- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-12
- Bylos Nr.
- e2S-187-1042/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00724-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Ieškovas
- I. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) E. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 15 d. nutarties dalies civilinėje byloje Nr. e2-3648-841/2024, kuria nutarta iš dalies tenkinti ieškovės I. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. A. dėl nesusituokusių asmenų turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais, nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Ieškovė, be kita ko, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko G. A. gyvenamąją vietą su ieškove bei priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. A., G. A. ir G. D. A. po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taip pat ieškovė dėl sunkios finansinės padėties prašė atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą.
2. Nurodė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą, prioritetinių nepilnamečių vaikų interesų apsaugą ir užtikrinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. vasario 15 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio vaiko G. A. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove I. S. jos gyvenamoje vietoje, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė iš atsakovo E. A. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. A. po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2024 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vaiko išlaikymui skirtų lėšų uzufruktoriumi paskyrė ieškovę I. S.. Atidėjo ieškovei likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą paduodant ieškinį iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Kitos prašymo dalies netenkino.
4. Teismas sprendė, kad laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje yra labiausiai atitinkantis vaiko interesus. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismo sprendimu nepilnamečių vaikų G. A. ir G. D. A. turtinės ir asmenininės neturtinės teisės yra užtikrintos, todėl netenkino prašymo dalies dėl laikino išlaikymo priteisimo šiems vaikams. Teismas, įvertinęs vaiko G. A. būtinuosius poreikius, reikalingus visapusiškam vaiko vystymuisi ir sveikatos priežiūrai, taip pat įvertinęs tai, kad ieškovė iš valstybės pagal Išmokų vaikams įstatymą gauna išmoką vaikui, ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies ir prašomą priteisti laikino išlaikymo dydį sumažino iki 250,00 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas E. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymo dalį nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko G. A. gyvenamąją vietą ir priteisti laikiną išlaikymą šiam nepilnamečiam vaikui.
6. Atskirajame skunde teigė, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad šalių nepilnamečiai vaikai būtų pakeitę gyvenamąją aplinką. Tvirtino, kad iš gyvenamosios aplinkos buvo pasitraukęs labai trumpą laiką, nes ieškovė nepagrįstai apkaltino jį smurtu. Apelianto nuomone, nepilnamečiais vaikais gali pasirūpinti abu tėvai. Atkreipė dėmesį į tai, kad jis tenkina visų trijų vaikų poreikius. Mano, kad teismas nevertino pusiausvyros tarp vaiko poreikių ir atsakovo galimybių.
7. Ieškovė I. S. prašo atsakovo E. A. atskirąjį skundą atmesti.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime nurodė, kad nors šalys kartu su nepilnamečiu vaiku G. A. gyvena toje pačioje gyvenamojoje vietoje, tačiau ieškovė su vaikais gyvena atskirai nuo atsakovo – ieškovė gyvena gyvenamojo namo antrame aukšte, o atsakovas gyvena gyvenamojo namo svečių zonoje. Pažymėjo, kad nepilnamečiam vaikui G. A. yra (duomenys neskelbtini) metai ir teismas įvertino geriausius vaiko interesus. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas pareikalavo ieškovės išsikelti iš gyvenamojo namo. Atsakovas vengia prisidėti prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas nustatė vaiko laikiną gyvenamąją vietą ir tėvo laikinąjį išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. CK nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikui priteistino laikino išlaikymo (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki galutinio teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, nes realiuosius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams klausimai sprendžiami teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
12. Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas) yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti. Šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaikų išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu.
13. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, vaistai ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
14. Apeliantas iš esmės neskundžia nutartimi vaikui priteistos sumos reikalingumo, tačiau nurodo, jog jis pakankamai prisideda prie vaiko išlaikymo. Kita vertus, apeliantas skunde nurodo, kad nėra pajėgus teikti skundžiama nutartimi nustatytą laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai.
15. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taigi, pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas savaime negali būti pateisinamas gaunamomis pajamomis. Dėl to, nesant byloje objektyvių duomenų apie vieno iš tėvų negalėjimą vykdyti savo, kaip vieno iš tėvų, pareigų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, spręstina, kad tėvų teisės ir pareigos yra lygios.
16. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Taigi, teisminio proceso pradžioje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikius ir jiems patenkinti reikalingą pinigų sumą, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
17. Be to, Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5047-1042/2017 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo kitiems dviem vaikams teikti analogiško dydžio išlaikymą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sprendžia, kad 250,00 Eur laikino išlaikymo dydis vaikui nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus.
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma, skirta užtikrinti išimtinai vaikų interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepateikė objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų padaryti kategorišką išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nustatyta šalių nepilnametės dukters laikina gyvenamoji vieta su ieškove, darytų neigiamą įtaką pačiam nepilnamečiam vaikui, pažeistų jo teises ir geriausius interesus ar jų neatitiktų. Vien apelianto deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju atsisakyti taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, nėra ginčo dėl to, kad šiuo metu šalių santykiai yra konfliktiški, o nepilnametei dukteriai yra (duomenys neskelbtini) metai, todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas dukters poreikiams, o ne šalių norams.
20. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų (nepilnamečio vaiko) interesai, sureguliuoti ginčo situaciją.
21. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.