Alytaus apylinkės teismo sprendimas, 2-2453-887/2016

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-12-12
Bylos Nr.: 2-2453-887/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-01802-2016-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Agnė Petkevičienė
Ieškovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas: S. L.
Trečiasis asmuo: D. L., Alytaus rajono savivaldybės administracijos, A. S., R. P., R. B., A. B., Alytaus rajono savivaldybė
Advokatai: Vytautas Kucevičius

Kategorijos

2.2.2.3.1.2Valstybės ir savivaldybės institucijos

Civilinė byla Nr. 2-2453-887/2016Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01802-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.2.; 2.3.2.1.; 2.3.2.12.; 2.3.2.12.2.; 3.2.3.1.; 3.2.3.8. (S)

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 12 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė,sekretoriaujant Rimai Šimanskienei,

dalyvaujant ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Danutei Štreimikienei, atsakovui S. L., jo atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui, trečiajam asmeniui D. L., trečiojo asmens Alytaus rajono savivaldybės administracijos atstovei I. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui S. L. dėl savininko teisių gynimo, nesusijusio su valdymo netekimu, tretieji asmenys byloje A. S., R. P., R. B., A. B., D. L., Alytaus rajono savivaldybė, išvadą teikianti institucija VĮ Registrų centras,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atstatyti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, įpareigojant S. L. nuimti (demontuoti) žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)(4,2500 ha ploto), esančiame (duomenys neskelbtini) ant vietinės reikšmės vidaus kelio vakarinėje bei pietinėje dalyse įrengtus rakinamus metalinius užtvarus ir leisti netrukdomai visiems asmenims naudotis šiuo vietinės reikšmės vidaus keliu (t. 1 b. l. 8).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 5 straipsnio 1 dalis garantuoja kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. LR CPK 49 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų numatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Atsakovas trukdo valstybinėje žemėje suprojektuotu vietinės reikšmės vidaus keliu, einančiu per žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į kurio plotą minimas kelias neįskaičiuotas, važiuoti į kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus. Tai yra pažeidžiamos gretimų žemės sklypų savininkų, naudotojų ir gyventojų teisės ir įstatymų saugomi interesai. Nacionalinė žemės tarnyba išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) gyventojų A. S., A. J., V. P., J. B. prašymą dėl užtvarų nuėmimo nuo bendro naudojimo kelio, kurį užtvėrė pilietis S. L. ir kuriuo šie piliečiai vyksta į jiems nuosavybės teise priklausančius miškus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vyriausioji specialistė V. B. 2016 m. sausio 21 d. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 36 straipsniu, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, dalyvaujant A. S., R. P., R. B., A. B., patikrino ar 2FP-4799 pranešime pateikta informacija pagrįsta, t. y. ar užtvertas vietinės reikšmės vidaus kelias, ar žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)(4,2500 ha ploto), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas S. L. leidžia kitiems asmenims pravažiuoti vietinės reikšmės vidaus keliu. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad valstybinėje žemėje suprojektuotu vietinės reikšmės vidaus keliu, einančiu per žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į kurio plotą minimas kelias neįskaičiuotas, važiuoti į kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus galimybių nėra - sudarytos kliūtys žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vakarinėje bei pietinėje dalyje esantis vietinės reikšmės vidaus kelias užtvertas, įrengti rakinami metaliniai užtvarai. Nustatyta, kad pažeidžiamos gretimų žemės sklypų savininkų, naudotojų ir gyventojų teisės ir įstatymų saugomi interesai. Pažymėtina, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-06-04 nagrinėjo pareiškėjų R. Z., V. V., J. B., V. P., S. A., A. S., A. S., A. J. ir G. J. skundą, kuriuo prašė panaikinti 2011-10-14 administracinės komisijos prie Alytaus miesto savivaldybės tarybos nutarimą Nr. 39 ir paskirti S. L. administracinę nuobaudą už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 188 straipsnyje. Teismas skundo netenkino, pareiškėjai Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarties apeliacine tvarka neskundė. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše surašomi nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) duomenys, t. y. žemės sklypo unikalus Nr., kadastrinis Nr., pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės sklypo plotas, jo vertė ir kt. Todėl savaime suprantama, kad S. L. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše negalėjo būti duomenų apie bendro naudojimo (valstybinė žemė) kelią. Taip pat negalėjo būti duomenų apie servitutus, nes šiuo atveju servitutas ir negalėjo būti nustatomas, kadangi tai yra bendro naudojimo kelias valstybinėje žemėje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 punkte nustatyta, kad <...>Žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai <...>. Todėl atliekant žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)kadastrinius matavimus, būtų formuojami du sklypai. Šiuo metu žemės sklypas yra įregistruotas pagal suformavimą atliekant preliminarius matavimus. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 1.137, 1.138 straipsniais bei Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, Nacionalinė žemės tarnyba 2016-02-22 raštu Nr. 2SD-641-(14.2.78.) „Dėl viešojo intereso gynimo“ kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių, prašydama ginant viešąjį interesą pareikšti ieškinį teisme atstatyti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, įpareigojant S. L. nuimti (demontuoti) žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)(4.2500 ha ploto), esančiame (duomenys neskelbtini), ant vietinės reikšmės vidaus kelio vakarinėje bei pietinėje dalyse įrengtus rakinamus metalinius užtvarus ir leisti netrukdomai visiems asmenims naudotis šiuo vietinės reikšmės vidaus keliu. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2016 m. kovo 15 d. nutarimu (3-AP-1328) nutarė reikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos imtis priemonių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2016-02-22 pareiškime Nr. 2SD-641-( 14.2.78.) nurodytiems pažeidimams, padarytiems jos veiklos srityje, pašalinti ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti Kauno apygardos prokuratūrą apie priimtus sprendimus. Į bylą pateikiami duomenys/dokumentai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gyventojai A. S., R. P., R. B., A. B. ir kiti negali naudotis bendro naudojimo keliu, kurį užtvėrė atsakovas S. L. ir kuriuo šie piliečiai vyksta į jiems nuosavybės teise priklausančius miškus. Daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį LR CK 4.98 str. pagrindu. Pagrįsdami pirmą negatorinio ieškinio sąlygą, pateikia P. J. nuosavybės atstatymo archyvinėje byloje saugojamų dokumentų (žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje 1996-06-30 akto, laikino žemės sklypo plano, plotų eksplikacijos, abriso ir kt.) kopijas, patvirtinančias, kad 4 m bendro naudojimo kelias į atkuriamą plotą nebuvo įskaičiuotas. Apie bendro naudojimo kelio egzistavimą patvirtina Alytaus rajono Nemunaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 1999 m, M: 10000, ištrauka, Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos, patvirtintos Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010-06-03 sprendimu Nr. K-189, ištrauka (t. 1 b. l. 2-9).

Ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Danutė Štreimikienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendrojo naudojimo kelio buvimą valstybinėje žemėje įrodo P. J. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantis abrisas, 1996-06-30 žemės sklypo parodymų ir paženklinimo aktas, žemės naudojamų plotų eksplikacija. Kelių schema patvirtina, kad tai yra vietinės reikšmės vidaus kelias, tačiau ji neįrodo kelio pabaigos, schemoje yra tik keliai, nėra žemės sklypų su kraštinėmis ir koordinatėmis, be to, nėra nurodyti kelių ilgiai. Bendrojo naudojimo kelio buvimą tai pat patvirtina žemėtvarkos projekto ištrauka, liudytojo – Nemunaičio seniūno paaiškinimai. Ginčo kelias atsiremia į (duomenys neskelbtini) kelią, žemę patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba.

Atsiliepimas

Atsakovas S. L. atsiliepime nurodė, kad su ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškiniu nesutinka. Šis ginčas dėl kelio, esančio jo žemės sklype, jau buvo sprendžiamas ir buvo išspręstas įsiteisėjusiu teismo nutarimu Alytaus rajono apylinkės teisme administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-7-333/2012. Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-06-04 nutartimi pareiškėjų analogišką skundą atmetė. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovui priklausančiame žemės sklype niekada nebuvo ir nėra jokio vietinės reikšmės vidaus kelio ar kokio nors kelio servituto ir be savininko žinios toks kelias negalėjo ir negali atsirasti. Todėl nei 1996-12-05 Alytaus apskrities viršininko įsakyme ir sprendime dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo P. J., nei atsakovo 2011-05-09 šio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartyje absoliučiai nėra jokių duomenų, kad šiame žemės sklype yra koks nors kelias ir kad šiame žemės sklype yra nustatyti kokie nors kelio apribojimai. Ieškovė savo ieškinyje mini šį teismo nutarimą, tačiau nurodo, kad neva tai teismas, priimdamas tokį nutarimą padarė neteisingą išvadą šiuo klausimu. Pagal LR CPK 18 str. įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutarimui) ginčas išsprendžiamas galutinai ir toks teismo sprendimas privalo būti vykdomas. Taip pat LR CPK 182 straipsnis numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje (prejudiciniai faktai). Šioje byloje ieškovas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad besiskundžiantys asmenys turi miško ar kitos paskirtie žemės šalia jo sklypo ir negali patekti į savo nuosavybę. Dalis šių asmenų iš viso neturi jokios miško ar žemės nuosavybės greta ar toliau atsakovo žemės sklypo ir jiems nėra jokios būtinybės važinėti per jo sklypą, todėl jie šioje byloje trečiaisiais asmeninis yra patraukti be jokio teisinio pagrindo. Ties įvažiavimu į sklypą metalinius užtvarus atsakovas įrengė dar 2011 metų pavasario pabaigoje - vasaros pradžioje, iš karto nusipirkęs žemės sklypą. Todėl nėra jokios logikos, kad 5 metus šie piliečiai galėjo patekti į jiems priklausančius miškus ir tylėjo, o tik šiais metais prisiminė, kad jie jau negali patekti į jiems priklausančius miškus. Patekimui į šalia esančius privačios nuosavybės miškus specialiai tam yra įrengtas miško kelias, kuriuo visą laiką naudojosi ir naudojasi tiek miškininkai, tiek kiti asmenys, tame tarpe ir tretieji asmenys. Visa tai akivaizdžiai matyti iš VĮ Alytaus miškų urėdijos Sudvajų girininkijos miško kvartalų žemėlapio, kuriame aiškiai yra nurodytas kelias, kuriuo patenkama į šiuos miškus. Todėl pagrindinė priežastis šiam ginčui yra ne kelias ir ne patekimo į privačius miškus nebuvimas, o kitos aplinkybės, susijusius su atsakovu, kaip viešu asmeniu ir Alytaus miesto tarybos nariu, kurio veikla daug kam nepatinka. Atsakovo žemės sklypas yra vientisas ir jame nėra įsiterpusios jokios valstybinės ar kitokios žemės, nes tai atsispindėtų žemės sklypo plane ir nuosavybės dokumentuose. Ieškinyje ieškovas klaidinančiai nurodo, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše surašomi tik šie nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) duomenys: žemės sklypo unikalus Nr., žemės sklypo kadastrinis Nr., pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės sklypo plotas, jo vertė it kt., todėl, anot ieškovo, atsakovui priklausančio žemės sklypo duomenų banko išraše negali būti duomenų apie bendro naudojimo kelią ar apie kelio servitutą. Nekilnojamo daikto registro centrinio duomenų bako išraše be šių paminėtų duomenų, privalomai yra nurodoma ir žemės sklypo sudėtis pagal naudmenis, t. y. nurodoma kiek tame žemės sklype yra ariamos žemės, kiek sodų, kiek yra pievų ir ganyklų, kiek yra miško žemės, kiek ploto užima užstatyta teritorija, kiek ploto užima keliai, koks žemės našumo balas ir kita. Be to, šiame nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše privalomai yra nurodomos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos ar servitutai, t. y. nurodoma kokie šiam sklypui yra nustatomi apribojimai, ryšium su jame esančiais elektros, melioracijos įrenginiais ar keliais. Taigi, jeigu šiame žemės sklype būtų buvęs koks nors vietinės reikšmės ar servitutinis kelias, tai šios aplinkybės būtinai turėjo būti nurodytos nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, ko niekada nebuvo ir nėra. Tai pat, visiškai nepagrįstas yra ieškovo teiginys, kad atsakovo žemės sklype bendrojo naudojimo kelio egzistavimą patvirtina Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelio tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos, patvirtintos Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010-06-03 sprendimu Nr. K-189, ištrauka. Pagal šią Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, atsakovo sklype esantis keliukas į šią vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo schemą ir vietinės reikšmės kelių sąrašą nepatenka. Pagal šią rajono vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo schemą, ieškovės minimas ir nurodomas bendrojo naudojimo vidaus kelias baigiasi dar gerokai iki atsakovo sklypo ribos, ties Didžiuoju Dzūkijos akmeniu, kur šis keliais pasibaigia ir jo lankymui yra įrengta nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė. Todėl ieškovo ieškinyje nurodytas teiginys, kad per atsakovo sklypą eina vietinės reikšmės vidaus kelias yra visiškai nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Kelių statymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad vietiniai keliai yra numeruojami ir pavadinimai jiems suteikiami sudarant jų sąrašus, o vietinių kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. Todėl jeigu per atsakovo žemę eitų koks nors vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, ieškovas būtų nurodęs jo numerį ir pavadinimą, tačiau to negalėjo padaryti, nes tokio kelio atsakovo sklype nėra ir niekada nebuvo (t. 1 b. l. 93-96).

Atsakovas S. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pirmųjų gyventojų – savininkų gyvenimas buvo susijęs su mišku, jie turėjo kiemą, išvažiavimą į mišką ir į miestą. Perkant žemės sklypą, jame nebuvo jokių servitutų. Kadangi šalia jo sklypo yra Didysis Dzūkijos akmuo, per jo sklypą pastoviai važiuoja žmonės. Pasitikrinęs visą situaciją ir įsitikinęs savo teisumu, kelią užsitvėrė stabdant eismą. Už atsakovo sklypo matyti daugybė kitų smulkių keliukų, todėl jokio pravažiavimo jis neriboja, pažeidžiamos tik jo paties teisės. Taip pat kaltinimai dėl savavaldžiavimo buvo atmesti. Teismo priimtos nutarties niekas neskundė. Prieš atsakovo žemės sklypą yra dar vieni gyventojai ir aikštelė prie Didžiojo Dzūkijos akmens. Kaimynų žemės sklype yra nustatytas servitutas, tuo tarpu jo – nėra. Nei viename dokumente nėra kelio priklausomybės ir statuso. Iki lankomo objekto padarytas privažiavimas, kuris prie akmens ir baigiasi. Kadastrinius matavimus darys tik po teismo sprendimo.

Trečiasis asmuo D. L. atsiliepime nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka. Faktiškai ir juridiškai žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso jai ir jos sutuoktiniui S. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovo teigimu, šiame žemės sklype yra suprojektuotas bendro naudojimo vietines reikšmės vidaus kelias ir atsakovas trukdo valstybinėje žemėje suprojektuotu vietinės reikšmės vidaus kelius, einančiu per jų žemės sklypą, į kurio plotą minimas kelias neįskaičiuotas, važiuoti į kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus. Patikrinimo metu buvo nustatyta kad valstybinėje žemėje suprojektuotu vietinės reikšmės keliu, einančiu per jos sklypą važiuoti kitiems asmenims yra sudarytos kliūtys, nes šio sklypo vakarinėje bei pietinėje pusėje įrengti rakinami metaliniai užtvarai ir tuo yra pažeidžiamos gretimų žemės sklypų savininkų, naudotojų ir gyventojų teisės ir įstatymų saugomi interesai. Kiek trečiajam asmeniui yra žinoma, ginčas dėl šio kelio jau buvo sprendžiamas ir buvo išspręstas įsiteisėjusiu teismo nutarimu Alytaus rajono apylinkės teisme administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-7-333/2012. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis jiems priklausančiame žemės sklype niekada nebuvo bei nėra jokio vietines reikšmės vidaus kelio ar kokio nors kelio servituto ir be savininko žinios toks kelias negalėjo ir negali atsirasti. Todėl nei 1996-12-05 Alytaus apskrities viršininko įsakyme ir sprendime dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo P. J., nei jų 2011-05-09 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje absoliučiai nėra jokių duomenų, kad šiame žemės sklype yra koks nors kelias ir kad šiame žemės sklype yra nustatyti kokie nors kelio apribojimai. Ties įvažiavimu į jų sklypą metalinius užtvarus trečiojo asmens sutuoktinis S. L. įrengė dar 2011 metų pavasarį, iškarto nusipirkus žemės sklypą. Patekimui į šalia jų sklypo esančius privačios nuosavybės miškus specialiai tam yra įrengtas miško kelias, kuriuo visą laiką naudojosi ir naudojaisi tiek miškininkai, tiek kiti asmenys, tame tarpe ir tretieji asmenys. Taip pat visiškai nepagrįstas ieškovo teiginys, kad jų žemės sklype bendrojo naudojimo kelio egzistavimą patvirtina Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelio tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos, patvirtintos Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010-06-03 sprendimu Nr. K-189, ištrauka. Pagal šią Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo schemą, jį sklype esantis keliukas į šią vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo schemą ir vietinės reikšmės kelių sąrašą nepatenka. Pagal šią Alytaus rajono vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo schemą, ieškovės minimas ir nurodomas bendrojo naudojimo vidaus kelias baigiasi dar gerokai iki jų sklypo ribos, ties Didžiuoju Dzūkijos akmeniu. Todėl ieškovo ieškinyje nurodytas teiginys, kad per jų sklypą eina vietinės reikšmės vidaus kelias yra visiškai nepagristas. Jeigu per jų žemę eitų koks nors vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, ieškovė būtų nurodžiusi jo numerį ir pavadinimą, tačiau to negalėjo padaryti, nes tokio kelio nėra ir niekada nebuvo (t. 2 b. l. 57-58).

Trečiasis asmuo D. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad žemės sklypą įsigijo 2011 metais pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, jokių servitutų nebuvo nustatyta. Jiems priklausantis kiemas tampa automobilių parkavimo aikštele. Viešieji interesai nepažeidžiami, nes yra visa eilė kitokių keliukų. Seniūno parodymais vadovautis nebūtų teisinga. Žmonės nori tiesesnio kelio, nenori daryti lanko, tačiau privažiuoti prie Didžiojo Dzūkijos akmens yra sudėtinga, pačiai nekartą tekę važiuoti aplinkui. Abejoja, kad menami savininkai apskritai turi miško sklypus šalia jų, o kelias neveda nei į ligoninę, nei į mokyklą, nei į parduotuvę.

Atsakovo S. L. bei trečiojo asmens D. L. atstovas advokatas Vytautas Kucevičius palaikė jo atstovaujamųjų atsiliepimuose nurodytas faktines aplinkybes, jas pakartojo bei pagrindė teisiniais motyvais. Advokatas papildomai paaiškino, kad priėmus Kelių įstatymą, visi keliai buvo tvarkomi ir inventorizuojami. 1996 metais gal ir buvo vietinės reikšmės kelias, bet po Kelių įstatymo priėmimo, keliai buvo numeruojami, registruojami, o ginčo kelias nėra nei registruotas, nei inventorizuotas, todėl ginčo kelias nėra vietinės reikšmės vidaus kelias.

Trečiojo asmens Alytaus rajono savivaldybės atstovė atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog (duomenys neskelbtini) gyventojai negali naudotis bendro naudojimo keliu, kurį užtvėrė atsakovas S. L. ir kuriuo tretieji asmenys vyksta į jiems nuosavybės teise priklausančius miškus. Šiuo atveju užkertama galimybė egzistuojančiu keliu naudotis asmenims. Atsižvelgiant į tai, tretiesiems asmenims turėtų būti užtikrinta galimybė bendro naudojimo keliu, kurį užtvėrė atsakovas, patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius miškus (t. 2 b. l. 8-9).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma, yra išplėtotas bei detalizuotas LR CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

CK 4.95 ir 4.98 straipsniai įtvirtina du savarankiškus savininko teisių gynimo būdus –vindikacinį ir negatorinį ieškinį. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos ne vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis), o negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas negatoriniu ieškiniu prašo teismo atstatyti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, įpareigojant S. L. nuimti (demontuoti) žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)(4,2500 ha ploto), esančiame (duomenys neskelbtini) ant vietinės reikšmės vidaus kelio vakarinėje bei pietinėje dalyse įrengtus rakinamus metalinius užtvarus ir leisti netrukdomai visiems asmenims naudotis šiuo vietinės reikšmės vidaus keliu. Toks ieškovo reikalavimas atitinka negatorinio ieškinio sampratą.

Vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – įgijimas pagal sandorius (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad atsakovas 2011 m. balandžio 19 d. sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įsigijo nuosavybės teisę į 4,2500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 126-149). Tiek pirkimo – pardavimo sutartyje, tiek Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (t. 1 b. l. 97-99, 127). Pastaruosiuose dokumentuose valstybės ir savivaldybių žemės patikėjimo teisių, kitų daiktinių teisių, juridinių faktų, papildomų žymų nėra įrašyta, nurodytos specialiosios naudojimo sąlygos, nustatyta miško naudojimo apribojimai (t. 1 b. l. 99, 127-128). Byloje taip pat nustatyta, kad žemės sklypo pardavėja J. Š. nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą įgijo 2009 m. balandžio 24 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu. Nuosavybės teisė į šį žemės sklypą Alytaus apskrities viršininko administracijos 1996 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 33-5996 buvo atkurta P. J. (t. 1 b. l. 51). Ieškovo atstovė tvirtina, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype yra vietinės reikšmės vidaus kelias suprojektuotas valstybinėje žemėje, kurį atsakovas užtvėrė, dėl to pažeidžiamos gretimų žemės sklypų savininkų, naudotojų ir gyventojų teisės ir įstatymų saugomi interesai (t. 1 b. l. 11-13, 18-24, 30-32, t. 2 b. l. 40-41).

Teismas vertino ieškovo į bylą pateiktus įrodymus, t. y. Žemės tvarkymo bylą (t. 1 b. l. 40-66), kurioje esančiame 1996-06-30 Žemės sklypo (ų) skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo akte nurodyta, kad 4,2500 ha žemės sklype yra 4 m. pločio bendro naudojimo kelias (t. 1 b. l. 59 (antra pusė)). 1996-08-30 žemės naudojimo plotų eksplikacijoje nurodyta, kad yra 1 kelias, kuris į plotą neįskaičiuotas (t. 1 b. l. 60). 1996-06-30 žemės sklypo ribų nustatymo abrise nurodyta punktyrinė linija atspindinti egzistuojantį kelią (t. 1 b. l. 65) bei nurodant žemės naudmenis žemės sklype, įrašyta, jog yra 4 m. pločio bendro naudojimo kelias (t. 1 b. l. 66). Ieškovas taip pat pateikė į bylą Alytaus rajono Nemunaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištrauką, kuriame atsispindi sklypas (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir per jį einantis kelias (t. 1 b. l. 69). Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. K-189 „Dėl Žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ patvirtintą Vietinės reikšmės kelių tinklo žemėtvarkos schemą, patvirtinančią ginčo kelio egzistavimą (t. 1 b. l. 67-68). Taigi, visi pirmiau nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina kelio buvimą ir jo statusą – vietinės reikšmės vidaus kelias. Trečiasis asmuo Alytaus rajono savivaldybė – ginčo kelio administratorius, savo atsiliepime į ieškinį pripažįsta, kad atsakovo sklype yra vietinės reikšmės vidaus kelias ir turėtų būti užtikrinta teisė juo naudoti tretiesiems asmenims (t. 2 b. l. 9). Šiose skirtingose įrodinėjimo priemonėse esančių duomenų tapatumas suponuoja jų patikimumą. Teismui nenurodytos jokios priežastys, jog yra teisinis pagrindas nesiremti nurodytais įrodymais ir juos atmesti.

Atsakovas bei jo atstovas nurodo, kad įsigijus žemės sklypą ir jį įregistravus nekilnojamojo turto registre, jokių specialių kelio naudojimo sąlygų, apribojimų ar servitutų nebuvo nustatyta. Taip pat ir visų savininkų nuosavybės dokumentuose duomenų apie bendro naudojimo kelią nebuvo ir nėra. Tokių duomenų nebuvo nei 1996-12-05 Alytaus apskrities viršininko įsakyme ir sprendime dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo P. J.. Teismas pripažįsta, jog iš Žemės atkūrimo bylos matyti, kad ne visuose dokumentuose nuosekliai nurodyta, jog ginčo sklype yra vietinės reikšmės vidaus kelias, tačiau ši aplinkybė pati savaime nepanaikina ginčo kelio bei jo statuso buvimo. Atsakovas vertina jam naudingus, pavienius dokumentus, tačiau, teismo nuomone, reikia vertinti visetą ir tų dokumentų suformuotą rezultatą. Akivaizdu, kad P. J. atkuriant nuosavybės teises į žemę, į vietinės reikšmės vidaus kelią nuosavybės teisės jam atkurtos nebuvo, dėl ko kelias esantis valstybinėje žemėje nebuvo įskaičiuotas į jo žemės sklypo plotą. P. J. kelio neįgijo, jis taip pat neįgijo teisės disponuoti ginčo keliu. Faktas, kad Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie kelio buvimą atsakovui nuosavybės teise priklausančiame sklype, tik patvirtina ginčo kelio statusą, kaip vietinės reikšmės kelio, nes valstybei priklausanti valstybinio fondo žemė – vietinės reikšmės vidaus kelias – negali būti įskaičiuota į atsakovui priklausančio žemės sklypo plotą. Atitinkamai jis nenurodomas Nekilnojamojo turto registre. Šiuos faktus patvirtino teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą VĮ Registrų centro atstovė Jelena Tučina, kuri paaiškino, kad jeigu ginčo kelias priklausytų atsakovui, jis Nekilnojamojo turto registro pažymoje atsispindėtų kaip atsakovo nuosavybė, šiuo atveju kelias yra išskaičiuotas iš atsakovo žemės sklypo ploto, todėl ir neatsispindi pažymoje. Atstovė nurodė, jog reikia vertinti visų dokumentų visumą, o ne vieną pažymą (t. 2 b. l. 75).

Atsakovas taip pat tvirtina, kad jo uždėti užtvarai niekam netrukdo, kad žmonės gali važinėti keliais miško keliukais, kurių yra daug. Faktas, kad žmonės gali pasiekti savo tikslą kitais keliais taip pat nepanaikina ginčo kelio ir jo statuso buvimo. O faktas, kad tas kelias yra vietinės reikšmės vidaus kelias, nesuteikia atsakovui teisės jį užtverti, net jeigu šalia yra ir daugiau kelių.

Tarp šalių nėra ginčo, kad iki Didžiojo Dzūkijos akmens eina vietinės reikšmės vidaus kelias. Atsakovas S. L. patvirtino, kad per kaimynų žemės sklypą, kuris yra prieš geologinį paminklą Didįjį Dzūkijos akmenį, eina vietinės reikšmės vidaus kelias. Tačiau jis pasibaigia prie paminėto paminklo ir per atsakovo sklypą, esantį už šio paminklo, neina. Atsakovo nuomone, jo sklype yra paprastas miško keliukas. Šį savo teiginį atsakovas įrodinėja Vietinės reikšmės kelių tinklo žemėtvarkos schema. Kadangi schemoje nurodyti tik keliai, žemės sklypai neatsispindi, teismas nuomone, iš pastarosios schemos nėra galimybės nustatyti kur baigiasi kelias, nes nenurodyti kelių ilgiai, nėra žemės sklypų su kraštinėmis, koordinatėmis. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas savo atsikirtimų, kur pasibaigia vietinės reikšmės vidaus kelias, objektyviais ir nenuginčijamais įrodymais nepagrindė bei ieškovo pateiktų įrodymų nenuginčijo. Šiuos atsakovo nurodytus faktus paneigia ir liudytojo Nemunaičio seniūnijos seniūno R. A. paaiškinimai teismo posėdžio metu. Liudytojas nurodė, kad Nemunaičio seniūnu pradėjo dirbti 2011 metais, žmonės kreipėsi su skundais, kad atsikraustęs naujas gyventojas užtvėrė kelią į jų miškus. Jis pasiūlė žmonėms kreiptis į žemėtvarkos tarnybą, kurio specialistė atvykusi į vietą, dalyvaujant žmonėms, atsakovui S. L. paaiškino, kad ginčo kelias yra vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, kuris negali būti užtvertas. Jis Nemunaičio seniūnijoje gyvena 30 metų, visus kelius puikiai žino, ginčo keliu nekartą važiavęs. Ginčo kelias visą laiką buvo, jis eina per atsakovo žemės sklypą ir tęsiasi mišku iki (duomenys neskelbtini)kelio. Žmonės šiuo keliu visada naudojosi, šiuo metu, užtvėrus kelią, žmonėms iš Nemunaičio norint nuvažiuoti į savo miškų sklypus, reikia daryti didelį lanką. Žmonėms iš Makniūnų pusės nėra galimybės privažiuoti prie Didžiojo Dzūkijos akmens (t. 2 b. l. 75). Liudytojo parodymus dėl kelio tąsos, pradžios ir pabaigos patvirtina ieškovo pateiktas kartografinės duomenų bazės fragmentas (orto – foto ištrauka) (t. 2 b. l. 79).

Atsakovo atstovas nurodė, kad priėmus Kelių įstatymą, visi keliai buvo tvarkomi ir inventorizuojami. 1996 metais ginčo kelias gal ir buvo vietinės reikšmės kelias, bet po Kelių įstatymo priėmimo, keliai buvo numeruojami, registruojami, o ginčo kelias nėra nei registruotas, nei inventorizuotas, todėl ginčo kelias nėra vietinės reikšmės vidaus kelias. Ieškovo atstovė parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos aiškinamajame rašte nurodyta, kad vietinės reikšmės kelių tinklo žemėtvarkos schemos sprendinių žemėlapyje vaizduojami vietinės reikšmės viešieji keliai, danga, būklė. Šiame brėžinyje kelių ruožai, kur vykdant žemės reformą buvo suprojektuoti vietiniai keliai, tačiau, sustambinus žemėnaudas, jų įrengimas neturi perspektyvos, vaizduojami kaip vietinės reikšmės vidaus keliai, tačiau jie neturi nei numerio, nei pavadinimo. Tokie vietinės reikšmės vidaus keliai paskirstomi pagal seniūnijas, nurodant kelių ilgį (t. 2 b. l. 32-39). Todėl teismas įvertinęs šalių argumentus, sutinka su ieškovo pozicija ir daro išvadą, kad kelio registracijos vietos savivaldybėje nebuvimas, kelio buvimo fakto savaime nepaneigia. Atkreiptinas dėmesys, kad pats atsakovas bei jo atstovas, vadovaudamiesi Vietinės reikšmės kelių tinklo žemėtvarkos schema, patvirtina ginčo kelio buvimo faktą ir jo statusą, atsakovas ginčija šio kelio pabaigos vietą. Teismas įvertinęs pirmiau nurodytus įrodymus, liudytojo paaiškinimus daro išvadą, kad ginčo kelias, kaip vietinės reikšmės vidaus kelias tęsiasi per atsakovo žemės sklypą iki Makniūnų – Ryliškių kelio.

Atsakovas S. L. atkreipė dėmesį, kad ginčas dėl šio kelio, esančio jo žemės sklype, jau buvo sprendžiamas ir buvo išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi Alytaus rajono apylinkės teisme administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-7-333/2012.

Administracinė komisija prie Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011-10-14 nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą S. L. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-06-04 nutartimi paliko galioti 2011-10-14 Administracinės komisijos prie Alytaus miesto savivaldybės tarybos nutarimą nepakeistą. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-7-333/2012 buvo nustatinėjama ar yra LR ATPK 188 straipsnio dispozicijoje numatyto pažeidimo sudėtis ir sprendžiamas klausimas dėl pažeidėjo atsakomybės. Akivaizdu, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo nustatytas ir konstatuotas ginčo kelio statusas. Todėl teismas vertina, kad ginčas dėl kelio, esančio atsakovo žemės sklype, nebuvo išspręstas.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo našta ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka šalims (CPK 12 str., 178 str.). Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-35/2011). Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti jų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-316/2010). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei suformuotą kasacinio teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo 2001 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 3K-3-260/2001). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas.

Teismas vertina, kad ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, ieškovas pareiškęs negatorinį ieškinį, būtinas sąlygas įrodė bei daro išvadą, jog atsakovo žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), kerta valstybei priklausanti valstybinio fondo žemė – vietinės reikšmės vidaus kelias, kurio plotas neįskaičiuotas į atsakovui priklausančio žemės sklypo plotą. Atsakovas nepateikė objektyvių teisinių argumentų ir įrodymų, teikiančių pagrindą teismui padaryti kitokią išvadą. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas suformuotas atlikus tik preliminarius matavimus. Teismui pasiūlius žemės savininkui – S. L. atlikti kadastrinius matavimus, kurie išspręstų iškilusį ginčą, atsakovas matavimus atlikti atsisakė ir tai teismui kelia pagrįstų abejonių atsakovo atsikirtimų bei argumentų teisingumu. Aplinkybės, kad ginčo valstybinio fondo žemė įstatymo nustatyta tvarka nėra įregistruotas vietos savivaldybėje, kelio buvimo fakto savaime nepaneigia, juolab neteikia pagrindo išvadai, kad ta žemė nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atsakovas įsigydamas žemės sklypą, turėjo būti rūpestingas bei atidus, turėjo domėtis ir išsiaiškinti, kokį turtą ketina įsigyti, ar jį tenkina visos egzistuojančios sąlygos.

Teismas visapusiškai ir objektyviai įvertinęs faktinius bylos duomenis, šalių, jų atstovų paaiškinimus, liudytojo paaiškinimus, sprendžia jog ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai. Patenkinus ieškinį iš atsakovo S. L. priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstatyti iki teisė pažeidimo buvusią padėtį, nuimti (demontuoti) žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)(4,2500 ha ploto), esančiame (duomenys neskelbtini), ant vietinės reikšmės vidaus kelio vakarinėje bei pietinėje dalyse įrengtus rakinamus metalinius užtvarus ir leisti netrukdomai visiems asmenims naudotis šiuo vietinės reikšmės vidaus keliu.

Priteisti iš S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33,50 Eur (trisdešimt tris eurus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Petkevičienė