Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas J. K. (toliau - ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1759-863/2024 pagal ieškovo I. K. ieškinį atsakovui H. G., su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, M. K. (M. K.), dėl nuostolių priteisimo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu - jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, ir prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1759-863/2024 ir priimti byloje naują sprendimą – atmesti ieškovo I. K. ieškinį atsakovui H. G. dėl turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo; 2) pripažinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-22-910/2025 netekusią teisinės galios ab initio (nuo pradžios); 3) priteisti pareiškėjui iš ieškovo I. K. byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas savo prašymą grindžia faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Ieškovas I. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu (civilinė byla Nr. e2-1759-863/2024), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo H. G. 494 166 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio procesines palūkanas). Ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad:

2.1.1. Tarp ieškovo I. K., atsakovo H. G., trečiojo asmens M. K. ir R. L. 2019 m. spalio 11 d. notarine tvarka buvo sudaryta sutartis, pavadinta „Susitarimu dėl būsimo turto pardavimo“ (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sutartis1). Sutartimi1 atsakovas H. G. įsipareigojo iki 2025 m. gruodžio 31 d. ieškovui I. K., M. K. ir R. L. parduoti žemės sklypą iki 0,12 ha ploto Vilniaus mieste, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės V. G. (mirusio 1998 m. sausio 18 d.) vardu, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1840-(14.49.2). Pagal Sutartį1 žemės sklypas turėjo būti perkamas tokiomis dalimis: (i) ieškovas I. K. pirks 5/12 dalį sklypo; (ii) M. K. – 2/12 dalį sklypo; (iii) R. L. – 5/12 dalį sklypo. Sutartimi1 buvo susitarta, kad žemės sklypo pardavimo kaina - 67 001 Eur suma. Be to, Sutartimi1 atsakovas H. G. patvirtino, kad iš ieškovo I. K., trečiojo asmens M. K., R. L. 67 001 Eur dydžio pinigų sumą jis gavo prieš Sutarties1 patvirtinimą.

2.1.2. 2022 m. spalio 26 d. atsakovas H. G., ieškovas I. K. ir R. L. sudarė Susitarimą dėl teisių perleidimo, pagal kurį ieškovas I. K. perėmė R. L. teises ir pareigas pagal Sutartį1. Šio Susitarimo pagrindu ieškovui I. K., remiantis Sutartimi1, turėjo būti parduota 10/12 dalis žemės sklypo.

2.1.3. 2024 m. vasario 5 d. atsakovas H. G. grąžino ieškovui I. K. 55 834 Eur dydžio žemės sklypo pardavimo kainos dalį. Atsakovo H. G. 2024 m. vasario 6 d. pranešimu, pateiktu per notarą, ieškovas I. K. buvo informuotas apie vienašalį Sutarties1 nutraukimą nuo 2024 m. vasario 6 d. atsakovo H. G. iniciatyva.

2.1.4. Ieškovui I. K. tapo žinoma, kad netrukus po vienašalio Sutarties1 nutraukimo atsakovas H. G., trečiasis asmuo M. K. ir pareiškėjas J. K. 2024 m. vasario 7 d. notarine tvarka sudarė sutartį, pavadintą „Preliminariąja sutartimi dėl būsimo turto pardavimo“ (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Sutartis2). Sutartimi2 atsakovas H. G. įsipareigojo iki 2030 m. gruodžio 31 d. trečiajam asmeniui M. K., pareiškėjui J. K. parduoti žemės sklypą iki 0,12 ha ploto Vilniaus mieste, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės V. G. (mirusio 1998 m. sausio 18 d.) vardu, vadovaujantis NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2VĮ-2-(15.2.1 E), o M. K., J. K. įsipareigojo iki 2030 m. gruodžio 31 d. nupirkti iš atsakovo H. G. sklypą. Pagal Sutartį2 žemės sklypas turėjo būti perkamas tokiomis dalimis: (i) trečiasis asmuo M. K. pirks 60/100 dalį žemės sklypo; (ii) pareiškėjas J. K. – 40/100 dalį žemės sklypo. Sutartimi2 taip pat buvo susitarta dėl žemės sklypo pardavimo pirkėjams kainos, lygos 70 000 Eur sumai. Be to, Sutartimi2 atsakovas H. G. patvirtino, kad iš trečiojo asmens M. K., pareiškėjo J. K. 70 000 Eur dydžio pinigų sumą gavo prieš Sutarties2 pasirašymą.

2.1.5. NŽT Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai bei kitai paskirčiai skirstymo komisijos 2024 m. vasario 12 d. posėdyje atsakovas H. G. pasirinko, kad V. G. nuosavybės teisės būtų atkurtos į 0,06 ha dydžio dalį 0,0821 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas).

2.1.6. Atsakovas H. G., vienašališkai nuo 2024 m. vasario 6 d. nutraukdamas Sutartį1, nepagrįstai atsisakė sudaryti su ieškovu I. K. pagrindinę sutartį dėl žemės sklypo pardavimo, todėl atsakovui H. G. taikytina (ikisutartinė) civilinė atsakomybė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.165 straipsnio 4 dalimi. Iš atsakovo H. G. ieškovui I. K. priteistina Sutartyje1 numatyta 55 834,17 Eur dydžio bauda, taip pat nuostoliai, kuriuos sudaro skirtumas tarp Sutartyje1 nurodytos žemės sklypo pardavimo kainos ir Sklypo, dėl kurio pardavimo esą turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, rinkos vertės Sutarties1 pasibaigimo metu. Atsakovo H. G. pasirinkto Sklypo dalies rinkos vertė pagal turto vertinimo išvadą siekė 660 000 Eur, o Sutartimi1 ieškovas I. K. turėjo teisę įsigyti 10/12 dalį Sklypo. Remiantis tuo, ieškovo I. K. nuostolis siekia 494 166 Eur sumą. Pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalį netesybos (sutartinė 55 834,17 Eur dydžio bauda) įskaitytinos į nuostolius, todėl, vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, iš atsakovo H. G. ieškovui I. K. priteistina 494 166 Eur dydžio suma ieškovo I. K. patirtiems nuostoliams atlyginti.

2.2. Atsakovas H. G. ir trečiasis asmuo M. K. su ieškovo I. K. ieškinio reikalavimais ir juos pagrindžiančiais argumentais nesutiko, prašydami teismą ieškinio reikalavimus visiškai atmesti.

2.3. Išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo I. K. ieškinį, teismas 2024 m. liepos 15 d. priėmė sprendimą (toliau – Sprendimas), kuriuo ieškovo I. K. ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo H. G. ieškovui I. K. 494 166 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo 55 834,17 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2024 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 12 212,91 Eur ieškovo I. K. bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Minėtą sprendimą atsakovas H. G. ir trečiasis asmuo M. K. apskundė apeliacine tvarka, pateikdami Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinius skundus, kuriais prašė sprendimą panaikinti, o ieškovo I. K. ieškinį atmesti visiškai.

2.4. Pareiškėjas J. K. 2025 m. sausio 20 d. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsniu, pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą įtraukti jį į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko. Išnagrinėjusi pareiškėjo J. K. minėtą prašymą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija (toliau – ir Teisėjų kolegija, ir Lietuvos apeliacinis teismas) 2025 m. vasario 18 d. nutartimi atmetė šį pareiškėjo J. K. prašymą. Priimtą nutartį Teisėjų kolegija grindė tuo, kad: (i) trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, įtraukimas dalyvauti byloje, remiantis CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatomis, galimas tik pirmosios instancijos teisme; (ii) apeliacinį procesą reglamentuojančios teisės normos nenumato galimybės trečiuosius asmenis įtraukti dalyvauti byloje, kai byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti, priimdama 2025 m. vasario 18 d. nutartį, Lietuvos apeliacinis nenagrinėjo ir nevertino, ar pareiškėjas J. K. neturėjo būti įtrauktas dalyvauti bylos nagrinėjime.

2.5. Ieškovas I. K. ir atsakovas H. G. 2025 m. kovo 7 d. raštu sudarė Taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kurioje sulygtomis sąlygomis susitarė taikiai išspręsti byloje kilusį teisminį ginčą ir 2025 m. kovo 7 d. pateikė tvirtinti Teisėjų kolegijai. 2025 m. kovo 7 d. posėdyje, vykusiame žodinio proceso tvarka, Teisėjų kolegija priėmė (protokolinę) nutartį, kuria išaiškino trečiojo asmens M. K. teisę iki 2025 m. kovo 13 d., 15.00 val. pateikti byloje savo poziciją dėl Taikos sutarties. Kadangi pareiškėjas J. K. į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas ir bylos procese nedalyvavo, tai pareiškėjas J. K. neturėjo procesinės galimybės išdėstyti Teisėjų kolegijai savo pozicijos Taikos sutarties (ne)tvirtinimo klausimu.

2.6. Trečiasis asmuo M. K. 2025 m. kovo 12 d. Teisėjų kolegijai pateikė rašytinę nuomonę, kurioje išdėstė argumentus, dėl kurių prašė Taikos sutarties netvirtinti. Trečiasis asmuo pirmiausia pažymėjo, kad byloje yra prieštaringi įrodymai dėl Sklypo dalies rinkos vertės. Patvirtinus Taikos sutartį, nebūtų įgyvendinta Teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 18 d. nutartis, kuria apeliantams buvo pasiūlyta pateikti papildomų įrodymų dėl Sklypo rinkos vertės, buvusios Sutarties1 pabaigos momentu, t. y. 2024 m. vasario 6 d. Tokiu būdu byloje taip pat liktų nepašalinti prieštaravimai tarp byloje esančių įrodymų dėl Sklypo dalies rinkos vertės. Trečiojo asmens M. K. teigimu, Taikos sutartis, atsižvelgiant į jos 2.1, 2.3 punktus, pažeidžia Sklypo dalies pirkėjų trečiojo asmens M. K. ir pareiškėjo J. K. teises ir teisėtus interesus, remiantis su atsakovu H. G. sudaryta Sutartimi2. Remiantis Taikos sutarties 2.3 punktu, priverstinis virš 0,5 mln. Eur dydžio skolos, nurodytos Taikos sutarties 2.1 punkte, išieškojimas bus nukreiptas į Sklypo dalį, kurią atsakovas H. G., iš anksto gavęs visą sutartą kainą (70 000 Eur), Sutartimi2 įsipareigojo parduoti trečiajam asmeniui M. K. bei pareiškėjui J. K.. Kito turto ar piniginių lėšų virš 0,5 mln. Eur sumai atsakovas H. G. neturi. Dėl to Taikos sutartis, kuri pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir/ar teisėtus interesus, neatitinka viešojo intereso ir negali būti tvirtinama pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį.

2.7. Išnagrinėjusi ieškovo I. K. ir atsakovo H. G. 2025 m. kovo 7 d. prašymą patvirtinti Taikos sutartį, Teisėjų kolegija 2025 m. kovo 17 d. priėmė nutartį (toliau – Nutartis). Nutartimi Teisėjų kolegija: (i) patvirtino Taikos sutartį; (ii) panaikino teismo sprendimą; (iii) nutraukė bylą; (iv) nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal trečiojo asmens M. K. apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo; (v) grąžino atsakovui H. G. 75 proc. už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio dalį (3 511,50 Eur); (vi) grąžino trečiajam asmeniui M. K. 4 682 Eur už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį; (vii) paliko galioti apeliacinio teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

3. Pareiškėjas J. K. pažymi, kad nagrinėjamu atveju jis į bylos nagrinėjimą CPK 47 straipsnyje nustatyta tvarka be teisinio pagrindo įtrauktas nebuvo ir jame nedalyvavo. Pareiškėjo J. K. vertinimu, tokiam asmeniui CPK 365 straipsnio 1 dalis suteikia procesinę teisę paduoti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje. Byla užbaigta Lietuvos apeliacinio teismo Nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi nuo 2025 m. kovo 17 d. (CPK 339 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Nutartis yra ne tarpinis, o baigiamasis (apeliacinės instancijos)] teismo aktas, kuriuo byla buvo baigta nagrinėti (CK 6.985 straipsnis). Pažymi, kad pagal Teisėjų kolegijos Nutartį atsakovas H. G. iš esmės visa apimtimi pripažino ieškovo I. K. ieškinį ir sutiko patenkinti ieškovo I. K. ieškinio reikalavimus. Teisėjų kolegijos Nutartis jos įvykdymo požiūriu iš esmės sutampa su teismo sprendimu. Tuo tarpu, kaip jau minėta, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, civilinėje byloje, užbaigtoje (įsiteisėjusia) teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, proceso atnaujinimas taip pat teisiškai galimas (leidžiamas) CPK 365 – 374 straipsniuose nustatyta tvarka. Pareiškėjo J. K. įsitikinimu, Apeliacinio teismo Nutartis, kuria patvirtinta Taikos sutartimi inter alia (be visa kita) atsakovas H. G. sutiko su teismo sprendimu visa apimtimi, pažeidžia į bylos nagrinėjimą neįtraukto ir jame nedalyvavusio pareiškėjo J. K. teises ir teisėtus interesus, t. y. esminiai pablogina jo teisinę padėtį, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas pagrindas atnaujinti procesą byloje, užbaigtoje įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo Nutartimi. Pareiškėjas J. K. pateikia argumentus, kuriais grindžiama būtinybę atnaujinti procesą byloje ir pakartotinai, laikantis CPK 370 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų taisyklių, išnagrinėti bylą:

3.1. Bylos duomenimis, atsakovas H. G. ir trečiasis asmuo M. K. dėl atsakovui I. K. byloje priimto Teismo Sprendimo, kuriuo iš atsakovo H. G. ieškovui I. K. buvo priteista 494 166 Eur suma esą ieškovo turtinei (materialinei) žalai atlyginti, tuo visiškai patenkinant dėl to pareikštą ieškovo I. K. ieškinio reikalavimą, peržiūrėjimo pateikė apeliacinius skundus. Tiek trečiasis asmuo M. K. apeliaciniu skundu, tiek ir atsakovas H. G. 2024 m. rugpjūčio 14 d. apeliaciniu skundu (toliau – Apeliacinis skundas), prašė teismo Sprendimą visa apimtimi apeliacine tvarka panaikinti, o ieškovo I. K. ieškinį visiškai atmesti. Bylos duomenimis, apeliaciniu skundu atsakovas H. G. inter alia įrodinėjo, kad: (i) teismas ginčo santykiui nepagrįstai ir netinkamai taikė objektyvų (abstraktų) nuostolių apskaičiavimo metodą; (ii) 494 166 Eur suma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos materialiąja teise, inter alia kasacinio teismo suformuota praktika, negali būti laikoma ieškovo I. K. patirtais nuostoliais, taikant CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegijos Nutartimi nei atsakovo H. G. apeliacinis skundas, nei trečiojo asmens M. K. apeliacinis skundas, taip ir liko iš esmės neišnagrinėti. Lietuvos apeliacinio teismo Nutartimi patvirtinta Taikos sutartimi, atsižvelgiant į jos 2.1 punktą, atsakovas H. G. pripažino ieškovo I. K. ieškinį ir visa apimtimi sutiko su teismo Sprendimu, inter alia su jame nurodyta ieškovui I. K. atlygintina turtinės (materialinės) žalos suma (494 166 Eur). Pagal Taikos sutarties 2.1 punktą 494 166 Eur sumą ieškovo I. K. nuostoliams atlyginti ir kitas šiame punkte nurodytas papildomas sumas (procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas) atsakovas H. G. įsipareigojo sumokėti ieškovui I. K. per 3 darbo dienas nuo Teisėjų kolegijos Nutarties priėmimo dienos (t. y. iki 2025 m. kovo 20 d.). Be to, Taikos sutarties 2.3 punktu atsakovas H. G. sutiko, kad, jam laiku (t. y. iki 2025 m. kovo 20 d.) ir tinkamai neįvykdžius Taikos sutarties 2.1 punkte numatyto įsipareigojimo, ieškovas I. K. nukreiptų priverstinį (virš 0,5 mln. Eur dydžio) skolos išieškojimą į Sklypą. Taikos sutartimi, atsižvelgiant į jos preambulės 1.7 punktą, atsakovas H. G. pripažino, kad jis Sutartį1 nuo 2024 m. vasario 6 d. nutraukė nepagrįstai.

3.2. Bylos duomenimis, Sutartį1 atsakovas H. G. nuo 2024 m. vasario 6 d. nutraukė, atsižvelgdamas į tai, kad jis turėjo ketinimą sudaryti kitą sutartį, konkrečiai dėl Sklypo pardavimo, su trečiuoju asmeniu M. K. ir pareiškėju J. K.. Tokią sutartį, bylos duomenimis, atsakovas H. G. sudarė 2024 m. vasario 7 d., pasirašydamas su trečiuoju asmeniu M. K., pareiškėju J. K. Sutartį2. Tokiu būdu, bylos duomenimis, atsakovo H. G. vienašalis Sutarties1 nutraukimas nuo 2024 m. vasario 6 d. siejamas su Sutarties2 sudarymu. Vadinasi, byloje atsakovo H. G. veiksmų, nutraukiant vienašališkai nuo 2024 m. vasario 6 d. Sutartį1, teisėtumo ir pagrįstumo negalima atsietai vertinti nuo atsakovo H. G. veiksmų, sudarant Sutartį2, kuri yra dvišalė ir kuri atitinkamas teises ir pareigas nustatė ne tik atsakovui H. G., bet ir kitai jos šaliai: trečiajam asmeniui M. K. ir pareiškėjui J. K.. Bylos duomenimis, pareiškėjas J. K. yra su atsakovu H. G. sudarytos, inter alia iki šiol galiojančios Sutarties2 šalimi: (i) kuriam atsakovas H. G. įsipareigojo parduoti 40/100 dalį Sklypo; (ii) kuris dar iki Sutarties2 pasirašymo sumokėjo atsakovui H. G. priklausančią Sklypo pardavimo kainos (70 000 Eur) dalį, lygią 28 000 Eur sumai.

3.3. Bylos duomenimis, nei Sprendimą priėmęs teismas, nei spręsdamas dėl Taikos sutarties tvirtinimo, Lietuvos apeliacinis teismas visiškai nesiaiškino ir nesprendė, kaip turėtų būti kvalifikuojama Sutartis2, taip pat nesiaiškino, ar apskritai Sutartis2 galiojanti ir ar ji vykdoma, kokį poveikį Sutarties2 vykdymui ir galiojimui daro Taikos sutarties sudarymas, atsižvelgiant inter alia į jos 2.1, 2.3 punktuose įtvirtintas sąlygas, taigi nesiaiškino, koks yra Sutarties2, su kurios sudarymu yra siejamas atsakovo H. G. sprendimas vienašališkai nuo 2024 m. vasario 6 d. nutraukti Sutartį1, teisinis likimas, kokios teisės ir, atvirkščiai, pareigos jos nevykdymo atveju atsiranda atitinkamai Sutarties2 šaliai. Pareiškėjo J. K. vertinimu, Sutartis2 nagrinėjamu atveju turėtų būti kvalifikuojama kaip pagrindinė sutartis, nepaisant jos pavadinimo. Pareiškėjo J. K. įsitikinimu, sutarties pavadinimas nelemia sutarties rūšies, sutarties ir jos sąlygų kvalifikavimo. Sutartimi2 atsakovas H. G., kaip pardavėjas, įsipareigojo pirkimo – pardavimo objektą (Sklypą) parduoti pirkėjams trečiajam asmeniui M. K. ir pareiškėjui J. K., o pastarieji įsipareigojo objektą (Sklypą) nupirkti (Sutarties2 1–3 punktai). Sutartimi2 atsakovas H. G., trečiasis asmuo M. K. ir pareiškėjas J. K. identifikavo pirkimo – pardavimo objektą (Sklypą) (Sutarties2 1 – 3 punktai) (CK 6.396 straipsnis). Sutartimi2 jos šalys taip pat expressis verbis (tiesiogiai) susitarė dėl objekto pardavimo kainos, lygios 70 000 Eur sumai (Sutarties2 4 punktas) (CK 6.397 straipsnis). Sutarties2 5 punktu atsakovas H. G., kaip pardavėjas, patvirtino, kad visa objekto pardavimo kaina (70 000 Eur) jam buvo sumokėta iki Sutarties2 sudarymo. Taigi Sutarties2 5 punktas įrodo, kad nagrinėjamu atveju viena Sutarties2 šalis – pirkėjai trečiasis asmuo M. K. ir pareiškėjas J. K. - Sutartį2 įvykdė. Nors Sutartyje2 nurodyta, kad objektas (Sklypas) Sutarties2 sudarymo metu atsakovui H. G. nepriklauso [atsakovas H. G. ketina jį paveldėti ir įregistruoti savo nuosavybės teises į jį], CK 6.306 straipsnio 1 dalis nedraudžia, jog pirkimo–pardavimo sutarties dalyku būtų būsimieji daiktai, t. y. daiktai, kuriuos pardavėjo gali būti įgyti ateityje.

3.4. Vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Tai reiškia, kad Sutarties2, kaip pagrindinės sutarties, kuri iki šiol galiojanti, nenutraukta ir nėra pasibaigusi jokiais kitais CK nustatytais sandorių (sutarčių) pabaigos pagrindais, pripažinimo galiojančiu atveju Taikos sutarties 2.3 punkto sąlyga, pagal kurią joje nurodytomis sąlygomis ieškovas I. K. nukreips priverstinį skolos išieškojimą į Sklypą, neatitiktų Sutarties2 sąlygų ir pareiškėjo J. K., kaip Sutarties2 šalies (vieno iš dviejų pirkėjų), [įgytų/turimų] teisių į Sklypą. Vadinasi, laikant Sutartį2 pagrindine sutartimi, kartu pripažintina, jog Taikos sutarties 2.3 punkto sąlyga negali būti laikoma teisėta CK 6.986 straipsnio 5 dalies prasme, nes atsakovas H. G. teisėtai negalėjo suteikti, o ieškovas I. K. teisėtai negalėjo įgyti, teisės nukreipti priverstinį skolos išieškojimą į Sklypą, kurį atsakovas H. G. Sutartimi2 įsipareigojo parduoti pareiškėjui J. K.. Tokiu būdu, kvalifikuojant Sutartį2, kaip pagrindinę sutartį, Taikos sutarties 2.3 punkto sąlyga dėl skolos priverstinio išieškojimo nukreipimo į Sklypą akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjo J. K., kaip Sklypo dalies pirkėjo pagal Sutartį2, teises ir teisėtus interesus, taip pat viešąjį interesą CPK 42 straipsnio 2 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, Teisėjų kolegijos Nutartis, kuria buvo patvirtinta Taikos sutartis su jos 2.3 punkte įtvirtinta sąlyga, esminiai pablogina į bylą neįtraukto pareiškėjo J. K. teisinę padėtį ir tuo pažeidžia jo teisės ir teisėtus interesus, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu.

3.5. Net tuo atveju, jeigu Sutartis2 turėtų būti kvalifikuotina kaip preliminarioji sutartis dėl įsipareigojimo ateityje sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (CK 6.165 straipsnis), kuri priskirtina ikisutartiniams santykiams, Teisėjų kolegijos Nutartimi patvirtinta Taikos sutartis, atsižvelgiant jos 2.1, 2.3 punktus, kaip ir byloje priimtas teismo Sprendimas, taip pat pažeidžia į bylą neįtraukto pareiškėjo J. K. teises ir teisėtus interesus. Visų pirma, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas H. G. yra finansiškai pajėgus Taikos sutarties 2.1 punkte nustatytu terminu (t. y. iki 2025 m. kovo 20 d.) sumokėti ieškovui I. K. net 494 166 Eur dydžio pinigų sumą bei papildomas sumas. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad, be planuojamo įsigyti (paveldėjimo būdu) nuosavybėn Sklypo, atsakovas H. G. turi kokio nors kito turto. Vadinasi, bylos duomenimis, ieškovas I. K. 494 166 Eur skolos ir kitų Taikos sutarties 2.1 punkte nurodytų papildomų sumų (procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų) išieškojimą neišvengiamai nukreips į Sklypo dalį, remiantis Taikos sutarties 2.3 punktu. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pagal atsakovo H. G. su ieškovu I. K. sudarytos Taikos sutarties 2.1, 2.3 punktų sąlygas po jos sudarymo atsakovas H. G. tuo pačiu iš esmės vienasmeniškai toliau atsisako įvykdyti su trečiuoju asmeniu M. K. ir pareiškėju J. K. sudarytą Sutartį2, net jeigu ją būtų teisinis pagrindas laikyti preliminariąja sutartimi (CK 6.165 straipsnis). Tai reiškia, kad Lietuvos apeliacinio Nutartimi, atsižvelgiant į Taikos sutarties 2.3 punktą, atsakovas H. G. iš esmės atleidžiamas nuo Sutarties2 įvykdymo. Vadinasi, tokiu būdu, viena vertus, Teisėjų kolegijos Nutartimi sudaromos prielaidos atsakovui H. G. neįvykdyti Sutarties2 ir tuo pačiu jam, kaip Sutarties2 šaliai, pažeisti CK 6.4 straipsnio, 6.38 straipsnio 1, 3 dalių, 6.59 straipsnio, 6.163 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Antra vertus, Lietuvos apeliacinio teismo Nutartimi, kuria patvirtinta tokio turinio Taikos sutartis, sudaromos prielaidos atsirasti atsakovo H. G. piniginei prievolei atlyginti tiek trečiajam asmeniui M. K., tiek ir pareiškėjui J. K., jiems padarytą turtinę žalą, taikant CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Laikantis byloje priimtame Teismo Sprendime išdėstytos pozicijos, su kuria Taikos sutartimi, atsižvelgiant į jos preambulės 1.7 punktą, atsakovas H. G. visiškai sutiko, dėl ieškovo I. K. ieškinio reikalavimo priteisti jam iš atsakovo H. G. 494 166 Eur dydžio turtinę žalą (nuostolius), galima teigti, kad analogiškai ir trečiojo asmens M. K. ir pareiškėjo J. K. bendri nuostoliai, kuriuos atlyginti turėtų atsakovas H. G., kaip Sutarties2 šalis, kuri, remiantis Taikos sutarties sąlygomis, tikrai Sutartį2 pažeis ir pagrindinės sutarties, remiantis Sutartyje2 sulygtomis sąlygomis, su trečiuoju asmeniu M. K. ir pareiškėju J. K. jau nebesudarys, neabejotinai viršys 0,5 mln. Eur dydžio sumą. Vadinasi, nepriklausomai nuo to, ar Sutartis2 kvalifikuotina kaip pagrindinė sutartis ar kaip preliminarioji sutartis, Teisėjų kolegijos Nutartimi, kuria buvo patvirtinta Taikos sutartis, atsižvelgiant į jos 2.1, 2.3 punktų sąlygas, daroma neigiama įtaka į bylą neįtraukto ir jos nagrinėjime nedalyvavusio pareiškėjo J. K. teisėms ir teisėtiems interesams. Antruoju atveju be teisinio pagrindo byloje liko Teisėjų kolegijos neįvertintas inter alia Nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 2.1 punkto sąlygos turinys. Sutarties2, kaip preliminariosios sutarties, pažeidimo atveju pripažįstant pareiškėją J. K. atsakovo H. G. kreditoriumi, pareiškėjo J. K., kaip atsakovo H. G. kreditoriaus, teisėms ir pareigoms neigiamą įtaką daro, jo teisinę padėtį esminiai pablogina tai, kad Taikos sutarties 2.1 punktu buvo tarp ieškovo I. K. ir atsakovo H. G. susitarta dėl akivaizdžiai neteisingo (kitaip tariant, akivaizdžiai pernelyg didelio) ieškovo I. K. esą patirtos turtinės žalos atlyginimo, tuo iš esmės atimant iš pareiškėjo J. K., kaip atsakovo H. G. kreditoriaus, galimybę realiai įgyvendinti teisę į jam atsakovo H. G., pažeidžiant Sutartį2, pareiškėjui J. K. padarytos turtinės žalos atlyginimą.