- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-02
- Bylos Nr.
- e2A-1611-480/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01224-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Raimondas Buzelis, Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- V. A. K.
- Ieškovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- V. M.
- Kategorijos
- 2.5.1.3.6Piniginės prievolės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4-374/2016 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui V. A. K., trečiasis asmuo V. M., dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Vyto A. K. 7530,12 Eur negrąžintą skolą už parduotus arklius, 1882,55 Eur palūkanas už 5 metus, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis 2003 m. spalio 13 d. atsakovui pardavė 7 arklius, už kuriuos šis turėjo sumokėti 14596 Lt. Šalys sutarė, kad pinigus už arklius atsakovas sumokės, kai juos parduos. 2004 m. sausio 23 d. ieškovas pardavė atsakovui dar 7 arklius, už kuriuos jis turėjo sumokėti 11964,80 Lt, tačiau pinigų nesumokėjo. Aplinkybes, kad atsakovas arklius pirko skolon, patvirtina ieškovo pateikti rašteliai. Per 2004 – 2005 m. atsakovas sugebėjo ieškovui grąžinti tik 681 Lt, kitų pinigų nesumokėjo. Po daugkartinių raginimų grąžinti skolą, atsakovas 2005 m. gruodžio 3 d. pasirašė raštelį, kuriuo pripažino 26000 Lt skolą ieškovui, kurią įsipareigojo grąžinti 2006 m. sausio mėn. Tačiau pinigų atsakovas ieškovui nesumokėjo.Atsakovas V. A. K. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad nurodytu laiku pirko iš ieškovo arklius, iš karto už arklius nesumokėjo. Su ieškovu buvo susitarta, kad bus atsiskaityta vėliau, kai arklius iš atsakovo pasiims užsakovai. Taip buvo daroma ilgą laiką, santykiai buvo grindžiami abipusiu pasitikėjimu, todėl atsakovas, grąžindamas skolas nesirašė jokių skolos grąžinimo raštelių. Ieškinyje minimas skolas atsakovas yra sumokėjęs, ką patvirtina atsakovo pateiktas Pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijų žurnalo išrašas. Ieškovo pateikti rašteliai rašyti daugiau nei prieš 12-13 metų, todėl ieškovo reikalavimui turi būti taikoma ieškinio senatis. Ieškovas reikalauja skolos pagal raštelį, tačiau toks sandoris nebuvo sudarytas, nes atsakovas pinigų iš ieškovo nesiskolino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. A. K. ieškovo R. K. naudai 7530,12 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos – 2015-03-23 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 104 Eur žyminį mokestį ir 700 Eur advokato atstovavimo išlaidas; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad 2005 m. gruodžio 3 d. rašteliu atsakovas patvirtino aplinkybę, jog yra nesumokėjęs ieškovui už arklius 26000 Lt, todėl senaties termino eiga pradėtina skaičiuoti nuo momento, kada pasirašytas minimas raštelis. Ieškovas į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi 2015 m. kovo 23 d., t. y. nepraleidęs bendro 10 metų senaties termino. Teismo nuomone, ginčo raštelis atitinka sandorio elementus: viena šalis – atsakovas išreiškė valią, nurodydamas, kad jis skolingas ieškovui ir įsipareigodamas skolą grąžinti tam tikru terminu. Parašęs ir pasirašęs raštelį, atsakovas jį paliko ieškovui, tuo pranešdamas ieškovui apie savo valią. Kadangi atsakovo rašteliu pripažinta skola yra skola už prekes, t.y. arklius, šiam sandoriui taikytinos atitinkamos CK 6.193-6.195 str. normos. Teisinis ginčo santykio kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Byloje esantis 2005 m. gruodžio 3 d. raštelis patvirtina, kad atsakovas skolingas ieškovui 26000 Lt. Skolos pripažinimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su skolos grąžinimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu. Ieškovas pateikė arklių pirkimo–pardavimo operacijų suvestines, pagal kurias aišku, kad atsakovas su ieškovu neatsiskaitė už 14 arklių, pirktų 2003 m. spalio 13 d. ir 2004 m. sausio 23 d. Atsakovas pateikė Pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijų žurnalo išrašus, kurie, atsakovo nuomone, įrodo, jog atsakovas tais metais nebuvo niekam skolingas, už arklius pilnai atsiskaityta. Teismas atsakovo pateiktus išrašus vertino kritiškai, nurodė, kad jie yra neinformatyvūs, juose nėra nurodyta nei tiksli data, nei iš ko pirkti arkliai, nei konkreti suma, sumokėta už tam tikrą arklių vienetų skaičių. Teismas konstatavo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kad atsakovas skolą grąžino, byloje nėra. Atsakovas, remdamasis pinigų grąžinimo aplinkybe, jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė. Nagrinėjamuoju atveju šalys nėra susitarusios dėl palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, todėl teismas sprendė, kad tenkinti ieškinį dalyje dėl palūkanų priteisimo nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. A. K. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą, ieškovo R. K. ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes. 2003 m. abi šalys vertėsi arklių supirkimu ir pardavimu. Vienu metu ieškovui kilo problemų dėl arklių realizavimo, todėl jis kreipėsi į atsakovą ir savo arklius realizuodavo atsakovo vardu. Toks šalių bendradarbiavimas truko kelis metus, tačiau tarp šalių nebuvo susiformavę pirkėjo ir pardavėjo santykiai. Praėjus daugiau kaip dešimt metų po arklių realizavimo, ieškovas kelia klausimus dėl arklių perdavimo ir pinigų už juos gavimo, nors tarp abiejų šalių buvę santykiai yra seniai užbaigti, kaip įvykdyti. Ieškovas tariamą atsakovo skolą kildina iš dviejų konkrečių raštelių, t.y. 2003-10-13 ir 2004-01-23, pagal kuriuos atsakovui iš ieškovo viso buvo perduota 14 arklių už 26560,80 Lt. Atsakovas apie tariamą skolą sužinojo tik iš ieškovo pareiškimo teismui. Teismas netinkami vertino byloje pateiktus įrodymus. Ieškovas savo reikalavimus kildina iš pasirašyto raštelio, tačiau jame neužfiksuota, kad pinigai perduodami atsakovui, už ką atsakovas skolingas ieškovui, nėra paskolos davėjo parašo, jo asmens kodo ir kt. Ginčo sutartis nors ir sudaryta rašytine forma, tačiau joje neužfiksuotas paskolos sumos perdavimo faktas, todėl ji neatitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimų. Byloje nėra pateikta jokių dokumentų, kad ieškovas turėjo galimybę paskolinti atsakovui tokią didelę pinigų sumą. Ir priešingai, byloje atsakovas pateikė dokumentus, iš kurių aiškiai matyti, kad atsakovas pinigų nesiskolino.Ieškovas įsiskolinimą kildina iš dviejų 2003-10-13 ir 2004-01-23 raštelių, kurį atsakovas neva pripažino pasirašydamas ieškovui trečiąjį raštelį. Tačiau teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad nurodyta dvejuose ieškovo rašteliuose bendra suma neatitinka trečiame raštelyje nurodomos pinigų sumos. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas proceso eigoje keitė ieškinio dalyką. Pirminiame reikalavime ieškovas savo reikalaujamą tą pačią pinigų sumą iš atsakovo kildino iš kito „raštelio“, tačiau atsakovui pateikus įrodymus, kad atsakovas pilnai atsiskaitęs su ieškovu, pastarasis reikalavimo dalyką pradėjo tikslinti ir pateikė kitą raštelį. Visa tai rodo, kad tarpusavyje buvę atsiskaitymai seniai įvykę ir ieškovas paprasčiausiai siekia dar kartą gauti tuos pačius pinigus iš atsakovo, todėl elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja procesu.Teismas nepagrįstai kritiškai vertino atsakovo pateiktus Pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijų žurnalus, kuriuose pagal ieškovo nurodytas datas matyti visas pinigų judėjimas. Šie žurnalai buvo pildomi eilę metų, juose nėra jokių trynimo, braukymo ar kitokių pažeidimų, šie žurnalai yra sunumeruoti, antspauduoti, ne kartą buvo tikrinti mokesčių inspekcijos pareigūnų. Tai įrodymas, patvirtinantis, kad ieškovas atsakovo reikalauja pakartotinai įvykdyti prievolę, kuri jau seniai įvykdyta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad prašomą sandorių suvestinę pateikęs ieškovas joje nurodė, kad 2002-09-09 ir 2002-09-24 atsakovas iš ieškovo nupirko arklius už eurus, nors tuo metu visi atsiskaitymai vyko litais. Pažymėtina, kad vėlesnius sandorius ieškovas nurodė litais. Tokia pateikta teismui suvestinė nepatvirtinta jokiais dokumentais, todėl turi būti pripažinta niekine įrodinėjimo prasme.Ieškovas R. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atsakovas, teigdamas, kad už arklius sumokėjo, neįvykdė pareigos pateikti rašytinius įrodymus, jog ieškovui buvo sumokėti visi pinigai už išsivežtus nupirktus arklius, todėl teismas savo sprendime teisingai nurodė ieškinio tenkinimo motyvus dėl atsakovo pateiktų įrodymų vertinimo.Atsakovas prieštaringai aiškina savo suvokimą dėl 2005-12-03 pasirašyto raštelio turinio: iš pradžių neigia, kad šalis siejo arklių pirkimo–pardavimo sandoriai, vėliau mėgino tai įvardinti bendradarbiavimu, toliau tvirtino, kad už nupirktus arklius yra visiškai atsiskaitęs. Galų gale nurodo, kad jis iš ieškovo nėra gavęs pinigų, todėl neturi pareigos grąžinti skolą. Ieškovo nuomone, tai tik išsisukinėjimo taktika.Ieškovas ieškinio dalyką kildino iš arklių pardavimo–pirkimo sandorių, o ne iš piniginių paskolinių santykių, todėl teismas teisingai sprendime nurodė motyvus dėl tokios atsakovo pozicijos. Atsakovas teismo neprašė pripažinti 2005-12-03 raštelį negaliojančiu.Lietuvos arkliai daugiausiai būdavo parduodami Italijos verslininkams. Todėl už parduodamus arklius buvo atsiskaitinėjama nebūtinai litais, buvo atvejų, kai pagal valiutos kursą šalys sutardavo atsiskaityti ir kita valiuta - eurais, doleriais ir kt. Atsakovo pateiktas Pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijų žurnalas neatitinka ginčo dalyko atsiradimo laikotarpiu galiojusio Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo reikalavimų, kasos operacijų vedimo nuostatų. Rašinėlio tipo nurodytos bendrinės buhalterinės operacijos nieko konkretaus neatspindi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).Šioje byloje ieškovas R. K. nurodo, kad tiek jis, tiek atsakovas vertėsi arklių supirkimu ir pardavimu. Atsakovas jam yra skolingas už parduotus arklius. Prašydamas priteisti skolą iš atsakovo, ieškovas skolos faktą įrodinėja 2005-12-03 rašteliu. Atsakovo (apelianto) V. A. K. teigimu, tarp šalių buvę santykiai seniai užbaigti, įvykdyti, apie skolą jis sužinojo tik iš ieškovo pareiškimo teismui, o 2005-12-03 raštelį laiko paskolos rašteliu, pagal kurį jis jokių pinigų negavo.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymus, todėl neteisingai išsprendė šalių ginčą. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino įrodymus. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino visus tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus įrodymus, nurodė motyvus, kuriais įrodymais vadovaujasi, o kuriuos atmeta, arba vertina kritiškai. Kadangi ieškovas ir atsakovas skirtingai vertina 2005-12-03 raštelį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik pažodiniu šio raštelio teksto aiškinimu, bet aiškinosi ir jo elementus, jame išreikštą šalių valią, faktines aplinkybes, susijusias su jo pasirašymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo vertinti skundžiamą sprendimą kaip nepagrįstą, neteisingą ar neteisėtą, taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo padaryti išvadą, jog skundžiamas sprendimas priimtas neįsigilinus į bylos esmę ar nepagrįstai didelę įrodomąją galią suteikiant ieškovo paaiškinimams bei jo pateiktiems įrodymams.Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad atsakovo skola yra kilusi iš tarp ieškovo ir atsakovo vykdytų arklių pirkimo-pardavimo sandorių. Apeliantas iš esmės ir neneigia, kad tokie tarpusavio santykiai šalis siejo, tačiau, jo teigimu, visi tarpusavio atsiskaitymai seniai įvykę, o pagal 2005-13-2-03 raštelį ieškovas jam jokios paskolos nesuteikė ir jis jokių pinigų negavo.Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad teisinis ginčo santykio kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.Kasacinis teismas, aiškindamas būtinus paskolos sutarties požymius (CK 6.870 str. 1 d.), ne kartą yra pažymėjęs, kad esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-235/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009 ir kt.).Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Taigi, pirkimo-pardavimo sutartis susideda iš dviejų prievolių: daikto (prekės) perdavimo ir pinigų sumokėjimo. Ginčo dėl prekių (arklių) perdavimo prievolės tinkamo įvykdymo nagrinėjamu atveju nekilo. Byloje kilęs ginčas sietinas su pinigine prievolę, t. y. ieškovas reikalauja sumokėti už parduotus arklius. Kaip teisingai nurodo atsiliepime į apeliacinį skundą, byloje ieškovas savo reikalavimų iš piniginių paskolinių teisinių santykių nekildina. 2005-12-03 raštelyje apeliantas nurodo, jog jis yra skolingas ieškovui 26 000 Lt ir įsipareigoja skolą grąžinti iki 2006 m. sausio mėn. Pažymėtina, jog apeliantas neginčija, jog tai jo ranka surašytas ir jo pasirašytas raštelis. Kartu pažymėta, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių šio raštelio pagrindu, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) jo turinio aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (šalių paaiškinimus; 2003-10-13, 2004-01-23 ir 2005-12-03 raštelius; arklių pirkimo–pardavimo operacijų suvestines; pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijų žurnalo išrašus) sprendė, jog ieškovas įrodė, kad atsakovas jam yra nesumokėjęs už arklius 26000 Lt (7530,12 Eur), o atsakovas, gindamasis nuo pareikšto ieškinio neįrodė, jog skolą grąžino. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei byloje esančius įrodymus sprendžia, jog nėra pagrindo nesutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Tuo tarpu aplinkybes pagrindžiančių leistinų įrodymų, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, ar kad atsakovas tinkamai įvykdė prievolę sumokėti skolą už prekes (arklius), byloje nėra. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo pateikti pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijų žurnalo išrašai yra neinformatyvūs, juose nėra nurodyta nei tiksli data, nei iš ko pirkti arkliai, nei jų kiekis, nei konkreti suma, sumokėta už tam tikrą arklių vienetų skaičių. Taigi, iš jų nėra aišku, kad atsakovas yra pilnai atsiskaitęs su ieškovu už 2003-10-13, 2004-01-23 nupirktus arklius, ir netgi nepriklausomai nuo to, kiek minėtu laikotarpiu ieškovui ir buvo sumokėta už arklius, tai nepaneigia vėliau, t. y. 2005-12-03, atsakovo laisva valia raštelyje pripažintos aplinkybės, kad jis yra skolingas ieškovui. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog ieškovo pateiktoje suvestinėje, kad 2002-09-09 ir 2002-09-24 atsakovas iš ieškovo nupirko arklius už eurus, nors tuo metu visi atsiskaitymai vyko litais, o vėlesni sandoriai nurodomi litais, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, o, be to, Lietuvoje nuo 2002-02-02 litas buvo susietas su euru ir nebuvo nustatyta draudimo tarp gyventojų atsiskaityti šia valiuta.Kiti apeliacinio skundo motyvai taip pat neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Iš apelianto ieškovui, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 300 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.