. Atsakydamas į prokuroro klausimą kokiu greičiu važiavo transporto priemonės, atsakė, kad nėra galimybės nustatyti kokiu greičiu važiavo transporto priemonės. Paaiškino, kad susidūrimo metu automobilio išilginės simetrijos ašys buvo lygiagrečios arba artimos lygiagrečioms, nėra požymių, kad prieš pat susidūrimą automobilis „Dacia Sandero“ būtų sukamas į kairę pusę, kaip nurodė autobuso vairuotojas. Nuo smūgio automobilis „Dacia Sandero“ nukrypo į dešinę, tai reiškia, kad susidūrimo metu automobilis nesuko į kairę.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Šiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018). Sprendžiant eismo įvykio priežasties klausimą, turi būti nustatomas ir įvertinamas ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytas KET pažeidimas, bet ir kiti veiksniai, taip pat galėję turėti reikšmės eismo įvykiui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-474/2011). Be to, pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnį, kaltinamo asmens veiksmuose turi būti nustatyti ne tik visi trys minėti objektyvieji požymiai, tačiau ir subjektyvusis požymis – kaltė, t. y. turi būti nustatyta, kad asmuo, vairuojantis transporto priemonę, suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalos kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti (nusikalstamas pasitikėjimas – BK 16 straipsnio 2 dalis), arba nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalos kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas – BK 16 straipsnio 3 dalis). Padaryto KET pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali būti laikomas tik vienu iš neatsargios kaltės turinio elementų, savaime nesuteikiančių pagrindo daryti išvadą dėl asmens kaltės padarius BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą. Nes, sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sąlygos ir temperatūra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat asmeninės jo savybės: fizinė būsena, profesinė ir gyvenimiška patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės. Todėl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada ir ar apskritai kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą ir numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus (ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti), kaltininko asmenines savybes (ar konkrečioje situacijoje iš vairuotojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, ar jo veiksmai buvo adekvatūs kilusiam pavojui, ar jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių) ir kitas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-375/2014, 2K-99-511/2017, 2K-7-1-693/2018 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam M. T. inkriminuotas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530, aktuali teisės akto redakcija (nuo 2022-06-01 iki 2022-11-11)) 9 punkto, 126 punkto ir 127 punkto reikalavimų pažeidimas, sukėlęs pasekmes – kito asmens – S. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

KET 9 punkte nustatyta bendroji eismo dalyvių pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 126 punkte nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.

Pagal KET 127 punktą, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Kaltinamasis M. T. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino visiškai, neigia, kad pažeidė kelių eismo taisykles. Paaiškino, kad 2022-08-06 važiavo iš Daugpilio į Kauno pusę, vairavo autobusą VAN HOOLS. Važiuojant prisivijo priešais ta pačia eismo juosta važiuojantį lengvąjį automobilį, kuris važiavo gal apie 70 km/val. greičiu. Gal pusę kilometro važiavo paskui šį automobilį, automobilio negalėjo lenkti, nes priešpriešinėje eismo juostoje važiavo automobiliai, buvo posūkis. Kai pasitaikė galimybė lenkti, įjungė kairį posūkį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir pradėjo lenkti. Kai susilygino su lenkiama mašina, jo lenkiamas automobilis pradėjo važiuoti į kairę, posūkio į kairę šis automobilis nerodė.

M. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino (t. 3, b. l. 97-99), nurodė, kad 2022-08-06 važiavo kryptimi iš Daugpilio į Kauną, buvo pasirinkęs pastovų 80 km/val. greitį, ėmė artėti prie automobilio „Dacia“, kuris važiavo gal 60 km/val. greičiu, sulaukęs tinkamo momento lenkti, įsitikino, kad lenkimo manevrą atlikti saugu ir pradėjo automobilio „Dacia“ lenkimo manevrą – maždaug 20-25 m. atstumu iki automobilio „Dacia“ įjungė kairio posūkio signalą ir ėmė rikiuotis į priešingą eismo juostą ir tuo pačiu padidino greitį. Tuo momentu, kai jau praktiškai priartėjo prie automobilio „Dacia“, jo vairuotojas netikėtai pradėjo posūkio manevrą į kairę. Šis manevras buvo nelauktas, nespėjo nuspausti garso signalo, bet, siekdamas išvengti susidūrimo, nuspaudė stabdžio pedalą, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko – jo vairuojamo autobuso priekiniu dešiniuoju šonu atsitrenkė į automobilio „Dacia“ galinę kairę dalį.

Nukentėjusioji S. Z. paaiškino, kad įvykio dieną vairavo lengvąjį automobilį, išsuko iš šalutinio kelio, matė, kad dideliu greičiu atvažiuoja autobusas. Iki autobuso buvo gana didelis atstumas, bet autobusas labai greitai priartėjo prie jos vairuojamo automobilio. Autobuso vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo tarp transporto priemonių. Važiuodama norėjo pasukti į šalutinį kelią esantį kairėje, parodė posūkį ir pradėjo stabdyti – reikėjo praleisti iš priekio važiuojančius automobilius. Smūgis buvo, kai važiavo dešine kelio puse, savo vairuojamą automobilį stabdė ne staiga, kai pradėjo stabdyti, pajuto smūgį į jos vairuojamą automobilį. Nurodė, kad kaltinamasis, vairuodamas autobusą, negalėjo lenkti, nes priešpriešais važiavo automobiliai ir jai priešpriešais važiuojantys automobiliai trukdė daryti posūkį, todėl stabdė savo vairuojamą automobilį. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2022-10-12 (t. 1, b. l. 39-40) ir 2023-05-10 (t. 1, b. l. 41-42) nukentėjusioji S. Z. davė analogiškus parodymus teisme duotiems parodymams, nurodė, kad (duomenys neskelbtini), link Ukmergės m., važiavo 90 km/val. greičiu, paskui ją važiuojantis autobusas su Latvijos Respublikos valstybiniais numeriais, važiavo prie pat jos vairuojamo automobilio galinės dalies, nesilaikydamas jokio saugaus atstumo. Žinodama, kad jai reikės sukti į šalutinį kelią (keliuką), esantį kairėje kelio pusėje, būdama maždaug 100 m atstumu nuo keliuko, ėmė iš lėto stabdyti jos vairuojamą automobilį ir rodė kairės pusės posūkio signalą, greitį lėtino palengva ir pajuto smūgį į jos vairuojamą automobilį. Posūkio į kairę atlikti negalėjo, nes priešpriešais važiavo daug automobilių.

Kitų asmenų, mačiusių 2022-08-06 eismo įvykį, nėra, pagrindo abejoti išsamiais ir nuosekliais nukentėjusiosios S. Z. parodymais nėra pagrindo. Nukentėjusiosios S. Z. parodymus patvirtina kiti bylos duomenys.

2022-08-06 eismo įvykio schema, sudaryta policijos pareigūnės Gritos Butkuvienės, pasirašyta eismo įvykio dalyvių M. T., S. Z. ir policijos pareigūnės Gritos Butkuvienės (t. 1, b. l. 17), nuotraukose užfiksuota (t. 1, b. l. 19-28) eismo įvykio vieta ir eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės – automobilis‚ Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir autobusas „VAN HOOL, valst Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyti transporto priemonių apgadinimai (t. 1, b. l. 18).

Nustatytas eismo įvykio mechanizmas (Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2022-06-14 išvados Nr. 11-1225 (23) (t. 2, b. 1. 133-139): M. T. vairuojamas autobusas „Van Hool T915 Acron“ iš dalies, kairės pusės ratais įvažiavęs į kelio važiuojamosios dalies kairę pusę iš paskos priartėjo prie lėčiau kelio važiuojamosios dalies dešine puse judėjusio automobilio „Dacia Sandero“, vairuojamo S. Z.. M. T. nemažino vairuojamo autobuso greičio, dėl to jo priekinio paviršiaus dešine puse trenkėsi į automobilio „Dacia Sandero“ užpakalinio paviršiaus kairę pusę. Transporto priemonės susidūrė persidengdamos per apie 0,8 m. Susidūrimo metu transporto priemonių išilginės simetrijos ašys buvo lygiagrečios arba artimos lygiagrečioms. Nuo smūgio „Dacia Sandero“ automobilis buvo bloškiamas autobuso judėjimo kryptimi ir į dešinę. Jis ėmė suktis laikrodžio rodyklių sukimosi kryptimi. Atsiskyręs nuo autobuso automobilis nuslydo nuo važiuojamosios dalies į dešinę. Vėliau automobilis priekinio kairio kampo apatine dalimi atsitrenkė į kelio griovio šlaitą. Toliau automobilis judėjo sudėtingu erdviniu judesiu iki sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje. Po susidūrimo autobusas vairuotojo buvo sustabdytas kelio dešinėje pusėje.

Minėtą ekspertinį tyrimą atlikęs teismo ekspertas V.Matusevič teisiamajame posėdyje duodamas paaiškinimus, patvirtino jo duotą išvadą dėl eismo įvykio susidarymo mechanizmo. Nurodė, kad įvykio vietoje susiformavę transporto priemonių pėdsakai – pėdsakas, kurį paliko automobilio „Dacia Sandero“ kairės pusės ratai (specialisto išvados 7 paveikslėlyje pavaizduota geltonomis rodyklėmis) rodo tikslią automobilių susidūrimo vietą. Matyti, kad kairės pusės ratų slydimo pėdsakai yra ant važiuojamosios kelio dalies dešinės pusės, jeigu žiūrėti iš vienos ir kitos pusės. Nėra jokių pėdsakų ir požymių, kad automobilis „Dacia Sandero“ būtų įvažiavęs pilnai ar iš dalies į važiuojamosios dalies kairę pusę. Be to, nuo smūgio automobilis „Dacia Sandero“ nuslydo į dešinę pusę, kas patvirtina, kad prieš autoįvykį automobilis „Dacia Sandero“ nebuvo pasisukęs į kairę, atliekant kairio posūkio manevrą. Įvykio vietos schemoje pėdsakai buvo pavaizduoti būtent dešinėje pusėje. Paaiškino, kad šiuo nagrinėjamu atveju, autobusas dešine puse trenkėsi į automobilio „Dacia Sandero“ užpakalinės dalies kairę pusę. Buvo tiesioginis poveikis į automobilio „Dacia Sandero“ kairį ratą, dėl to ratas buvo užblokuotas ir susidarė sąlygos formuotis pėdsakui. Susidūrimo metu automobilio išilginės simetrijos ašys buvo lygiagrečios arba artimos lygiagrečioms, nėra požymių, kad prieš pat susidūrimą automobilis „Dacia Sandero“ būtų sukamas į kairę pusę, kaip nurodė autobuso vairuotojas. Nuo smūgio automobilis „Dacia Sandero“ nukrypo į dešinę, tai reiškia, kad susidūrimo metu automobilis nesuko į kairę.

Minėtą ekspertinį tyrimą atliko tokius tyrimus atlikti akredituotos įstaigos – Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas Vitalij Matusevič, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, transporto inžinerijos mokslo magistro laipsnį, eismo įvykio teismo eksperto, transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją ir ekspertinio darbo stažą nuo 1997 m., įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių ekspertinių išvadų pagrįstumą, ir teismas neturi jokio pagrindo abejoti teismo eksperto V.Matusevič duotomis išvadomis ir teismo eksperto teisiamajame posėdyje dėl savo pateiktų išvadų duotais paaiškinimais.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios S. Z. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad autobusas važiavo dideliu greičiu, ji turėjo pasukti į kairę, parodė kairį posūkį ir pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį, nes buvo būtina praleisti priešpriešais kita eismo juosta važiuojančius automobilius, pristabdžiusi pajuto smūgį, autobusas tuo momentu neketino lenkti jos vairuojamo automobilio, nes priešpriešais važiavo automobiliai; nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 39-40, 41-42) duoti paaiškinimai; tiek nedelsiant po 2022-08-06 įvykusio eismo įvykio, į eismo įvykį atvykusiems policijos pareigūnams nurodytos aplinkybės apie eismo įvykį (t. 2, b. l. 140-143), kad autobuso vairuotojas važiavo labai arti jos vairuojamo automobilio, nesilaikė saugaus atstumo – „lipo ant automobilio“; specialisto išvada, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurie įgalintų teigti, jog automobilio „Dacia Sandero“ vairuotojos S. Z. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini (Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2022-06-14 išvados Nr. 11-1225, 4 punktas, t. 2, b. l. 133-138) bei teismo eksperto V.Matusevič teisiamajame posėdyje duoti paaiškinimai dėl jo pateiktos išvados, patvirtina, kad kaltinamasis M. T., vairuodamas autobusą „Van Hool T915 Acron“, nesilaikė KET 126 punkte nustatyto imperatyvaus reikalavimo vairuotojui, atsižvelgiant į greitį, laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma. Nors byloje negalima nustatyti kokiais greičiais prieš pat susidūrimą judėjo autobusas „Van Hool T915 Acron“ ir automobilis „Dacia Sandero“(Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2022-06-14 išvados Nr. 11-1225, 2 punktas, t. 2, b. l. 133-138), tačiau KET 127 punkte nustatyta, kad <...> pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Kaltinamojo M. T. pasirinktas važiavimo greitis vairuojant autobusą „Van Hool T915 Acron“ neužtikrino minėto KET 127 punkte nurodyto reikalavimo laikymąsi ir kaltinamojo 2022-08-06 vairavusio autobusą „Van Hool T915 Acron“ veiksmai, kai jis iš paskos artėdamas prie lėčiau važiavusio automobilio „Dacia Sandero“, vairuojamo S. Z., laiku nestabdė jo vairuojamo autobuso, dėl to susidūrė su automobiliu „Dacia Sandero“, techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Kaltinamasis M. T. KET 126 ir 127 punktuose nustatytų reikalavimų nesilaikė, tuo taip pat pažeidė bendrąją eismo dalyvių pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, numatytą KET 9 punkte, dėl šių kaltinamojo padarytų KET pažeidimų kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus – S. Z. sveikata.

Kaip jau minėta, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnį, kaltinamo asmens veiksmuose turi būti nustatyti ne tik visi trys objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymiai, tačiau ir subjektyvusis požymis – kaltė. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. T. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino. Sprendžiant dėl būtinojo subjektyvaus nusikalstamos veikos požymio – kaltės (ne)buvimo, pažymėtina, kad M. T., vairuodamas autobusą „Van Hool T915 Acron“, važiavo paskui lėčiau ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Dacia Sandero“, vairuojamą S. Z.. Automobilis „Dacia Sandero, kaip nurodė pats kaltinamasis, jam buvo matomas, kaltinamasis ne mažiau kaip 800 m – 1 km važiavo iš paskos šiam automobiliui, todėl laikydamasis saugaus atstumo nuo ta pačia kryptimi ta pačia eismo juosta važiavusio automobilio „Dacia Sandero“ ir laiku stabdydamas variuojamą autobusą „Van Hool T915 Acron“ M. T. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su priekyje lėčiau važiavusiu automobiliu „Dacia Sandero“, vairuojamu S. Z.. Kaltinamojo M. T. veiksmai, kai jis 2022-08-06 vairuodamas autobusą „Van Hool T915 Acron“ iš paskos artėdamas prie lėčiau važiavusio automobilio „Dacia Sandero“, vairuojamo S. Z., laiku nestabdė jo vairuojamos transporto priemonės, dėl to susidūrė su automobiliu „Dacia Sandero“, techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusi su 2022-08-06 eismo įvykio metu kilusiomis pasekmėmis – S. Z. nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis M. T. eismo įvykio metu buvo 63 m. amžiaus ((duomenys neskelbtini)), turintis virš 40 m. vairavimo stažą, todėl įvykio dieną vairuodamas autobusą „VAN HOOLS T915 Acron, turėjo žinoti kelių eismo taisyklių reikalavimus ir jose nustatytas pareigas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių (KET 9 punktas); laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma (KET 126 punktas); pasirinkdamas važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 127 punktas), tačiau kaltinamasis M. T. 2022-08-06 vairuodamas autobusą „Van Hool T915 Acron“ iš paskos artėdamas prie lėčiau važiavusio automobilio „Dacia Sandero“, vairuojamo S. Z., jo vairuojamo autobuso laiku nestabdė, nors turėjo bei galėjo numatyti, kad jam laiku nestabdant jo vairuojamo autobuso ir nesilaikant saugaus atstumo tarp transporto priemonių, gali kilti padariniai – eismo įvykis, todėl teismas vertina, kad kaltinamasis M. T. veikė nusikalstamai nerūpestingai (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Byloje surinktų duomenų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtinama, kad kaltinamasis M. T., vairuodamas autobusą „Van Hool T915 Acron“, pažeidė KET 9, 126, 127 punktų reikalavimus, ko pasekoje įvyko eismo įvykis, kurio metu S. Z., vairavusi automobilį „Dacia Sandero“, patyrė sveikatos sutrikdymą – kairio peties, krūtinės ląstos ir dešinės blauzdos minkštųjų audinių sumušimą, kaklo raumenų ir raiščių patempimą, kaklo disko ligą, kvalifikuojamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl M. T. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, o jo kaltė padarius šį nusikaltimą yra visiškai įrodyta.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis ). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinio teismo 2014-10-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-01-26 nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Kaltinamasis M. T. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, susijusį su kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu, sukėlusį asmens sveikatai nesunkius padarinius (BK 281 straipsnio 1 dalis), kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis yra užsienio šalies – (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu – 2022-08-06 turėjo 2 neįgalumo grupę (nuo 2023-07-20 iki 2024-07-19, t. 3, b. l. 141-143), Lietuvos Respublikoje neteistas, duomenų apie jo teistumą užsienyje nėra, Lietuvos Respublikoje administracinių nusižengimų kodekso numatyta tvarka nebaustas, vedęs, dirba, nukentėjusiosios neatsiprašė, atsižvelgiant ir į nusikalstamos veikos pasekmes, nukentėjusiosios patirtų sužalojimų apimtį ir pasekmes, manoma, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus kaltinamajam straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą, artimą BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatymam minimaliam bausmės dydžiui.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. Z. teisiamajame posėdyje palaikė 2023-11-28 pareikštą patikslintą civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 103-104), kuriuo prašė solidariai iš atsakovų M. T., ADB „Gjensidige“ priteisti: 1) turtinę žalą – 887,10 € dydžio, kurią sudaro (i) 862,10 € negautos darbo pajamos – skirtumas tarp darbo užmokesčio ir ligos išmokos bei 25 € už kaklo įtvarą; 2) neturtinę žalą – 7000 € dydžio. Patikslintame ieškinyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. Z. nurodė, kad atsakovas ADB „Gjensidige“ išmokėjo 3000 € neturtinei ir 3,98 € turtinei žalai atlyginti, todėl 2023-09-08 civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 57-99), kuriuo prašė solidariai iš atsakovų M. T. ir ADB „Gjensidige“ priteisti: 1) turtinę žalą – 1112,10 € dydžio, kurią sudarė (i) 862,10 € negautos darbo pajamos – skirtumas tarp darbo užmokesčio ir ligos išmokos bei 250 € medikamentams; 2) neturtinę žalą – 10000 € dydžio, sumažino. Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodė, eismo įvykio metu patyrė kaltinamajam akte nurodytus sužalojimus, po eismo įvykio gydėsi stacionare ir ambulatoriškai, turtinę žalą sudaro negautos darbo pajamos (skirtumas tarp darbo užmokesčio ir išmokėtos ligos išmokos) bei kaklo įtvaras (25 €), kuris jai buvo būtinas, kaklo įtvaro kaina yra aiški. Prašomą priteisti 7000 € dydžio neturtinę žalą sudaro dėl patirtų sužalojimų juntamas skausmas, emociniai išgyvenimai, pablogėjusi sveikata – nuolat jaučia paniką, vartoja medikamentus, darbas susijęs su vairavimu, kai iš paskos važiuoja automobilis, turi sustoti ir automobilį praleisti.

Kaltinamasis M. T. teisiamajame posėdyje su civiliniu ieškiniu nesutiko. Kaltinamojo M. T. atstovas advokatai Rimutė Giruckienė, Latvijos Respublikos advokatas Ruslans Jerohovecs, su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad žala, teismui nusprendus ieškinį tenkinti, turėtų būti priteista iš draudiko ADB „Gjensidige“.

Nagrinėjama atveju, eismo įvykio metu – 2022-08-06, kaltinamojo M. T., vairavusio autobusą VAN HOOLS T915 ACRON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), civilinė atsakomybė drausta ADB „Gjensidige“, minėta draudimo bendrovė pripažinta civiline atsakove (t. 1, b. l. 126). Draudikas ADB „Gjensidige“ 2022-08-06 įvykusį eismo įvykį pripažino draudiminiu ir ginčo byloje dėl to nėra.

Kaltinamasis M. T. eismo įvykį 2022-08-06 padarė būdamas blaivus, ir nors kaltės padarius nusikalstamą veiką, nepripažino, nukentėjusiosios S. Z. neatsiprašė, nusikaltimu padarytos žalos (jos dalies) neatlygino, tačiau aplinkybių apie kaltinamojo M. T. veiksmus po eismo įvykio nukreiptus asmeniškai į nukentėjusiąją S. Z. ir sukėlusius jai turtinę ir (ar) neturtinę žalą, ar aplinkybių numatytų Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnyje, byloje nėra, todėl spręsti dėl kaltinamojo M. T., neatsargiais veiksmais sukėlusio eismo įvykį, kuris draudiko – ADB „Gjensidige“ yra pripažintas draudiminiu įvykiu, civilinės atsakomybės teisinio pagrindo nėra ir ieškovės S. Z. reikalavimas dėl žalos priteisimo solidariai iš kaltinamojo M. T. atmestinas kaip nepagrįstas.

Kaip minėta, nukentėjusiajai S. Z. dėl 2022-08-06 eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsakovė ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai S. Z. 2023-08-04 išmokėjo 1460 € draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, 2023-11-14 išmokėjo 1540 € neturtinei žalai ir 3,98 € turtinei žalai atlyginti ir žalos administravimą baigė (t. 1, b. l. 170), iš viso nukentėjusiajai S. Z. išmokėta 3003,98 € draudimo išmoka 3000 € neturtinei ir 3,98 € turtinei žalai atlyginti.

Netenkinus ieškovės S. Z. reikalavimo dėl kaltinamojo M. T. solidariosios atsakomybės, spręstina dėl 862,10 € negautų darbo pajamų – skirtumo tarp darbo užmokesčio ir ligos išmokos bei 25 € už kaklo įtvarą, iš viso – 887,10 € turtinės žalos, bei 7000 € neturtinės žalos priteisimo iš ADB „Gjensidige“ pagal ieškovės S. Z. 2023-11-28 pareikštą patikslintą civilinį ieškinį.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.

Dėl 887,10 € turtinės žalos atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji S. Z. eismo įvykio metu patyrė sveikatos sutrikdymą – (duomenys neskelbtini), kvalifikuojamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Byloje esantys medicininiai dokumentai (t. 1, b. l. 72) patvirtina, kad S. Z. gydytojo ortopedo traumotologo konsultacijai su gydytojo siuntimu 2022-08-30 atvyko su kaklo įtvaru – kaklas įtvertas minkštu įtvaru, todėl yra pagrindas manyti, kad kaklo įvaras nukentėjusiajai buvo būtinas. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nors kaklo įtvaro įsigijimo čekio S. Z. neišsaugojo, kaklo įtvaro kaina yra aiški (t. 1, b. l. 104), tačiau nei su civiliniu ieškiniu, nei civilinio ieškinio reikalavimus patikslinus ieškovė jokių kaklo įtvaro kainą pagrindžiančių duomenų nepateikia, tokių duomenų nėra ir byloje. Žalos fakto ir dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 46 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tai, kad nukentėjusioji kaklo įtvarą (minkštas įtvaras) įsigijo, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių už kaklo įtvarą (minkštas įtvaras) nukentėjusiosios mokėtą sumą (kvito, sąskaitos išrašo ar kt.), todėl ieškovės S. Z. reikalavimas dėl 25 € turtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Civilinių ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti 862,10 € dydžio negautas pajamas – išmokėtos ligos išmokos ir darbo užmokesčio skirtumą.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDĮ) 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sutrikdymo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos). Pagal šio straipsnio 6 dalį, asmeniui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas <...> vadovaudamasis dokumentais, kuriais įrodomos padarytos žalos aplinkybės, faktas ir dydis, ir medicininės apžiūros pažymomis. Atsakingas draudikas ar Biuras vadovaujasi įstaigų ir įmonių, turinčių teisę nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą, kuris nustatomas vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro tvirtinamomis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (toliau – Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės), išvadomis, taip pat turi teisę siūlyti nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlikti medicininę apžiūrą, apmokėdamas šios apžiūros išlaidas, jeigu nepakanka dokumentų motyvuotam atsakymui į pretenziją dėl padarytos eismo įvykio žalos pagal šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalį. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles tvirtina Vyriausybė.

Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (nauja redakcija nuo 2024-07-30), 8 punkte nustatyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo, taip pat vadovaudamasis nukentėjusio trečiojo asmens darbdavio ar jam prilyginto asmens pateiktais dokumentais apie nukentėjusio trečiojo asmens vidutinį darbo užmokestį ir jo apskaičiavimą. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) asmens su negalia teisių apsaugos agentūros išduotus dalyvumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbdavio gautus dokumentus, kuriais įrodomos iki sveikatos sutrikdymo turėtos pajamos (gautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo mokamas valstybinio socialinio draudimo išmokas).

Negautų pajamų atžvilgiu įrodinėjimo pareiga tenka reikalavimą dėl jų priteisimo pareiškusiam ieškovui (CPK 178 straipsnis).

Iš civilinės ieškovės su civiliniu ieškiniu pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023-08-10 pažymos apie išmokėtas ligos išmokas (t. 1, b. l. 91-94) matyti kad S. Z. laikotarpiu nuo 2022-08-08 iki 2023-01-11 išmokėta 2573,24 € dydžio ligos išmoka. Iš AB „Lietuvos paštas“ pažymų apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (t. 1, b. l. 95, 96) matyti, kad S. Z. laikotarpiu nuo 2022 m. sausio iki 2022 m. liepos išmokėtas 3094,73 € dydžio darbo užmokestis.

Civilinė ieškovė už tris mėnesius – 2022 gegužę, birželį, liepą, iki eismo įvykio (2022-08-06) gavo (išmokėta į rankas) su darbo užmokesčiu susijusias pajamas – 1391,74 € dydžio (461,64 + 468,65 + 461,45), atitinkamai ieškovės gaunamas vidutinis vienos dienos darbo užmokestis į rankas sudarė 22,09 € (1391,74 : 63 darbo dienos). Civilinė ieškovė dėl eismo įvykio buvo nedarbinga 109 darbo dienas – nuo 2022-08-06 iki 2023-01-11, todėl negavo 2407,81 € pajamų į rankas (22,09 € x 109 darbo dienos). Nedarbingumo laikotarpiu, t. y. laikotarpiu už kurį priskaičiuota išmoka nuo 2022-08-08 iki 2023-01-11, S. Z. išmokėta 2573,24 € dydžio ligos išmoka (t. 1, b. l. 91-94). Kadangi nukentėjusiajai S. Z. išmokėta 2573,24 € dydžio ligos išmoka yra 165,43 € didesnė nei nukentėjusioji būtų gavusi pajamų iš darbdavio AB „Lietuvos paštas“ apskaičiuotų pagal trijų paskutinių mėnesių vidutinį vienos dienos uždarbį (2573,24 € ­ 2407,81 €), nei civilinė ieškovė būtų gavusi eismo įvykiui neįvykus, civilinės ieškovės reikalavimas priteisti 862,10 € dydžio negautas pajamas atmetamas kaip nepagrįstas.

Patikslintu ieškiniu nukentėjusioji S. Z. taip pat prašė priteisti 7000 € neturtinei žalai atlyginti dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.

Kaip minėta, 2022-08-06 įvykusio eismo įvykio metu S. Z. patyrė (duomenys neskelbtini), kvalifikuojamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Civilinė atsakovė ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai S. Z. neturtinei žalai atlyginti išmokėjo 3000 € draudimo išmoką.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taisyklių 12 punkte nustatyta, kad patirtos neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kurias tvirtina finansų ministras.

Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367 (teisės akto redakcija galiojusi iki 2024-05-11), 4.2. punkte nustatyta, kad orientacinis neturtinės žalos dydis esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį nuo 3 iki 6 mėnesių – iki 6 MMA. Minimali mėnesinė alga (MMA) 2022 m. buvo – 730 € (2021-10-13 Nr. 834, TAR, 2021-10-14). Taigi orientacinis neturtinės žalos dydis esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį nuo 3 iki 6 mėnesių, 2022 m. atitinkamai buvo nuo 2190 € (3 x 730 €) iki 4380 € (6 x 730 €).

Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020). Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą tipinių situacijų bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi, nes įvairūs ir žalos dydžio nustatymo kriterijai. Įvertinus teismų praktikos pavyzdžius sprendžiama, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 € iki 3500 € (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji S. Z. nurodė, kad po eismo įvykio gydėsi stacionare ir ambulatoriškai, patyrė kaltinamajame akte nurodytus sužalojimu, po eismo įvykio nuolat (duomenys neskelbtini), vartoja medikamentus, darbas susijęs su vairavimu – kai iš paskos važiuoja automobilis, turi sustoti ir automobilį praleisti. Civilinė atsakovė nukentėjusiajai išmokėjo 3000 € neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji S. Z. eismo įvykio metu patyrė (duomenys neskelbtini), dėl kurių neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo jos bendravimo galimybės ir kt., nukentėjusioji buvo nedarbinga 109 dienas. Duomenų apie nukentėjusiajai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nustatytą dalyvumo (prarasto darbingumo) lygį byloje nėra. Įvertinus nukentėjusiajai S. Z. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pobūdį ir mąstą, teismas sprendžia, kad civilinės atsakovės ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai S. Z. išmokėta 3000 € draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti atitinka teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteistiną dydį neturtinei žalai atlyginti, pagrindo priteisti didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti byloje nėra, todėl S. Z. civilinis ieškinys dėl 7000 € priteisimo neturtinei žalai atlyginti, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 punkte nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-03-17 sprendimu Nr. KTS-2025-01859, teikti antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. T. paskira advokatė Rimutė Giruckienė (t. 4, b. l. 148). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos kaltinamajam M. T. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 560,42 €. Antrinė teisinė pagalba kaltinamajam M. T. teikta vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. esant įstatyme nustatytam būtinajam gynėjo dalyvavimo pagrindui – nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas, teismo 2025-03-21 nutarties (t. 4, b. l. 128) pagrindu. Kaltinamasis M. T. yra užsienio valstybės – (duomenys neskelbtini), todėl, atsižvelgiant į kaltinamajam M. T. teiktos antrinės teisinės pagalbos pagrindą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 560,42 €, iš kaltinamojo M. T. nepriteistinos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas kaltinamąjį M. T. pripažino kaltu dėl neatsargaus nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, dėl jo padaryto nusikaltimo pasekmių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nukentėjusioji S. Z. ikiteisminio tyrimo metu 2023-09-08 pareiškė civilinį ieškinį dėl 1112,10 € turtinės ir 10000 € neturtinės žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš ADB „Gjensidige“ ir kaltinamojo M. T., kurį, patikslinusi 2023-11-22, prašė solidariai iš priteisti 887,10 € turtinei ir 7000 € neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamojo M. T. civilinės atsakomybės draudikė – civilinė atsakovė ADB „Gjensidige“, iki civilinio ieškinio parengimo – 2023-08-04, išmokėjo nukentėjusiajai 1460 € neturtinei žalai atlyginti ir 2023-11-14 išmokėjo 1543,98 € draudimo išmoką, kurią sudaro 1540 € neturtinei žala bei 3,98 € turtinei žalai atlyginti, iš viso – 3003,98 € dydžio draudimo išmoką.

Nukentėjusioji S. Z. turėjo 650 € dydžio išlaidų teisinei pagalbai dėl civilinio ieškinio parengimo (2023-09-08 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 1147125 (t. 1, b. l. 100) dėl 500 € sumokėjimo, 2023-11-28 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 1147137 (t. 1, b. l. 105) dėl 150 € sumokėjimo), kuriuos prašė priteisti iš ADB „Gjensidige“ ir kaltinamojo M. T.. Teisinę pagalbą dėl civilinio ieškinio parengimo nukentėjusiajai S. Z. teikė advokatė Vida Leonovienė (2023-07-18 advokato orderis serija LA Nr. 787602, t. 1, b. l. 136). Civilinė atsakovė ADB „Gjensidige“ dalį ieškinio pripažino – išmokėjo civilinei ieškovei S. Z. 3003,98 € dydžio draudimo išmoką (3, 98 € turtinei ir 3000 € neturtinei žalai atlyginti), teismas civilinės ieškovės S. Z. patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo civilinė ieškovė S. Z. prašė priteisti solidariai iš M. T. ir ADB „Gjensidige“ 887,10 € turtinei ir 7000 € neturtinei žalai atlyginti, atmetė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo spręsti, kad nuketėjusiosios pradinis civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos žalos (1112,10 € turtinės ir 10000 € neturtinės žalos) atlyginimo yra patenkintas iš dalies, t. y. tenkinta 27,03 proc. civilinio ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš kaltinamojo M. T. nukentėjusiajai S. Z. priteisiama 175,70 € dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti už civilinio ieškinio šioje byloje parengimą.

Byloje yra informacijos laikmena – 1 kompaktinė plokštelė su nuotraukomis, kuri paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 str., teismas

nusprendžia:

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį bauda – 30 MGL (1500 €) dydžio, kuri turi būti sumokėta per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. Z. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. T. S. Z. 175,70 € (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 70 ct) advokato pagalbai atlyginti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo M. T. nepriteisti.

Informacijos laikmeną – 1 kompaktinę plokštelę su nuotraukomis palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.

Teisėjas Anatolij Januševskij