Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui V. A. K., trečiajam asmeniui V. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo V. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Nustatyta, kad ieškovas 2003-10-13 atsakovui pardavė 7 arklius už 14596 Lt sumą, kurios atsakovas nesumokėjo. 2004-01-23 pardavė atsakovui dar 7 arklius už 11964,80 Lt sumą, kurios taip pat iš atsakovo iki šiol negavo. Šiuos arklius iš ieškovo paėmė atsakovo nurodymu trečiasis asmuo V. M.. Reikalavimas grindžiamas rašteliais, kuriuose pasirašė atsakovas (b.l. 26) ir trečiasis asmuo V. M. (b.l. 51). Ieškovo teigimu, nesulaukęs skolos grąžinimo ir po daugkartinių raginimų grąžinti skolą, atsakovas pasirašė raštelį, kuriuo pripažino 26000 Lt skolą, kurią įsipareigojo grąžinti 2006 m. sausio mėn. (b.l. 3). Nors patikslinus ieškinio dalyką (b.l. 47-48) bendra skolos suma sudaro 26560,80 Lt, ieškovas reikalavimo nekeitė ir prašo priteisti pagal pirminį reikalavimą – 7530,12 Eur (26000 Lt) skolą.

Ieškovas, vadovaudamasis LR CK 6.210 str. 1 d., prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkas nuo skolos sumos, paskaičiuotas už 5 metus, t.y. 1882,55 Eur, bei įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas nesutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Jis neneigia, kad nurodytu laiku pirko iš ieškovo arklius, taip pat neneigia aplinkybės, kad iš karto už arklius nesumokėjo. Tačiau atsakovas nurodo, kad su ieškovu buvo susitarta, kad bus atsiskaityta vėliau, kaip arklius iš atsakovo pasiims užsakovai. Taip buvo daroma ilgą laiką, santykiai buvo grindžiami abipusiu pasitikėjimu, todėl atsakovas grąžindamas skolas nesirašė jokių skolos grąžinimo raštelių. Ir šias ieškinyje minimas skolas, atsakovo teigimu,. Jis yra sumokėjęs, ką, jo nuomone, patvirtina atsakovo pateiktas pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijų žurnalo išrašas (b.l. 88-91). Šiame išraše matyti, kad 2003 m. spalio ir 2004 m. sausio mėn. buvo vykdomas arklių pirkimas, vadinasi už šiuos mėnesius su ieškovu taip pat atsiskaityta. Atsakovo nuomone, ieškinį pagrindžiantys ieškovo pateikti rašteliai rašyti daugiau nei prieš 12-13 metų, todėl ieškovo reikalavimui turi būti ieškinio senatis.

Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovas reikalauja skolos pagal raštelį, iš kurio būtų galima suprasti, kad atsakovas skolinosi pinigus. Tačiau tokio sandorio nebuvo ir negalėjo būti, nes atsakovas jokių pinigų nesiskolino. Todėl, atsakovo nuomone, ieškovas negali remtis įstatymais, reglamentuojančiais paskolos santykius.

LR CK 1.124 str. numato, kad ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus, pareiškiant ieškinį teisme, kitaip tariant, tai laiko tarpas, per kurį galima priverstinai, valstybės pagalba, įgyvendinti savo teises. Pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą. Kadangi senaties terminai nepriskiriami prie naikinamųjų, pasibaigus senaties terminui subjektinė teisė neišnyksta, o tik išnyksta teisė į priverstinį pažeistos teisės gynimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su tokiais subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, nustatomas teisės pažeidimo pobūdis ir momentas, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista. Reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, asmens asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką situacijos vertinimui bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, nurodydamas kad raštelis, kurio pagrindu reiškiamas ieškinio reikalavimas, grindžiamas 2003 ir 2004 metų skolomis. Teismas nesutinka su atsakovo nuomone. Atsakovas neneigė, jog raštelis rašytas jo ranka ir jo pasirašytas. Atsakovas aiškino, kad raštelis rašytas „avansu“, t.y. dėl ateityje mokėtinų pinigų už perkamus arklius. Ieškovas tokį aiškinimą kategoriškai neigia. Atsakovo aiškinimas vertintinas kritiškai. Atsakovas, būdamas sveikas, turintis aukštąjį išsilavinimą asmuo, puikiai suprato, kokį raštelį rašo ir pasirašo, bei kokios tokio raštelio neįvykdymo pasekmės. Šiuo rašteliu atsakovas2005-12-03 patvirtino aplinkybę, kad yra nesumokėjęs ieškovui už arklius, t.y. 26000 Lt, todėl senaties termino eiga pradėtina skaičiuoti nuo momento, kada pasirašytas minimas raštelis. Raštelis rašytas 2005 m. gruodžio 3 d. (b.l. 3), ieškinys (pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo) pateiktas 2015 m. kovo 23 d. (b.l.1), t.y. nepraleidus bendro 10 metų senaties termino.

Atsakovas teigia, kad ieškovas ginčo raštelį laiko paskolos rašteliu, nurodo įstatymo normas, reglamentuojančias paskolos santykius. Pagal šį raštelį ieškovas jokios paskolos atsakovui nesuteikė, o atsakovas jokių pinigų negavo. Todėl šis raštelis negali būti laikomas sutartimi.

Sandoriai – tai juridiniai faktai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoris yra teisinis veiksmas tam tikram tikslui pasiekti, valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam aktui pasiekti. Sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyvis išreikštų savo valią, kurią žinotų kiti asmenys (CK 1.64 str.). Valios išreiškimas yra svarbiausias kiekvieno sandorio elementas. Kai kuriems sandoriams sudaryti, be valios išreiškimo, reikia perduoti daiktus arba pinigus. Sandorio šalys esant civiliniams teisiniams santykiams turi elgtis pagrįstai ir sąžiningai (CK 1.5 str.).

Teismo nuomone, ginčo raštelis atitinka sandorio elementus: viena šalis – atsakovas išreiškė valią, nurodydamas, kad jis skolingas ieškovui ir įsipareigodamas skolą grąžinti tam tikru terminu. Parašęs ir pasirašęs raštelį, atsakovas jį paliko ieškovui, tuo pranešdamas ieškovui apie savo valią. Kadangi atsakovo rašteliu pripažinta skola yra skola už prekes, t.y. arklius, šiam sandoriui taikytinos atitinkamos CK 6.193-6.195 str. normos. Šiuo atveju svarbu tai, jog tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Belgijos UAB „ Lenaers ir Co“ v. L. V., bylos Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. L. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-558/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008).

Vertinant, ar tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą.

Teisinis ginčo santykio kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Byloje esantis 2005-12-03 raštelis (b.l. 3) patvirtina, kad atsakovas skolingas ieškovui 26000 Lt. Skolos pripažinimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su skolos grąžinimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str. 1 d.). Ieškovas pateikė arklių pirkimo-pardavimo operacijų suvestines, pagal kurias aišku, kad atsakovas su ieškovu neatsiskaitė už 14 arklių, pirktų 2003-10-13 ir 2004-01-23 (b.l. 51, 66-71). Atsakovas pateikė pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijų žurnalo išrašus (b.l. 88-91). Atsakovo nuomone, šie išrašai įrodo, kad atsakovas tais metais nebuvo niekam skolingas, už arklius pilnai atsiskaityta. Teismas nesutinka su atsakovo nuomone. Atsakovo pateikti išrašai vertintini kritiškai, nes yra neinformatyvūs, juose nėra nurodyta nei tiksli data, nei iš ko pirkti arkliai, nei jų kiekis, nei konkreti suma, sumokėta už tam tikrą arklių vienetų skaičių. Byloje neginčijamai nustatyta, jog jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kad atsakovas skolą grąžino, byloje nėra. Atsakovas, remdamasis pinigų grąžinimo aplinkybe, jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė (CPK 176, 177, 185 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3–98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3–335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3–588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3­–316/2010; kt.).

Tokiu būdu, teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei teismo posėdžio metu šalių nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas. (CK 6.38 str. 1 d.).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1882,55 Eur palūkanų už 5 metus. Reikalavimą grindžia LR CK 6.210 str. 1 d.

Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Tačiau nagrinėjamuoju atveju šalys nėra susitarusios dėl palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad tenkinti ieškinį šioje dalyje nėra pagrindo (CPK 178 str.).

Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų taip pat priskirtinos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pastarųjų palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. konsultacija Nr. A3-130. Teismų praktika. 2005, 23). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, todėl šis reikalavimas tenintinas (CK 6.37 str.).

Ieškinį tenkinus dalinai, iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 2/3 dalys: 104 Eur (53 Eur + 103 Eur = 156 : 2/3 – 104 Eur (b.l. 2, 8, 29)) žyminio mokesčio, 700 Eur advokato atstovavimo išlaidų (b.l. 5, 78). Iš atsakovo priteistinos 6,28 Eur teismo pašto išlaidų valstybei (CPK 93, 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo V. A. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., ieškovo R. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., naudai 7530,12 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt eurų 12 ct) skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos – 2015-03-23 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 104 Eur (vieną šimtą keturis eurus) žyminio mokesčio ir 700 Eur (septynis šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. A. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 6,28 Eur teismo pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.