- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-14
- Bylos Nr.
- A-502-909-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02176-2009-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- S. S.
- Trečiasis asmuo
- V. K., Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos), M. S. individualiai įmonei, L. S., V. K., N. K., I. Č. ir A. Č. dėl aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. S. skundu (b. l. 3-5, t. I) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. lapkričio 18 d. savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.39-19 ir 2009 m. lapkričio 18 d. statinio statybos sustabdymo aktą Nr. (100)-11.39-06 (b. l. 3-5, t. I).
Skunde paaiškino, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stato gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pavėsinę, sklypą juosia tvora. Namas statomas pagal 2003 m. gegužės 2 d. išduotą statybos leidimą Nr. 180, žemės naudojimo paskirtis ir statybos reglamentas parengtas ir nustatytas pagal 2002 m. liepos 12 d. kadastro žemėlapyje įregistruotą žemės sklypo planą M1:1000, kuris vėliau buvo anuliuotas, o patvirtintas 2003 m. sausio 20 d. žemės sklypo planas. Namas iki 71 proc. baigtumo buvo pastatytas iki 2004 m. gegužės 10 d., išduota pažyma apie nebaigtą statyti statinį, kuri taip pat liudija, kad statybos darbai atliekami be nukrypimų, teisėtai ir pagal projektinę dokumentaciją. Pastatas buvo inventorizuotas ir įregistruotas VĮ Registrų centre. Problema kilo paaiškėjus, kad pasirašant žemės sklypo ribų paženklinimo aktą ir nurodant žemės sklypo koordinates vietoje, buvo netinkamai pažymėtos, dėl to pareiškėjo ir jo kaimyno pastatai buvo pastatyti tarsi ant gretimų sklypų, nors tiek sklypo forma, tiek atstumai nuo sklypo ribų iki pastatų išlaikyti pagal projektinę dokumentaciją. Pareiškėjas pažymėjo, kad negalėjo žinoti ir nužymėti sklypo koordinačių, be to, koordinatės netinkamai nužymėtos ne tik jo, bet ir gretimiems sklypams. Pareiškėjo nuomone, kilusią problemą reikia spręsti koreguojant žemės sklypų ribas (jų geografinį išdėstymą), bet ne konstatuojant savavališką statybą.
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija (teisių perėmėja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 58-59, t. I) paaiškino, kad pareiškėjas įvykdė savavališką statybą, atitinkančią statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 7.4.1 punktą, t. y. statinius pastatė gretimo žemės sklypo, priklausančio V. K., teritorijoje.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 str. 71 d. nustato, kad savavališka statinio statyba – statyba be nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios, taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 7.4.1 punktas nustato, kad savavališka statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) turint galiojantį statybos leidimą ar supaprastintą statinio projektą su galiojančiais įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais nesudėtingo statinio atveju, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto ar supaprastinto statinio projekto sprendinius, t. y. statant statinį ar jo dalį ne projekte nurodytoje sklypo vietoje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.103 straipsnio 1 dalį, jei statinys (jo dalis) pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, bet pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti. Pareiškėjas, pastatydamas statinius netinkamoje vietoje, pažeidė minėtas teisės aktų nuostatas, todėl siūlymas atsižvelgiant į situaciją taisyti žemės sklypo koordinates, yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. S. atsiliepime sutiko su pareiškėjo skundo reikalavimais ir prašė skundą tenkinti (b. l. 67-69, t. I).
Nurodė, kad VAVA 2004 m. balandžio 10 d. ir 2009 m. lapkričio18 d. dokumentai prieštarauja vienas kitam. Pažymėjo, kad statybos darbai buvo atliekami tik gavus reikalingus sutikimus ar leidimus. Gyvenamasis namas buvo statomas projekto nurodytoje sklypo vietoje. Akivaizdu, kad buvo padarytos žemėtvarkininkų ir matininkų, kurie derino ir rengė žemės sklypo planus ir neteisingai nužymėjo sklypo ribas vietovėje, klaidos. Be to, A. Č. statinio statyba sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė pareiškėjo ir L. S. žemės sklypo ribas, todėl siūlo susijusių žemės sklypų savininkų ribas koreguoti, keičiant šių sklypų formas.
Tretieji suinteresuoti asmenys I. Č. ir A. Č. atsiliepime prašė S. S. skundą tenkinti (b. l. 175-176, t. II).
Nurodė, kad jie, kaip pareiškėjo kaimynai, savo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2004 m. balandžio 27 d. gavę statybos leidimą Nr. 239, pradėjo statyti gyvenamąjį namą ir įregistravo nebaigtą statybą, bankui įkeitė gyvenamąjį namą. VAVA 2004 m. rugpjūčio 19 d. išduotoje pažymoje apie nebaigtą statyti statinį pažymima, kad gyvenamasis namas statomas be nukrypimų. 2009 m. paaiškėjo, kad jų ir pareiškėjo žemės sklypų koordinatės buvo netinkamai nužymėtos vietoje, dėl ko žemės sklypai su juose esančiais statiniais persidengia su gretimais sklypais. 2009 m. spalio 26 d. tretieji suinteresuoti asmenys kreipėsi į VAVA, prašydami padėti išspręsti susidariusią problemą, tačiau nesulaukė atsakymo, vėliau iš pareiškėjo sužinojo, kad jam surašytas savavališkos statybos aktas.
Tretieji suinteresuoti asmenys V. K. ir N. K. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 141-143, t. II).
Nurodė, kad nuo 2003 m. vasario 10 d. jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,3100 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis Verbiškių k., Riešės sen., Vilniaus r. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai 2009 m. spalio 9 d. atliko žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimą, kurio metu nustatė, kad pareiškėjui priklausančio sklypo ribos perdengia su jų sklypo ribomis. Žemės sklypų ribos žemės sklypų planuose ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos teisingai, tačiau prieš statant gyvenamąjį namą buvo neteisingai nužymėtos pastatų ašys, todėl dalis statinių pastatyti ne pareiškėjo sklypo ribose. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymėjo, jog dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. lapkričio 18 d. statinio statybos sustabdymo aktą Nr. (100)-11.39-06; bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. lapkričio 18 d. savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.39-19 nutraukė; priteisė iš atsakovo pareiškėjo naudai 100 litų žyminio mokesčio (b. l. 24-32, t. III).
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad pareiškėjas gyvenamąjį namą statė turėdamas galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. statinį statant ne projekte nurodytoje vietoje. Dėl to buvo surašyti savavališkos statybos aktas ir statinio statybos sustabdymo aktas. Atsakovas sustabdė statybą vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie pareiškėjo ir jo sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą – žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. Nekilnojamojo turto registre daiktinė teisė į šį turtą įregistruota žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir pažymos apie nebaigtą statyti namą pagrindu. Šiuo atveju ginčas vyksta dėl daiktinių teisių į žemės sklypą. CK 4.49 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatymo. Pagal CK 6.393 straipsnio 4 dalį, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Viešame registre yra įregistruotos daiktinės teisės į žemės sklypą (CK 4.253 str.). Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai bei jų procesinių dokumentų turinys patvirtina, kad tarp pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų V. K. ir N. K. yra kilęs ginčas dėl daiktinės teisės, būtent dėl nuosavybės teisės į dalį jų nuosavybės teise valdomų sklypų, kurie turi bendrą ribą. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Tarp pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų V. K. ir N. K. kilęs ginčas dėl daiktinės teisės turi būti išspręstas geruoju arba kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą, arba administracine tvarka. Kol ginčas dėl daiktinių teisių nėra išspręstas, negalima konstatuoti, kad statinys, pripažintas savavališka statyba, yra pastatytas ne projekte nurodytoje vietoje, o pastatytas V. K. ir N. K. sklype. CK 4.262 straipsnio nuostata, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, bei analogiška Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 4 straipsnio norma, nepaneigia minėtų argumentų. Viešame registre yra įrašyti duomenys apie daiktines teises, dėl kurių kilęs ginčas. Duomenys registre gali būti pakeisti tik nuginčijus ar pakeitus dokumentus, kurių pagrindu yra įrašyti. Nenagrinėjant ginčo dėl daiktinių teisių iš esmės, teikiant pirmenybę registravimui, paneigiama galimybė ginti daiktines teises. Remdamasis nurodytais motyvais teismas konstatavo, kad esant ginčui dėl daiktinių teisių statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija negalėjo konstatuoti, kad dalis pareiškėjo statinio yra pastatyta kitiems asmenims priklausančiame sklype, dėl to pripažinti statybą savavališka ir ją stabdyti. Nagrinėjamoje byloje atsakovas netinkamai atliko statybos valstybinės priežiūros funkcijas, nes neįvertino visų administraciniam ginčui reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą sprendimą dėl statybos sustabdymo, kuris yra naikinamas. Šias išvadas, teismo vertinimu, patvirtina ir tai, kad atsakovas neįvertino ne tik faktinės padėties, bet ir valstybės institucijos dokumentų, t. y. pažymos, kurios pagrindu įregistruotas nebaigtas statyti gyvenamas namas. Byloje nėra pateikta ir atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad nuo 2004 m. gegužės 10 d. VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pažymos apie nebaigtą statyti statinį išdavimo iš esmės pasikeitė padėtis. Pažymėjo, kad pirmiausia turi būti išspręstas ginčas dėl žemės sklypų ribų.
Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, bet yra materialinio-techninio pobūdžio veiksmas, kuris negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose Nr. A556-483/2010, A525-511/2010, A14-261/2007 ir AS146-669/2009, bylą nutraukė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 1 p.).
III.
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškėjo S. S. skundas, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 44-45, t. III).
Savavališkos statybos aktas ir statybos sustabdymo aktas buvo surašyti 2009 m. lapkričio 18 d., o V. K. ir N. K. ieškinys dėl nuosavybės teisių pažeidimo Vilniaus rajono apylinkės teismui paduotas 2010 m. vasario 10 d. Taigi jokie ginčai dėl žemės sklypų ribų skundžiamų aktų surašymo metu nevyko, todėl nėra pagrindo teigti, kad priimdama skundžiamus aktus VAVA netinkamai atliko statybos valstybinės priežiūros funkcijas.Teismas nepagrįstai nurodė, kad viešais registro duomenimis priimant sprendimus vadovautis nereikėjo. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio ir CK 4.262 straipsnio nuostatos yra imperatyvios. 2010 m. gegužės 13 d. sprendime teismas nepagrįstai atmetė įrodymus iš VĮ Registrų centro duomenų bazės, padarė neteisingas išvadas ir priėmė neteisėtą sprendimą.Ištraukos iš VĮ Registrų centro duomenų bazės, kadastro žemėlapio ištraukos patvirtina, kad pareiškėjui priklausantis statinys įsiterpia į trečiųjų suinteresuotų asmenų V. K. ir N. K. teritoriją. Vilniaus apygardos administracinis teismas nenagrinėjo, kokie dokumentai buvo pateikti 2004 m. gegužės 10 d. pažymos apie nebaigtą statybą išdavimo metu ir padarė nepagrįstą išvadą, kad naujų dokumentų neatsirado. Iš bylos medžiagos matyti, kad tik 2009 m. atlikus kontrolinius matavimus paaiškėjo, jog ginčo statinys kerta kito žemės sklypo ribas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas S. S. atsiliepime prašo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 55-57, t. III).
Paaiškina, kad spręsti apie statinio teisėtumą galima tik po to, kai bus išnagrinėti visi su žemės sklypu ir jo ribomis susiję klausimai. Iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, kad statiniai žemės sklype buvo statomi legaliai, turint visus tam reikalingus leidimus ir dokumentus, vėliau buvo gauti patvirtinimai, kad statomi statiniai atitinka projektą, o ir patys statiniai įregistruoti viešame registre. Ginčas kilo tada, kai buvo tikslinti geodeziniai matavimai ir sklypai nužymėti vietoje. Medžiaga rodo, kad sklypai „pasislinko“ ne vien pareiškėjui, bet ir šioje byloje dalyvaujantiems Čibirams, kitiems kaimynams. Esant tokiai situacijai nekreipti dėmesio į jokią papildomą informaciją, o remtis vien netinkamu kadastriniu žemės sklypo nužymėjimu negalima. 2010 m. gegužės 13 d. sprendime teismas tinkamai rėmėsi CK 4.45 straipsnio 1 dalimi, kad tuo atveju, jei sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypų ribų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas, kitus įrodymus. Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai pažymėjo, kad yra kilęs teisminis ginčas dėl žemės sklypo ribų, todėl tinkamai nustatė, kad valstybinę priežiūrą vykdanti institucija negali konstatuoti neteisėtų veiksmų atlikimo fakto tol, kol bus išspręstas teisinis ginčas dėl daiktinių teisių. Pareiškėjas pažymi, jog statinio statymo vietą apsprendžia ne vien tik statinio koordinatės koordinačių sistemoje LKS-94, bet ir kita projektinė bei žemėtvarkinė informacija, kuri taip pat yra įregistruota viešame registre. Vienas iš duomenų nešėjų yra sklypo paženklinimas bei atstumų išlaikymas nuo projektinėje dokumentacijoje nurodomų atskaitos taškų. Būtent pastarieji duomenys patvirtina, kad ginčijamas statinys statomas griežtai laikantis projektinės dokumentacijos ir joje nurodytoje vietoje.
Šalies argumentai
Tretieji suinteresuotieji asmenys I. Č. ir A. Č. apsiliepime nesutinka su atsakovo skundu (b. l. 53-54, t. III). Nurodo, kad VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai 2009 m. spalio 9 d. atvyko į vietą ir atliko žemės sklypų ribų matavimus neturėdami tam skirtų geodezinių prietaisų. Lieka neaišku, kokia žemės sklypo matavimo metodika naudojosi šio skyriaus darbuotojai, kad be prietaisų nustatytų, kurie žemės sklypai ir kiek persidengia. Todėl mano, kad tokius matavimus negalima priskirti kontroliniams matavimams ir juos pateikti kaip neginčijamus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinis ginčas kilo dėl savavališkos statybos ir statinio statybos sustabdymo aktų. Paprastai tokio pobūdžio byloje turi būti tikrinami ginčijamų aktų teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau spręstini klausimai ir dėl ginčo objekto tinkamumo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo bei Viešojo administravimo įstatymo normų analizės pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad konkrečių teisinių pasekmių sukėlimas tam tikram asmeniui ar jų grupei yra būtinas individualaus administracinio akto požymis.
Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010).
Įvertinus teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A556-483/2010, A525-511/2010, A14-261/2007 ir AS146-669/2009) pagrįstai nuspręsta, kad savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, bet yra materialinio-techninio pobūdžio veiksmas, kuris negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Taigi, ginčijamas savavališkos statybos aktas savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, todėl byla, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, (nes administraciniai teismai nesprendžia dėl viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, t. y. ne individualių administracinių aktų, teisėtumo ir pagrįstumo (ABTĮ 15 str.), ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pagrįstai nutraukta.
Statybos sustabdymą, kaip savavališkos statybos padarinių šalinimą, numato Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis bei 33 straipsnio 2 dalis. Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 7.4.1. punkte nustatyta, kad savavališka statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) statant statinį ar jo dalį ne Projekte nurodytoje sklypo vietoje. Taigi, pagal aptartą reguliavimą savavališkos statybos fiksavimui, o taip pat ir statybos stabdymui reikšmingas statybos darbų vykdymo faktas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta ir atsakovas nerinko duomenų, patvirtinančių, kad nuo 2004 m. gegužės 10 d. VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pažymos apie nebaigtą statyti statinį išdavimo iš esmės pasikeitė statinio padėtis. Kitaip tariant, nėra pagrindo konstatuoti, kad surašant ginčijamą statinio statybos sustabdymo aktą, statybos darbai buvo vykdomi, kas leidžia pripažinti aktą neteisėtu ir nepagrįstu. Todėl pagrįsta teismo išvada, kad atsakovas netinkamai atliko statybos valstybinės priežiūros funkcijas, nes neįvertino visų administraciniam ginčui reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą sprendimą dėl statybos sustabdymo, kuris pagrįstai panaikintas.
Be to byloje įvertinta reikšminga ginčui informacija, kad pareiškėjas gyvenamąjį namą statė turėdamas galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. statinį statant ne projekte nurodytoje vietoje, bei, kad ginčas vyksta dėl daiktinių teisių į žemės sklypą. Kol ginčas dėl daiktinių teisių teisme nėra išspręstas, o įrašyti į viešą registrą duomenys (laikomi teisingais ir išsamiais) nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, atsakovas nebuvo kompetentingas konstatuoti, kad statinys, pripažintas savavališka statyba, yra pastatytas ne projekte nurodytoje vietoje.
Dėl paminėto apeliacinį skundą tenkinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.