Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) G. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2913-907/2024, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl notaro veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl notaro veiksmų - atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką.

11. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų padalinių subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.

12. Taigi, notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

13. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vadovaujantis CK 5.5 straipsniu, įpėdiniais paveldint pagal įstatymą gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

14. Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra ketvirtos eilės įpėdinė.

15. Pagal CK 5.11 straipsnio 2 dalį ketvirtos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

16. Notaras atsisakydamas atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nurodė, kad velionis turi pirmesnės eilės įpėdines.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad mirusiajam ir jo sutuoktinei santuokoje gimė dukra ir šių asmenų palikimo priėmimo ar atsisakymo faktas į palikėjo palikimą nėra įregistruotas. Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad velionis turėjo pirmos eilės įpėdinių - dukrą, antros eilės įpėdinių neturėjo, todėl sprendė, kad pergyvenusi sutuoktinį jo sutuoktinė turi paveldėti pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdine – dukra. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad CK 5.67 straipsnyje maksimalus paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo terminas nenustatytas. Apeliantė prieš tai minėtų teismo išvadų nekvestionuoja.

18. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Analogiškai ir civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal minėtus principus (1 dalis).

19. Šiuo atveju pareiškėja (jos atstovas), kreipdamasi į palikimo atsiradimo vietos notarą, nurodė, kad velionis turėjo pirmesnės eilės įpėdinių, tačiau neturi kitos informacijos dėl jų. Taigi, notaras nustatęs, kad yra kitų įpėdinių, pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą pareiškėjai, nes tokio veiksmo atlikimas pažeistų kitų įpėdinių pagal įstatymą teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą esant net menkiausioms abejonėms dėl tokio veiksmo teisėtumo.

20. Kasacinio teismo konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

21. Apeliantės nurodytos kasacinio teismo išnagrinėtos ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės skirtingos, nes kasacinio teismo byloje buvo sprendžiama dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo nustatant juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, įpėdiniui faktiškai pradėjus palikimą valdyti, bei paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymo. Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, konstatavo, kad nesant raštiško įpėdinio atsisakymo nuo palikimo, negalima teigti, kad jis palikimo nepriėmė kitu CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu būdu. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos tik konkrečios bylos aplinkybių kontekste. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo remtis apeliantės nurodytos teismo nutarties išaiškinimais.

22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.