Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų V. K., N. K. ieškinį atsakovams S. S., L. S., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Ieškovai ieškiniu (b.l. 44-48, t.1) prašė įpareigoti atsakovus S. S. ir L. S. per du mėnesius nugriauti savavališkai pastatytus statinius (gyvenamojo namo dalį lAl/b MG, raide N pažymėtą neregistruotą statinį (pavėsinę) bei tvoros dalį) ieškovams V. K. ir N. K., 0.31 ha žemės sklype (žemės sklypo dalyje 7,38 arai) pagal UAB „Topometra“ 2010-02-06 parengtą žemės sklypo planą M 1:500, esančiame (duomenys neskelbtini), bei savo lėšomis sutvarkyti statybvietę; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

2010-05-13 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu (Sprendimu) administracinėje byloje Nr. I-714-602/2010 pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. S. IĮ, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, L. S., V. K., N. K., I. Č., A. Č. dėl aktų panaikinimo (b.l.166-174, t.1), S. S. skundas patenkintas, panaikintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-11-18 Statinio statybos stabdymo aktas Nr. (100) – 11.39-06, kitoje skundo dalyje (dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-11-18 Statinio statybos akto Nr. (100) – 11.39-19 panaikinimo, byla nutraukta.

Vilniaus apygardos administracinis teismas paminėtame Sprendime konstatavo, jog nustatyta, kad remiantis Kadastro žemėlapio ištrauka, žemės sklypas Nr. 36 ((duomenys neskelbtini)), priklausantis S. S., Nr. 37 ((duomenys neskelbtini)), priklausantis V. K. ir N. K., ir Nr. 38 ((duomenys neskelbtini)), priklausantis A. Č. ir I. Č., yra vienas šalia kito; sklype Nr. 36 esantis statinys įsiterpia į sklypo Nr. 37 teritoriją, o sklype Nr. 38 esantis statinys – į sklypo Nr. 36 teritoriją (1 t., b. l. 35-36, 80). Nustatyta, kad minėtų žemės sklypų ribų ašys pasuktos kita puse, nei pažymėta kadastro žemėlapyje. Teismas taip pat pasisakė, kad, pagal nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad pareiškėjas dalį gyvenamojo namo 1A1/b MG, pavėsinę N ir tvoros dalį pastatė V. K. ir N.k. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalis 7,38 arai. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas gyvenamąjį namą statė, turėdamas nustatyta tvarka išduotą teisės aktų reikalaujamus dokumentus, turėdamas galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t.y. statinį statant ne projekte nurodytoje vietoje. Dėl to buvo surašytas ginčijamas savavališkos statybos aktas bei Statinio statybos sustabdymo aktas. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai bei jų procesinių dokumentų turinys patvirtina, kad tarp pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų V. K. ir N. K. yra kilęs ginčas dėl daiktinės teisės, būtent dėl nuosavybės teisės į dalį jų nuosavybės teise valdomų sklypų, kurie turi bendrą ribą. CK 4.45 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Tarp pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų V. K. ir N. K. kilęs ginčas dėl daiktinės teisės turi būti išspręstas geruoju, arba kreipiantis į bendros kompetencijos teismą, arba administracine tvarka. Kol ginčas dėl daiktinių teisių nėra išspręstas negalima konstatuoti, kad statinys, pripažintas savavališka statyba, yra pastatytas ne projekte nurodytoje vietoje, būtent yra pastatytas V. K. ir N. K. sklype. CK 4.262 str. nuostata, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka bei analogiška Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. norma, nepaneigia minėtų argumentų. Viešame registre yra įrašyti duomenys apie daiktines teises, dėl kurių yra kilęs ginčas. Duomenys registre gali būti pakeisti tik nuginčijus ar pakeitus dokumentus, kurių pagrindu yra įrašyti. Nenagrinėjant iš esmės ginčo dėl daiktinių teisių, teikiant pirmenybę registravimui, paneigiama yra galimybė ginti daiktines teises. Dėl nurodytų motyvų konstatuotina, kad esant ginčui dėl daiktinių teisių statybos valstybinę priežiūra vykdanti institucija negalėjo konstatuoti, kad dalis pareiškėjo statinio yra pastatyta kitiems asmenims priklausančiame sklype, dėl to pripažinti statybą savavališka ir ją stabdyti.

2011-04-14 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi (b.l.181-186, t.1), aukščiau paminėtas 2010-05-13 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-714-602/2010, paliktas nepakeistu.

2011-02-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-207-647/2011 (b.l.1-8, t.2), pagal ieškovų S. S., L. S., A. Č., I. Č., E. Z., I. J. ieškinį atsakovams V. K., N. K., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. S. IĮ dėl žemės sklypų ginčytinų ribų nustatymo, ieškovų ieškinys atmestas. Teismas sprendime nurodė, kad byloje esančiame Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-03-20 rašte Nr. SR-1834 nurodė, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius išnagrinėjęs ieškovų 2010-03-04 prašymą, dėl žemėtvarkos projekto patikslinimo informuoja, kad žemės sklypai (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Vadovaujantis Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymo Nr.207 (Žin., 1998, Nr.43-1189, Žin., 2008, Nr. 93-3690) patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 45 punktu, žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimas rengiamas tik patvirtintame projekte suprojektuotiems sklypams atliekant žemės sklypų ženklinimą. Minėti sklypai suformuoti rengiant žemės sklypo padalijimo projektą atliekant kadastrinius matavimus. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų tvarka. Ieškovų pateiktame Nekilnojamojo turto registro 2002-09-26 pažymėjime duomenų apie ieškovams S. S. ir L. S. priklausančius statinius žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nėra.

2012-03-08 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (toliau – nutartis) (b.l.20-30, t.), 2011-02-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-207-647/2011, paliktas nepakeistas. Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovų S. žemės sklypo detalusis planas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patvirtintas 2002-11-25 Vilniaus rajono savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 907 (T. 1, b. l. 17-18). Minėtame plane nurodytos aiškios ieškovams S. priklausančio žemės sklypo koordinatės. Tokiu būdu darytina išvada, kad ieškovai S. turėjo įgaliotų institucijų išduotą dokumentą, patvirtinantį jų sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovų atžvilgiu negali būti taikomas Metodikos 45 punktas, nes šiuo atveju žemės sklypai buvo suformuoti rengiant žemės sklypo padalijimo projektą atliekant kadastrinius matavimus, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai (apeliantai) nesikreipė į teismą su konkrečiu reikalavimu siekdami nuginčyti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti tų ieškovų teiginių, kad VĮ Registrų centre yra užfiksuoti vieni kitiems prieštaraujantys duomenys, nes Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame statinių išdėstymo plane, sudarytame pagal M. S. individualios įmonės 2003-01-20 geodezinį planą, ieškovams S. priklausančio gyvenamojo namo ribos nekerta žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, tačiau kadastro žemėlapyje sklypo ribos užeina ant atsakovams K. priklausančio žemės sklypo tokiu būdu, kad šiaurinė ieškovų gyvenamojo namo dalis patenka į svetimą sklypą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovų pateiktame Nekilnojamojo turto registro 2002-09-02 pažymėjime (pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad minėto dokumento data yra 2002-09-26, kadangi pažymėjimas išduotas 2002-09-02, o 2002-09-26 antspaudu notarė liudijo, kad šio dokumento nuorašas yra tikras, tačiau ši klaida nėra esminė) (T. 1, b. l. 16) duomenų apie ieškovams S. S. ir L. S. priklausančius statinius žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nėra, todėl nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo prisirišti prie ieškovų S. sklype esančių statinių išsidėstymo žemės sklype, nes ieškovai kreipėsi į teismą dėl ginčytinų žemės sklypų ribų nustatymo, kuris turi būti atliktas ne pagal tai, kur stovi ieškovų pastatai, o kur yra tiek ieškovams, tiek atsakovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribos. Kaip minėta, tos ribos yra įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre ir šių duomenų ieškovai neginčija (toks reikalavimas nėra pareikštas). Tokiu būdu nėra pagrindo taikyti ieškovų cituojamo CK 4.45 straipsnio bei vadovautis ieškovų nurodyta kasacinio teismo formuojama praktika dėl CK 4.45 straipsnio taikymo, nes nagrinėjamos bylos atveju nėra ginčo tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų. Tiek ieškovai, teik atsakovai nurodo, kad M. S. individuali įmonė padarė klaidas, žymėdama matuojamų sklypų ribas riboženkliais ir fiksuodama žemės sklypo koordinates, tačiau šioje byloje nėra pareikšta reikalavimų pripažinti negaliojančiais minėtos įmonės atliktų matavimų pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų duomenų. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį „Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“.

Pa­gal CPK 178 straips­nį ša­lys pri­va­lo įro­dy­ti ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis grin­džia sa­vo rei­ka­la­vi­mus bei at­si­kir­ti­mus, iš­sky­rus at­ve­jus, kai yra re­mia­ma­si ap­lin­ky­bė­mis, ku­rių ne­rei­kia įro­di­nė­ti. Tai­gi įro­di­nė­ti tu­rin­čias reikš­mės ci­vi­li­nė­je by­lo­je ap­lin­ky­bes (įro­di­nė­ji­mo da­ly­ką) yra ša­lių tei­sė ir pa­rei­ga. Šias tei­ses ir pa­rei­gas mi­nė­ti as­me­nys įgy­ven­di­na nu­ro­dy­da­mi tei­siš­kai reikš­min­gas ap­lin­ky­bes, rink­da­mi ir pa­teik­da­mi teis­mui įro­dy­mus bei da­ly­vau­da­mi juos ti­riant ir ver­ti­nant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis) ir nepareiškus reikalavimo dėl žemės sklypo ribų nustatymo, teismas negali spręsti nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą bei nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų. Žemės sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010 ir kt.).

Kaip nustatyta byloje ginčo dėl to, kad tiek ieškovams, tiek atsakovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, atitinkamai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ribos yra aiškios bei, kad atsakovams priklausantys statiniai yra pastatyti ant ieškovams priklausančio žemės sklypo, nekelia. Nėra ginčo tarp šalių, kad ieškovams ir atsakovams priklausantys žemės sklypai dalyje persidengia ir šioje sklypų persidengimo dalyje esantys dalis namo, tvora, pavėsinė bei tvoros dalis, priklausantys atsakovams, randasi ieškovams priklausančiame žemės sklype. Kaip nustatyta byloje (tai patvirtina ir aukščiau nurodytų teismų sprendimai), šalys taip pat pripažįsta, jog ieškovams bei atsakovams priklausančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos žemės sklypų planuose ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos teisingai, tačiau prieš statant gyvenamuosius namus buvo neteisingai nužymėtos pastatų ašys, todėl dalis atsakovams priklausančių statinių, pastatyti ne jų sklypo ribose ir, kad šios klaidos padarytos M. S. Individualios įmonės, atlikusios atsakovams priklausančio sklypo kadastrinius matavimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011 ir kt.). Savininku tampama įgijus nuosavybės teisę. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai reglamentuojami CK 4.47 straipsnyje, kuriame pateikiamas nebaigtinis jų sąrašas. Turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Asmuo, įrodinėdamas aplinkybę, kad jis yra turto savininkas, įrodinėja savo nuosavybės teisės į tą turtą atsiradimo pagrindą. Turtą, į kurį asmuo įgijo nuosavybės teisę, šios teisės turinį galima nustatyti pagal nuosavybės teisės įgijimo pagrindą

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 str. nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (CPK 135 str.).

Nagrinėjamu atveju, ieškovai, kaip jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai, siekdami pašalinti pažeidimus, kurie trukdo naudotis jiems priklausančiu daiktu, savo teises siekia apginti, siekdami pašalinti pažeidimus, kurie trukdo naudotis jiems priklausančiu daiktu, t.y. žemės sklypu, ant kurio randasi atsakovų pastatyti ir jiems priklausantys statiniai bei remiasi CK 4.37, 4.98, 4.103 str. 1 d. (šio straipsnio nauja redakcija nuo 2011-01-01).

Atkreiptinas dėmesys, jog 2012-03-08 Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame statinių išdėstymo plane, sudarytame pagal M. S. individualios įmonės 2003-01-20 geodezinį planą, ieškovams S. priklausančio gyvenamojo namo ribos nekerta žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, tačiau kadastro žemėlapyje sklypo ribos užeina ant atsakovams K. priklausančio žemės sklypo tokiu būdu, kad šiaurinė ieškovų gyvenamojo namo dalis patenka į svetimą sklypą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Tuo tarpu, ieškovai reikalavimų pripažinti negaliojančiais aukščiau nurodytos M. S. IĮ atliktų atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų duomenų nereiškė, taip pat nereiškė ieškinio kitu pagrindu ar dalyku. Taip pat byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia ieškovų nurodytus argumentus, jog atsakovų pastatyti statiniai, kurie randasi ieškovams priklausančiame žemės sklype yra pastatyti savavališkai, neturint statybos leidimo ir suderinto projekto. Todėl atsakovų atžvilgiu taikyti CK 4.103 str. nėra jokio pagrindu (CPK 178 str.).

Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.). Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 str. 2 d.).

Kadangi ieškinys yra atmestinas, iš ieškovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 46,50 Lt pašto išlaidų (CPK 79, 88, 93 str. str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270 str. str., teismas

nusprendė:

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. K., a.k(duomenys neskelbtini) 46,50 Lt (keturiasdešimt šešis litus 50 ct.), t. y iš kiekvieno po 23,25 Lt (dvidešimt tris litus 25 ct.) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.