Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vizlita“ direktorei J. M. ir atstovei advokatei Olgai Siominai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vizlita“ ieškinį atsakovui M. Y. dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė Olga Siomina palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad po paskutinės komandiruotės atsakovas darbdaviui nepateikė kelionės išlaidas patvirtinančių dokumentų 699 zlotų sumai. Darbo ginčų komisijos sprendimo skubiai vykdytina dalis dėl darbo užmokesčio išmokėjimo nėra įvykdyta.

Teismo posėdyje ieškovės direktorė J. M. S. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsiskaitymo lapeliai darbuotojui nebuvo siunčiami, tačiau buvo teikiami susipažinti ofise. Lapkričio mėn. klientas užblokavo įmonės automobilius, kad įmonę privesti prie dirbtinio bankroto. S. yra transporto skyriaus vadovas. Jis neturi teisės su darbuotojais sudaryti darbo sutarties. Tokią teisę jis turėjo tik 2020 metais, kai pati direktorė buvo dekretinėse atostogose.

Teismo posėdyje atsakovas M. Y. ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog įmonė jam yra skolinga, darbdavio 658 Eur skola atsirado nuo rugsėjo mėn., ji susidarė už 20 d.d. rugsėjo – spalio mėn., nes turėjo būti mokamas 75 Eur darbo užmokestis už dieną. Buvo žodinis susitarimas su logistu S. dėl tokio darbo užmokesčio dydžio, rašytinio susitarimo nebuvo. Patvirtino, jog jam žinoma, jog mokami 50 proc., dydžio dienpinigiai. Teigė, jog darbo užmokestis visas buvo mokamas bankiniais pavedimais. Patvirtino, jog ofise buvo teikiama informacija apie atsiskaitymo lapelius. Teigė, jog žino, kad darbdaviui turi pateikti kelionės išlaidas patvirtinančių dokumentų originalus, tačiau 699 zlotų čekio originalo nepateikė, jis liko automobilyje. Teigė, jog skolą jam dėl 658 Eur patvirtina susirašinėjimas su direktoriumi, kai vyko į paskutinę komandiruotę. Tame susirašinėjime direktorius rašė, kad viską sumokės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Vizlita“ ir atsakovo M. Y. 2021 m. rugsėjo 24 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 54, kuria ieškovas įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotoju (1.2 p.). Šalys susitarė, kad nustatoma darbo laiko norma 8 darbo valandos per dieną, 40 darbo valandų per savaitę (4 p.). Darbo sutarties 2022 m. spalio 31 d. pakeitimu, t. y. priedu prie darbo sutarties Nr. 54, darbdavys įsipareigojo nuo 2023 m. sausio 1 d. darbuotojui mokėti atlyginimą, kurio dydis yra lygus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos ir koeficiento 1,65 sandaugai. Taip pat pakeistas darbo sutarties 1.3 p., nuo 2022 m. lapkričio 1 d. dienpinigių norma nustatant direktoriaus įsakymu ir ji negali būti mažinama daugiau negu 50 proc. (T.1, e. b. l. 8–12). Dėl dalies neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2025 m. vasario 4 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-29070/2025, ieškovo prašymą nusprendė tenkinti: išieškoti M. Y. naudai iš UAB „Vizlita“ darbo užmokestį ir dienpinigius už 2024 m. lapkričio mėn. –1094,65 Eur , atskaičius mokesčius. Sprendimą dalyje dėl 2024 m. lapkričio mėn. darbo užmokesčio – 655,46 Eur, atskaičius mokesčius, išieškojimo nukreipė vykdyti skubiai (T.2, e. b. l. 117–124). Tačiau minėta sprendimo dalis nėra įvykdyta. Nesutikdamas su minėtu sprendimu, darbdavys kreipėsi į teismą.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas.

DK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo sutartis darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį, kuris yra viena iš esminių darbo sutarties sąlygų, kuri turi būti įtvirtinta raštu. Pagal DK 34 straipsnio, reglamentuojančio būtinąsias darbo sutarties sąlygas, 3 dalį, darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį).

Nagrinėjamoje situacijoje iš darbo sutarties matyti, kad šalys susitarė dėl mėnesinio darbo užmokesčio dydžio mokėjimo. Tačiau ieškovas tvirtina, jog su darbdaviu buvo susitarta dėl 75 Eur darbo užmokesčio mokėjimo už darbo dieną ir atleidimo iš darbo metu su juo nebuvo pilnai atsiskaityta. Atsakovė teigia, jog darbo sutartimi sutartas darbo užmokestis buvo toks, dėl kurio susitarta faktiškai ir ieškovo atleidimo iš darbo metu su juo buvo pilnai atsiskaityta. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl to, koks iš tikro buvo darbuotojo ir darbdavio susitarimas dėl atsakovui mokėtino darbo užmokesčio dydžio ir ar su darbuotoju darbdavys pilnai atsiskaitė.

Šioje byloje labai svarbus yra įrodymų vertinimas, kadangi atsakovo nurodytos aplinkybės ir skiriasi nuo ieškovės pateiktuose paaiškinimuose ir rašytiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių. Teismas pažymi, kad civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024).

Iš tarp šalių sudarytos darbo sutarties Nr. 54 2022 m. spalio 31 d. priedo matyti, jog atsakovė įsipareigojo ieškovui mokėti nuo 2023 m. sausio 1 d. mėnesinį atlyginimą, kurio dydis lygus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (MMA), t. y. 924 Eur ir koeficiento 1,65 sandaugai, taigi viso 1524,6 Eur (neatskaičius mokesčių). Darbo sutartyje nustatoma, kad darbuotojo darbo laiko norma – 8 val. per dieną, 40 darbo valandų per savaitę. Tačiau atsakovo tvirtinimu, tarp šalių buvo susitarimas dėl 75 Eur vienos darbo dienos įkainio ir su juo nebuvo pilnai atsiskaityta už 2024 m. rugsėjo -lapkričio mėn. Neva buvus susitarimą dėl 75 Eur darbo užmokesčio atsakovas įrodinėja aplinkybe, kad dėl tokio darbo užmokesčio dydžio tarėsi su logistu S.. Tačiau juridinį asmenį atstovauja juridinioasmens vadovas, o kaip nurodė teismo posėdyje ieškovės direktorė, įgalinimas Transporto skyriaus vadovui S. sudaryti darbo sutartis su darbuotojais nebuvo suteiktas, tai taip pat reiškia, jog nebuvo suteikta teisė ir sutarti su darbuotoju dėl darbo užmokesčio dydžio. Kaip matyti, darbo sutartis ir jos pakeitimas pasirašytas ieškovės direktorės (T.1, e. b. l. 8–12). Iš byloje esančių darbo laiko apskaitos žiniaraščių už minėtą laikotarpį matyti, jog ieškovas rugsėjo mėn. faktiškai dirbo 21 dieną – iš viso 166:56 val., iš jų naktį –10:09 val.; spalio mėn. iš viso dirbo 9 dienas –80:16 val. iš jų naktį – 9:22 val., lapkričio mėn. iš viso dirbo 16 dienų – 111:20 val., iš jų naktį –7:49 val., (T.1, e. b. l. 13–15). Minėta informacija taip pat atsispindi ir atsiskaitymo lapeliuose, kuriuose darbdavys skaičiuodamas darbo užmokestį išskiria darbo užmokesčio mokėjimą už darbą naktį ir dienpinigius (T.1, e. b. l. 16–18). Iš į bylą pateiktų įsakymų dėl komandiruočių matyti, jog ieškovui vykstant į komandiruotes darbdavys apskaičiavo dienpinigius, ir su vienu įsakymu, t. y. 2024 m. rugsėjo 6 d. įsakymu, ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai (T.1, e. b. l. 19–21). Ieškovo parašas UAB „Vizlita“ Komandiruočių įforminimo ir išlaidų apskaičiavimo taisyklėse patvirtina, jog su jomis ieškovas supažindintas (T.1, e. b. l. 38-47). Taigi minėtųjų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovui žinoma, jog darbo užmokestis jam buvo skaičiuojamas ne pagal jo nurodytą fiksuotą vienos darbo dienos įkainį, tačiau kad darbdavys atskirai apskaičiuoja darbo užmokestį ir dienpinigius. Taigi esant nustatytoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo netikėti ieškovės skaičiavimais ir tvirtinimu, jog su atsakovu buvo pilnai atsiskaityta, t. y. už 2024m. rugsėjo – lapkričio mėn. laikotarpius atsakovui priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio sumos sutampa (T. 1, e. b. l. 16-18, 33). Be to, teismo posėdyje pats atsakovas patvirtino, jog ofise buvo teikiama informacija apie atsiskaitymo lapelius. Atsakovas darbdavio skaičiavimų, darbo laiko apskaitos žymėjimo neginčijo. Todėl atsižvelgiant į tai, teismas atmeta, kaip nepagrįstus ir neįrodytus atsakovo argumentus, jog apskaičiuojant darbo užmokestį turi būti taikomas 75 Eur dydžio vienos dienos įkainis. Pažymėtina, jog darbuotojas negali savo nuožiūra taikyti darbo sutartyje neaptartos darbo užmokesčio apmokėjimo sistemos. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad darbo sutartis, parengta tiek lietuvių kalba, tiek atsakovui suprantama rusų kalba, ir yra atsakovo pasirašyta. Duomenų, kad ieškovas būtų verčiamas pasirašyti tokio turinio darbo sutartį, ar kad ne jis būtų pasirašęs darbo sutartyje byloje nėra.

Ieškovo paaiškinimais, už 2024 m. rugsėjo mėn. darbdavys jam turėjo 658 Eur įsiskolinimą ir kaip to įrodymą, atsakovas teismui pateikė excel programos lentelę, kurioje fiksuota minėta skola (T.2, e. b. l. 162). Tačiau ieškovės paaiškinimais, ši lentelė yra sudaryta pagal darbuotojo paaiškinimus, ir į tai darbdavys reaguodamas atsakė, jog dėkoja už pastebėtas klaidas, tačiau darbdavys šiuos duomenis papildomai tikrino, tačiau klaidų nenustatyta. Vertinant tokius šalių argumentus, pastebėtina, jog iš minėtos lentelės nematyti, koks asmuo ją sudarė, neaišku kokiais šaltiniais remiantis joje yra nurodyti duomenys, todėl teismo įsitikinimu, dėl nurodytų priežasčių tokio turinio lentelė negali būti pripažinta byloje įrodymu leidžiančiu patvirtinti tam tikrų faktų buvimą byloje. Be to, atsakovas savo argumentams pagrįsti, nurodo susirašinėjimą su direktore, kurioje, ji sakė, jog viską sumokės. Tačiau iš minėtos 2024 m. lapkričio 4 d. žinutės, siųstos per Whats App programėlę matyti, jog atsakovas klausia, kada jam laukti atsiskaitymo lapelių ir likučio (T. 2 , 104-107), tačiau toks atsakovo klausimas dėl likučio nėra pakankamas spręsti nei už ką, nei už kokį laikotarpį jis susidarė, juolab jog skola neva buvo 2024 m. rugsėjo mėn., o žinutė siųsta tik 2024 m. lapkričio 4 d. Todėl darytina išvada, jog atsakovas neįrodė buvus 658 Eur skolą, kurios darbdavys neatlygino.

Atsakovas taip pat siekia, jog jam būtų atlygintos 699 zlotų komandiruotės išlaidos, teismui paaiškindamas, jog išlaidas patvirtinantis čekis liko automobilyje, kuriame jis dirbo. Komandiruočių įforminimo ir išlaidų apskaičiavimo taisyklių 30 punktas nustato, jog „visos šiame skyriuje nurodytos darbuotojų patirtos komandiruočių išlaidos atlyginamos tik tais atvejai, kai darbdaviui pateikiami jas įrodantys dokumentai (originalai) ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo komandiruotės termino pabaigos. Teismo posėdyje atsakovas patvirtino, jog jam žinoma, jog jis turėjo pateikti darbdaviui dokumentų originalus, tačiau šiuo atveju kvito originalo nepateikė, nes turėjo išvykti. Darbdavys patvirtino, jog gavo čekio nuotrauką, tačiau toks čekis negali būti apskaitytas, turi būti pagal įsakymą pateiktas kvito originalas. Kadangi atsakovas nesilaikė Komandiruočių įforminimo ir išlaidų apskaičiavimo taisyklių 30 punkte nustatyto reikalavimo spręstina, jog darbdavys neturėjo pareigos kompensuoti 699 zlotų komandiruotės išlaidų.

Taigi atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus – šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus – darytina išvada, kad ieškovė atsakovui darbo užmokestį mokėjo laikydamasi darbo sutarties nuostatų. Todėl ieškovės reikalavimas pripažinti, kad darbdavys yra tinkamai išmokėjęs darbuotojui darbo užmokestį ir dienpinigius už 2024 m. rugsėjo – lapkričio mėnesį yra tenkinamas.

Sutinkamai su DK 231 straipsnio 4 dalies nuostata, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Darbo teisinio santykio dalyviams pareiškus ieškinius teisme po DGK priimto sprendimo, individualaus darbo ginčo byla nagrinėjama teisme iš esmės ir užbaigiama teismui priimant sprendimą, po kurio įsiteisėjimo DGK sprendimas netenka galios visa apimtimi (DK 231 straipsnio 7 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad spręsdama dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas taip pat vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – rekomendacija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ginčo pobūdį ir spręstinus klausimus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų turinį.

Sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo apimties, atsakovė pateikė duomenis ir prašo priteisti iš ieškovo 1132,56 Eur už byloje dalyvavusio advokato pagalbą, kurios patirtos dėl ieškinio rengimo, advokatės atstovavimo teisme, taip pat už vertimo paslaugas ir Gyventojų registro tarnybos išrašą. Taip pat ieškovė patyrė 25 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą.

Pripažintina, kad išlaidos už advokatės atstovavimą neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos, realios, kaip ir išlaidos už žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl priteistinos, t.y. iškovei iš atsakovo priteistinas iš viso 1157,56 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Valstybė procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatyrė, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti – pripažinti, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Vizlita“, juridinio asmens kodas 303212214, atsakovui M. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra tinkamai išmokėjusi darbo užmokestį ir dienpinigius už 2024 m. rugsėjo – lapkričio mėnesius.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vizlita“, juridinio asmens kodas 303212214, iš atsakovo M. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1157,56 Eur (vieno tūkstančio šimto penkiasdešimt septynių eurų 56 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.