Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Raimondo Buzelio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. L. ir trečiojo asmens D. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui S. L. dėl savininko teisių gynimo, nesusijusio su valdymo netekimu, tretieji asmenys A. S., R. P., R. B., A. B., D. L., Alytaus rajono savivaldybė, išvadą teikianti institucija VĮ Registrų centras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi vietinės reikšmės vidaus keliu pažeidimo pašalinimo.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama atstatyti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, įpareigojant S. L. nuimti (demontuoti) žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (4,2500 ha ploto), esančiame (duomenys neskelbtini), ant vietinės reikšmės vidaus kelio vakarinėje bei pietinėje dalyse įrengtus rakinamus metalinius užtvarus ir leisti netrukdomai visiems asmenims naudotis šiuo vietinės reikšmės vidaus keliu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vyriausiosios specialistės V. B. 2016 m. sausio 21 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad valstybinėje žemėje suprojektuotu vietinės reikšmės vidaus keliu, einančiu per žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į kurio plotą minimas kelias neįskaičiuotas, važiuoti į kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus nėra galimybių dėl atsakovo įrengtų užtvarų, todėl Vengelionių kaimo gyventojai A. S., A. J., V. P., J. B. negali nuvykti į jiems nuosavybės teise priklausančius miškus.

Alytaus rajono apylinkės teisme administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-7-333/2012 buvo išnagrinėtas pareiškėjų R. Z., V. V., J. B., V. P., S. A., A. S., A. S., A. J. ir G. J. skundas dėl Administracinės komisijos prie Alytaus miesto savivaldybės 2011 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 39, kuriuo buvo atsisakyta paskirti atsakovui administracinę nuobaudą pagal LR ATPK 188 straipsnį ir 2012 m. birželio 4 d. nutartimi, pareiškėjų skundas atmestas. Teismas nustatė, kad atsakovas įsigijo žemės sklypą 2011 m. balandžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iš pirminio savininko P. J. turto vėlesnių valdytojų M. J. ir J. Š.. P. J. turto savininku tapo 1996 m. gruodžio 5 d. Alytaus apskrities valdytojo įsakymo Nr. 854 ir 1996 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 33-5996, kuriuo buvo atstatytos nuosavybės teisės, pagrindu. Šiuose aktuose ir jų prieduose buvo numatytos specialios sąlygos tik dėl naudojimosi mišku. Nutartyje buvo nurodyta, kad duomenys apie bendro naudojimo kelią pažymėti tik Alytaus rajono Nemunaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 1999 m. ištraukoje ir 1996 m. birželio 30 d. žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo vietovėje akte, tačiau šie duomenys nebuvo įvertinti atstatant P. J. nuosavybės teises į žemę, išskyrus dėl apribojimų naudojimosi mišku. Teismas sprendė, kad byloje surinkti duomenys nepaneigia, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype esančiu keliu gera savininkų valia naudojosi aplinkinių sklypų valdytojai, tačiau tai neapriboja savininko nuosavybės, todėl sprendė, kad atsakovas žeme naudojasi nepažeisdamas įstatymų, o kiti asmenys, siekdami įgyvendinti savo teises naudotis mišku ir žeme, gera valia nesusitarus su savininku, gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo, nes jis nebuvo nustatytas. Ši nutartis įsiteisėjo, negavus pareiškėjų skundo.

Ieškovė nurodė, kad 2012 m. birželio 4 d. nutartyje padarytos neteisingos išvados dėl duomenų apie vidaus kelią įregistravimo NTR, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 punktą, „žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai <...>. Todėl atliekant atsakovo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, būtų formuojami du sklypai, kuriuos skiria vidaus kelias. Šiuo metu žemės sklypas yra įregistruotas pagal suformavimą atliekant preliminarius matavimus, todėl atsakovo S. L. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo NTR duomenų banko išraše negalėjo būti duomenų apie bendro naudojimo (valstybinė žemė) kelią. Taip pat negalėjo būti duomenų apie servitutus, nes šiuo atveju servitutas ir negalėjo būti nustatomas, kadangi tai yra bendro naudojimo vidaus kelias valstybinėje žemėje. Atsakovui užtvėrus bendro naudojimo vidaus kelią, daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 str. pagrindu.

Atsakovas S. L. ir trečiasis asmuo D. L. nesutiko su ieškinio reikalavimais, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčas dėl kelio, esančio jo žemės sklype, jau buvo išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-7-333/2012. Todėl nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnis). Be to, ieškovė nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad besiskundžiantys asmenys turi miško ar kitos paskirties žemės šalia jo sklypo ir negali patekti į savo nuosavybę. Dalis šių asmenų iš viso neturi jokios miško ar žemės nuosavybės greta ar toliau atsakovo žemės sklypo ir jiems nėra jokios būtinybės važinėti per jo sklypą, todėl jie šioje byloje trečiaisiais asmeninis yra patraukti be jokio teisinio pagrindo. Ties įvažiavimu į savo žemės sklypą atsakovas metalinius užtvarus įrengė dar 2011 metų pavasario pabaigoje - vasaros pradžioje, iš karto nusipirkęs žemės sklypą. Patekimui į šalia esančius privačios nuosavybės miškus specialiai tam yra įrengtas miško kelias, kuriuo visą laiką naudojosi ir naudojasi tiek miškininkai, tiek kiti asmenys, tame tarpe ir tretieji asmenys. Visa tai akivaizdžiai matyti iš VĮ Alytaus miškų urėdijos Sudvajų girininkijos miško kvartalų žemėlapio, kuriame aiškiai yra nurodytas kelias, kuriuo patenkama į šiuos miškus. Pagal Alytaus rajono savivaldybės 2010-06-03 sprendimą Nr. K-189 teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, atsakovo sklype esantis keliukas į šią vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo schemą ir vietinės reikšmės kelių sąrašą nepatenka. Pagal šią rajono vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo schemą, ieškovės minimas ir nurodomas bendrojo naudojimo vidaus kelias baigiasi dar gerokai iki atsakovo sklypo ribos, ties Didžiuoju Dzūkijos akmeniu, kur šis kelias pasibaigia ir jo lankymui yra įrengta nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė. Todėl ieškinyje nurodytas teiginys, kad per atsakovo sklypą eina vietinės reikšmės vidaus kelias yra visiškai nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Kelių statymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad vietiniai keliai yra numeruojami ir pavadinimai jiems suteikiami sudarant jų sąrašus, o vietinių kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. Todėl jeigu per atsakovo žemę eitų koks nors vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, ieškovė būtų nurodžiusi jo numerį ir pavadinimą.

Trečiasis asmuo Alytaus rajono savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Vangelonių kaimo gyventojai negali naudotis bendro naudojimo keliu, kurį užtvėrė atsakovas S. L. ir kuriuo tretieji asmenys vyksta į jiems nuosavybės teise priklausančius miškus. Šiuo atveju užkertama galimybė egzistuojančiu keliu naudotis, todėl pažeidimas turi būti pašalintas ir tretiesiems asmenims užtikrinta galimybė bendro naudojimo keliu, kurį užtvėrė atsakovas, patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius miškus. Institucija, teikianti išvadą, VĮ Registrų centras nurodė, kad patį žemės sklypą, kurio plotas 4,25 ha, esantį (duomenys neskelbtini) ir P. J. nuosavybės teises į jį pagal nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo dokumentus, t. y. Alytaus apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. 854 ir 1996 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 33-5996 įregistravo Alytaus apskrities valdytojo administracijos Alytaus rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba. Vadovaujantis tais pačiais dokumentais, šiam sklypui įregistruoti ir miško naudojimo apribojimai. Vykdant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatas, visi duomenys apie šį žemės sklypą ir daiktines teises į jį, kurie buvo sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, nuo 1998 m. sausio 1 d. buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą. Minėtas žemės sklypas yra suformuotas atlikus tik preliminarius matavimus. Duomenų apie šiam žemės sklypui įregistruotų servitutų buvimą nėra. Teritorinis registratorius negali atsakyti, ar ieškinyje minimas kelias, kuris yra ginčo objektu, yra įskaičiuotas į bendrą minėto žemės sklypo plotą ar ne.

8. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino ir įpareigojo S. L. atstatyti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, nuimti (demontuoti) žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (4,2500 ha ploto), esančiame (duomenys neskelbtini), ant vietinės reikšmės vidaus kelio vakarinėje bei pietinėje dalyse įrengtus rakinamus metalinius užtvarus ir leisti netrukdomai visiems asmenims naudotis šiuo vietinės reikšmės vidaus keliu; priteisė valstybei iš S. L. 33,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9. Teismas byloje konstatavo, kad atsakovas 2011 m. balandžio 19 d. sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įsigijo nuosavybės teisę į 4,2500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo pardavėja buvo J. Š., kuri nuosavybės teises įgijo 2009 m. balandžio 24 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu. O nuosavybės teisė į šį žemės sklypą Alytaus apskrities viršininko administracijos 1996 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 33-5996 buvo atkurta P. J.. Teismas vertino ieškovo į bylą pateiktus įrodymus, t. y. Žemės tvarkymo bylą (t. 1 b. l. 40-66), kurioje esančiame 1996 m. birželio 30 d. Žemės sklypo (ų) skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo akte nurodyta, kad 4,2500 ha žemės sklype yra 4 m. pločio bendro naudojimo kelias (t. 1 b. l. 59 (antra pusė)). 1996 m. rugpjūčio 30 d. žemės naudojimo plotų eksplikacijoje nurodyta, kad yra 1 kelias, kuris į plotą neįskaičiuotas (t. 1 b. l. 60). 1996 m. birželio 30 d. žemės sklypo ribų nustatymo abrise nurodyta punktyrinė linija atspindinti egzistuojantį kelią (t. 1 b. l. 65) bei nurodant žemės naudmenis žemės sklype, įrašyta, jog yra 4 m. pločio bendro naudojimo kelias (t. 1 b. l. 66). Ieškovas taip pat pateikė į bylą Alytaus rajono Nemunaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištrauką, kuriame atsispindi sklypas (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir per jį einantis kelias (t. 1 b. l. 69). Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. K-189 „Dėl Žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ patvirtintą Vietinės reikšmės kelių tinklo žemėtvarkos schemą, patvirtinančią ginčo kelio egzistavimą (t. 1 b. l. 67-68). Teismas nurodė, kad šiose skirtingose įrodinėjimo priemonėse esančių duomenų tapatumas suponuoja jų patikimumą ir visi pirmiau nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina kelio buvimą ir jo statusą – vietinės reikšmės vidaus kelias.

10. Teismo vertinimu faktas, kad Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie kelio buvimą atsakovui nuosavybės teise priklausančiame sklype, tik patvirtina ginčo kelio statusą, kaip vietinės reikšmės kelio, nes valstybei priklausanti valstybinio fondo žemė – vietinės reikšmės vidaus kelias – negali būti įskaičiuota į atsakovui priklausančio žemės sklypo plotą. Atitinkamai jis nenurodomas Nekilnojamojo turto registre. Šiuos faktus patvirtino teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą VĮ Registrų centro atstovė J. T., kuri paaiškino, kad jeigu ginčo kelias priklausytų atsakovui, jis Nekilnojamojo turto registro pažymoje atsispindėtų kaip atsakovo nuosavybė, šiuo atveju kelias yra išskaičiuotas iš atsakovo žemės sklypo ploto, todėl ir neatsispindi pažymoje. Atstovė nurodė, jog reikia vertinti visų dokumentų visumą, o ne vieną pažymą. P. J. atkuriant nuosavybės teises į žemę, į vietinės reikšmės vidaus kelią nuosavybės teisės jam atkurtos nebuvo, dėl ko kelias, esantis valstybinėje žemėje, nebuvo įskaičiuotas į jo žemės sklypo plotą.

11. Atsakovo argumentus, kad per kaimynų žemės sklypą, kuris yra prieš geologinį paminklą Didįjį Dzūkijos akmenį, eina vietinės reikšmės vidaus kelias, kuris pasibaigia prie paminėto paminklo ir per atsakovo sklypą, esantį už šio paminklo, yra tik paprastas miško keliukas, teismas atmetė nurodydamas, kad Vietinės reikšmės kelių tinklo žemėtvarkos schemoje nurodyti tik keliai, žemės sklypai neatsispindi, todėl iš pastarosios schemos nėra galimybės nustatyti kur baigiasi kelias, nes nenurodyti kelių ilgiai, nėra žemės sklypų su kraštinėmis, koordinatėmis. Kad kelias eina per atsakovo žemės sklypą patvirtino teisme liudytojas Nemunaičio seniūnijos seniūnas R. A., kuris nurodė, kad Nemunaičio seniūnijoje gyvena 30 metų, visus kelius puikiai žino, ginčo keliu ne kartą važiavęs, o pradėjus 2011 m. dirbti seniūnu, į jį kreipėsi žmonės su skundais, kad atsikraustęs naujas gyventojas užtvėrė kelią į jų miškus. Jis paliudijo, kad ginčo kelias visą laiką buvo, jis eina per atsakovo žemės sklypą ir tęsiasi mišku iki Makniūnų – Ryliškių kelio. Žmonės šiuo keliu visada naudojosi, o užtvėrus kelią, jie iš Nemunaičio norint nuvažiuoti į savo miškų sklypus, turi daryti didelį lanką, o žmonėms iš Makniūnų pusės nėra galimybės privažiuoti prie Didžiojo Dzūkijos akmens. Teismas konstatavo, kad šio liudytojo parodymus dėl kelio tąsos, pradžios ir pabaigos patvirtina ieškovo pateiktas kartografinės duomenų bazės fragmentas (ortofoto ištrauka) (t. 2 b. l. 79).

12. Dėl atsakovo argumentų, kad ginčo kelias nėra įregistruotas Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje, teismas rėmėsi Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos aiškinamuoju raštu, kuriame nurodyta, kad vietinės reikšmės kelių tinklo žemėtvarkos schemos sprendinių žemėlapyje vaizduojami vietinės reikšmės viešieji keliai, danga, būklė. Šiame brėžinyje kelių ruožai, kur vykdant žemės reformą buvo suprojektuoti vietiniai keliai, tačiau, sustambinus žemėnaudas, jų įrengimas neturi perspektyvos, vaizduojami kaip vietinės reikšmės vidaus keliai, tačiau jie neturi nei numerio, nei pavadinimo. Tokie vietinės reikšmės vidaus keliai paskirstomi pagal seniūnijas, nurodant kelių ilgį (t. 2 b. l. 32-39).

13. Dėl atsakovo argumentų dėl įsiteisėjusios 2012 m. birželio 4 d. teismo nutarties Alytaus rajono apylinkės teisme administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-7-333/2012 teismas konstatavo, kad šioje byloje buvo nustatinėjama ar yra LR ATPK 188 straipsnio dispozicijoje numatyto pažeidimo sudėtis ir nagrinėjamas klausimas dėl pažeidėjo atsakomybės, todėl sprendė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo nustatytas ir konstatuotas ginčo kelio statusas, kuris reikšmingas nagrinėjant šalių ginčą. Teismas apibendrindamas sprendė, kad ieškovas įrodė, jog atsakovo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kerta valstybei priklausanti valstybinio fondo žemė – vietinės reikšmės vidaus kelias, kurio plotas neįskaičiuotas į atsakovui priklausančio žemės sklypo plotą, o atsakovas nepateikė objektyvių teisinių argumentų ir įrodymų, teikiančių pagrindą teismui padaryti kitokią išvadą. Taip pat pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas suformuotas atlikus tik preliminarius matavimus, o teismui pasiūlius žemės savininkui – S. L. atlikti kadastrinius matavimus, kurie išspręstų iškilusį ginčą, atsakovas matavimus atlikti atsisakė ir tai teismui kelia pagrįstų abejonių atsakovo atsikirtimų bei argumentų teisingumu. Aplinkybės, kad ginčo valstybinio fondo žemė įstatymo nustatyta tvarka nėra įregistruota vietos savivaldybėje, kelio buvimo fakto savaime nepaneigia, juolab neteikia pagrindo išvadai, kad ta žemė nuosavybės teise priklauso atsakovui.

14. Apeliaciniu skundu atsakovas S. L. ir trečiasis asmuo D. L. (toliau – ir apeliantai) prašo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl bylos didelės apimties ir sudėtingumo, daug kartografinės medžiagos, kurios aiškinimas yra susijęs su betarpišku kartografinių dokumentų ir schemų demonstravimu, buvimo, tikslinga skirti žodinį bylos nagrinėjimą (CPK 322 straipsnis). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.Teismas, išnagrinėjęs bylą, ištyręs įrodymus neatskleidė bylos esmės ir netinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, šioje byloje ieškovei teko pareiga įrodyti, kad S. L. priklausančiame žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra vietinės reikšmės bendro naudojimo vidaus kelias ir, kad šio kelio savininkas yra valstybė. Tačiau šią įrodinėjimo pareigą pirmosios instancijos teismas perkėlė atsakovui S. L., sprendime nurodydamas, kad atsakovas savo atsikirtimų, kur pasibaigia vietinės reikšmės vidaus kelias, objektyviais ir nenuginčijamais įrodymais nepagrindė.

14.2.Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad per atsakovo S. L. žemės sklypą ir toliau per mišką eina vietinės reikšmės vidaus kelias. Teismas, padarydamas minėtą išvadą, rėmėsi 20 metų senumo dokumentais (1996 m. birželio 30 d. Žemės tvarkymo byla, 1996 m. rugpjūčio 30 d. žemės naudojimo plotų eksplikacija ir 1996 m. birželio 30 d. žemės sklypo ribų nustatymo abrisu, Alytaus rajono Nemunaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištrauka). Faktinė situacija, palyginus su 1999 m. duomenimis, yra iš esmės pasikeitusi. Tarp šalių nėra ginčo, kad pagal ieškovės pateiktą 2010 m. birželio 3 d. Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. K-189 patvirtintą Alytaus rajono vietinės reikšmės kelių tinklo žemėtvarkos schemą, link Dzūkijos Didžiojo akmens ir atsakovo žemės sklypo eina vietinės reikšmės vidaus kelias, kuris kažkur baigiasi. Šią aplinkybę patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, savo sprendime nurodęs, kad “šioje schemoje nurodyti tik keliai, žemės sklypai neatsispindi, todėl teismo nuomone iš pastarosios schemos nėra galimybės nustatyti kur baigiasi kelias, nes nenurodyti kelių ilgiai, nėra žemės sklypų su kraštinėmis, koordinatėmis”. Norint nustatyti šią aplinkybę, reikia vadovautis Alytaus rajono Nemunaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu. Atsakovo teigimu, šis vidaus kelias baigiasi ties jo sklypo riba, greta privažiavimo prie Didžiojo Dzūkijos akmens. Tačiau ieškovės teigimu, šis kelias tęsiasi toliau ir eina per atsakovo S. L. žemės sklypą ir jis tęsiasi mišku iki Makniūnų-Ryliškių kelio. Apeliantų nuomone, pareiga tai įrodyti tenka ne atsakovui, o ieškovei.

14.3.Teismas padarė klaidingas ir prieštaringas išvadas vertindamas ieškovės pateiktus dokumentus, patvirtinančius vidaus kelio buvimą atsakovo žemės sklype ir jo tęsinį toliau. Teismas neteisingai įvertino 2010 m. birželio 3 d. Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu “Dėl Žemėtvarkos schemos tvirtinimo” patvirtintą Alytaus rajono vietinės reikšmės kelių tinklo žemėtvarkos schemą bei vertindamas Alytaus rajono Nemunaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos 1999 m. projekto ištrauką. Pirmosios instancijos teismas prieštaringai nurodė, kad per atsakovo žemės sklypą eina vietinės reikšmės vidaus kelias. Analizuodamas atsakovo argumentus teismas nurodė, kad nėra galimybės nustatyti, kur baigiasi kelias, nes schemoje nenurodyti kelių ilgiai, nėra žemės sklypų su kraštinėmis ir koordinatėmis, todėl Alytaus rajono vietinės reikšmės kelių tinklo žemėtvarkos schema nepatvirtina kelio buvimo vietos ir šis kelias, tiksli jo vieta schemoje nėra nurodomi.

14.4. Ieškovės atstovė nuslėpė tą faktą, kad po bylos užvedimo teisme, pati ieškovė, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Alytaus skyriaus vedėja 2016 m. liepos 25 d. priėmė įsakymą Nr. 2VĮ-971-(14.2.2.) „Dėl Alytaus apskrities Alytaus rajono Nemunaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo”, kuriuo patvirtino naują Nemunaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus, nustatytas žemės naudojimo paskirtis ir naudojimosi būdus, taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei žemės servitutus. Kaip matyti iš šio naujo Nemunaičio kadastro vietovės žemėtvarkos projekto ištraukos, bendro naudojimo vidaus kelias yra suprojektuotas ir yra skirtas tik kaip įvažiavimas į atsakovo S. L. žemės sklypą ir toliau už jo žemės sklypo ribų šis kelias nesitęsia, kaip tai buvo numatyta ankstesniame Alytaus rajono Nemunaičio kadastro vietovės žemės reformos 1999 m. žemėtvarkos projekte. Šios aplinkybės rodo bei patvirtina atsakovo argumentus, kad per jo žemės sklypą ir toliau neina joks vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias. Šis 2016 m. liepos 25 d. Alytaus rajono Nemunaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo galiojantis ir ieškovei buvo žinomas visą bylos nagrinėjimo teisme laiką, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis ieškovei buvo nenaudingas, sąmoningai buvo slepiamas nuo teismo ir kitų proceso dalyvių. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas suklydo ir pasirėmė bei vadovavosi negaliojančiu teritorijų planavimo dokumentu - Alytaus rajono Nemunaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos 1999 m. projektu ir dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. 2016 m. liepos 25 d. Alytaus rajono Nemunaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas yra šios vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas bei pagrindinis teisinis bei kartografinis dokumentas, kuriame atsispindi visi rajono vietinės reikšmės vidaus keliai.

14.5. Apeliantai nesutinka, kad administracinėje byloje Nr. II-7-333/2012 ginčas dėl kelio, esančio atsakovo žemės sklype nebuvo išspręstas ir šioje byloje nebuvo nustatytas ginčo kelio statusas. Tiek šioje, tie minėtoje administracinėje byloje buvo keliamas klausimas dėl pažeistų teisių gynimo, nesusijusio su valdymo netekimu. Administracinėje byloje Nr. II-7-333/2012 teismas nurodė, kad tiek atkuriant nuosavybės teises į šį žemės sklypą ankstesniam savininkui P. J., tiek atsakovui 2011 m. balandžio 19 d. pirkimo ­­-­­ pardavimo sutartimi įsigijus šį žemės sklypą ir jį įregistravus nekilnojamojo turto registre, jokių specialių kelio naudojimo sąlygų, apribojimų ar servitutų nebuvo nustatyta ir visų savininkų nuosavybės dokumentuose duomenų apie bendro naudojimo kelią nebuvo ir nėra. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutarčiai) ginčas išsprendžiamas galutinai ir toks teismo sprendimas privalo būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje (prejudicinių faktų) įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnis). Be to, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straispnio 5 dalis numato, kad Registro duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka.

15. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo S. L. ir trečiojo asmens D. L. apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2453-887/2016 palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1. Byloje esančiuose dokumentuose - 1996 m. birželio 30 d. Žemės sklypo (ų) skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo akte nurodyta, kad 4,25 ha žemės sklype (proj. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje „žemės sklypo ribose esamų ar projektuojamų vietinių kelių priklausomybė ir kategorija (plotis m) įrašyta „yra bendro naudojimo kelias 4 m pl.“, 1996 m. rugpjūčio 30 d. žemės naudojimo plotų eksplikacijoje įrašyta, kad žemės sklype (proj. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 2,23 ha žemės ūkio naudmenų, pastatai, kiemas - 0,30 ha, keliai -, kita nenaudojama - 0,50 ha, miškai - 1,22 ha, iš viso ūkio valdoje - 4,25 ha. Kadangi minėtoje eksplikacijoje nėra nurodyta, kad žemės sklype yra keliais užimtų žemės plotų, kurie būtų įskaičiuoti į bendrą žemės sklypo plotą (4,25 ha), akivaizdu ir neginčijama, kad kelias yra valstybinėje žemėje (neginčijamai įrodo formoje Nr. 12 nurodytas įsiterpusio kelio kontūras (4 m. pl. bendro naudojimo kelio plotas - 0,06 ha); P. J. žemės sklypo (proj. Nr. (duomenys neskelbtini)) 1996 m. birželio 30 d. parengtame abrise sutartiniu ženklu pažymėtas į žemės sklypą įsiterpęs vienas 4 m pločio bendro naudojimo kelias, kuriuo užimta žemė nėra įskaičiuota į bendrą atkuriamą žemės sklypo plotą; P. J. žemės sklypo (proj. Nr. 290) 1996 m. spalio 29 d. laikinajame žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini) sutartiniu ženklu pažymėtas į žemės sklypą įsiterpęs vienas bendro naudojimo kelias.

15.2. Ieškovės į bylą pateikta 1999 m. Alytaus rajono Nemunaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištrauka įrodo, kad per žemės sklypą (proj. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) eina 4 m pločio bendro naudojimo kelias. Apie bendro naudojimo kelio egzistavimą taip pat patvirtina Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendiniu Nr. K-189 „Dėl žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ patvirtinta Vietinės reikšmės kelių tinklo žemėtvarkos schema. Teismo išvada, kad atsakovas atsikirtimų, kur pasibaigia vietinės reikšmės vidaus kelias, objektyviais ir nenuginčijamais įrodymais nepagrindė bei ieškovės pateiktų įrodymų nenuginčijo yra teisinga. Šiuos atsakovo faktus paneigė ir liudytojo Nemunaičio seniūnijos seniūno R. A. parodymai.

15.3. Pagrįstai ir teisingai teismas konstatavo, kad faktas, jog Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie kelio buvimą atsakovui nuosavybės teise priklausančiame sklype, tik patvirtina ginčo kelio statusą, kaip vietinės reikšmės kelio, nes valstybei priklausanti valstybinio fondo žemė - vietinės reikšmės vidaus kelias - negali būti įskaičiuota į atsakovui priklausančio žemės sklypo plotą, pagrįsta. Atitinkamai jis nenurodomas Nekilnojamojo turto registre. Šiuos faktus patvirtino VĮ Registrų centro atstovė, kuri paaiškino, kad jeigu ginčo kelias priklausytų atsakovui, jis Nekilnojamojo turto registro pažymėjime atsispindėtų kaip atsakovo nuosavybė, šiuo atveju kelias yra išskaičiuotas iš atsakovo žemės sklypo ploto, todėl ir neatsispindi pažymėjime. Ieškovė rėmėsi 1999 metų žemėtvarkos projektu, nes tai buvo pirmas Nemunaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame buvo atvaizduoti visi iki projekto patvirtinimo suformuoti žemės sklypai nuosavybės atkūrimui, ieškinys pateiktas 2016 m. gegužės 2 d., o 2016 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 2VĮ-971- (14.2.2.) „Dėl Alytaus apskrities Alytaus rajono Nemunaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintas Nemunaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas tik patvirtina tą pačią aplinkybę dėl ginčo bendro naudojimo kelio egzistavimą, kadangi šio projekto brėžinyje kelias pažymėtas toje pačioje vietoje (kaip ir 1999 metų projekte) sutartiniu ženklu - ruda punktyrine linija.

15.4. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 punkte nustatyta, kad <...> Žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai <...>. Todėl atliekant žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, būtų formuojami du sklypai. Atsakovas galimai sąmoningai neatlieka kadastrinių matavimų, kadangi jo nuosavybės teise valdomas 4,25 ha žemės sklypas bus suformuotas atskirais dviem sklypais.

15.5. Atsakovas trukdo valstybinėje žemėje suprojektuotu vietinės reikšmės vidaus keliu, einančiu per žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į kurio plotą minimas kelias neįskaičiuotas, važiuoti į kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus. Taip yra pažeidžiamos gretimų žemės sklypų savininkų, naudotojų ir gyventojų teisės ir įstatymų saugomi interesai. Ieškovė, vadovaudamasi CK 1.137 ir 1.138 straipsniais, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių prašydama, ginant viešąjį interesą, pareikšti ieškinį teisme, kad atstatyti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2016 m. kovo 15 d. nutarimu (3-AP-1328) nutarė reikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos imtis priemonių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2016 m. vasario 22 d. pareiškime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytiems pažeidimams, padarytiems jos veiklos srityje, pašalinti ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti Kauno apygardos prokuratūrą apie priimtus sprendinius.

15.6. Ieškovė, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-600 patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų pagrindu, patikėjimo teise valdo valstybinę žemę, tvarko laisvos valstybinės žemės fondą bei atlieka kitas su valstybinės žemės administravimu ir tinkamu jos valdymu susijusias funkcijas. CK 4.95-4.99 straipsniai detaliai reglamentuoja savininko teisių apsaugą bei galimus tokių teisių pažeidimų gynimo būdus. CK 4.110 straipsnis numato, kad turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi teises, nustatytas CK 4.95-4.99 straipsniuose. Todėl atsižvelgiant į tai, kad Vangelonių kaimo gyventojai negali naudotis bendro naudojimo keliu, kurį užtvėrė atsakovas S. L. ir kuriuo šie piliečiai vyksta į jiems nuosavybės teise priklausančius miškus, ieškovė turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdama negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Pagrindžiant negatorinio ieškinio sąlygas, ieškovė pažymėjo, kad buvo pateikta P. J. nuosavybės atstatymo archyvinėje byloje saugojamų dokumentų (žemės sklypo ribų parodymo ir jo paženklinimo vietoje 1996 m. birželio 30 d. akto, laikino žemės sklypo plano, plotų eksplikacijos, abriso ir kt.) kopijos, patvirtinančios, kad 4 m bendro naudojimo kelias į atkuriamą plotą nebuvo įskaičiuotas. Apie bendro naudojimo kelio egzistavimą patvirtino Alytaus rajono Nemunaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 1999 m, (duomenys neskelbtini), ištrauka, Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos, patvirtintos Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. K-189, ištrauka, liudytojo Nemunaičio seniūno R. A. parodymai, institucijos teikiančios išvadą VĮ Registrų centro atstovės J. T. paaiškinimai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

17. Apeliantai nurodo, kad bylos apimtis didelė, byla sudėtinga, daug kartografinės medžiagos, kurios aiškinimas yra susijęs su betarpišku kartografinių dokumentų ir schemų demonstravimu, todėl tikslinga skirti žodinį bylos nagrinėjimą (CPK 322 straipsnis). Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka ir tik išimtinais atvejais (CPK 322 straipsnis) teismas gali nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Kasacinio teismo praktikoje tokiomis aplinkybėmis pripažįstamos, pavyzdžiui, kai būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan., dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju apelianto nurodomos aplinkybės neteikia pagrindo jas vertinti kaip išimtines, todėl nenustatomas pagrindas jo prašymą tenkinti.

Dėl savininko teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu

18. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neidentifikavo ginčo objekto buvimo vietos, nes rėmėsi senais duomenimis. Ieškovė nuslėpė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Alytaus skyriaus vedėja 2016 m. liepos 25 d. priėmė įsakymą Nr. 2VĮ-971-(14.2.2.) „Dėl Alytaus apskrities Alytaus rajono Nemunaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo”, kuriuo patvirtino naują Nemunaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame nėra ginčo kelio, šis vidaus kelias baigiasi ties apelianto sklypo riba, greta privažiavimo prie Didžiojo Dzūkijos akmens. Apeliantų manymu, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes ieškovei, o ne apeliantui teko pareiga įrodyti, kad jam priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra vietinės reikšmės bendro naudojimo vidaus kelias ir, kad šio kelio savininkas yra valstybė. Apeliantai taip pat nesutinka, kad administracinėje byloje Nr. II-7-333/2012 ginčas dėl kelio, esančio atsakovo žemės sklype, nebuvo išspręstas ir nebuvo nustatytas jo statusas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliantų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas dėl šalių materialinio ginčo priėmė neteisingą sprendimą.

19. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, pažymėjo, kad kitoje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priima civilinėje byloje Kauno žydų religinė bendruomenė v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-554/2009; kt.).

20.Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-7-333/2012, kur buvo nustatinėjama LR ATPK 188 straipsnio sudėtis, nebuvo įrodinėjimo dalyku aplinkybės, kurios buvo įrodinėjamos nagrinėjamoje byloje, t.y. aplinkybės dėl kelio, kaip nuosavybės teisės objekto teisinio statuso (ar tai vietinės reikšmės viešasis kelias ar vietinės reikšmės vidaus kelias), dėl kelio savininko (valstybės ar atsakovo nuosavybė), dėl savininko teisių pažeidimo ir kt. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad šių teisiškai reikšmingų aplinkybių nagrinėjamoje byloje jau nereikėjo įrodinėti, nes jos buvo nustatytos įsiteisėjusia 2012 m. birželio 4 d. teismo nutartimi, o juo labiau sutikti, kad toje byloje buvo išspręstas civilinis ginčas dėl savininko teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškovė iniciavo šį civilinį ginčą teisme įpareigota Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2016 m. kovo 15 d. nutarimu ((duomenys neskelbtini)) imtis priemonių teisės pažeidimams – neteisėto disponavimo valstybės žeme – pašalinti.

21. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir reikalavo atsakovą įrodyti aplinkybes, kurias turėjo įrodinėti ieškovė (CPK 12, 178 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.).

22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė, pareiškusi negatorinį ieškinį, būtinas sąlygas įrodė, t. y. įrodė, kad atsakovo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kerta valstybei priklausanti valstybinio fondo žemė – vietinės reikšmės vidaus kelias, kurio plotas neįskaičiuotas į atsakovui priklausančio žemės sklypo plotą. Teismo išvada, kad atsakovas nepateikė objektyvių teisinių argumentų ir įrodymų, teikiančių pagrindą teismui padaryti kitokią išvadą, rodo, kad teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir nepadarė apeliantų nurodomo procesinės teisės pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje atsakovas turėjo įrodyti, kad jis elgesia teisėtai, t.y. įrodyti, kad kelio nėra, o jeigu jis yra, tai jis priklauso ne valstybei, o atsakovui, kuris, įgyvendindamas savininko teises, galėjo įrengti kelio užtvarą.

23. Pirmosios instancijos teismas, pagal ieškovės pateiktą pirminio savininko P. J. Žemės tvarkymo bylą (t. 1 b. l. 40-66) pagrįstai ir teisingai nustatė, kad 1996 m. birželio 30 d. Žemės sklypo (ų) skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo akte nurodyta, jog 4,2500 ha žemės sklype yra 4 m. pločio bendro naudojimo kelias (t. 1 b. l. 59 (antra pusė)). 1996 m. rugpjūčio 30 d. žemės naudojimo plotų eksplikacijoje nurodyta, kad yra vienas kelias, kuris į plotą neįskaičiuotas (t. 1 b. l. 60). 1996 m. birželio 30 d. žemės sklypo ribų nustatymo abrise šis kelias pažymėtas punktyrine linija (t. 1 b. l. 65), o nurodant žemės naudmenis P. J. žemės sklype yra įrašytas 4 m. pločio bendro naudojimo kelias ir pažymėta brūkšneliu, kad šis plotas neįskaitomas į bendrą 4,25 ha plotą (t. 1 b. l. 66). Šie duomenys yra pirminiai žemės sklypo formavimo duomenys, 1996 m. gruodžio 5 d. sprendimu atstatant P. J. nuosavybės teises į žemę, ir jie negali būti apeliantų įvardinami kaip pasenę, kuriais, jų nuomone, teismas negalėjo remtis.

24. Pirmosios instancijos teismas, taip pat pagal ieškovės pateiktus duomenis, nustatė, kad ginčo kelias atsispindi Alytaus rajono Nemunaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukoje (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) (t. 1 b. l. 69). Jo buvimo nepaneigia ir Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. K-189 „Dėl Žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ patvirtinta Vietinės reikšmės kelių tinklo žemėtvarkos schema (t. 1 b. l. 67-68). Apeliantai, remdamiesi šia schema teigia, kad vietinės reikšmės kelias baigiasi ties jo sklypo riba, greta privažiavimo prie Didžiojo Dzūkijos akmens, bet nesitęsia toliau per atsakovo S. L. žemės sklypą mišku iki Makniūnų-Ryliškių kelio.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės atstovė 2016 m. lapkričio 2 d. teismo posėdyje teisingai paaiškino, jog tokių aplinkybių pagal šią žemėtvarkos schemą negalima nustatyti, nes joje nėra pažymėti sklypai. Pirmosios instancijos teismas dėl to sprendime teisingai nurodė, kad pagal schemą nėra galimybės nustatyti, kur baigiasi kelias, nes schemoje nenurodyti kelių ilgiai, nėra žemės sklypų su kraštinėmis ir koordinatėmis ir jokio prieštaringumo dėl to teismo išvadose dėl valstybinio vietinės reikšmės vidaus kelio egzistavimo negalima įžvelgti. Kad jis buvo pirminiuose dokumentuose, atkuriant pirminiam savininkui P. J. nuosavybės teises jau nurodyta pirmiau. Kad šis kelias faktiškai egzistuoja, parodė ir Nemunaičio seniūnu nuo 2011 m. dirbantis liudytojas R. A., į kurį žmonės kreipėsi su skundais, kad atsikraustęs naujas gyventojas užtvėrė kelią į jų miškus. Apeliantų argumentus, kad šio kelio nėra, nes jis neturi numerio ir kt. duomenų, kurie nurodyti schemoje, paneigia jos aiškinamasis raštas (7-8 psl.). Pagal jį, schemos lentelėje yra žymimi vietinės reikšmės viešūjų kelių duomenys (kelio numeris, kategorija, plotis metrais, danga, būklė, ilgis kilometrais, plotas hektarais), o keliai, kurie suprojektuoti žemėtvarkos projektuose, tačiau nėra žymimi šioje žemėtvarkos schemoje, yra laikomi vietinės reikšmės vidaus keliais, kurie, esant poreikiui, gali būti įrengti, t.y. tapti vietinės reikšmės viešaisiais keliais.

26. Apeliantai nurodo, kad teismas ieškovės buvo suklaidintas, jai nepateikus Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Alytaus skyriaus vedėjos 2016 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 2VĮ-971-(14.2.2.) „Dėl Alytaus apskrities Alytaus rajono Nemunaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo”, patvirtinto naujo Nemunaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, o jo duomenys būtų pagrindu priimti kitokį sprendimą. Pirmiausiai sutiktina su ieškove, kad šis administracinis aktas buvo priimtas po bylos iškėlimo teisme, tačiau jis jau egzistavo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliantai ryšium su šiuo dokumentu nurodė, kad jį vertinant būtų galima pašalinti prieštaravimus ir neaiškumus, susijusius su ieškovės įvardijamu kelio buvimu, jo lokalizacija bei faktine situacija. Tačiau apeliantams nenurodžius daugiau argumentų ir paaiškinimų šiuo aspektu, teisėjų kolegija, įvertinusi šį įrodymą, ieškovės atsiliepimo į apelianto argumentus, daro išvadą, kad ginčo kelio egzistavimas yra akivaizdus ir pagal šį planą, nes jis yra pažymėtas ir jo žymėjimo vieta niekuo nesiskiria nuo 1999 m. pirmojo Nemunaičio kadastro vietovės žemės reformos projekto, kuriame buvo atvaizduoti iki projekto patvirtinimo suformuoti sklypai, t.t. ir pirmajam žemės sklypo savininkui P. J..

Dėl bylos baigties

27. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti ginčui nėra reikšmingi. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs bylą, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi apeliantų apeliacinis skundas atmetamas, jie neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

29. Pagal Kauno apygardos teismo pažymą, apeliaciniame procese turėta 27,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš apeliantų valstybei lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 13,95 Eur (trylika eurų 95 ct) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.