- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-13
- Bylos Nr.
- I-714-602/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02176-2009-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Jūra Marija Strumskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- L. S., I. Č., V. K., N. K., M. S.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Vaidotas Sviderskis
- Kategorijos
- 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant pareiškėjui S. S. ir jo atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Irmai Šapokaitei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. S., I. Č., V. K. ir N. K. bei jų atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. S. individualiai įmonei, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, L. S., V. K., N. K., I. Č., A. Č. dėl aktų panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2009-11-18 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas priėmė Savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.39-19, kuriame nustatė, kad S. S. savavališkai vykdo naujo statinio – gyvenamojo namo, pavėsinės, tvoros, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus raj., statybą. Dalis gyv. namo ir tvoros pastatyti gretimo sklypo, priklausančio V. K., teritorijoje; pavėsinė (visa) pastatyta V. K. priklausančiame sklype. Pažeistas statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 7.4.1 p. Vadovaujantis Statybos įstatymo 33 str. 2 d., reikalaujama sustabdyti statinio statybos darbus nuo 2009-11-18 (1 t., b. l. 6-8).
2009-11-18 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas priėmė Statinio statybos sustabdymo aktą Nr. (100)-11.39-06, kuriame nustatė, kad S. S. atliko statybos darbus: gyv. namo, pavėsinės, sklypas aptvertas tvora. Pažeistas statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 7.4.1 p. Vadovaujantis Statybos įstatymo 33 str. 2 d., reikalaujama sustabdyti statinio statybos darbus nuo 2009-11-18 (1 t., b. l. 9-10).
2009-11-25 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyrius, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 p. nuostatomis, raštu Nr. (100)-11.55-1908 pareikalavo savo lėšomis iki 2010-04-30 pertvarkyti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą, pavėsinę ir tvorą pagal projekto sprendinius. Neįvykdžius Reikalavimo per nustatytą terminą, skyrius teiks ieškinio pareiškimą teismui dėl įpareigojimo vykdymo (1 t., b. l. 11).
2009-12-18 pareiškėjas S. S. teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-11-18 Savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.39-19 ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-11-18 Statinio statybos sustabdymo aktą Nr. (100)-11.39-06 (1 t., b. l. 3-5).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stato pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pavėsinę, sklypą juosia tvora. Namas statomas pagal 2003-05-02 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo paskirtis ir statybos reglamentas parengtas ir nustatytas pagal 2002-07-12 kadastro žemėlapyje įregistruotą žemės sklypo planą M1:1000, kuris vėliau buvo anuliuotas, o patvirtintas 2003-01-20 žemės sklypo planas. Namas iki 71 proc. baigtumo buvo pastatytas iki 2004-05-10, išduota pažyma apie nebaigtą statyti statinį, kuris taip pat liudija ir tai, kad statybos darbai atliekami be nukrypimų, teisėtai ir pagal projektinę dokumentaciją. Pastatas buvo inventorizuotas ir įregistruotas VĮ Registrų centre. Problema kilo paaiškėjus, kad pasirašant žemės sklypo ribų paženklinimo aktą ir nurodant žemės sklypo koordinates vietoje, buvo netinkamai pažymėtos, dėl to pareiškėjo ir jo gretimo kaimyno pastatai buvo pastatyti tarsi ant gretimų sklypų, nors tiek sklypo forma, tiek atstumai nuo sklypo ribų iki pastatų išlaikyti pagal projektinę dokumentaciją. Pažymėjo nežinojęs ir negalėjęs žinoti ir nužymėti sklypo koordinačių, be to, koordinatės netinkamai nužymėtos ne tik jo, bet ir gretimiems sklypams. Pareiškėjo nuomone, kilusią problemą reikia spręsti koreguojant žemės sklypų ribas (jų geografinį išdėstymą), o ne konstatuojant savavališką statybą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
2010-02-05 nutartimi atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija pakeistas jo teisių perėmėju pagal įstatymą Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 42, 58-59).
Paaiškino, kad pareiškėjas įvykdė savavališką statybą, atitinkančią statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 7.4.1 p. „statant statinį ar jo dalį ne projekte nurodytoje sklypo vietoje“, nes statinius pastatė gretimo žemės sklypo, priklausančio V. K., teritorijoje.
Statybos įstatymo 2 str. 71 d. nustato, kad savavališka statinio statyba – statyba be nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios, taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 7.4.1 p. nustato, kad savavališka statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) turint galiojantį statybos leidimą ar supaprastintą statinio projektą su galiojančiais įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais nesudėtingo statinio atveju, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto ar supaprastinto statinio projekto sprendinius, t.y. statant statinį ar jo dalį ne projekte nurodytoje sklypo vietoje. CK 4.103 str. 1 d. nustatyta, jei statinys (jo dalis) pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, bet pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti. Pareiškėjas, pastatydamas statinius netinkamoje vietoje, pažeidė minėtas teisės aktų nuostatas, todėl siūlymas atsižvelgiant į situaciją taisyti žemės sklypo koordinates, yra neteisėtas.
Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. S. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti (1 t., b. l. 67-69).
Nurodė, kad 2004-04-10 ir 2009-11-18 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento dokumentai prieštarauja vienas kitam. Pažymėjo, kad statybos darbai buvo atliekami tik įgijus reikalingus sutikimus ar leidimus. Gyvenamasis namas buvo statomas projekto nurodytoje sklypo vietoje. Akivaizdu, kad buvo padarytos žemėtvarkininkų ir matininkų klaidos, kurie derino ir rengė žemės sklypo planus ir neteisingai nužymėjo sklypo ribas vietovėje. Be to, A. Č. statinio statyba sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė pareiškėjo ir L. S. žemės sklypo ribas. Todėl siūloma susijusių žemės sklypų savininkų ribas koreguoti, keičiant šių sklypų formas.
Per teismo posėdį trečiasis suinteresuotas asmuo prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys V. K. ir N. K. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 141-143).
Nurodė, kad V. K. ir N. K. nuo 2003-02-10 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,3100 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus raj. 2009-10-09 Vilniaus raj. žemėtvarkos skyriaus specialistai atliko žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimą, kurio metu nustatė, kad pareiškėjui priklausančio sklypo ribos perdengia su K. priklausančio sklypo ribomis. Žemės sklypų ribos žemės sklypų planuose ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos teisingai, tačiau prieš statant gyvenamąjį namą buvo neteisingai nužymėtos pastatų ašys, todėl dalis statinių pastatyti ne pareiškėjo sklypo ribose. Pažymėjo, kad K. dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Per teismo posėdį tretieji suinteresuoti asmenys bei jų atstovas prašė skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys I. Č. ir A. Č. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti (2 t., b. l. 175-176).
Nurodė, kad jie, kaip pareiškėjo kaimynai, savo žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) 2004-04-27 gavę statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo statyti gyvenamąjį namą ir įregistravo nebaigtą statybą, bankui įkeitė gyvenamąjį namą. 2004-08-19 Vilniaus apskrities viršininko administracijos išduotoje pažymoje apie nebaigtą statyti statinį pažymima, kad gyvenamasis namas statomas be nukrypimų. 2009 m. paaiškėjo, kad pareiškėjo ir Č. žemės sklypų koordinatės buvo netinkamai nužymėtos vietoje, dėl ko žemės sklypai su juose esančiais statiniais persidengia su gretimais sklypais. 2009-10-26 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją padėti išspręsti šią problemą, bet nesulaukus atsakymo, pareiškėjas pranešė apie jam surašytą savavališkos statybos aktą.
Per teismo posėdį trečiasis suinteresuotas asmuo I. Č. prašė skundą tenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. teismo posėdyje nedalyvavo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. individuali įmonė atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Teismo posėdyje atstovas prašė skundą tenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas, byla dalyje nutrauktina.
Byloje nustatyta, kad G. L. nuosavybės teise priklausė 0,92 ha ploto žemės sklypas (kadastrinis Nr. 18-12), esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus raj. (2 t., b. l. 123). Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2001-07-16 (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 124), žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.
2002-04-10 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius surašė G. L. nuosavybės teise priklausančio 0,3100 ha, 03100 ha bei 0,3000 ha ploto žemės sklypų, esančių Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., ribų paženklinimo aktus. Žemės sklypo ribų nustatymą atliko ir riboženklių įtvirtinimo vietas pažymėjo M. S. (1 t., b. l. 28-29; 2 t., b. l. 13, 130).
2002-05-29 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2008-41 patvirtintas G. L. privačios nuosavybės teise 0,92 ha (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus raj., padalijimo projektas, pagal kurį žemės sklypas dalijamas į tris sklypus: 0,31 ha ploto žemės sklypą Nr. 1, 0,31 ha ploto žemės sklypą Nr. 2 ir 0,30 ha ploto žemės sklypą Nr. 3 (1 t., b. l. 155).
Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. S. pagal 2002-08-20 su G. L. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, nebaigtas statyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir L. S., įregistruotas 2004-05-10 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pažymos apie nebaigtą statyti statinį pagrindu (1 t., b. l. 24-27, 115, 135-137).
Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3100 ha ploto, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. K. ir N. K. pagal 2003-02-10 su G. L. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., b. l. 78-79; 2 t., b. l. 29-30).
Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,300 ha ploto, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso A. Č. ir I. Č. pagal 2002-10-17 su A. K. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., b. l. 75-77; 2 t., b. l. 97-98).
Nurodyti žemės sklypai buvo suformuoti atliekant kadastrinius matavimus:
2002-07-12 sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje (2 t., b. l. 17);
2003-01-20 sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje (1 t., b. l. 33);
2003-09-17 sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje (2 t., b. l. 88).
2003-02-10 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 559-41 pakeista S. S. ir L. S. 0,3100 ha žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus raj., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis iš žemės ūkio į kitą paskirtį (namų valdą). Nustatyta 0,3100 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo vertė. S. nurodyta naudojant žemės sklypą laikytis Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXI punkto reikalavimų; dėl registro duomenų patikslinimo kreiptis į Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo Vilniaus rajono skyrių (1 t., b. l. 126).
Remiantis Kadastro žemėlapio ištrauka, žemės sklypas Nr. 36 ((duomenys neskelbtini)), priklausantis S. S., Nr. 37 ((duomenys neskelbtini)), priklausantis V. K. ir N. K., ir Nr. 38 ((duomenys neskelbtini)), priklausantis A. Č. ir I. Č., yra vienas šalia kito; sklype Nr. 36 esantis statinys įsiterpia į sklypo Nr. 37 teritoriją, o sklype Nr. 38 esantis statinys – į sklypo Nr. 36 teritoriją (1 t., b. l. 35-36, 80). Nustatyta, kad minėtų žemės sklypų ribų ašys pasuktos kita puse, nei pažymėta kadastro žemėlapyje (1 t., b. l. 35).
2003-05-02 Vilniaus rajono savivaldybės administracija pareiškėjui išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl taupaus vienbučio gyvenamojo namo statybos (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus raj., žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo data 2002-09-02 (1 t., b. l. 12-13).
2004-05-10 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pareiškėjui išduota pažyma apie nebaigtą statyti statinį Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pažymos išdavimo metu buvo atlikta 71 proc. SMD, o statinio statybos būklė atitinka kadastrinių matavimų duomenis, 2004-04-28 įrašytus kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 14).
2004-04-27 Vilniaus rajono savivaldybės administracija A. Č. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamojo namo pagal kartotinį projektą, ūkinio pastato ir garažo statybos (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus raj., žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo data 2003-09-25 (2 t., b. l. 177-178).
2004-08-19 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento A. Č. išduota pažyma apie nebaigtą statyti statinį Nr. 309 patvirtina, kad pažymos išdavimo metu statinio statybos būklė atitiko kadastrinių matavimų duomenis, 2004-08-05 įrašytus kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 179).
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo į Vilniaus rajono apylinkės teismą 2010-01-12 kreipėsi V. K. ir N. K., prašydami įpareigoti atsakovus S. S. ir L. S. per du mėnesius nugriauti savavališkai pastatytus statinius (gyvenamojo namo dalį (duomenys neskelbtini) MG, pavėsinę N ir tvoros dalį).
Byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-11-18 Savavališkos statybos akto Nr. (100)-11.39-19 bei Statinio statybos sustabdymo akto Nr. (100)-11.39-06 teisėtumo.
1996 m. kovo 19 d. Statybos įstatymo Nr. I-1240 (toliau – Įstatymas) (2002-07-01 redakcija) 27 str. 1 d. yra nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu atlieka apskrities viršininko administracija. Statybos įstatymo 27 str. 4 d. 1 p. yra nustatyta, kad apskrities viršininko administracija privalo tikrinti: 1) ar statinio projektavimo sąlygų sąvado ir kitų privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų išdavimo, statinio projekto ekspertizės atlikimo ir patikrinimo savivaldybės nuolatinėje statybos komisijoje bei statybos leidimo išdavimo procedūros ir terminai atitinka teisės aktų nuostatas; ar nevykdoma savavališka statinio statyba; ar statybos metu nepažeidžiami statinio projekto sprendiniai, įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimai; 2) ar statinio statyba bei griovimas nepažeidžia: žemės sklypo nuosavybės, valdymo ar naudojimo kitais pagrindais reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų; teritorijų planavimo dokumentų (kai jie privalomi); trečiųjų asmenų pagrįstų interesų; statinio projektavimo sąlygų sąvado; <...>.
Vadovaujantis Įstatymo 2 str. 71 p., savavališka statinio statyba – <...> statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.
Aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 7.4.1 p. nurodyta, kad savavališka statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje), turint galiojantį statybos leidimą ar supaprastintą statinio projektą su galiojančiais įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais nesudėtingo statinio atveju, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto ar supaprastinto statinio projekto sprendinius – statant statinį ar jo dalį ne projekte nurodytoje sklypo vietoje.
Įstatymo 28 str. reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą. Įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad apskrities viršininko administracijos, Inspekcijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją, vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, nustatę, kad statinio statyba vykdoma pažeidžiant šį Įstatymą ir kitus teisės aktus, nedelsdami dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems aktą pasirašytinai arba registruotu laišku. Pagal Įstatymo 33 str. 2 d. 1 p., sustabdyti statinio statybą turi teisę bet kuris statybos valstybinę priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas (nurodydamas statybos ar griovimo sustabdymo terminą), kai nustatoma, kad statinio statyba ar griovimas yra savavališki.
Įstatymo 33 str. 4 d. nustatyta, kad statinio statybą sustabdęs statybos valstybinę priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas surašo aktą nurodydamas įvykdytų statybos darbų mastą. Akto formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
Pagal STR „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 9.1 p., statyba (išskyrus branduolinės energetikos objektus) sustabdoma, kai nustatyta, kad statyba yra savavališka ir yra surašytas savavališkos statybos aktas.
Įstatymo 28 str. 2 d. nustatyta, kad Apskrities viršininko administracija arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos priima vieną iš šių sprendimų: 1) pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę; 2) kreiptis į teismą, jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas. Statybos įstatymo 28 str. 3 d. nustatyta, kad jei statytojas (užsakovas) per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto reikalavimo, apskrities viršininko administracija ar Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją teikia teismui prašymą (pareiškimą) dėl įpareigojimų vykdymo.
Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad pareiškėjas dalį gyv. namo (duomenys neskelbtini) MG, pavėsinę N ir tvoros dalį pastatė V. K. ir N. K. priklausančiame žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalis 7,38 arai (1 t., b. l. 45).
Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas gyvenamąjį namą statė, turėdamas nustatyta tvarka išduotą teisės aktų reikalaujamus dokumentus, turėdamas galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t.y. statinį statant ne projekte nurodytoje vietoje. Dėl to buvo surašytas ginčijamas savavališkos statybos aktas bei Statinio statybos sustabdymo aktas.
Atsakovas sustabdė statybą vadovaudamasis nekilnojamojo turto registro duomenimis apie pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą – žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. Nekilnojamojo turto registre daiktinė teisė į šį turtą įregistruota žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir pažymos apie nebaigtą statyti namą pagrindu. Šiuo atveju ginčas kyla dėl daiktinių teisių į žemės sklypą. CK 4.49 str. 2 d. nustatyta, kad pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatymo. CK 6.393 str. 4 d. nustatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Viešame registre yra įregistruotos daiktinės teisės į žemės sklypą (CK 4.253 str.). Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai bei jų procesinių dokumentų turinys patvirtina, kad tarp pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų V. K. ir N. K. yra kilęs ginčas dėl daiktinės teisės, būtent dėl nuosavybės teisės į dalį jų nuosavybės teise valdomų sklypų, kurie turi bendrą ribą. CK 4.45 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.
Tarp pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų V. K. ir N. K. kilęs ginčas dėl daiktinės teisės turi būti išspręstas geruoju, arba kreipiantis į bendros kompetencijos teismą, arba administracine tvarka. Kol ginčas dėl daiktinių teisių nėra išspręstas negalima konstatuoti, kad statinys, pripažintas savavališka statyba, yra pastatytas ne projekte nurodytoje vietoje, būtent yra pastatytas V. K. ir N. K. sklype.
CK 4.262 str. nuostata, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka bei analogiška Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. norma, nepaneigia minėtų argumentų. Viešame registre yra įrašyti duomenys apie daiktines teises, dėl kurių yra kilęs ginčas. Duomenys registre gali būti pakeisti tik nuginčijus ar pakeitus dokumentus, kurių pagrindu yra įrašyti. Nenagrinėjant iš esmės ginčo dėl daiktinių teisių, teikiant pirmenybę registravimui, paneigiama yra galimybė ginti daiktines teises.
Dėl nurodytų motyvų konstatuotina, kad esant ginčui dėl daiktinių teisių statybos valstybinę priežiūra vykdanti institucija negalėjo konstatuoti, kad dalis pareiškėjo statinio yra pastatyta kitiems asmenims priklausančiame sklype, dėl to pripažinti statybą savavališka ir ją stabdyti. Nagrinėjamoje byloje atsakovas netinkamai atliko statybos valstybinės priežiūros funkcijas, nes neįvertino visų administraciniam ginčui reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą sprendimą dėl statybos sustabdymo, kuris yra naikinamas (ABTĮ 89 str. 1 d. 1, 3 p.). Šias išvadas patvirtina taip pat tai, kad atsakovas neįvertino ne tik faktinės padėties, bet ir valstybės institucijos dokumentų, t.y. pažymos, kurios pagrindu įregistruotas nebaigtas statyti gyvenamas namas. Byloje nėra pateikta ir atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad nuo 2004-05-10 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pažymos apie nebaigtą statyti statinį išdavimo būtų buvusi iš esmės pasikeitusi padėtis, kad statinys yra statomas, kad jis statomas kitoje vietoje.
Pažymėtina, kad esant ginčui dėl žemės sklypo ribų, priimti administracinius sprendimus ar atlikti veiksmus dėl savavališkos statybos konstatavimo neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, pirmiausiai turi būti išspręstas ginčas dėl žemės sklypų ribų.
Byla dalyje dėl savavališkos statybos akto panaikinimo nutraukiama.
Savavališkos statybos akto turinys, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ nuostatos patvirtina, kad savavališkos statybos aktu yra konstatuojamos faktinės aplinkybės, šiame akte nėra jokių įpareigojimų statybos proceso dalyviui. Reikalavimas sustabdyti statybą yra nurodomas statybos sustabdymo akte.
Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administarcinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.
Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Savavališkos statybos aktu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų nustatymo statytojui, jame yra konstatuoti faktai be privalomo pobūdžio patvarkymų tiesiogiai nesukūrė pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, nebuvo pritaikytos poveikio priemonės. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą įstatyme ar pačiame dokumente, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, bet yra materialinio-techninio pobūdžio veiksmas, kuris negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teisme yra nagrinėtinos administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo; teisės aktai turėtų būti suprantami kaip tokie teisės aktai arba veiksmai, kurie sukuria asmenims teisines pasekmes; nesant dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, šis dokumentas tiesiogiai nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-613/2008).
Galimybė teismine tvarka nuginčyti administracinius aktus, juose nustatytus faktus ar pateikiamus teisinius vertinimus priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami. Bylos priskirtinumas administraciniam teismui klausimas sprendžiamas vadovaujantis administracinio sprendimo bei skundžiamų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus priskyrimo nurodytoms kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 1999-01-14 įstatymą Nr. VIII-1029, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 1999-06-17 įstatymą Nr. VIII-1234, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, atitinkamos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius teisės aktus. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą savavališkos statybos aktas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (bylos Nr. A556-483/2010, Nr. A525-511/2010) yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai ginčijamas savavališkos statybos aktas, kuriame nenustatyta jokių įpareigojimų asmeniui, tokia byla nenagrinėtina administracinių teismų. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė minėtas bylas dėl savavališkos statybos akto panaikinimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad bylos nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. A525-511/2010 analogiškoje byloje konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl paties savavališkos statybos fakto; remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A14-261/2007, Nr. AS146-669/2009), administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) gynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo; reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
Konstitucijos 30 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p. (Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas nenagrinėtinas teismų)). Nesant nurodytai prielaidai kreiptis į teismą, pareiškėjas neturėjo procesinės teisės kreiptis į teismą su skundu dėl ginčijamo savavališkos statybos akto panaikinimo. Nurodytos aplinkybės paaiškėjo nagrinėjant bylą, todėl byla dalyje dėl 2009-11-18 Savavališkos statybos akto Nr. (100)-11.39-19 Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p. pagrindu nutraukiama (Teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai).
Pagal minėtą teisės aktų nustatytą tvarką bei pagal Civilinio kodekso 4.103 str. esminis ginčas dėl teisės tarp šalių būtų nagrinėjamas, jeigu statytojas neįvykdytų institucijos reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymėtina, kad šioje byloje institucija yra pareikalavusi pašalinti savavališkos statybos padarinius (1 t., b. l. 11). Pagal Civilinio kodekso 4.103 str. ir atitinkamas Civilinio proceso kodekso bei Administracinių bylų teisenos įstatymo teismingumą reglamentuojančias normas ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, būtent ginčas, atsirandantis iš statybos teisinių santykių, t.y. iš viešosios teisės normų, būtų nagrinėjamas bendros kompetencijos tesime. Šiame procese savavališkos statybos aktas būtų oficialiu rašytiniu įrodymu, kuris gali būti paneigtas kitais įrodymais. Jeigu bendros kompetencijos teismas patenkintų institucijos ieškinį dėl įpareigojimo statytoją pašalinti savavališkos statybos padarinius ir statytojas manytų, kad tokiu procesu arba atskirais valstybės institucijų veiksmais, kurie atsirado dėl neproporcingų įstatyme numatytų statytojo atžvilgiu priemonių, būtų pažeistos statytojo teisės ar įstatymo saugomi interesai, statytojas turėtų teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Dėl nurodytų motyvų, proceso dėl savavališkos statybos akto panaikinimo metu neišsprendžiamas ginčas dėl teisės, nes reikalavimas dėl tokios teisės pažeidimo yra išankstinis.
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str.). Vadovaujantis nurodyta nuostata pareiškėjui priteisiamas jo sumokėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
pareiškėjo S. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-11-18 Statinio statybos sustabdymo aktą Nr. (100)-11.39-06.
Priteisti pareiškėjo S. S. naudai iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 100 Lt žyminio mokesčio.
Administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. S. individualiai įmonei, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, L. S., V. K., N. K., I. Č., A. Č. dėl sprendimų panaikinimo dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-11-18 Savavališkos statybos akto Nr. (100)-11.39-19 panaikinimo nutraukti.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.