- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-09
- Bylos Nr.
- e2-390-494/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03041-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- S. M.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje nuotolinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui S. M. dėl įsigytos transporto priemonės, paslėptų defektų šalinimo ir papildomų išlaidų atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1.Ieškovas ieškiniu prašė: transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nutraukti ir taikyti restituciją - grąžinti Ieškovui sumokėtus 5.700,00EUR (penkis tūkstančius septynis šimtus eurų) Eur, o Atsakovui Automobilį; priteisti iš Atsakovo Ieškovo naudai: pagal 2021-08-06 d. IĮ “Autotechas” išrašytą aktą - 213,00 Eur (du šimtus trylika eurų) patirtas išlaidas už automobilio priemonės atliktą vertinimą ir detalių pakeitimą; pagal 2021-09-20 d. automobilių servise Bosch Car Service Kretinga, išrašytą priėmimo-perdavimo aktą, 73,81 Eur (septyniasdešimt trys eurus ir 81 centą) patirtas išlaidas už automobilio priemonės atliktą vertinimą ir detalių pakeitimą; priteisti iš Atsakovo, Ieškovo naudai 300 Eur, sumokėtus UAB Autopretenzijai už konsultacijas teikia Atsakovui pretenzijas ir konsultuojantis ieškinio sudarymui; priteisti Ieškovui sumokėtą žyminį mokestį - 141,00 Eur.
Šalies argumentai
1.1.Ieškinyje nurodė, kad 2021-07-17 20:45 val. pagal Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau-Sutartis), R. J., Asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamasis adresas: (duomenys neskelbtini), (toliau - Ieškovas, Pirkėjas) iš S. M., Asmens kodas (duomenys neskelbtini) Adresas: (duomenys neskelbtini) (toliau- Atsakovas, Pardavėjas), faktiškai sumokėjęs 5.700,00 (penkis tūkstančius septynis šimtus)) EUR įsigijo Automobilį Toyota Prius, Identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. 10 mėn. gamybos, (toliau-Automobilis). Šis automobilis yra hibridinis: benzinas-elektra. (priedas Nr.1). Pardavėjas deklaravo transporto priemonių pardavimo portale www.autoplius.lt ir skelbime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad parduodamas Automobilis yra be defektų. (priedas Nr.2). Ieškovas rinkosi Automobilį ir norimą rado internetu. Skelbime Atsakovas nurodė, kad Automobilis yra tvarkingas, be defektų. Ieškovas susitarė su Atsakovu dėl apžiūros. Atsakovas savo namų adreso nenurodė. Ieškovas su Atsakovu susitiko apžiūrėti Automobilį (duomenys neskelbtini), 2021-07-17 d.
1.2.Pokalbio, prie Automobilio, metu, Atsakovas jokių defektų nenurodė, o vizualiai jų nesimatė. Automobilis buvo trumpai išbandytas bandomuoju pravažiavimu, tuo metu įtartinų garsų iš automobilio nesigirdėjo. Ieškovas nusipirkęs Automobilį, su juo keleta dienų važiavo, tačiau, 2021-07-29 d. važiuojant su įsigytu Automobiliu, Ieškovas staiga išgirdo didelius garsus po automobilio kapotu, variklyje. Persijungiant iš elektros į benziną automobilis pradėjo purtytis ir skleidė didelius garsus iš po automobilio kapoto. 2021-08-06 d. Ieškovas Automobilį pristatė į automobilių remonto dirbtuves IĮ “Autotechas”, adresu Žemaitės al. 41, Kretinga. Pirminiais duomenimis, Automobilio apžiūros metu buvo nustatytas variklio defektas. Automobilio remonto dirbtuvėse IĮ “Autotechas” buvo atlikti šie darbai: pakeistos automobilio žvakės, pakeista uždegimo relė, atlikta variklio diagnostika. Taip pat, Atsakovas buvo informuotas, kad nedirba 1 (vienas) cilindras, kuris, automobilių dirbtuvėse buvo išplautas. Detalus aprašymas defektiniame akte, kuris pridedamas prie šio ieškinio. (priedas Nr. 3). Atsakovas už atliktus automobilio remonto darbus ir automobilio patikros, sumokėjo pagal IĮ “Autotechas” išrašytą sąskaitą faktūrą - 213,00 Eur (du šimtus trylika eurų) (priedas Nr. 4).
1.3. Apie pastebėtą paslėptą Automobilio defektą Atsakovas buvo informuotas 2021-08-07 telefoniniu skambučiu ir SMS žinute. Paskambinus Atsakovui ir pranešus apie iš jo įsigyto automobilio gedimą, t.y. apie neaiškius garsus variklio skyriuje, Atsakovas atsakė “ KAD BŪDAVO KAŽKOKIE GARSAI”. Bet prieš perkant šį automobilį Atsakovas manęs apie tai neinformavo. Atsakovas nepareiškė jokio noro/ketinimo atlikti ar dalyvauti Automobilio apžiūroje ar jo defektacijoje, tokiu būdu atsisakydamas galimybės kvestionuoti patį defektinį aktą ir defektaciją. Pažymi, kad Atsakovas, apie vėliau paaiškėjusius paslėptus Automobilio defektus man nieko neminėjo. Automobilio pardavimo skelbime apie jokius paslėptus defektus nėra minima, Sutartyje nenurodyti jokie paslėpti Automobilio defektai, išskyrus grafoje ties “informacija apie įvykius ir trūkumus” įrašyta:: SDK:EMHEHAEA. Čia yra automobilio naujas kodas. Pridedamas automobilio registracijos liudijimas (priedas Nr. 5).
Ieškovas, net 2 (du kartus) telefoninėmis SMS žinutėmis (jos buvo išsiųstos į man žinomą Atsakovo telefono numerį) Atsakovą informavo, kad Automobilis bus gabenamas į automobilių remonto dirbtuves MB Autotechas, adresu Žemaitės al.41, Kretinga ir į automobilių autoservisą Bosch Car Service Kretinga, adresu Vytauto g. 120, Kretinga, dėl transporto priemonės apžiūros ir jo akto surašymo. Atsakovas nei karto nepareiškė jokio noro/ketinimo dalyvauti Automobilio apžiūroje ar jo defektacijoje, tokiu būdu atsisakydamas galimybės kvestionuoti patį defektinį aktą ir defektaciją.
1.4. Automobilių serviso IĮ Autotecho specialistai, atlikę automobilio apžiūrą, nustatė paslėptus automobilio variklio defektus, bei paskaičiavo, kokia būtų preliminari automobilio remonto darbų kaina (~800.00 Eur). Į šią sumą neįtrauktos automobilio keitimo detalės, nes, tik išardžius automobilio variklį, specialistai galėtų tiksliai pateikti informaciją, kokias detales reikia keisti, norint pašalint automobilio paslėpto defekto trūkumus. Specialistai nurodė pagrindinį automobilio gedimą: variklį ir jo dalis. Pridedamas IĮ Autotechas transporto priemonės apžiūros aktas su išvardinta defektų detalizacija (2021-09-21 d.). (priedas Nr. 6) .
1.5. Pagal pateiktą 2021-09-20 Automobilių serviso Bosch Car Service Kretinga, automobilio patikros aktą, kuriame buvo atlikta automobilio apžiūra, nustatė pagrindinį automobilio gedimą, kurį, specialistai įvardina, kaip paslėpti automobilio variklio gedimas ir jo dalių keitimas. Pridedamas Automobiliu serviso Bosch Car Service Kretinga patikros aktas, su išvardinta defektų detalizacija (priedas Nr.7) Taip pat, specialistai nurodė kitas automobilio detales, kurias būtina keisti ir kurios, man kaip Ieškovui, prieš perkant automobilį, informuota nebuvo. Ieškovas, už atliktus automobilių servise Bosch Car Service Kretinga, Automobilio remonto darbus ir automobilio patikrą, sumokėjo pagal išrašytą Bosch Car Service Kretinga išrašytą priėmimo-perdavimo aktą- 73,81 Eur (septyniasdešimt trys eurus ir 81 centą). (priedas Nr. 8).
Ieškovas pažymi, kad net 2 (du) automobilių autoservisai (“IĮ Autotechas” ir “Automobilių servisas Bosch Car Service Kretinga”), į kuriuos automobilis buvo nugabentas apžiūrai, Specialistai patvirtino pagrindinę automobilio gedimo priežastį, kuri susijusi su automobilio varikliu ir jo dalių keitimu.
1.6.2021-08-09 Ieškovas kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centras, prašydamas suteikti tikslų Atsakovo gyvenamosios vietos adresą, su tikslu išsiųsti jam registruotu paštu pretenziją dėl paslėptų automobilių defektų. (priedas Nr.9.) 2021-08-12 VALSTYBĖS ĮMONĖ REGISTRŲ CENTRAS pateikė GYVENTOJŲ REGISTRO PAŽYMĄ APIE ASMENS DUOMENIS, S. M. (Nr. GR.1A-9378 (priedas Nr.10), kuriame nurodė Atsakovo gyvenamosios vietos adresą. 2021-08-13 Atsakovui S. M., registruotu paštu, adresu (duomenys neskelbtini) buvo nusiųsta pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto. (priedasNr.11). Remiantis Lietuvos pašto informacija, pretenzija Atsakovui buvo įteikta pasirašytinai (su įteikimu). Atsakovas į rašytinę pretenziją nesureagavo ir nepateikė jokios savo nuomonės ar argumentų. Nenorėjo taikos būdu išspręsti šios problemos. 2021-08-30 Atsakovui S. M., registruotu paštu, adresu (duomenys neskelbtini) , buvo išsiųsta pakartotinė rašytinė pretenzija, dėl netinkamos kokybės daikto. (priedas Nr. 12). Atsakovas, į pakartotinę rašytinę pretenziją, nesureagavo ir nepateikė jokios savo nuomonės ar argumentų.
Teikdama Atsakovui pretenzijas ir Ieškinį, Ieškovas naudojosi UAB „Autopretenzija“ paslaugomis ( Konsultavimo paslaugų teikimo sutartis ir priedas ieškiniui (Priedas Nr. 13), už kurias sumokėjo sumoje 300 Eur (priedai Nr. 14 ir 15). 2021-10-05 Ieškinio prieduose Nr. 11 ir 12 nurodyti UAB „Autopretenzija“ rekvizitai patvirtinantys dokumentų rengėją. Šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir proporcingomis Ieškovui siekiant išspręsti ginčą taikiai, ikiteisminėje stadijoje, tačiau Atsakovui kategoriškai to atsisakius (Sutarties šalių veiksmai vykdant sutartį) Ieškovas kreipėsi su Ieškiniu į teismą. Aukščiau nurodytos išlaidos laikytinos Ieškovo nuostoliais dėl kurių susidarymo atsakingas Atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
Teisiniai argumentai
1.7.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju - naudoto lengvojo Automobilio, pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). LR CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus Pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties 4 sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių Pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). LR CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad Pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus Pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja Pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti Sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).
1.8.Tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas Pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam Pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti Pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
LR CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta Pirkėjo teisė reikalauti, kad Pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Atitinkamai Pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai Pirkėjui buvo žinomi (įrašyti raštu, pirkimo-pardavimo sutartyje), arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus Pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).
Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad Pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius Sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK straipsnyje, pagal šio straipsnio 1 dalį Pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK straipsnio 2 dalyje įtvirtinta Pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant Sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam Pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad Pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018 ir 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
1.9. Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį, 6.333 straipsnį Pardavėjo Pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi atitikti Sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų - įprastus reikalavimus. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka Pardavėjui. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą, todėl pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, tai reiškia, kad Pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui. Kita vertus, Pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010). CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad Pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė Pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti Pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009 ir kt.). Taigi šioje byloje susiklosčiusių šalių pirkimo-pardavimo santykių turinys vertintinas vadovaujantis anksčiau nurodytomis parduodamų daiktų kokybę ir Pardavėjo bei Pirkėjo teises ir pareigas nustatančiomis teisės normomis, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimai, keliami ginčo daiktui, yra tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti Sutartyje, ar apie tokius reikalavimus galima spręsti ir iš kitų aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į Pirkėjo ir Pardavėjo elgesį iki sutartinėje ir sutartinėje stadijose.
1.10.Taigi, būtina nustatyti, apie kokius Automobilio trūkumus Atsakovui buvo žinoma parduodant Automobilį Ieškovui ir kokią reikšmę esami Automobilio trūkumai galėjo turėti automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. CK 6.431¹ straipsnis nustato, jog motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią Pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį Pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
1.11.Vadovaujantis Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-26 įsakymu Nr. 2B-231, 1 punktu, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: 1) motorinės transporto priemonės gamybinė markė; 2) motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; 3) motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; 4) motorinės transporto priemonės rida (spidometro rodmenys); 5) ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; 6) eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį Pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti Pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. To paties teisės akto 2 punktas nustato, jog sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: 1) stabdžių sistemos; 2) vairo mechanizmo ir pakabos elementų; 3) apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; 4) vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; 5) dujų išmetimo sistemos.
Iš 2021-07-17 20:45 val. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog yra nurodyti visi Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 1 punkte nurodyti duomenys, t. y. transporto priemonės gamybinė markė, transporto priemonės komercinis pavadinimas bei identifikavimo numeris. Nenurodyti jokie konkretūs duomenys apie transporto priemonės trūkumus, taip pat privalomai pildomoje informacijoje apie eismo įvykius ir trūkumus, bendrais bruožais nurodyta, kad “Trūkumai pirkėjui žinomi”. Sutartyje nėra nurodyta jokia informacija apie konkrečius Automobilio trūkumus (šiuo atveju apie Automobilio variklio defektą). Automobilio defektai išoriškai apžiūrint Automobilį matomi nebuvo, jie paaiškėjo tik pristačius Automobilį į autoservisą dėl įtarimų, kad Automobilio variklis yra su paslėptais defektais ir nustatyti tik šią specifiką suprantančio ir išmanančio specialisto. Ieškovui įsigijus Automobilį, ir juo pasinaudojus paaiškėjo esminiai trūkumai, dėl kurių Automobilio iš esmės negalima tinkamai naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad Automobilis jo perleidimo Ieškovo nuosavybėn metu jau turėjo paslėptų trūkumų, atsiradusių iki Automobilio perdavimo Ieškovui, kurie buvo pastebėti tik pasinaudojus Automobiliu ir nustatyti tik atlikus patikrą servise ir kurių Ieškovas negalėjo numatyti, konstatuotina, kad Atsakovas nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti Pirkėjui, kad Automobilis atitinka Sutarties sąlygas, kad Sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių Automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam Pirkėjas jį ketino naudoti, todėl Atsakovas turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą.
1.12.Neginčytina, kad šiuo konkrečiu atveju nustatyti Automobilio defektai ir trūkumai laikytini esminiu Sutarties pažeidimu, kadangi dėl paslėptų daikto trūkumų, Ieškovas neturėjo galimybės Automobilį eksploatuoti, kaip tai numato gamintojas. Įsigyjant šį Automobilį Ieškovas turėjo lūkesčių, be trukdžių ir saugiai juo naudotis, tačiau dėl Atsakovo tyčinių veiksmų nuslepiant esminius daikto trūkumus, šis lūkestis liko neįgyvendintas. Atsakovas ir turi prisiimti riziką dėl paslėptų automobilio defektų. Atsakovas turėjo pareigą pasirūpinti Automobilio patikra, nes parduodamas netinkamos kokybės daiktą (kurį būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį), pirkimo-pardavimo sutartyje ir skelbime nenurodė nei vieno automobilio trūkumo, užtikrino Ieškovą, kad parduoda kokybišką automobilį. CK 6.327 straipsnio 3 dalimi, konstatuotina, jog atsakovas pažeidė CK 6.431¹ straipsnyje bei Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo imperatyvius reikalavimus transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti Automobilio defektus ir trūkumus. Pažeidęs šiuos reikalavimus, Atsakovas prisiima atsakomybę dėl netinkamo pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad Atsakovas pardavė daiktą kuris neatitiko kokybės reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
2.Teismo posėdžio metu ieškovas palaikydamas ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad automobilį pirko 2021-07-17 už 57000 Eur pagal skelbimą „Auto plius“, skelbime buvo nurodyti automobilio metai 2009. Suvokė, kad perka seną automobilį, automobilio rida buvo 164 000 – 165000 Km. Jam buvo pasakyta, kad buvo keistas spidometras, o iš tikrųjų rida yra 250000 km. Apie automobilį perkant jam pasakė ne atsakovas, o kitas žmogus, nežino nei vardo, nei pavardės, sakė, kad automobilis yra dėdės. Jis automobilį apžiūrėjo, pravažiavo su juo gal 3-4 kilometrus, viskas buvo normaliai ir po pravažiavimo pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį su tuo žmogumi. Automobilio į servisą prieš pildant sutartį nenuvarė, nes buvo šeštadienis ir jam reikėjo automobilio, jis buvo atvykęs iš Palangos. Po sutarties sudarymo su automobiliu savaitę važiavo apie 2000 km. Ir prasidėjo kai iš elektros jungiamasi į benziną. Jis paskambino tam žmogui, kuris pildė sutartį, tai jis sakė, kad reikia pasikeisti žvakes ir bus gerai. Servise pakeitė žvakes, išvažiavus ir vėl tas pats buvo. Grįžo į autoservisą ir ten nustatė variklio defektus – aušinimo skystis bėgo į cilindrus. Po to jis automobilio netvarkė, pastatė automobilį prie namų. Automobilio nenaudoja nuo 2021 metų rugpjūčio pradžios, automobilis stovi lauke. Jis paskambino tam žmogui, kuris pardavė automobilį ir pasakė apie problemas, jam atsakė, kad duos atsakovo telefono numerį. Jis sakė, kad atsakovas siūlo 500 Eur, bet jis (ieškovas) atsakė, kad jam netinka. Tada paskambino atsakovui ir pasakė, kad jis atsiimtų automobilį, atsakovas atsakė, kad automobilio neatsiims, kaip bus taip bus. Tada jis kreipėsi į teismą. Jis vairuoja automobilį virš trisdešimt metų, automobilį pirko ne pirmą kartą, yra pirkęs jau 10 automobilių pagal pirkimo pardavimo sutartį. Jo išsilavinimas vidurinis, specialybė vairuotojas, montuotojas.
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, priteisti atsakovui 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovo parduotas automobilis TOYOTA PRIUS yra 2009 metų gamybos. Parduodamas automobilis jokių defektų, dėl kurių negalėtų būti visaverčiai eksploatuojamas neturėjo. 2021 m. liepos 19 d. Ieškovas iš anksto susitaręs su Atsakovu atvyko apžiūrėti automobilio natūroje, galėjo tai daryti kiek tinkamas. Iš paties ieškinio matyti, kad pretenzijų dėl automobilio apžiūros Ieškovas nekelia, jokių trukdžių Ieškovui apžiūrėti automobilį, atlikti jo patikrą bet kuriame auto servise, pardavimo metu nebuvo. Atsakovas nurodė ieškovui visas savo įžvalgas dėl parduodamo automobilio. Atsakovas parduodamas automobilį buvo įsitikinęs, kad automobilio būklė iš esmės buvo pakankamai gera, atitinkanti tokių metų normaliai prižiūrėto automobilio būklę, bendras nusidėvėjimas žinomai vyko, kadangi tuo metu automobilis buvo eksploatuojamas. Atsakovas apie defektus nenurodė, kadangi nei pardavimo metu, nei prieš tai atsakovui eksploatuojant automobilį jokių variklio defektų nebuvo. Akivaizdu, kad su pirkėju prieš parduodant transporto priemonę buvo bendraujama atvirai, visa turima informacija apie automobilio būklę buvo pateikta. Ieškovą parduodamo automobilio būklė tenkino, jis pravažiavo su juo, patikrino tiek išorę, tiek saloną, jokių akivaizdžių nutekėjimų variklio skyriuje nesimatė, kaip ir Ieškinyje patvirtina pats Ieškovas - jokių įtartinų garsų iš automobilio nesigirdėjo, todėl Ieškovas nusipirko automobilį iš karto tą pačią dieną su šiuo automobiliu išvyko. Pardavimo vietoje kartu su Ieškovu buvo supildyta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis.
3.1.Atsakovas iki pardavimo parduodamą automobilį eksploatavo beveik du metus. Pardavimo priežastis buvo nurodyta pardavimo skelbime, t.y. dėl automobilio žemos pakabos automobilis nelabai tiko kaimo vietovėje gyvenančiam atsakovui. Tuo atsakovas įsitikino per 2020 - 2021 metų žiemą, kuomet buvo iškritęs didelis kiekis sniego ir Atsakovas dėl nevalomų kelių ir dėl žemos aptariamo automobilio pakabos negalėdavo išvažiuoti iš namų į darbą, kol nepravalydavo kelių. Atsakovas parduodamas automobilį per internetinį pardavimų portalą „Autoplius" nurodė šią priežastį. Kadangi jokių rimtų defektų parduodamas automobilis neturėjo, dėl kurių nebūtų galima jo eksploatuoti, jie ir nebuvo nurodyti pardavimo skelbime. Pardavėjas nurodė parduodamo automobilio kainą -5999 Eur, o pardavimo metu su pirkėju suderino ir pardavė minėtą automobilį už 5700 Eur.
3.2. Dėl Atsakovo informavimo apie gedimų. Ieškovas ieškinyje teigia, kad 2021-08-07 Ieškovui paskambinus Atsakovui ir pasiteiravus jo, ar automobilis anksčiau buvo išskyręs „neaiškius“ garsus variklio skyriuje, Atsakovas atsakė „Kad būdavo kažkokie garsai“ Šio atsakymo Atsakovas neneigia, toks klausimas buvo, tačiau atsakovas Ieškovą iš karto informavo, kad jam eksploatuojant automobilį anksčiau prie lauko temperatūros nuo 1 iki 5 laipsnių automobilio pavarų dėžė yra išdavusi tam tikrus nedidelius garsus, tačiau šie garsai nesklido iš variklio, o būtent iš pavarų dėžės, o aptariamu atveju Ieškovas Atsakovui nekelia pretenzijų dėl nupirkto automobilio pavarų dėžės darbo. Dėl atsakovo nepareikšto noro/ketinimo atlikti ir dalyvauti automobilio defektaciioie. Atsakovas tokio noro neišreiškė dėl savaime suprantamų priežasčių, t.y. dėl neturėjimo galimybės vykti į kitą šalies galą (daugiau nei 300 km), taip sugaištant kelionei visą dieną (beje, atsakovas yra dirbantis žmogus ir negali nenuvykti į darbą) bei patiriant papildomas išlaidas, kurių Ieškovas nesiūlė padengti. Dėl Atsakovo adreso. Ieškovas nurodo, kad norėdamas sužinoti Atsakovo gyvenamosios vietos adresą jis kreipėsi į VĮ „Regitrą“, kadangi atsakovas jam parduodamą transporto priemonę aprodė ne prie savo gyvenamosios vietos, taip duodamas suprasti, neva tai slėpė savo gyvenamąją vietą. Nesutiktina ir su šiuo Ieškovo teiginiu, kadangi parduodamos transporto priemonės registracijos liudijime aiškiai nurodytas jos savininko gyvenamosios vietos adresas, ir tam, kad jį sužinoti visai nebūtina buvo kreiptis į VĮ „Regitra".
3.3. Dėl Ieškovo pateikiamų defektų. Ieškovas Ieškinyje nurodo, kad 2021-08-06 jis pristatė automobilį į automobilių dirbtuves, vėliau dar automobilį gabeno į kitas dirbtuves, kur meistrai atliko variklio diagnostiką, taip pat jį informavo, kad nedirba 1 (vienas) variklio cilindras. Pridedamame Transporto priemonės patikros akte atlikus aptariamo automobilio išsamią patikrą pateikiamos šios pastabos: Variklio gedimas, į pirmą variklio cilindrą patenka aušinimo skystis; užsivedant vidaus degimo varikliui pasigirsta pašalinis garsas; priekinių amortizatorių apsaugos suplyšusios ir nukritusias; priekinių svirčių galinės įvorės susidėvėjusios; visų keturių padangų kraštai nudilę; galinės stabdžių kaladėlės susidėvėjusios, stabdžių diskai parūdiję, galinio kairės pusės stabdžių suporto mandžetas pažeistas; priekinio dešinės pusės posūkio stikliukas apdaužytas; Valytuvų šluotelės susidėvėjusios. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Ieškovas primygtinai ieškinyje aptariamą automobilio variklio gedimą nurodo kaip paslėptą pardavimo metu defektą, tačiau nei viename iš Ieškovo pateikiamų auto diagnostiką bei remontą vykdančių įmonių, t.y. IĮ „Autotechas bei UAB „Kretingos smagratis“ Bosh Car Service dokumentuose dėl aptariamo automobilio defektų nustatymo nepaminėta ir nurodyti gedimai neįvardijami kaip paslėpti defektai, t.y. priešingai nei teigia ieškinyje Ieškovas (ieškinio 3 psl., 14 punktas).
3.4.Dėl variklio gedimo, kuomet į pirma variklio cilindrą patenka aušinimo skystis. Nors nei ieškinyje, nei iš pateikiamų autoremonto paslaugas teikiančių juridinių asmenų dokumentų šio gedimo priežastis nėra įvardinta, iš viešai pateikiamos informacijos internete galima rasti, kad dažniausiai tai atsitinka dėl trukusios variklio galvos tarpinės. Žemiau pateikiamos citatos iš straipsnio, pateikiamo MB “Autorobi” internetiniame puslapyje adresu https://rvparts.lt/blog/variklio-galvos-tarpiries-gedimo-pozymiai-ir-budai-kaip-galima-patikhnti/
„Dėl kokių priežasčių atsiranda variklio galvos tarpinės defektas?
Variklio galvos tarpinė sudaro sandariklį tarp variklio bloko ir cilindrų galvutės. Taigi, galvos tarpinė turi sandarinti tiek labai karštas ir aukšto slėgio degimo dujas, tiek variklio aušinimo skystį, kurio temperatūra gali svyruoti nuo lauko iki variklio darbinės temperatūros. Dėl temperatūros svyravimų ir gana didelio ploto, kurį dengia tarpinė, laikui bėgant tarpiklis praranda sandarinimo efektyvumą ir įtrūksta. Tai gali atsitikti nepriklausomai nuo automobilio markės ar modelio, ar naudojamo galvos tarpiklio tipo. Kadangi variklio galvos tarpinė yra sunkiai pasiekiamoje vietoje, neišardžius variklio įvertinti jos būklę gali būti labai sudėtinga. Vizualus patikrinimas paprastai neįrodo galvos tarpinės defekto, todėl svarbu žinoti kokie yra variklio galvos tarpinės gedimo požymiai ir būdus, kaip patikrinti, kad galėtumėte kuo tiksliau diagnozuoti gedimą. Pagrindines defekto priežastis sužinosite perskaitę šį straipsnį.
Blogos variklio galvos tarpinės gedimo požymiai: Išorinis nuotėkis. Išorinis aušinimo skysčio nuotėkis, priklausomai nuo variklio dizaino, atsiranda po oro įsiurbimo arba išmetimo kolektoriumi, kai variklis jau yra pasiekęs darbinę temperatūrą. Jei šalia galvos tarpinės nėra kitų aušinimo kanalų ar žarnų, pro kuriuos gali leisti aušinimo skystį, galvos tarpinės defektą bus nustatyti paprasčiau. Jei šalia yra kitų aušinimo kanalų, nuotėkį gali padėti rasti ultravioletinė lempa ir jos šviesoje šviečiantys dažai. Norėdami atlikti šį testą įpilkite dažų į aušinimo skystį, paleiskite variklį ir leiskite pasiekti darbinę temperatūrą. Varikliui pasiekus darbinę temperatūrą atsidarys termostatas, kuris leis dažams išplisti visoje aušinimo sistemoje ir pasiekti nuotėkį. Nuotėkį pamatysite naudodami ultravioletinės lempos šviesą.
Balti dūmai išmetimo sistemoje. Dėl blogos variklio tarpinės nuotėkis dažniausiai atsiranda variklio viduje, kai aušinimo skystis patenka į degimo kamerą kiekvieną įsiurbimo taktą. Šiuo atveju aušinimo skystis yra deginamas kartu su degalais ir išgaruoja per išmetimo sistemą. Kadangi aušinimo skystis yra labai saldus, įmanoma užuosti saldų kvapą jam išgaruojant per išmetimo sistemą. Kai nuotėkis variklio viduje yra gana didelis, galima pastebėti aušinimo skystį tekant iš duslintuvo.
Burbuliukai radiatoriuje arba aušinimo skysčio rezervuare. Aušinimo skystis degimo kameroje maišosi su išmetamosiomis dujomis, dėl to radiatoriuje arba aušinimo skysčio rezervuare atsiranda burbuliukų ir aušinimo skystis atrodo lyg būtų užviręs, net kai yra šaltas. Matomi burbuliukai yra išmetamosios dujos, kurios degimo proceso metu patenka į aušinimo sistemą. Paprastas būdas, kaip galima patikrinti, ar variklio tarpinė yra trūkusi, tai atlikti cheminį testą naudojant specialų mėginį ir skystį. Mėginys yra įstatomas atidarius aušinimo skysčio rezervuaro arba radiatoriaus kamštį (Pavojinga! Neatidarinėkite kamščio, kai variklis yra karštas). Į mėginį yra įpilamas specialiai tam skirtas mėlynos spalvos skystis, kuris susimaišo su aušinimo skysčiu jo pritraukiant į mėgintuvėlį. Jeigu mėlyna skysčio spalva pavirsta geltona, vadinasi, aušinimo skystyje yra išmetamųjų dujų, ir tai patvirtina tarpinės defektą. Tai yra vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų, kaip galima patikrinti variklio tarpinės defektą.
Variklis kaista aukščiau darbinės temperatūros. Dėl blogos variklio tarpinės variklis įprastai perkaista po ilgiau trunkančio važiavimo. Tai atsitinka tiek dėl aušinimo skysčio trūkumo, kuris yra deginamas, tiek dėl perteklinės šilumos atsiradus aušinimo skysčio garams. Taip pat dėl nešvaraus aušinimo skysčio radiatorius nepajėgia jo atvėsinti. Perkaitusio variklio sudedamosios dalys plečiasi, deformuojasi ir atsiranda įtrūkimi}. Karštis gali sugadinti kitas tarpines ir detales, pro kurias gali tekėti skysčiai, tokiu atveju variklį tenka ardyti ir pakeisti sugedusius komponentus. Dažnai dėl tarpinės defekto variklio tinkamai suremontuoti nėra įmanoma ir variklį belieka pakeisti.
Balta masė ant alyvos matuoklio arba užpylimo kamščio. Aušinimo skystis, patekęs į degimo kamerą prasiskverbia pro stūmoklio žiedus ir susimaišo su variklio alyva. Besimaišant variklio alyvai ir aušinimo skysčiui susidaro balta masė, kurią galima pamatyti ištraukus tepalo lygio matuoklį arba atidarius alyvos užpylimo kamštį, kai variklis yra dar šaltas (esant šaltesniems orams ir važiuojant trumpais atstumais, dėl susidariusio kondensato pamatyti baltą masę ant alyvos užpylimo kamščio yra normalu). Aušinimo skystis, patekęs į variklio alyvą, paveikia gerąsias tepimo savybes, dėl ko greitai dėvisi variklio cilindrai, alkūninis velenas ir įdėklai. Net jeigu automobilis neeksploatuojamas, dėl aušinimo skysčio alyvoje gali formuotis rūdys, kurios visiškai sugadina variklio vidines detales.
Žemas slėgis. Aušinimo sistemoje galima sukelti slėgį ir ji stebėti. Jeigu slėgis krenta žemiau numatytos normos, tai gali būti blogos tarpinės požymis. Kadangi gali būti ir kitų nutekėjimų, dėl kurių slėgis aušinimo sistemoje neišsilaiko, slėgio kritimas dar nepatvirtina variklio tarpinės defekto, tačiau tai vienas iš galimų požymių. Dar efektyvesnis būdas yra atlikti nuotėkio testą naudojant specialų matavimo įrankį, kai oras yra suslėgtas tiesiai į variklio cilindrą. Esant blogai variklio galvos tarpinei, suslėgtas oras ištrunka ir slėgis atitinkamai krenta.
Nuosėdos ant uždegimo žvakės. Deginamas aušinimo skystis palieka baltos spalvos nuosėdas ant uždegimo žvakės, kurias galima pamatyti išsukus žvakę iš variklio. Nuosėdos ant žvakės gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, todėl tai ne būtinai yra blogos tarpinės požymis, tačiau jeigu požymių yra daugiau, tai tik patvirtins tarpinės defektą. Testą, kuris patvirtintų gedimą, galima atlikti išsukus visas degimo žvakes, atidarius aušinimo skysčio rezervuaro arba radiatoriaus kamštį ir suslėgus orą į aušinimo sistemą. Besukant variklį stebėkite išsuktų žvakių lizdus, jeigu tarpinė yra trūkusi, pamatysite besiskverbiantį aušinimo skystį. Prieš atliekant šį testą, dėl saugumo išimkite kuro siurblio saugiklį arba atjunkite uždegimo ritę (rites).
Ar galima važiuoti, kai variklio galvos tarpinė turi defektų? Jeigu pastebimi keletas variklio galvos tarpinės gedimo požymiai, važinėti reikėtų kaip įmanoma mažiau. Per tarpą besiskverbiančios karštos dujos su aušinimo skysčiu gali greitai sugadinti ir deformuoti variklio galvutę, dėl to remonto išlaidos gali žymiai padidėti arba variklį gali tekti pakeisti kitu.
Jeigu nuspręstumėte važiuoti toliau, stebėkite variklio temperatūros rodyklę skydelyje ir kaip įmanoma greičiau pristatykite automobilį į remonto dirbtuvę “
3.5. Reikia paminėti, kad atsakovui eksploatuojant aptariamą automobilį bei jo pardavimo metu nebuvo pastebėti nei vienas iš aukščiau nurodytame straipsnyje pateikiamų požymių, identifikuojančių variklio galvos tarpinės gedimą, t.y. kaip ir minėta anksčiau, jokių nuotekų ant variklio ir po juo nepastebėta, išmetimo sistema vidaus degimo variklio darbo metu baltų dūmų nemetė, nebuvo jokių variklio perkaitimo požymių. Reikia paminėti, kad automobilis Toyota Prius yra hibridinės modifikacijos ir vidaus degimo variklis kelionės metu dirba periodiškai, kadangi tam tikrą darbo dalį atlieka elektra varomas variklis, todėl tikimybė perkaitinti vidaus degimo variklį normaliai eksploatuojant automobilį yra labai nedidelė.
3.6. Dėl kitu pastabu apie automobilio technine būklę.
Visos kitos pastabos apie padangų, valytuvų ir kitų važiuoklės detalių susidėvėjimą ar įskilusią posūkių lemputę yra savaime suprantama automobilio eksploatacijos natūrali pasekmė, juk automobilis yra 12-os metų amžiaus. Visi šie automobilio eksploatacijos požymiai buvo matomi arba galimi pamatyti automobilio pardavimo metu, jie nebuvo nei maskuojami, nei siekiami užmaskuoti. Kaip viena iš pastabų paminėta tai, kad priekinio dešinės pusės posūkio stikliukas nežymiai įskilęs buvo jau prieš Atsakovui įsigyjant aptariamą automobilį, ir dėl to Transporto priemonės eksploatacijai netrukdė. Taigi, ieškovo nurodyti argumentai, kad įsigytas automobilis jo perleidimo ieškovo nuosavybėn metu, jau turėjo paslėptų defektų, atsiradusių iki jo perdavimo ieškovui bei apie juos nebuvo informuotas - neatitinka tikrovės.
Dėl atsiradusio variklio gedimo, jo nustatymo tikslios datos, o taip pat tolimesnio eksploatavimo ii nustačius. Būtina paminėti, kad Ieškovas nusipirko automobilį kuomet odometro rodoma rida buvo 163150 km. Ieškovas automobilį nusipirko Vilniuje, juo grįžo į namus Palangoje, t.y. per dieną nuvažiavo daugiau nei 300 km. Apie jokius gedimus Ieškovas grįžęs namo pardavėjo neinformavo, taigi darytina išvada, kad nusipirkto automobilio kokybė bei techninė būklė Ieškovą tenkino ir jokių gedimų kelyje neįvyko.
Ieškinyje ieškovas teigia, kad gedimą pastebėjo po pirkimo pavažinėjęs tik keletą dienų, t.y. 2021-07-29, tačiau į automobilių remonto dirbtuves jį pristatė 2021-08-06, t.y. tik po 8 dienų, ir jau tik dar kitą dieną paskambino atsakovui ir pranešė apie keistus garsus iš variklio. Reikia pažymėti, kad IĮ „Autotechas“ patikrinimo metu automobilio rida buvo jau 168129, t.y. po pardavimo nuvažiavus beveik 5000 km. T.y. gan didelis km skaičius ir vargiai tikėtina, kad kažkokiu būdu užmaskuotas defektas (jcigvi tokį defektą apskritai įmanoma užmaskuoti) nebūtų išlindęs gerokai anksčiau. Taip pat neatmestina prielaida, kad Ieškovas gedimą pastebėjo tik 2021-08-06, kadangi iki to laiko Atsakovui apie jokius gedimus nepranešė, o jei iš tiesų ir anksčiau, tai eksploatavo transporto priemonę turinčią variklio gedimą daugiau kaip savaitę, tokiu būdu galėdamas dar labiau pakenkti tam pačiam varikliui, apie ką minima aukščiau nurodytame straipsnyje, kad eksploatavimas kai per tarpinės tarpą besiskverbiančios karštos dujos su aušinimo skysčiu gali greitai sugadinti ir deformuoti variklio galvutę, dėl to remonto išlaidos gali žymiai padidėti arba variklį gali tekti pakeisti kitu.
3.7.Byloje nėra nustatyta, dėl kokių priežasčių automobilis sugedo. Tačiau tai, kad šią transporto priemonę su jau po pirmojo patikrinimo metu 2021-08-06 nustatytu variklio pirmojo cilindro gedimu Ieškovas ir toliau eksploatavo patvirtina tai, kad pirmos automobilio apžiūros metu IĮ „Autotechas“ 2021-09-06 (data nurodyta fiskaliniame kvite) pateikiamuose dokumentuose nurodyta automobilio rida yra 168129 km, o UAB „Kretingos smagratis“ Bosh Car Service dokumentuose dėl aptariamo automobilio defektų nustatymo nurodyta rida yra 168804, t.y. po pirmojo gedimų nustatymo pravažiuota net 675 km. Tai reiškia, kad Ieškovas jau žinodamas, kad variklyje atsirado gedimas, toliau eksploatavo šią transporto priemonę. Taigi, darytina išvada, kad tokiu būdu ieškovas elgėsi neatidžiai, neapdairiai ir nerūpestingai. Toks Ieškovo lengvabūdiškumas matomai galėjo dar labiau sugadinti variklį. Taip pat iš to neatmetama kita prielaida, kad dėl savo lengvabūdiško elgesio bei nemokėjimo tinkamai eksploatuoti transporto priemones Ieškovas galėjo neatkreipti dėmesio į aptariamo automobilio prietaisų skydelį ir nepastebėti, arba pastebėjus - ignoruoti galimai prietaiso ekrane jį informavusius įspėjimus apie variklio gedimą, aušinimo skysčio temperatūros pakilimą aukščiau normos ar kt., kas taip pat galėjo būti gedimo priežastimi, kaip nurodoma aukščiau pateikiamame straipsnyje. Be to, šiuo atveju taip pat nėra įrodyta, kad nurodytas gedimas atsirado dėl iki pardavimo sandorio buvusių priežasčių. Ieškinyje nepateikta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad Atsakovas turėjo tikslą nuslėpti parduodamo automobilio trūkumus, būtų įkalbinėjęs, skatinęs ar kaip kitaip daręs įtaką ieškovui sudaryti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį.
3.8. Dėl Ieškovo, kaip pirkėjo veiksmų. CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ir metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikytina, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t.y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Atsižvelgiant į tai, ieškovas, pirkdamas automobilį, galėjo pasinaudoti savo teise patikrinti jo techninę būklę (kokybę) ir nusistatyti automobilio defektus, t.y. patikrinti automobilį auto diagnostikos bei remonto paslaugas teikiančioje įmonėje, tačiau to nepadarė. Aplinkybė, kad ieškovas, pirkdamas nenaują transporto priemonę, apsisprendė jį pirkti nepatikrinęs jos su specialistu ar specialioje patikros vietoje, vertintina, kad pats pirkėjas prisiėmė visą riziką dėl įsigyto automobilio tolimesnio eksploatavimo. Iš Ieškovo pateikiamų dokumentų nenustatyta, jog Ieškovui buvo perduotas automobilis, turintis paslėptų defektų. Nepateikta duomenų ar įrodymų, kad automobilio vidaus degimo variklis buvo remontuojamas, ar kas nors daroma, tam, kad remontuoti ar užmaskuoti kokį nors variklio defektą. Taip pat nenustatyta, kad Atsakovas būtų turėjęs tikslą nuslėpti nuo Ieškovo automobilio trūkumus. Todėl negalima padaryti išvados, jog automobilis neatitiko kokybės reikalavimų nuosavybės perdavimo metu arba defektai atsirado dėl priežasčių, egzistavusių iki automobilio perdavimo Ieškovui momento. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas pirkdamas 12-os metų automobilį negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Visa tai rodo, kad automobilio pardavimo metu variklio gedimo, kurio pašalinimo išlaidų kompensavimo reikalauja Ieškovas, nebuvo, jie atsirado nuo natūralaus dėvėjimosi arba pateis Ieškovo vairavimo ypatumų, todėl, esant tokioms aplinkybėms, Atsakovas negali būti atsakingas už gedimus.
4.Atsakovas posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Parodė, kad automobilis buvo parduotas tvarkingas, jokių gedimų nebuvo, antifrizo netikrino. Ne jis pats sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, nes dirbo, jis pasirašė sutartyje kaip pardavėjas. Automobilį perdavė pažįstamas Aleksandras. Automobilis buvo jo, jis su juo važinėjo 2 metus, šitą automobilį jis pirko iš žmogaus. Jam automobilis netiko dėl žemos pakabos. Automobilio kaina buvo skelbime, ieškovą kaina tenkino, buvo nurodyta kiek automobilis pravažiavęs, spidometras rodė mažesnius duomenis nei automobilis buvo pravažiavęs. Sutartyje rida neįrašyta, nes tai nebūtina. Per tuos du metus kai jis naudojosi automobiliu, nebuvo problemų dėl automobilio aušinimo sistemos, tik žvakes keitė. Jis su šiuo automobiliu pravažiavo apie 5000 km. Jo išsilavinimas aukštasis bakalauras, specialybė elektrikas, jis baigęs Vilniaus technikos ir dizaino kolegiją. Jis yra pardavęs gal jau 5 automobilius. Buvę pirkėjai prieš perkant buvo nuvažiavę į servisą.
Ieškinys tenkintinas.
5.Byloje nustatyta, kad 2021-07-17 20.45 val. ieškovas R. J. ir atsakovas S. M. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau- Sutartis), kurios pagrindu ieškovas iš atsakovo įsigijo transporto priemonę TOYTA PRIUS, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtoje pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodytas transporto priemonės identifikavimo Nr., registracijos dokumento serija ir Nr., pažymėta, kad galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, transporto priemonės trūkumai nenurodyti; įrašyta transporto priemonės kaina 5700 Eur; Sutartį pasirašė abi ginčo šalys.
2021-09-21 IĮ “Autotechas” transporto priemonės TOYTA PRIUS, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis) apžiūros akte nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis 2009 metų pagaminimo, patikros metu fiksuoti spidometro parodymai 168129 km; nurodyti defektai: nesandarus 1 cilindras (patenka aušinimo skystis); galimi gedimai: variklio galinė tarpinė, variklio galvutė, variklio blokas.
2021-09-32 “Auto pretenzija” Transporto priemonės patikros akte 1/5 atlikus automobilio išsamią patikrą pateikiamos šios pastabos: variklio gedimas, į pirmą variklio cilindrą patenka aušinimo skystis; užsivedant vidaus degimo varikliui pasigirsta pašalinis garsas; priekinių amortizatorių apsaugos suplyšusios ir nukritusias; priekinių svirčių galinės įvorės susidėvėjusios; visų keturių padangų kraštai nudilę; galinės stabdžių kaladėlės susidėvėjusios, stabdžių diskai parūdiję, galinio kairės pusės stabdžių suporto mandžetas pažeistas; priekinio dešinės pusės posūkio stikliukas apdaužytas; valytuvų šluotelės susidėvėjusios.
2021-08-06 IĮ “Autotechas” Paraiškoje priėmimo-oardavimo akte nurodyta, kad buvo atlikti šie darbai: pakeistos automobilio žvakės, pakeista uždegimo relė, atlikta variklio diagnostika; nedirba 1 (vienas) cilindras; ieškovas už atliktus automobilio remonto darbus ir automobilio patikrą, sumokėjo IĮ “Autotechas” - 213,00 Eur.
2021-09-20 serviso Bosch Car Service Kretinga, automobilio patikros paraiškoje priėmimo perdavimo akte nurodyti atlikti darbai: gedimo defektacija, diagnostika, važiuoklė, stabdžių patikra. Nurodyti pakabos gedimai/pastabos, rekomendacijos; vidaus apšvietimo žibinto nėra, trūksta aušinimo skysčio, pasikeisti valytuvų šluoteles, D.p. priek. posūkio stikliukas apdaužytas, ieškovas, už atliktus automobilių servise Bosch Car Service Kretinga, automobilio remonto darbus ir automobilio patikrą, sumokėjo 73,8 Eur.
2021-08-13 ieškovas su UAB „Autopretenzija“ parengta pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto kreipėsi į atsakovą. (Konsultavimo paslaugų teikimo sutartis), sumokėjo už pretenzijos parengimą 300 Eur.
6.Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
7.Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys). Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010) Nagrinėjamo situacijoje teismas daro išvadą, kad parduoto daikto – automobilio trūkumų faktas įrodytas.
8. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais.
9. Nagrinėjamu atveju atsakovas pardavė ieškovui ne naują daiktą, o naudotą automobilį 2009 metų gamybos (ginčo dėl to nėra). Ieškovas pirko naudotą automobilį, turėdamas tikslą jį naudoti savo poreikiams, todėl jis pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir juo bus galima saugiai važiuoti. CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui.
10.Atsakovas iš esmės neginčija byloje esančiuose dokumentuose nurodytų nustatytų automobilio trūkumų, tačiau savo nesutikimą su ieškiniu grindžia atsiliepime pacituotais MB „Autorobi“ internetiniame puslapyje publikuotame straipsnyje nurodytais argumentais bei nurodo, kad pačiam atsakovui eksploatuojant automobilį bei automobilį parduodant, jokių panašių problemų su automobiliu nebuvo, taip pat atsakovas argumentuoja, kad ieškovas įsigydamas naudotą automobilį negalėjo tikėtis jo nepriekaištingo veikimo kaip naujo automobilio, atsakovas negali būti atsakingas už automobilio gedimus. Atsakovo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-182/2009). Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).
11.CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).
12. Nustatyti automobilio trūkumai, būtent susiję su variklio gedimu, negalėjo atsirasti per trumpą laiką, t.y. per mėnesį nuo automobilio įsigijimo. Teismo nuomone, trūkumai atsirado dar iki ieškovui įsigyjant automobilį ir atsakovas, būdamas transporto priemonės pardavėjas, privalo prisiimti atsakomybę už parduoto daikto trūkumus. Atsakovas neįrodė, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. neįrodė aplinkybių, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę.
13.Taigi, ieškovas transporto priemone tinkamai negalėjo naudotis iš esmės iš karto po jos įsigijimo, o siekiant užtikrinti galimybę tinkamai ir saugiai eksploatuoti transporto priemonę, ieškovas, siekdamas ištaisyti nustatytus defektus, turėjo papildomų išlaidų. Kaip jau buvo nurodyta, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad net ir parduodamas naudotas daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, o galimumas naudoti pagal tikslinę paskirtį neturėtų būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to papildomas sąnaudas. Ieškovo pateikti duomenys apie nustatytus transporto priemonės trūkumus patvirtina, kad ieškovas be papildomų sąnaudų negalėjo įsigytos transporto priemonės tinkamai naudoti pagal tikslinę jos paskirtį, nes tinkamam jos eksploatavimui jis turėjo papildomų išlaidų.
14.Teismas sutinka, kad transporto priemonės naudojimas lemia jos detalių natūralų nusidėvėjimą, tačiau negalima laikyti, kad natūralus transporto priemonės nusidėvėjimo pokytis, lyginant su nauja transporto priemone, šiuo atveju nustačius, jog detalės yra nusidėvėjusios tiek, kad transporto priemonės negalima saugiai naudoti pagal tikslinę jos paskirtį, ieškovui turėjo būti savaime suprantamas. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad nors transporto priemonė pirkimo metu buvo 12 metų senumo, tačiau atsakovas kaip pardavėjas nenurodė jokių transporto priemonės trūkumų, jog automobilis yra tvarkingas, darytina išvada, kad bet kuriam vidutiniam pirkėjui nebuvo galima tikėtis, kad transporto priemonės eksploatacija bus galima tik tuomet, kai dėl natūralaus detalių nusidėvėjimo jos bus pakeistos kitomis ar bus atlikti remonto darbai, t. y. negalima daryti išvados, kad vidutinis pirkėjas, įsigydamas tokią transporto priemonę, būtų galėjęs numanyti, jog tinkamam jos eksploatavimui bus būtina atlikti nurodytus remonto darbus, nes, priešingu atveju, jos tinkamas eksploatavimas būtų apsunkintas.
15. Konstatuotina, kad byloje pateikti ieškovo objektyvūs įrodymai (nurodyti aukščiau), patvirtina ieškovo įsigyto automobilio trūkumus, kurie paaiškėjo vos įsigijus automobilį. Transporto priemonės įmanomumas ją naudoti pats savaime, t. y. galėjimas ja važiuoti, nesudaro pagrindo spręsti dėl transporto priemonės įmanomumo saugiai ją naudoti pagal tikslinę jos paskirtį. Be to, atsakovas, teigdamas, kad transporto priemonė neturėjo trūkumų nepateikė teismui objektyvių įrodymų, patvirtinančių šias jo nurodytas aplinkybes, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes dėl automobilio priemonės trūkumų.
16.Nagrinėjamu atveju ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties. Nustačius, kad nuostoliai susidarė dėl ieškovo pirkto naudoto automobilio kokybės trūkumų, ieškovas įgijo teisę į jo dėl automobilio kokybės trūkumų patirtų išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovo patirtos išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 73,81 Eur ir 2013 Eur patirtų išlaidų už automobilio atliktą vertinimą ir detalių pakeitimą, 300 Eur už pretenzijos atsakovui parengimą, viso 586,81 Eur nuostolių (CK 6.221 straipsnio 2 dalis, 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).
17.Sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimą yra išimtinis teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009). Ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikimo kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Sutartį nutraukus dėl pirkėjo vienašališko atsisakymo, šalys turi grąžinti viena kitai tai, ką yra gavusios pagal bendrąsias restitucijos taisykles (CK 6.222 straipsnis).
18. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas – atsisakyti sutarties ir jam grąžinti sumokėtą kainą, o atsakovui grąžinti ginčo automobilį – yra pagrįstas, nes netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas dėl sekančių aplinkybių. Ieškovo įsigytas ginčo automobilis tapo netinkamas naudoti vos praėjus mėnesiui nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieškovo įgyto naudoto automobilio gedimo priežastis susijusi su variklio gedimu ir nustatyti kiti trūkumai. Taigi ginčo automobilio, įsigyto už 5700 Eur, trūkumų pašalinimui ieškovui papildomai kainuotų. Ginčo dėl to, kad ieškovo nupirktas ginčo automobilis iki šiol nėra suremontuotas, dėl ko ieškovas negali juo naudotis pagal paskirtį. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovas pirkdamas naudotą automobilį tikėjosi, kad jis bus veikiantis ir juo galės naudoti pagal paskirtį. Kadangi nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, todėl ieškovo reikalavimas nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį yra teisėtas. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, jog yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93 , 96 str. str.).
19.Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas sumokėjo 141 Eur žyminio mokesčio, todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo. Teisme patirta bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis), suma neviršija LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ nustatytos sumos, todėl pašto išlaidos nepriteistinos iš atsakovo (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259, 263-265 268- 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti tarp ieškovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2021-07-17 sudarytą transporto priemonės ,,TOYTA PRIUS“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pasiimti savo lėšomis iš ieškovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) automobilį ,,TOYTA PRIUS“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Priteisti iš atsakovo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 5700 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus eurų), gautą sumą už parduotą automobilį ,,TOYTA PRIUS“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), 586,81 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 81 ct) nuostolių, bei bylinėjimosi išlaidas – 141 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.