- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-02
- Bylos Nr.
- e2S-320-1059/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01408-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Ieškovas
- S. A.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Brighty Digital“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Brighty Digital“ dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal S. A. ieškinį uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Brighty Digital“ dėl darbo ginčo.
2. Teisme 2025 m. vasario 27 d. buvo gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo ieškovas pareiškė, kad atsisako nuo ieškinio atsakovei. Ieškovas patvirtino, kad jam yra žinomos ir suprantamos pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnio 2 dalyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi ieškovo S. A. atsisakymą nuo ieškinio priėmė, civilinę bylą pagal ieškovo S. A. ieškinį atsakovei UAB „Brighty Digital“ dėl darbo ginčo nutraukė ir priteisė atsakovei UAB „Brighty Digital“ iš ieškovo S. A. 3 911, 93 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nurodė, kad pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo padavė tam įgaliojimus turintis asmuo, ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštaravo, ieškovas nurodė, kad jam yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas ieškinio atsisakymą priėmė ir civilinę bylą nutraukė.
5. Sprendė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 94 straipsnio 1 dalį atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuri teismo prašė priteisti iš ieškovo atsakovę atstovavusiam advokatui sumokėtas jos patirtas 3 911,93 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (už atsiliepimo parengimą ir atstovavimą bei vertimo išlaidos). Teismas, įvertinęs teisės normas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino ir priteisė jai iš ieškovo 3 911,93 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties dalį, kuria buvo nuspręsta iš ieškovo priteisti UAB „Brighty Digital“ 3 911,93 Eur bylinėjimosi išlaidas, pakeisti ir šią sumą sumažinti iki protingo ir pagrįsto dydžio, priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas
6.1. Apeliantas nurodo, kad atsakovė 2025 m. vasario 27 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašė priteisti 3 911,93 Eur sumą už atsiliepimo parengimą ir pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdyje. Ieškovas, pamatęs atsakovės prašymą, nedelsiant 2025 m. vasario 27 d. pateikė prašymą dėl atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio sumažinimo, kuriuo prašė sumažinti atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas šio ieškovo prašymo nenagrinėjo ir neatsižvelgė į jį priimdamas nutartį.
6.2. Ieškovo įsitikinimu, atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra neprotingai didelė ir nepagrįsta. Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovė pateikia išlaidų detalizaciją, kuri yra neišsami. Į bylos medžiagą atsakovė nėra pateikusi atstovavimo ar teisinių paslaugų sutarties su savo atstovu, tad nėra įmanoma paskaičiuoti koks yra valandinis įkainis ir kiek valandų buvo dirbama prie atsiliepimo, tačiau, ieškovo nuomone, tokia pateikta detalizacija nėra išsami ir neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos), kadangi Rekomendacijose nėra nurodyta, kad į advokato teikiamas teisines paslaugas įeina tokios paslaugos kaip „susipažinimas su ieškiniu“, „teisinės pozicijos formavimas“, „suderinimas su klientu“ ar „pateikimas teismui“, kaip atsakovas nurodo prie prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pridedamoje 2025 m. vasario 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. APBF2025-079.
6.3. Be to, atsakovė buvo informuota dieną prieš teismo posėdį, tačiau prie išlaidų atsakovė vis tiek nurodo, kad patyrė išlaidas dėl atstovavimo 2025 m. vasario 27 d. parengiamajame teismo posėdyje civilinėje byloje ir tai pagrindžia 450 Eur + PVM suma (iš viso 544,5 Eur), nors posėdis net nevyko.
Atsiliepimas
6.4. Taip pat nurodo, kad reikia atsižvelgti ir į tai, jog ginčas jau buvo nagrinėjamas Darbo ginčų komisijoje (toliau – ir DGK), į kurią ieškovas kreipėsi dėl tų pačių aplinkybių, kaip ir į teismą, bei teikė iš esmės panašų atsiliepimą kaip ir civilinėje byloje, o atsakovės atstovas ir DGK, ir nagrinėjant bylą teisme buvo tas pats. Todėl rengiant teismui atsiliepimą į ieškinį nereikėjo iš naujo jo rengti, o jis buvo parengtas iš esmės remiantis jau seniau parengtu atsiliepimu į pareiškimą DGK, todėl nepagrįstai atrodo itin didelės tokio atsiliepimo rengimo išlaidos, kurios sudaro net 3 267,00 Eur. Mano, kad atsakovė, teikdama tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašymą, bando kompensuoti išlaidas, patirtas ginčą nagrinėjant DGK, kurių nagrinėjant ginčą DGK atsakovė neturėjo pagrindo prisiteisti.
6.5. Papildomai pažymi, kad reiktų atsižvelgti ir į tai, jog ieškovas yra fizinis asmuo, todėl byloje priteista bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 3 911,93 Eur, jam yra labai didelė, o atsakovė yra juridinis asmuo teikiantis finansines paslaugas, kuriam ši suma nėra esminė.
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti.
7.1. Atsakovė pažymi, kad advokatas negali elgtis nerūpestingai ir nesirengti posėdžiui vien dėl to, kad buvo informuotas apie hipotetinę tikimybę, jog posėdis galimai nevyks. Atsakovės atstovas advokatas posėdžio dieną, numatytu posėdžio metu laukė nuotolinio teismo posėdžio aktyvavęs teismo atsiųstą nuorodą ir tikėdamasis, kad posėdis vyks. Atstovas taip pat norėjo išsakyti savo poziciją dėl bylinėjimosi išlaidų, paaiškinti teismui, kodėl jos susidarė ir atsakyti į teismo klausimus, jeigu tokių būtų. Vien ta aplinkybė, kad žodinis teismo posėdis nevyko, nekeičia bylinėjimosi išlaidų fakto, kadangi atsakovė šias išlaidas jau buvo patyrusi, o jos buvo patirtos dėl aplinkybių, susijusių išimtinai su ieškovu ir jo elgesiu.
7.2. Teigia, kad pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nenurodytos jokios tokio atsisakymo priežastys, tačiau mano, kad atsakovei pateikus išsamų atsiliepimą į ieškinį, pagrįstą rašytiniais įrodymais, nurodžius, kad prašys apklausti liudytoju ieškovo tiesioginį vadovą, kuris paneigs ieškovo melagingus teiginius, taip pat atkreipus dėmesį į tai, kad ieškovas galimai siekia tęsti procesą neteikdamas visų įrodymų, teikė su ginčo pagrindu ir dalyku nesusijusią informaciją, ieškovas atsisakė savo ketinimų tęsti procesą. Tai akivaizdžiai rodo ieškovo nesąžiningus ketinimus – išnaudoti formalią procesinę galimybę ir tikėtis sėkmingos proceso baigties.
7.3. Pasak atsakovės, tiek rengiant atsiliepimą į ieškinį, tiek rengiantis parengiamajam teismo posėdžiui, buvo reikalinga atlikti didelės apimties darbą, reikalavusį itin plačios daugkartinės komunikacijos su atsakovės atsakingais asmenimis, faktinių aplinkybių tikslinimo, teisinės pozicijos derinimo veiksmų, įrodymų vertimo koordinavimo, kurie buvo vykdomi anglų kalba, todėl atsiliepimo parengimui ir pateikimui į bylą buvo atliktas didelės apimties darbas.
7.4. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas nors ir yra darbuotojas, jis nelaikytinas silpnesniąja šalimi ir nėra poreikio jo procesinės padėties traktuoti kaip nelygiavertės atsakovės padėčiai. Pažymi, kad dar iki kylant šiam ginčui ir sprendžiant ginčą du kartus ikiteismine tvarka, ieškovas visą laiką turėjo kvalifikuotus atstovus, jam buvo žinoma apie inicijuojamų procesų teisines ir materialines pasekmes.
7.5. Be to, mano, kad atskirajame skunde pateiktas deklaratyvus teiginys, neva atsiliepimas į ieškinį buvo rengiamas anksčiau rengto dokumento pagrindu ir neva dėl to šio dokumento rengimui patirtos išlaidos turėtų būti mažesnės. Pažymi, kad ieškovas visiškai neįrodinėja šio deklaratyvaus teiginio, nors pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įrodyti turi tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Norėdamas įrodyti šį tikrovės neatitinkantį teiginį, ieškovas turėtų pateikti lyginamąją dokumentų versiją.
7.6. Atsakovės teigimu, atskirasis skundas yra visiškai be motyvų, ieškovas teigia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, tačiau visiškai neįrodinėja, kodėl išlaidas laiko per didelėmis, net nenurodo, kokias konkrečiai išlaidas jis laikytų protingomis ir pagrįstomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovės atstovas pateikė nuotrauką, kurioje atvaizduotas kompiuterio ekrano vaizdas, pasak atsakovės atstovo, šis naujai pateiktas įrodymas įrodo, kad atsakovės atstovas jungėsi prie paskirto parengiamojo teismo posėdžio.
10. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, nes CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nagrinėtino klausimo pobūdį, į tai, kad šio įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, naujai pateiktą įrodymą priima ir vertina jį kartu su visa bylos medžiaga.
11. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties dalies, kuria nutraukus bylą ieškovui atsisakius ieškinio iš ieškovo priteistos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas priteisė iš ieškovo atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme – 3 911,93 Eur, teigdamas, kad tokios išlaidos yra neprotingai didelės ir nepagrįstos, pabrėždamas tai, kad parengiamasis posėdis nevyko, o išlaidos už dalyvavimą posėdyje atsakovei vis tiek priteistos.
13. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018). Kasacinio teismo pažymėta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
15. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nutraukta ieškovui atsisakius ieškinio. Todėl, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas ieškovo procesinis elgesys ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas atsisakė ieškinio tik dėl jam žinomų priežasčių, nesusijusių su jokiais atsakovės veiksmais, t. y. byloje nėra duomenų ir ieškovas to neįrodinėjo, kad atsakovė pripažino ieškinį, kad geruoju patenkino ieškovo reikalavimus ir pan., todėl spręstina, kad atsakovės byloje patirtas išlaidas lėmė išskirtinai ieškovo inicijuotas teismo procesas, nesutinkant su DGK priimtu sprendimu.
17. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė procese būtų elgusis nesąžiningai ar piktnaudžiavusi procesu. Priešingai, pats ieškovas elgėsi nepakankamai rūpestingai, kadangi toks pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo teismui pateiktas likus mažiau nei dienai iki paskirto parengiamojo teismo posėdžio – 2025 m. vasario 26 d. 18.44 val., jis teisme priimtas 2025 m. vasario 27 d. 10.22 val., parengiamojo teismo posėdžio data ir laikas – 2025 m. vasario 27 d. 10.30 val.
18. Akivaizdu, kad atsakovės atstovas jau ruošėsi posėdžiui, dėl to patyrė laiko sąnaudų. Iš atsakovės atstovo pateiktos nuotraukos matyti, kad atstovas jungėsi į posėdį nuotoliniu būdu paskirtą parengiamojo teismo posėdžio dieną ir dėl to taip pat patyrė laiko sąnaudų. Aplinkybė, kad parengiamasis teismo posėdis neįvyko, neatleidžia ieškovo nuo pareigos atlyginti atsakovės realiai patirtų bylinėjimosi išlaidų. Dėl to spręsti, kad atsakovės patirtos išlaidos už advokato pasirengimą teismo posėdžiui ir posėdžio dieną pasirengimą atstovauti savo klientą nebuvo realios, nėra pagrindo.
19. Esminiai ieškovo atskirojo skundo argumentai – atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsižvelgęs į Rekomendacijų nuostatas, į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisė jai iš ieškovo 3 911,93 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.
21. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neturi viršyti Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteisti užmokesčio maksimalus koeficientas – 2,5, kas teisinių paslaugų atsakovei teikimo metu galėjo siekti 5 594,75 Eur. Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam teismo posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą koeficientas yra 0,1, t. y. 223,79 Eur už vieną valandą.
22. Bylos duomenys pagrindžia, kad atsakovė patyrė 2 700 Eur (3 267 Eur su PVM) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą, įskaitant ir įrodymų rinkimą, pozicijos su klientu suderinimą ir pan. Teismui pateiktoje PVM sąskaitoje – faktūroje nurodoma, kad už pasirengimą parengiamajam teismo posėdžiui ir atstovavimui jame atsakovė advokatų profesinei bendrijai sumokėjo 450 Eur (544,50 Eur su PVM), kas atitinka apytiksliai beveik 2,5 val. advokato darbo, bei 83 Eur (100,43 Eur su PVM) už dokumentų vertimus, kaip paaiškinta atsakovės prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodytos išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių ir negali būti laikomos neproporcingai didelėmis atsižvelgus į byloje nagrinėtino klausimo dėl darbo ginčo esmę, byloje esančių rašytinių įrodymų kiekį, atsiliepimo į ieškinį išdėstymą ir šio dokumento apimtį. Be to, vertintina, kad bendrai 544,50 Eur sumai įvertintas advokato pasirengimui parengiamajam teismo posėdžiui ir pasiruošimui jungtis prie numatyto 2025 m. vasario 27 d. posėdžio sugaištas laikas (apie 2,5 val.) taip pat negali būti laikomas per dideliu ir neproporcingu. Kad byloje buvo reikalingi rašytinių įrodymų vertimai ginčo tarp šalių nekilo. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais ir adekvačios, jų dydis atitinka bylos sudėtingumą.
23. Nors apeliantas teigia, kad tas pats advokatas atstovavo atsakovę ir DGK, todėl atsiliepimas į ieškinį buvo parengtas atsiliepimo DGK pagrindu, įvertinus atsiliepimo į ieškinį argumentus matyti, kad jame nurodyti tiek DGK nurodyti, tiek nauji su DGK sprendimu ir ieškiniu susiję argumentai, atsiliepimo į ieškinį apimtis yra didesnė, todėl spręsti, kad atsakovės atstovui rengiant teismui atsiliepimą į ieškinį nereikėjo iš naujo jo rengti laikytini nepagrįstais.
24. Jau minėta, kad atsakovės prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl ieškovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės patirtų išlaidų pagrįstumo ir realumo ir priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas atmestini.
25. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamos nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atskirajame skunde nurodytais motyvais. Dėl to skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.