Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2025 m. birželio 17 d. paduotu trečiojo asmens M. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi patvirtinta ieškovo I. K. ir atsakovo H. G. 2025 m. kovo 7 d. sudaryta taikos sutartis, panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimas, civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo nutraukta, o apeliacinis procesas, pradėtas pagal trečiojo asmens apeliacinį skundą, nutrauktas.

Atrankos kolegija 2025 m. birželio 3 d. nutartimi Nr. DOK-1927 atsisakė priimti ankstesnį paduotą trečiojo asmens kasacinį skundą dėl to, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Antrą kartą trečiasis asmuo pateikė kasacinį skundą, pagrįstą išsamia faktų analize, kvalifikuotai aiškinant aktualias šiai bylai teisės normas ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pagal galiojantį civilinio proceso įstatymą kasacija yra išimtinė teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo kontrolės forma, galima tik tais atvejais, kai yra vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasacijos pagrindas yra ne bet koks, o tik esminis teisės normų pažeidimas, dėl kurio priimtas sprendimas turės esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nors kasaciniame skunde ir nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, šiuo atveju jie nėra pakankami CPK 346 straipsnyje nustatytiems kasacijos pagrindams pagrįsti ir nesudaro pagrindo priimti kasacinį skundą. Įvertinusi antrą kartą pateikto kasacinio skundo ir bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų argumentus, atrankos kolegija nusprendžia, jog ir šiame kasaciniame skunde nurodoma problematika dėl, trečiojo asmens manymu, padarytų teisės normų pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui, nepatvirtina, kad kasacinio teismo išvados šioje byloje turės esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, t. y. kad kasacinis skundas yra aktualus formuojamai teismų praktikai. Dėl to atrankos kolegija nusprendžia, kad kasacinis skundas negali būti priimtas.